„Ilgą laikotarpį nematėme tokio indelių didėjimo tempo. Ypač pastaraisiais mėnesiais paspartėjo“, – teigė LB ekonomistas Daumantas Skinkys.

LB skelbia, kad nuo balandžio iki gegužės gyventojų terminuotųjų indėlių bendra vertė išaugo 580 mln. eurų. Tiek daug per mėnesį indeliai buvo paaugę tik prieš 19 metų, o nuo vasario terminuotųjų indėlių portfelis jau ūgtelėjo milijardu.

„Per paskutinį pusmetį buvo sudaryta 14 600 naujų terminuotųjų indėlių sutarčių ir tai yra 1,9 karto daugiau negu prieš metus“, – skaičiavo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) atstovas Martynas Dabulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Grąža iš indėlių išaugo, todėl žmonės tikriausiai ir yra linkę daugiau taupyti tokiu būdu“, – to priežastis svarstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Nuo metų pradžios už terminuotuosius indėlius mokamos palūkanos padidėjo mažiausiai tris kartus. Bankuose šiuo metu galima gauti iki 4,1 proc. metines palūkanas, o kredito unijose – iki 4,4 proc.

Į bankus ir unijas atnešami ne nauji pinigai, žmonės perkelia santaupas iš banko sąskaitų į terminuotuosius indėlius. Vien per gegužę einamosiose sąskaitose pinigų sumažėjo 450 mln.

Grąža iš indėlių išaugo, todėl žmonės tikriausiai ir yra linkę daugiau taupyti tokiu būdu.

„Gyventojai naudoja iš einamųjų sąskaitų lėšas terminuotiesiems indėliams, taip, tai yra iš esmės tie patys pinigai“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.

Terminuotųjų indėlių palūkanos vis dar neatsveria už būsto paskolas mokamų palūkanų ir kone keturis kartus didesnės infliacijos, tačiau, ekspertas sako, kaupti apsimoka.

„Tai yra saugi investicija. Ką tikriausiai svarbu paminėti: kad dabartinės infliacijos kontekste, – taip, aukšta infliacija po truputį slopsta, – bet tiesiog laikyti grynuosius pinigus ir negauti jokios grąžos tikriausiai yra blogiausia opcija“, – mano LLRI ekspertas.

Ar už kaupimą terimuotuose indėliuose bankai ir unijos mokės daugiau, sako, priklausys nuo Europos Centrinio Banko (ECB) – ar šis dar kels bazines palūkanų normas.

„Tikėtina, kad dar šiek tiek bus to kilimo, bet prognozuoti niekas, net ir pats ECB, negalėtų, nes labai priklausys nuo ekonominės situacijos“, – sakė LBA prezidentė.

„Gali būti, kad tos palūkanos dar nepasiekė piko, tačiau drastiškai stipriai augti neturėtų“, – taip mano LCKU atstovas.

Pagal trukmę populiariausi vienų metų trukmės indėliai. Vien juose bendra pinigų vertė siekia 3,5 mlrd. eurų. Tačiau unijos pastebi ir naujas tendencijas. „Žmonės pradėjo dėti ir trumpesnių periodų indėlius“, – teigė M. Dabulis.

Finansų įstaigose gyventojai laiko 21 mlrd. eurų, iš jų 5 mlrd. – terminuotuose indėliuose.

Anot jo, ilgiau nei tris mėnesius iš santaupų pragyventų 42 proc. Lietuvos gyventojų, 20 proc. jų sukauptų lėšų užtektų ilgiau nei pusmečiui.

Turinčių didesnes nei trijų mėnesių išlaidų dydžio santaupas žmonių, palyginti su 2017 metais, skaičius augo 12 procentų.

Beveik 30 proc. namų ūkių, kurių bendros pajamos yra iki 500 eurų, sako neturintys jokių santaupų, dar 24 proc. turimų santaupų pakaktų vos mėnesiui ar porai savaičių.

Tyrimo duomenimis, santaupų visai neturi 7 proc. žmonių, kurių namų ūkio pajamos sudaro 1501–2000 eurų per mėnesį. Dar 17 proc. šių gyventojų iš turimų santaupų pragyventų vos mėnesį ar mažiau. Iki mėnesio iš santaupų pragyventų ir 16 proc. respondentų, kurių namų ūkio pajamos siekia 2001–2500 eurų per mėnesį.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą šių metų sausį–vasarį atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, tyrime dalyvavo 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų.

„Kas ryškiau matosi šiemet, kad daugiau gyventojų save jau priskyrė žemesnei vidurinei klasei, turėjom praėjusiais metais 26 proc., o dabar – 31 proc.“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, antradienį pristatydama jo užsakymu atliktą gyventojų apklausą.

Tuo metu, pasak tyrimo, 3 proc. punktais iki 8 proc. sumažėjo gyventojų, save priskiriančių aukštesnei vidurinei klasei, o  vidurinės klasės atstovais save laikančių skaičius išlieka stabilus – daugiau nei pusė (54 proc.).

Tyrimo duomenimis, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 proc., arba 1 punktu mažiau nei pernai.

Daugelis gyventojų yra pasimetę, nelabai aiškiai gali įvardinti situaciją.

Tačiau J. Cvilikienė pastebi – nors gyventojai kukliau vertina savo statusą, pasitenkinimas pajamomis didėjo: prieš metus savo pajamas 10 balų skalėje jie dažniausiai vertino 7-tu, šįmet dažniausi įverčiai yra du – 7-tas ir 8-tas.

„Daugelis gyventojų yra pasimetę, nelabai aiškiai gali įvardinti situaciją, gal ir dėl to, kad sparčiai keičiasi, palūkanų kėlimo pojūtis ateis vėliau, bet infliacija jaučiama. (...) Nors matome, kad daugiau gyventojų save priskyrė žemesnei vidurinei klasei, bet paklausti, ar gali sau daugiau leisti, sako taip“, – teigė J. Cvilikienė.

Anot apklausos, 2 proc. punktais padaugėjo žmonių, kuriems pajamų užtenka pilnaverčiam gyvenimui ir brangesniems pirkiniams pernelyg netaupant (22 proc.). Tuo metu teigiančių, kad jų pajamų pakanka tik svarbiausiems poreikiams, dalis mažėjo iki 20 proc.

Didžiausia gyventojų dalis (50 proc.) sako, kad pajamų visiškai pakanka svarbiausiems poreikiams, o didesniems pirkiniams reikia taupyti, rodo tyrimo rezultatai.

Apklausą „Swedbank“ užsakymu balandžio pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Viduriniosios klasės galimybės sumažėjo

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pagal EBPO apibrėžimą vidurinei klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Anot N. Mačiulio, pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 eurus, tad pagal šį apibrėžimą šiai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 eurų prieš mokesčius.

„Pagal šį viduriniosios klasės apibrėžimą šiuo metu turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę Lietuvoje, 62 proc. Lietuvos gyventojų gali būti priskirti šiai klasei“, – pristatyme sakė N. Mačiulis.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad visi kiti rodikliai rodo, jog vidurinė klasė nuskurdo ir jos galimybės yra mažesnės nei prieš metus.

„Taip, dėl pajamų augimo šiuo metu turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę, bet jos galimybės vartoti, pirkti ne pirmo būtinumo prekes ir paslaugas, jos turimas turtas rodo, kad Lietuvoje vidurinioji klasė yra labai skurdi ir yra labai daug erdvės progresui ir jos stiprinimui“, – sakė N. Mačiulis

Daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės.

Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 proc., tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19 proc., daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 procentais.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad pernai labiausiai brango pirmo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai. Tai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau perskirstė ir vidurinės klasės biudžetą.

„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas. Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3000 eurų per metus“, − teigė N. Mačiulis.

„Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad 62 proc. gyventojų banko sąskaitose turi iki 2 tūkst. eurų. Per trejus metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų.

„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, nors didelė dalis žmonių gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, be to, sumažėjo galimybė jį įsigyti.

„Lietuvoje 89 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste (...), bet tuo pačiu matome galimybės įsigyti nuosavą būstą labai sumažėjusios ir yra prasčiausiame lygyje nuo 2010 metų. Pagrindinė  to priežastis – būsto kainos padidėjo neadekvačiai nuo 2020 metų, augimas įsibėgėjo ir atitrūko nuo ilgalaikės tendencijos“, – sakė N. Mačiulis.

– Tyrime lyginote 2017 m. ir kaip gyvename dabar. Kas labiausia kelia nerimą?

– Nors tendencijos ir geresnės nei 2017 m. ir matome, kad kiek mažiau žmonių susiduria su negalėjimu apmokėti būtiniausių įsipareigojimų, tačiau nerimą kelia, kad vis tiek turime 35 proc. gyventojų, kurie susiduria su problemomis padengti būtiniausias savo išlaidas per pastaruosius dvylika mėnesių. Būtiniausios išlaidos – kurioms nelabai yra pasirinkimo laisvės: būtini įsipareigojimai, mokesčiai, maistas, be ko žmonės negalėtų išgyventi oriai.

– Turbūt tai puikiai atspindi ir milijoninė skola už centrinį šildymą.

– Kai klausiama, ką daro gyventojai, susidurdami su sunkumais, 70 proc. sako, kad labai taupo, atsisako, kas nebūtina. 41 proc. negali susimokėti mokesčių, laukia, kada turės daugiau pinigų jiems padengti. Kiti naudojasi sukauptomis santaupomis, skolinasi iš draugų, pažįstamų, bankų.

– Ar dabar gyvename taupiau, ar išlaidžiau?

– Santaupų, indėlių sukaupta suma – vis dar įspūdinga. Sukauptas rezervas pandemijos metu kol kas nejudinamas. Per 20 mlrd. eurų turime. Tačiau dabar net vidutines pajamas gaunantys gyventojai pradėjo vertinti būtinąsias ir nebūtinąsias išlaidas. Galbūt buvo dalis žmonių, kurie tikrai skaičiavo, kita dalis – atsipalaidavusių, dabar skaičiuojančiųjų dalis – didesnė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tyrime tyrėte, kas geriausiai taupo.

– Geriausiai – vyresnio amžiaus žmonės ir moterys. Tendencijas, kad moterys linkusios atsidėti nenumatytiems atvejams, stebime įvairiuose tyrimuose. Skolintis iš draugų dažniausiai skuba jaunimas ir turbūt nelabai turi kitų galimybių.

– Iš kur žmonės dažniausiai skolinasi? Ar padaugėjo besiskolinančių iš bankų ar kitų kreditų?

– Ne. Neatrodo, kad ši tendencija augtų. Kiek neramu, kad mažėja kita tendencija – 2017 m. susidūrę su sunkumais 23 proc. sakė, kad ieško papildomų būdų užsidirbti arba kitų pajamų. Šiais metais tokių likę tik 16 proc. Dažniausiai skolinasi iš artimųjų. Tik noriu priminti, kad skola iš draugų, giminių, artimųjų – irgi skola. Būtina aptarti grąžinimo laikotarpį, niuansus, kad vėliau netektų spręsti nemalonių situacijų.

– Kokias tendencijas prognozuojate ateičiai?

– Labai tikiuosi, kad užbaigėme sunkesnį finansinį laikotarpį – žiemos, rudens šildymo sezonas visiems finansiškai sudėtingesnis. Žengsime į kiek lengvesnį periodą, kai nereikės mokėti didelių mokesčių. Kurie turi sodus, daržus, papildomai užsiaugins vaisių, daržovių. Manau, infliacija nusistovėjo, stebime jos mažėjimo tendencijas. Jai augti prognozių nėra didelių. Tikėkimės, nebeaugs kainos ir bus kiek geresnis laikotarpis.

– Užsiminėte apie didelį vartotojų pasitikėjimą. Kas tai?

– Turime vartotojų pasitikėjimo rodiklį, kurį visoje ES stebime. Lietuviai yra išskirtinai optimistiški ir esame lyderiai, optimistiškai galvodami apie ateitį. Kaimynus lenkus ir estus lenkiame kartais.

Pirmadienį V. Berbomo gatvėje gyvenančiam vyrui fiksuoto ryšio telefonu paskambino nepažįstamas žmogus ir įtikino, kad pas jį apsilankys darbuotojos, kurios įpareigotos su juo sudaryti sutartį dėl socialinių paslaugų teikimo.

Antradienį šiek tiek po 9 val. pas šį 81-erių pensininką apsilankė dvi moterys. Viešnioms išėjus, pensininkas pasigedo 6,1 tūkst. eurų, kuriuos laikė spintelėje.

Pasak miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko Albino Misevičiaus, kol kas nustatytų įtariamųjų nėra. Pareiškėjas atėjusiąsias į namus moteris apibūdino kaip 30–40 metų amžiaus, abi kalbėjo lietuviškai.

Kitais panašiais atvejais nukentėjusieji mini, kad pas juos lankėsi trys moterys.

Dar dažniau jos naudoja seną schemą, kai pagyvenusiems žmonėms aiškina, kad jie yra permokėję už elektrą 100 eurų. Jos kiša šios žinios nudžiugintam žmogui 200 eurų kupiūrą ir prašo duoti 100 eurų grąžos.

Jeigu pagyvenęs žmogus patiki ir nueina ieškoti grąžos ten, kur laiko santaupas, viena vagilių netrukus nugvelbia visus pinigus, kitos tuo metu pasistengia nukreipti aukos dėmesį.

Taip neseniai bandyta apvogti pagyvenusią moterį Vitės kvartale. Nors pensininkė sumojo, kad prasidėti su nepažįstamosiomis neverta, ir pareiškė, kad nieko joms neduos, atėjūnės sugebėjo nugvelbti moters rankinuką.

Panašu, kad jame nebuvo vertybių, nes policijos kriminalinių įvykių suvestinėje šis atvejis nebuvo minimas.

Pagyvenę klaipėdiečiai turėtų nepamiršti, kad įsileisti į namus nepažįstamų žmonių negalima net jei jie tikina esą socialiniai darbuotojai ar kurios valdiškos įstaigos atstovai. Juo labiau nė vienos įstaigos darbuotojai neneša gyventojams pinigų.

Galvoti ne tik apie rytojų, bet ir kelis dešimtmečius į priekį vis paskatina valdžia.

„Jaučiame, kad tas automatinis, ypač pakartotinis, įtraukimas, kai jau žmonės vieną kartą išreiškė valią ir atsisakė kaupimo II pensijų pakopoje, turbūt labiausiai ir erzina kaupiančiuosius“, – teigė „Goindex“ valdybos narys ir investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.

„Galbūt anksčiau dar galvojau, kad reikėtų dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, bet kai dabar keičiasi įstatymai, nebėra pasitikėjimo“, – atviravo gatvėje užkalbinta pašnekovė.

Aštrėjant gyventojų susierzinimui, parlamentarai jau siūlo visą puokštę būdų, kaip tobulinti II pakopos pensijų kaupimo sistemą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti iš kaupimo, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo.

 

„Turbūt reikia daryti reguliarius „langus“, kada žmonės galėtų sustabdyti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime“, – tokia buvo Seimo nario Lino Kukuraičio nuomonė.

„Negalime daugumos Seime įtikinti, kad ne tuo keliu patraukėme, kaip dainoje dainuojama,“ – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Šiuo metu II pakopoje kaupiantys papildomai prie pensijos, tikimasi, prisidės 30 proc. nuo buvusių pajamų. Tiesa, daliai tai reikš tik kelias dešimtis papildomų eurų.

„Buvo planuojama, kad įmokos sieks 5–6 proc. nuo atlyginimo. Jei tokius procentus būtume taikę nuo pačios pradžios, šiandien sukauptos įmokos būtų milžiniškos“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos bankas tikina, kad automatinis gyventojų įtraukimas į sistemą taip pat būtinas.

„Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtis rodo, kuomet pasirinkimas apverčiamas, žmogus tik aktyviu veiksmu yra įtraukiamas į sistemą, tuomet dalyvavimas joje reikšmingai krenta“, – konstatavo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

S. Krėpšta tikina, kad gyventojų susierzinimas sumažėtų, jei tie, kurie atsisakė kaupti, į sistemą būtų pakartotinai įtraukiami rečiau. Dabar tai daroma kas trejus metus, kol žmogui sukanka 40 metų. Lengvinti išėjimų iš kaupimo fondų sąlygų Lietuvos bankas taip pat nerekomenduoja.

„Mes tikrai nesiūlome atidaryti „langų“ išėjimui. Kuomet lėktuvas skrenda pro turbulencijos zoną, nėra pats geriausias būdas spręsti problemas atveriant langus ir duris“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Anot Lietuvos banko, būtų galima kalbėti apie ilgesnes atostogas nuo įmokų, kurias šiuo metu galima stabdyti tik metams. Apie galimybę išsiimti visus sukauptus pinigus, kaip tai leido, pavyzdžiui, Estija, anot ekspertų, esą nė neverta svarstyti.

„Jeigu, pavyzdžiui, būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema, kai tas žmogus vėliau neturi lėšų ir tiesia ranką valstybei, prašydamas padengti jam gyvenimo išlaidas“, – sakė M. Dubnikovas.

Jei būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema.

 

„Čia mūsų pinigėliai ir mes žinosime, kaip su jais elgtis – ar, kaip laikraščiuose rašo, raudoną kabrioletą pirksime, ar kažkur kitur panaudosime“, – išsakė savo nuomonę praeivė.

„Suprasdamas kaupiančiuosius, sakyčiau, verta svarstyti atskiras išimtis. Būna, kad žmogus suserga kažkokia sunkia liga, o jam dar tik 40–50 metų. Jis turi nemažas santaupas II pensijų kaupimo pakopoje ir, tarkim, jam labai reikia pinigų operacijai ar gydymui“, – teigė M. Kalesinskas.

Tiesa, Lietuvos bankas visgi siūlo susieti mėnesinių išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu. Tokiu atveju sukauptą sumą išėjus į pensiją būtų galima pasiimti iš karto.

„Jeigu žmogaus pensija iš „Sodros“ yra, tarkim, 500 eurų, ir jam periodinė išmoka gaunasi tik kokie 5–10 eurų, tai reikšmingai jo situacijos nekeičia“, – svarstė M. Kalesinskas. 

Gyventojai šiuo metu II pakopoje yra sukaupę beveik 6 milijardus eurų. Kaupiantys pernai patyrė seniai nematytą nuosmukį. Fondų grąža smuko beveik 14 proc.

„Parama reikalinga todėl, kad aš bedarbis šiuo metu. Žmona uždirba nedaug, šildymas brangus. Tai visiškai elementaru“, – sakė kalbintas žmogus, laukiantis eilėje.

Tuo pačiu laiku, tik kitoje vietoje, prekybos centre, taip pat didelis žmonių srautas. Tik čia žmonės graibsto ne paramą, o nuolaidas.

Nuolaidų medžiojimo metas prasidėjo. Penktadienį, lapkričio 25 d. prasidėjo „Juodojo penktadienio“ išpardavimai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Oi, šunų maisto, kosmetikos dukrai, sau kosmetikos“, – apie savo pirkinius pasakojo pakalbintos prekybos centro lankytojos.

Anot „Swedbank“, daugiau nei pusė gyventojų per išpardavimus prisiperka prekių, kurių taip niekada ir nepanaudoja, bet gyventojai teigia, kad kaip tik per tokias dienas sutaupantys.

Paprastai prekybininkai „Juodojo penktadienio“ rezultatus skaičiuoja dienos pabaigoje, bet kai kurie dar tos pačios dienos rytą paskelbė apie keturis kartus didesnius pardavimus nei įprastai.

„Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti geresni, nei šiuo metu tikimasi.

„Aš manau, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti geresni, nei šiuo metu tikimasi“, – dalijosi įžvalga ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Bet žmonės gausiai pirko ir iki nuolaidų. Pasak ekonomistų, keletą mėnesių iš eilės prekyba krenta tik dvejose srityse: ne pirmo būtinumo maisto produktų ir elektronikos. Likusios mažmeninės prekybos apyvartos toliau auga.

„Nominalia apimtimi, t. y. Skaičiais infliacija yra didžiulė, skaičiai rekordiniai. Ir nepaisant infliacijos, kažkokio drastiško vartotojų elgesio pasikeitimo dar vis nėra“, – teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Iš kur pinigai?

Svarstoma, kodėl esant tokiai ekonominei situacijai žmonės suka galvą ne dėl infliacijos, santaupų ar šildymo kainų, o naujų pirkinių.

„Perkam viryklę naują. Iš kur turiu pinigų? Butą pardaviau, nusipirkau kitą butą ir noriu, kad gražiai ir naujai atrodytų viskas“, – išdėstė viena prekybos centro lankytojų.

„Iš kur pinigai? Dirbam. Infliacija visur, todėl reikia gyventi, džiaugtis gyvenimu ir naudotis nuolaidomis“, – juokėsi kalbintos merginos.

„Infliacija nestoja. O iš kur pinigai? Iš santaupų turbūt. Ekonomistai sako, kad lietuvių santaupos rekordinės“, – svarstė praeivis.

Kad gyventojai dar turi pinigų ir gali išlaidauti tiek pat, kiek ir pernai, rodo santaupos Lietuvos bankuose.

Kainos kiltų gerokai mažiau, jeigu vartojimo apimtyse įvyktų rimtesni pokyčiai.

„Rugsėjo mėnesį laikė apie 20 mlrd. eurų indėlių. Ši suma pastaruoju metu nemažėja“, – tikino Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

Prisideda ir augančios pajamos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet atlyginimai augs 13 proc. Kitąmet augimas prognozuojamas 10 proc. augimas. Toks augimas perkops pačią infliaciją.

„Atlyginimų augimas vis dar pakankamai spartus. Taip pat vyriausybė savo sprendimais užtikrino pajamų didėjimą žemiausias pajamas uždirbantiesiems“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistų perspėjimas

Gerėja ir vartotojų nuotaikos. Žmonės optimistiškiau žiūri į ekonomiką, darbo rinką ir asmeninius finansus.

„Žmonės pozityviau pradėjo žiūrėti į ateitį. Tai gali tapti svarbiu aspektu, nes tie žmonės, kurie turi finansinių išteklių, jie gali grįžti į vartojimą“, – darė išvadas A. Izgorodinas.

Ekonomistai įspėja – jei gyventojai toliau aktyviai pirks, tada neverta tikėtis ir kainų mažėjimo.

„Vienareikšmiškai kainos kiltų gerokai mažiau, jeigu vartojimo apimtyse įvyktų rimtesni pokyčiai. Čia tikriausiai tinkamas metas visiems pergalvoti savo pirkinių krepšelius“, – reziumavo I. Genytė-Pikčienė.

Metinė infliaciją spalį sudarė 22 proc. Tai jau laikoma pasiektu piku, tačiau iki vienženklio skaičiaus kainos turėtų nukristi jau tik kitais metais.

„Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, dar 16 proc. gyventojų sutaupyti negali, nes gyvena „nuo algos iki algos“, o 18 proc. to nedaro dėl kitų priežasčių. Be to, 5 proc. lietuvių pastaraisiais mėnesiais teko pradėti naudoti pinigus iš anksčiau sukauptų finansinių rezervų.

„Augančių pragyvenimo išlaidų kontekste taupymas dažnam gyventojui tampa vis sudėtingesne užduotimi“, – pranešime sakė „Citadele“ valdybos narė Rūta Ežerskienė.

Nurodoma, jog 44 proc. lietuvių taupymo įpročiams karas jokios įtakos neturėjo.

Apklausos duomenimis, vos 3 proc. lietuvių taupyti atsideda daugiau nei 100 eurų per mėnesį. Dar 8 proc. nenumatytiems atvejams ruošiasi rudens ir žiemos sezonui sukaupdami ne tik piniginių, bet ir kitų, pavyzdžiui, maisto atsargų.

Latvijoje negalintys atsidėti ateičiai, nes gyvena „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, teigė 23 proc. respondentų, o 9 proc. buvo priversti taupymą nutraukti dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų. Dar 18 proc. latvių netaupo dėl kitų priežasčių. Prasidėjęs karas taupyti pinigus paskatino 13 proc. kaimyninės šalies gyventojų.

Estijoje įtempti finansai taupyti trukdo 21 proc. gyventojų. Po karo pradžios taupymą atidėti teko 15 proc. estų. Dėl kitų priežasčių netaupo 16 proc. šios šalies gyventojų. Kilus karui pinigų nenumatytiems atvejams atsidėti pradėjo 15 proc. estų.

Baltijos šalių gyventojų apklausą šių metų liepos mėnesį atliko „Norstat“. Kiekvienoje šalyje apklausta po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.

Specialistė: artėjame prie ES vidurkio

Vilnietis Virginijus su viena iš savo atžalų džiaugiasi pražydusiomis sakuromis. Visgi pasakoja, kad įvairioms pramogoms lėšų skirti – vis sunkiau. Vyras neslėpė – didžiausią pajamų dalį suryja maistas ir šildymas. Vyras savo šeimą priskyrė prie vidutinis pajamas uždirbančių.

Kita kalbinta vilnietė atskleidė, jog labiausiai nemėgsta mokėti už tai, ko nesimato – komunalinius mokesčius, taip pat maistą. Išlaidos už maistą šios moters šeimai kainuoja bene daugiausiai, kadangi jos šeima susideda iš penkių asmenų.

„Swedbank“ finansų instituto apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų – panašioje situacijoje. Jie save priskiria vidurinei klasei.

Štai „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė LNK žinioms sakė: „Stebėjome, kaip gyvena lietuviai – kiek gali sau leisti eiti į teatrą, sporto klubą, kiek iš jų gyvena kokybiškuose būstuose. Galime sakyti, kad artėjame prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio.“ Pasak jos, nuosavas būstas – vidurinės klasės žmogaus atributas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Vieni nuskurdo, kiti – praturtėjo

Tiesa, priklausančių vidurinei klasei skaičius mažėja. Keli procentai nuskurdo, kiti – praturtėjo. Tarptautinės organizacijos skaičiuoja, kad Lietuvoje vidurinei klasei priklauso gyventojai prieš mokesčius uždirbantys nuo 983 iki beveik 3000 eurų. Anot apklaustųjų, šios klasės atstovas gali pasirūpini šeima, įsipareigojimais, tačiau jam lieka ir santaupų.

Visgi, ne viskas taip optimistiška, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasirodo, net pusantro milijono žmonių nesugeba susitaupyti ir 1000 eurų. 

Žurnalistų kalbinti vilniečiai buvo kalbūs – štai viena senjorė vilnietė džiaugėsi, kad gyvenime jai nepritrūko pinigų apkeliauti visą Europą: „Pasitaupai ir važiuoji“, – pasakoji ji. Senjorė dar pridūrė, kad jai asmeniškai užtenka viskam.

Jos draugė pridūrė: „Reikia labai daug dirbti, kad taip būtų. Štai aš dirbau 56-erius metus. Dabar man užtenka ir kelionėms, ir maistui.“

Pats laikas investuoti

Kad save priskirtų aukštesniajai klasei ir galėtų pasakyti, jog gyvena oriai, lietuvaičiai įvardija skirtingas sumas: vienas – 1 tūkst. eurų, kitas – 2 tūkst.

Štai finansininkai pastebi, kad lietuviai pinigus kojinėje laiko vis rečiau ir mokosi investuoti, o tiems, kurie to dar nedaro sako: „pats laikas“.

„Swedbank“ duomenimis, tautiečiai į vertybinius popierius ir fondus yra investavę kiek daugiau nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui švedai – beveik 20 kartų daugiau.

Lietuvoje metinė infliacija sausį siekė 12,4 proc., o mėnesio – 2,2 proc., pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996 m. gruodžio, kai siekė 13,1 proc. 2009 m. sausį ji buvo 9,6 proc.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos šį sausį, palyginti su tuo metu pernai, paaugusios 17,7 proc., neįskaičiuojant rafinuotų naftos produktų – 15,2 proc. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 13,8 proc., paslaugų – 9,1 proc., pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos kainų padidėjimas ir kitų transporto priemonių, įrangos kainų sumažėjimas.

Kai yra dviženklė infiacija, nesunku suskaičiuoti, kad dabartinių 20 mlrd. eurų santaupų vertė per metus gali sumažėti keliais milijardais eurų.

Optimistinė gaida

Pasak V.Jasionienės, nuo 2012 m. iki 2022 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik dukart – nuo 478 iki 995 eurų, todėl, net ir fiksuojant rekordinę infliaciją, už jį šiuo metu galima įpirkti daugiau.

„Šiuo metu kavinėje už vidutinį darbo užmokestį galime išgerti 113  puodelių kavos daugiau nei 2012 m., nupirkti 738 kg daugiau kvietinių miltų ar 628 l daugiau pieno, – Statistikos departamento ir Lietuvos banko ekspertų diskusijoje apie kainas vasario 14-ąją teigė V.Jasionienė. – Dabartinis kainų kilimas nepralenkė vidutinio darbo užmokesčio augimo.“

Ji akcentavo, kad dviženkliai infliacijos skaičiai žmonėms daro labiau psichologinį efektą, nes, pavyzdžiui, pastarąjį kartą sausio mėnesį kainos labiau augo tik kriziniais 2009 m.

Didelis poveikis

Pasak „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimo specialisto Rolando Rodzio, 2022-ųjų pradžia Lietuvoje primena maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos.

„Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų. Esant dviženklei infliacijai, nesunku suskaičiuoti, kad šių santaupų vertė per metus teoriškai gali sumažėti keliais milijardais eurų. Aišku, skirtingi produktai ir paslaugos pabrangsta nevienodai, todėl kiekvienam namų ūkiui infliacijos poveikis yra skirtingas“, – teigia R.Rodzis.

Kaip nuo didelės infliacijos savo santaupas ketina apsaugoti šalies gyventojai ir kurie iš pasirinktų būdų gali būti veiksmingiausi?

(Ne)racionali elgsena

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa (ją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko „Spinter tyrimai“), didesnės infliacijos akivaizdoje žmonės dažniausiai būtų linkę padidinti savo taupymo normą – tokį pasirinkimą įvardijo 27 proc. respondentų.

„Gyventojų nusiteikimą daugiau taupyti vyraujant aukštai infliacijai iš dalies galima paaiškinti poreikiu užsitikrinti finansinį saugumą. Baimindamiesi kainų kilimo artimiausioje ateityje, žmonės galbūt nėra iki galo tikri dėl savo finansinių galimybių, todėl linkę dar daugiau pinigų skirti vadinamajai finansinei pagalvei. Galiausiai, mažiau vartojimo reikmėms išleistų pinigų šalies mastu taip pat gali prisidėti prie infliacijos slopinimo“, – teigia R.Rodzis.

Kita vertus, susiduriant su didesne infliacija ir brangstančiomis prekėmis, gali kaip tik kilti noras greičiau leisti savo santaupas ir įsigyti įvairių daiktų ar paslaugų, už kurias jau artimiausioje ateityje reikėtų mokėti brangiau. Vis dėlto, remiantis tyrimo duomenimis, vartojimui daugiau pinigų dėl didesnės infliacijos būtų linkę skirti tik nedidelė dalis (8 proc.) šalies gyventojų.

Pasak R.Rodzio, nors daiktų, ypač brangiau kainuojančių, įsigijimas gali atrodyti racionalus pasirinkimas, kuris ilgainiui turėtų padėti sutaupyti, tačiau tai galioja anaiptol ne visada.

12,4 proc. – tokia metinė infiacija Lietuvoje fiksuotą sausį ir ji priartėjo prie rekordinių aukštumų.

„Infliacija yra išvestinis dydis, kuris susideda iš plataus krepšelio įvairių prekių ir paslaugų, kuriame vienos brangsta sparčiau, o kitos lėčiau arba jų kaina net nesikeičia. Todėl sprendimas imti labiau išlaidauti ir pirkti dalykus, kurie šiuo metu jums nebūtini, yra prasta strategija pinigų vertei išsaugoti“, – sako „Swedbank“ ekspertas.

NT – kaip apsauga

Vienas iš populiaresnių pirkinių saugantis infliacijos yra nekilnojamasis turtas. Tokį apsaugos nuo infliacijos būdą rinktųsi kas penktas šalies gyventojas (21 proc.).

„Nekilnojamasis turtas tradiciškai išlieka pageidaujama investicija ir apsaugos nuo infliacijos priemone. Vertinant ilgalaikę tendenciją, nekilnojamojo turto brangimas atitinka infliaciją ir gali padėti išsaugoti santaupų vertę“, – pastebi R.Rodzis.

Tiesa, „Swedbank“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad nekilnojamasis turtas ne visiems prieinama investicinė priemonė dėl santykinai didelės jo įsigijimo kainos. Be to, tokios investicijos grąža priklauso ne tik nuo bendros NT kainų krypties rinkoje, bet ir nuo situacijos konkrečioje vietoje ar paties NT objekto ypatybių.

„Vadinasi, įsigijus nelikvidų NT objektą, jis nebūtinai padės apsisaugoti nuo infliacijos, be to, ilgainiui net gali netekti savo vertės ir jį parduoti nusprendęs savininkas patirs nuostolių“, − pažymi „Swedbank“ ekspertas.

15 proc. gyventojų nurodo, kad, siekdami išvengti didelės infliacijos įtakos, sieks greičiau įsigyti kitų brangių pirkinių. Pasak R.Rodzio, jei toks brangus pirkinys, kaip naujas automobilis, buvo planuotas jau anksčiau ir jis tikrai reikalingas, tada taip galima išsaugoti šiek tiek pinigų vertės. Tačiau kaip ilgalaikė vertės išsaugojimo priemonė daugelis brangių pirkinių netinkami, nes, bėgant metams, jie vis tiek bus linkę nuvertėti.

Grąža gerokai didesnė

Pasak „Swedbank“ atstovo, ilgalaikis reguliarus lėšų investavimas taip pat gali padėti aplenkti infliaciją, uždirbti teigiamos grąžos ir padidinti savo sukauptų lėšų vertę.

Jis atkreipia dėmesį, kad nuo investavimo šiuo metu kai ką gali sulaikyti pastaruoju metu sunkiai nuspėjama finansų rinkų kryptis. Vis dėlto, pradėjus nuo santykinai nedidelių sumų, jas investuojant reguliariai ir į plačią diversifikaciją siūlančias priemones, pavyzdžiui, įvairių pasaulio regionų investicinius fondus ar biržose prekiaujamus fondus, ilgainiui galima pasiekti teigiamos grąžos, kuri gerokai pranoks infliaciją.

Kita alternatyva – rinktis atskirų sektorių ar įmonių akcijas, kurių veiklos rezultatams ar ateities perspektyvoms didelė infliacija nedaro tokios žalos ar net gali turėti teigiamą poveikį. Tarp infliacijai mažiau paveikių investicijų dažniausiai įvardijamos vertės akcijos, t.y. akcijos stabilius pajamų srautus ir pelną generuojančių įmonių, kurios rinkoje išsiskiria žemesniais už vidutinį įverčiais.

Asmeninė skaičiuoklė

Lietuvos bankas pranešė sukūręs skaičiuoklę, suteikiančią galimybę kiekvienam žmogui apsiskaičiuoti asmeninę infliaciją ir palyginti ją su bendra šalies infliacija. E. skaičiuoklėje pateikta dvylika pagrindinių prekių ir paslaugų rūšių: maistas, sveikata, transportas, poilsis ir kt.

„Kiekvieno žmogaus asmeninė infliacija gali skirtis nuo esančios Lietuvoje, nes skiriasi žmonių įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos, kiekiai, atitinkamai – ir išlaidos, – paaiškino Lietuvos banko ekonomistė Justina Gaižutytė. – Kiekvienas, detaliai suvedęs savo išlaidas, gali palyginti, kam išleidžia daugiau arba mažiau nei vidutiniškai gyventojai Lietuvoje.“