Policininkai tikrina, ar autobusų vairuotojai ir keleiviai segi saugos diržus. Segėti saugos diržus yra tiesiog būtina. Visai neseniai Kaune nutiko avarija – mikroautobusas su keleiviais susidūrė su sunkvežimiu, apvirto ant šono, nukentėjo keliolika žmonių. Tik vienas keleivis nukentėjo mažiausiai, nes buvo užsisegęs saugos diržą.

„Retai važiuoju autobusu. Jei sėdžiu priekyje, tai prisisegu saugos diržą. O jei toliau, tai neprisisegu“, – sakė senjorė.

Plačiau apie neeilinį policijos reidą papasakos Vilniaus apskrities kelių policijos tarnybos pareigūnas Ernestas Liepinis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sustabdėte ne vieną autobusą. Kokias tendencijas matėte? Ar prisisegę keleiviai?

– Buvo sustabdyti keli keleiviniai autobusai. Praktiškai visi keleiviai buvo užsisegę. Vienas autobuso vairuotojas buvo neprisegęs saugos diržo, jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

– Kokia bauda?

 – Bauda yra nuo 30 iki 50 eurų.

– O kokia nuobauda keleiviui, jei šis bus pagautas be saugos diržo?

– Bauda yra tokia pati kaip ir vairuotojui.

– Esate ilgametis policijos pareigūnas, teko matyti ne vieną skaudų įvykį. Kokios būna pasekmės nelaimės atveju, kai keleiviai važiuoja be saugos diržo?

– Pasekmės būna skaudžios, patiriamos didelės traumos. Inercinė jėga žmogų nusviedžia, jam lūžta kaulai, galvos traumos.

– Kiti sako, kad autobuse visai nebūtina užsisegti saugo diržo, yra taip nuo seno pratę. Ar tiesa, kad autobuse yra mažesnė tikimybė nukentėti?

Pasekmės būna skaudžios, patiriamos didelės traumos. Inercinė jėga žmogų nusviedžia, jam lūžta kaulai, galvos traumos.

– Tikrai netiesa. Autobuso vairuotojui tereikia stipriau pristabdyti ir žmogus gali susižeisti, o tie kurie autobusuose stovi, gali parkristi ant žemės.

– Kokia yra eismo statistika Vilniaus apskrityje?

– Per pirmą šių metų pusmetį žuvo keturi keleiviai, sužaloti 101 asmenys.

Autobusų vairuotojai sakė perspėjantys įlipančius keleivius užsisegti saugos diržus. Tam yra ir specialūs ženklai, ant kiekvieno lango priklijuoti lipdukai. Tačiau vairuotojai turi vairuoti ir negali sužiūrėti, ką kiekvienas keleivis daro. Tai priklauso nuo kiekvieno sąmoningumo lygio.

Neprisisegęs diržo autobuso vairuotojas bandė išsisukti, sakydamas, jog galvojo, kad reikės išlipti ir padėti, todėl ir atsisegė diržą.

Kaip patikrinti saugo diržus, papasakojo „Transeksta“  atstovas Renaldas Gabartas.

– Vairuotojai dažniausiai mato tik išorinę diržo dalį. Kaip reikėtų patikrinti, kad saugos diržas yra tinkamas ir geras?

– Iš tikrųjų ir kontrolieriai mato tik išorinę dalį. Saugos diržo patikra, aprašyta techniniuose reikalavimuose, yra vizuali. Reikia patikrinti tris dalykus. Reikia patikrinti, ar sagtis yra tvarkinga, ar diržas fiksuoja, ar sagtis, įkišus diržą, veikia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar reikėtų keisti diržą, jei šis yra nusidėvėjęs, įplyšęs?

– Manau, kad taip. Priklausomai, koks to diržo nusidėvėjimo, suplyšimo lygis. Reikėtų, kad apžiūrėtų serviso meistrai. Jei diržo sagtis užstringa, kai automobilis užsidega arba įkrentate į vandenį, tai tada nebėra juokinga ir niekas to nepavadintų smulkmena. Tai yra viena iš gyvybiškai svarbių sistemos dalių.

– Ar labai svarbu, kad diržas ir oro pagalvės veiktų nepriekaištingai?

– Labai svarbu. Galima sakyti, kad visiškai tiesioginės sąsajos tarp jų nėra. Saugos oro pagalvės suminkština smūgį. Tačiau, sakyčiau, kad tai mažiau svarbi automobilio dalis.

– Ar galime sau pakenkti, turėdami saugų diržą, bet patys vairuodami nesaugiai ar sėdėdami nesaugiai?

– Kaip diržas yra prisegtas, visiškai tiesiogiai koreliuoja su tuo, kokios pasekmės būtų patekus į eismo įvykį. Jei diržas eina per kaklą pernelyg aukštai, jei diržas eina ne per juosmenį, o per pilvo ertmę, yra didelė rizika pažeisti vidus organus nuo smūgio. Primigtinai rekomenduočiau paieškoti informacijos, kaip taisyklingai sėdėti.

Jei diržo sagtis užstringa, kai automobilis užsidega arba įkrentate į vandenį, tai tada nebėra juokinga.

– Ką liudija statistikos duomenys?

– Praeitų metų duomenimis, yra maždaug 2 proc. vairuotojų, apsilankiusių techninės apžiūros centruose, kurie neįveikė šio barjero. Kadangi jų saugos diržai buvo suplyšę ar netinkamai veikė. Iš esmė saugos diržas yra vienkartinis. Automobilių sporte po tam tikrų avarijų yra sumontuoti tam tikri jutikliai, kurie matuoja, kokia jėga automobilis trenkėsi įvykio metu, kokias apkrovas patyrė diržas. Daugeliu atvejų, diržai būna keičiami. Tas pats galiotų ir civiliniame gyvenime.

– Ką pastebite, su kokias diržais atvažiuoja automobiliai?

– Tikriname, ar nėra kažkokių vizualių pažeidimų. Čia nėra didelis mokslas patikrinti diržo būklę. Kiekvienas vairuotojas, pirkdamas dėvėtą automobilį, gali tai padaryti.

Praėjusią savaitę, minint Jungtinių Tautų paskelbtą 5-ąją saugaus eismo savaitę „Lyderystė eismo saugumui“, Lietuvos transporto saugos administracijos ir policijos pareigūnai tikrino, ar važiuodami tolimojo susisiekimo autobusais keleiviai segasi saugos diržus. Per kelias dienas keliuose patikrinta 30 autobusų ir 286 jais vykę  keleiviai, iš kurių 61 proc. segėjo saugos diržus.

„Saugos diržai autobusuose įrengti ne šiaip sau, o dėl pačių keleivių saugumo. Nors garsiai apie diržų segėjimą tolimojo susisiekimo autobusuose pradėta kalbėti neseniai, patikrinimų metu matome, kad žmonių sąmoningumas po truputį didėja. Vis dėlto dar daug žmonių nežino, kad autobuse esant įrengtiems saugos diržams, pagal Kelių eismo taisykles visi keleiviai privalo juos užsisegti. Ir tai yra kiekvieno asmeninė atsakomybė“, – sakė Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius.

2018 metais atlikto LTSA tyrimo duomenys parodė, kad autobuso vairuotojo paraginimą užsisegti saugos diržą prieš išvažiuojant autobusui iš autobusų stoties ir priminimą tą patį padaryti tarpinėse stotelėse parduodant keleivio bilietą žmonės išgirsta, ir tai veikia – tikrinimo metu 20 proc. keleivių saugos diržą buvo užsisegę. Todėl tęsdami bendradarbiavimą su Lietuvos keleivių vežėjais ir autobusų stočių valdytojais, LTSA ir šiemet skatins vairuotojus prisiminti, kad jų vaidmuo vežant keleivius iš vieno miesto į kitą yra itin svarbus, kai kalbama apie saugos diržus.

Artimiausiu metu visus vežėjus ir autobusų vairuotojus pasieks informaciniai lipdukai, raginantys niekada nepamiršti, kad prieš užvedant autobuso variklį tereikia ištarti „Užsisekime saugos diržus!”

Avarija įvyko ketvirtadienio vakarą, 19.56 val., Gilučių kaime, pranešė policija.

18-metis vaikinas tamsiame ir slidžiame kelyje nesuvaldė vairuojamo automobilio „VW Passat“. Mašina nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

Vairavimo stažo neturintis vaikinas, pirminiais duomenimis, važiavęs neužsisegęs saugos diržo, iškrito pro langą ir patyrė daugybinius sužalojimus, kaklo slankstelio ir šonkaulio lūžius. Jis gydomas ligoninėje.

Taip pat buvo sužeista ir dėl galvos traumos į medikus kreipėsi kartu važiavusi 18-metė mergina.

Kaip kyšį jis siūlė beveik tokią pat pinigų sumą, kokia grėsė administracinė bauda.

Vairuotojas buvo sustabdytas pirmadienį, apie 12.20 val., Saulės gatvėje, pranešė policija.

57 metų vyras, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo, sukdamas į kairę nerodė įspėjamojo posūkio signalo), Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui davė 30 eurų kyšį.

Vairuotojas po apklausos paleistas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą vairuotojams ar keleiviams gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų.

Pakartotinai už tokį pažeidimą galima būti skiriama nuo 60 iki 90 eurų.

Taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki dviejų mėnesių.

Reikia atidumo

Žinomas keliautojas, neseniai įveikęs kone 10 tūkst. kilometrų Rusijos žiemos keliais, Vitoldas Milius sako, kad ruošdamiesi ilgesnėms kelionėms net ir ne žiemos metu vairuotojai pirmiausia turėtų planuoti savo laiką, kad kelyje nereikėtų skubėti.

„Dažniausiai eismo įvykiai kelyje įvyksta dėl per didelio greičio, o jis pasirenkamas tada, kai žmonės pradeda skubėti, o skubėti jie pradeda tuomet, kai kažkur vėluoja ar nespėja. Taigi pirmiausia, jei žinote, kad jūsų laukia ilga kelionė, pasilikite kad ir valandos laiko rezervą“, – „Klaipėdai“ sakė V.Milius.

Pasak jo, turint laisvo laiko, geriau sustoti kavinėje išgerti kavos, nei lėkti it akis išdegus bandant visur suspėti.

Ne vieną sėkmingą ilgos ir sudėtingos kelionės finišą pasiekęs V.Milius atkreipia dėmesį, kad vairuotojai taip pat  turėtų suprasti, kad žiemą eismo sąlygos keičiasi į blogąją pusę. „Šviesus paros metas tęsiasi tik trečdalį paros – apie 8 valandas, visą kitą laiką tenka praleisti tamsoje arba prieblandoje, o žiemą matomumą dar labiau apsunkina ir drėgmė, iš po automobilių ratų tykštantis purvas“, – apie sunkumus, užklumpančius vairuotojus kelyje, pasakojo pašnekovas.

Pasak keliautojo, Lietuvos vairuotojams taip pat labai svarbu laiku suprasti, kokiomis eismo sąlygomis jie važiuoja, nes buvusi šlapia kelio danga staiga gali
pasidaryti slidi.

„Jeigu norvegai šiaurėje gali būti beveik užtikrinti, kad pradėję važiuoti sniegu viename taške ir po šimto kilometrų juo važiuos, tai Lietuvoje eismo sąlygos gali pasikeisti kelis kartus, įveikiant, pavyzdžiui, 100 km atstumą“, – pavyzdį pateikia V.Milius.

Paprastam vairuotojui sunku pastebėti pokytį, nes jeigu aišku, kad yra slidu, jis gali priimti sprendimą nevažiuoti arba važiuoti itin atsargiai, tačiau jeigu kelio dangos būklė ar oro sąlygos pasikeičia jau važiuojant, kelio dangos pokyčius reikia mokėti iškart įvertinti.

Vairuodamas vairuok

Kartu su V.Miliumi keliavęs Aidas Bubinas pasakoja, kad, be kelio dangos įvertinimo, labai svarbu pasirinkti saugų greitį. „Aš visuomet sakau, kad saugus greitis apskaičiuojamas remiantis tokia formule – nuo mūsų įsivaizduojamo saugaus greičio, kuris, žinoma, neturėtų viršyti maksimalaus leistinojo, reikia dar atimti 10 procentų. Tuomet galėsite jausti užtikrintesni prie vairo“, – pataria pašnekovas.

Pasak jo, dauguma vairuotojų važiuoja nepamatuotai dideliu greičiu, o automobilio valdymo įgūdžių trūksta. „Tą parodo kad ir minimalios automobilio
valdymo varžybos, kai automobilį reikia nukreipti ten, kur reikia, ir greitai, o ne iš anksto paruošus ir apgalvojus manevrą“, – patirtimi dalijosi A.Bubinas.

V.Milius pabrėžė, kad ne tik prieš ilgesnes keliones, tačiau ir prieš kasdienį važiavimą vairuotojai turėtų padaryti maksimaliai daug, kad užtikrintų saugų važiavimą. „Aš kalbu apie pačius paprasčiausius dalykus – gerus valytuvus, tinkamas lemputes automobilio žibintuose ir automobilio priežiūrą, kad nerasotų langai automobilio salone, kad į kelionę leistumėtės prisipildę ne tik pilną baką degalų, tačiau ir langų  plovimo ar aušinimo skysčio“, – pasakojo V.Milius.

Pastaruoju metu Vakarų Europos keliais daug keliaujantis V.Milius teigė įžvelgiantis ir dar vieną labai blogą tendenciją, kuri pastebima ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje – naudojimąsi mobiliaisiais telefonais prie vairo.

Kone 100 proc. informacijos apie situaciją keliuose vairuotojas gauna per akis.

„Anksčiau labiausiai buvo pabrėžiama, kad vairuojant negalima kalbėti telefonu, o dabar, mano akimis žvelgiant, kalbėjimas prie vairo telefonu jau nėra pati didžiausia blogybė. Vairuotojai prie vairo naršo internete, atrašinėja elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose. Kiekvienas turi suprasti, kad kone 100 proc. informacijos apie situaciją keliuose vairuotojas gauna per akis, tad net ir trumpam nuo kelio nukreiptas žvilgsnis gali kainuoti
labai daug“, – kalbėjo V.Milius.

Diržai ne tik priekyje

Dar vienas svarbus dalykas, kurio keliaujant automobiliu reikėtų nepamiršti – užsegtas saugos diržas. Jį privalu segėti ne tik priekyje sėdintiems, tačiau ir tiems, kurie sėdi ant užpakalinių automobilio sėdynių. „Eneos 1006 km“ lenktynes Palangoje šiemet laimėjęs Jonas Gelžinis teigia, kad saugos diržą prisisega visuomet – nepriklausomai nuo to, kokioje vietoje sėdi. Tą patį jis ragina padaryti ir kitus keleivius, kurie keliauja kartu. Vos tik žmogus įsitaiso už
lenktynininko nugaros jis įpareigoja jį prisisegti saugos diržu.

„Visiems pareiškiu, kad jei nenorite manęs pražudyti, užsisekite saugos diržą“, – pasakoja J.Gelžinis. Vyras stengiasi visus įtikinti, kad diržus segtis būtina, ir tvirtina, kad dabar jo artimoje aplinkoje jau nebeliko tai ignoruojančių žmonių.

„Juk niekada nežinai, kas nutiks kelyje – galbūt atlėks automobilis iš priekio. Jei už tavęs sėdintis keleivis bus neprisisegęs saugos diržu, ir iš tavo paties saugos diržo priekyje jau bus mažai naudos“, – įsitikinęs jis. J.Gelžinį šiek tiek liūdina faktas, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie galvoja, kad segtis diržus sėdintiems antroje ar trečioje automobilio sėdynių eilėje yra kvailystė. Dar keisčiau – kai tokie žmonės bando apgauti naudojamas garsines perspėjimo sistemas. „Vis dėlto matau, kad tokių žmonių palaipsniui mažėja, o mąstymas keičiasi“, – gerų pokyčių įžiūrėjo sportininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kol kas dar ne visi vairuotojai žino, kaip teisingai užsisegti saugos diržą. Lenktynininkas pamoko, kad tarp diržo ir kūno turėtų būti kuo mažesnis tarpas, o diržas gerai įtemptas, kad avarijos atveju vairuotoją ar keleivį tvirtai laikytų sėdynėje.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie
Susisiekimo ministerijos

Tauragės rajone žaisdamas automobilyje ketvirtadienio popietę įsipainiojęs į saugos diržą pasismaugė devynerių metų berniukas.

Nelaimė įvyko apie 13 valandą Stribaičių kaime, pranešė portalas lrytas.lt.

Berniuko dėdė iškvietė pagalbą ir puolė vaiką gaivinti. Jam padėjo dar vienas vyras - vienas vairavo automobilį į ligoninę, kitas – gaivino vaiką. Pusiaukelėje jų jau laukė greitosios pagalbos ekipažas, tačiau berniukui jau padėti negalėjo.

Žinomas atlikėjas Egidijus Dragūnas ketvirtadienį buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl policininkų įžeidinėjimo.

Anksčiau ne kartą už įvarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas E.Dragūnas buvo sustabdytas dėl to, kad ketvirtadienį perpiet Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, važiuodamas automobiliu „Audi R8“, nebuvo užsisegęs saugos diržo.

„Stabdomas vairuotojas sustojo ne iš karto, atsisakė pateikti privalomus dokumentus, nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų ir juos įžeidinėjo – dėl to buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 187 str.“, – pranešime nurodo policija.

Kokią nuobaudą skirti atlikėjui, spręs teismas.

E. Dragūnui gresia bauda nuo 144 iki 289 eurų, arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų.

Policijos paskelbtuose vaizdo įrašuose girdėti, kaip atlikėjas plūstasi necenzūriniais žodžiais, prašomas nepateikia ir net neieško dokumentų.

Siekiant užtikrinti, kad vairuotojai ir keleiviai naudotųsi saugos diržais, o vaikai būtų vežami specialiose kėdutėse, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai visą šią savaitę kontroliuos, ar transporto priemonių vairuotojai ir keleivių užsisega saugos diržus, ar vaikai vežami specialiose sėdynėse.

Šią akciją skelbia Europos kelių policijos tinklas (TISPOL), ji organizuojama daugelyje Europos šalių, pranešė policija.

Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 28 iki 57 eurų.

Jei asmuo anksčiau buvo baustas už šiuos pažeidimus, jam gresia bauda nuo 57 iki 86 eurų.

Praėjusią savaitę, vasario 9-15 dienomis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pričiupo 60 vairuotojų, kurie nepanoro prisisegti saugos diržo.

Taip pat nustatyti du keleiviai, nenaudoję saugos diržų, vienas vaikų vežimo automobiliuose taisyklių pažeidimas bei trys atvejai, kai asmuo, važiuojantis dviračiu, neturėjo atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų.

Per savaitę išaiškinti 652 eismo dalyvių padaryti ir kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Kauno apskrityje šiais metais jau žuvo septyni asmenys, dar 116 buvo sužeisti. Tuo metu praėjusiais metais iki vasario pabaigos Kauno apskrityje žuvo penki asmenys, 85 buvo sužeisti.