Valstybė kompensuos 40 proc. baterijos įsigijimo išlaidų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms arba šiuos kriterijus atitinkantiems ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos, piliečių energetikos bendrijoms ir pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, siekiantiems bendrijos statuso.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę sakė, kad į paramą galės pretenduoti tiek saulės, tiek vėjo elektrines turintys nebuitiniai gaminantys vartotojai.

Fiksuota parama įrenginiams su geležies fosfato baterija įsirengti sieks 744,23 euro už kWh, įsirengiant kaupiklį su ličio jonų baterija – ir 646,41 euro (be PVM).

Paramos gavėjai įrenginius privalės įsirengti per metus.

Ministerija siekia, jog iki 2026 metų antrojo ketvirčio  būtų įrengta 15 megavatvalandžių papildomų atsinaujinančių išteklių elektrinėse pagamintos energijos saugojimo pajėgumų.

„Siekiame, kad nuosavą saulės elektrinę Lietuvoje turėtų kas trečias namų ūkis. Kritusios modulių kainos didina ženkliai atpigino elektrinių įrengimo kainas, dėl ko auga gyventojų susidomėjimas šia galimybe bei leidžia išplėsti paramos gavėjų ratą“, – pranešime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Preliminariais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pernai  įsirengti 10 KW elektrinę kainavo apie 10 tūkst. eurų, o šiuo metu – 6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad parama pernai sudarė virš 32 proc., o šiuo metu viršija daugiau nei pusę, o  kuriais atvejais – ir du trečdalius saulės elektrinės kainos.

Anot ministro, gaminančių vartotojų skaičius vien pernai išaugo dvigubai ir perkopė 90 tūkstančių.

Artimiausias kvietimas gyventojams planuojamas trečiąjį metų ketvirtį. Jo sąlygos bus tikslinamos pagal Lietuvos energetikos agentūros atliekamą saulės elektrinių plėtrai skirtos paramos rezultatų vertinimą, saulės elektrinių įrengimo kainų rinkoje analizę ir siūlymus dėl paramos priemonių sąlygų atnaujinimo.

Priemonę kaip ir anksčiau administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Iš viso šiais metais Energetikos ministerija gyventojų saulės elektrinėms skirs 85 mln. eurų.

Nutolusias saulės elektrines šiame žaidime jau anksčiau laimėjusios šeimos iš Tauragės ir Mažeikių rajono sėkmingai naudojasi „Krekenavos“ prizais, kurie aprūpina namus švaria žaliąja energija ir kiekvieną mėnesį padeda sutaupyti pinigų.

Tvariai pagamintus mėsos produktus mėgstantiems žmonėms nereikia sukti galvų dėl nuosavų elektrinių įrengimo. Nėra ir rūpesčių dėl valstybės kompensacijų, kurios šiemet buvo išgraibstytos per kelias valandas tą pačią dieną, vos tik duotas startas paraiškoms įkelti.

„Šių dienų pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos žmonės yra linkę pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių ir aktyviai palaiko permainas. Mes apie tai nuolat primename tūkstančiams savo produkcijos pirkėjų. Suteikiame galimybę rinktis kokybiškus produktus, pagamintus tvariai – naudojant sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją“, – sakė „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.

Pasak jo, nekilo abejonių, ar 2024 metais verta organizuoti žaidimą „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“. 2022 ir 2023 metais surengtos akcijos sulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo. Progą laimėti nutolusią saulės elektrinę gauna kiekvienas asmuo, perkantis „Krekenavos“ gaminių ir turintis nuosavą būstą, kurį galima aprūpinti žaliąja elektros energija. 

Paprasta registracija – tarsi žaidimo bilietas

Registracija į žaidimą vyksta visą mėnesį nuo vasario 20 iki kovos 20 dienos. Laimėtojas ar laimėtoja paaiškės po loterijos. „Krekenavos perki – saulės jėgainę vėl laimi“ nugalėtojo nuosavas būstas bus aprūpintas iš saulės gaminama elektros energija net 24 metus. Tai užtikrins 5 kW galingumo saulės jėgainė. 

Saulės elektrines jau laimėję žmonės sako, kad dalyvauti žaidime buvo labai paprasta – užteko nusipirkti mėgstamų „Krekenavos“ mėsos produktų ir registruoti kvitą interneto puslapyje krekenavos.lt. Sulaukusios skambučių ir informacijos apie išskirtinę dovaną tauragiškių ir mažeikiškių šeimos tuo patikėjo ne iš karto. Taip pat jos patvirtina – norint laimėti, svarbiausia dalyvauti. O registruotis žaidime išties lengva.

Šių metų žaidimo laimėtojas bus paskelbtas kovo mėnesį ir informuotas asmeniškai. 

„Krekenavos agrofirmos“ nuotr. 

Pirkėjams rūpi tvariai pagaminti produktai

Aktyvus gyventojų įsitraukimas ir iniciatyvos palaikymas yra ženklas, kad žmonės išgirsta svarbią „Krekenavos agrofirmos“ žinutę ir mato, kaip paprastai gali patys įsitraukti į žaliąsias permainas. Tuo įsitikinęs bendrovės vadovas L. Grikšas.

Jis mano, kad Lietuvoje ir Europoje vykstantiems pokyčiams yra svarbus kiekvienas prie gaminančių vartotojų bendruomenės prisijungęs namų ūkis ir kiekviena įmonė. O kad diegti tvarius sprendimus apsimoka, įrodė patirtis, kai energijos išteklių kainos buvo smarkiai pakilusios.

„Šiuolaikinės technologijos padeda vis efektyviau pasinaudoti švariais atsinaujinančiais energijos šaltiniais: saule, vėju, vandeniu. Kiekvienas galime prisidėti prie šių technologijų pažangos ir palaikyti žaliąsias permainas. Dėl to „Krekenavos agrofirma“ naudoja sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją. Taigi, pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja ir kokybiškų, ir tvariai pagamintų produktų“, – dalijosi  L. Grikšas.

Krekenavos agrofirma“ naudoja sertifikuotą 100 proc. žalią elektros energiją. Taigi, pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja ir kokybiškų, ir tvariai pagamintų produktų.

Elektrą gaminančių vartotojų skaičius įspūdingai auga

Perėjimas prie švariai pagaminamos energijos gyventojams padeda ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti CO₂ emisijas bei taršą. „Krekenavos agrofirmos“ vadovą L. Grikšą pozityviai nuteikia informacija, kad saulės elektrinių Lietuvoje daugėja.

Energetikos ministerijos duomenimis, pernai elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dukart ir siekia beveik 90 tūkstančių.

Nutolusiose elektrinėse elektrą gaminančių vartotojų jau priskaičiuojama beveik 30 tūkstančių. Energetikos bendrovių duomenimis, gaminantys elektros vartotojai pernai į tinklą Lietuvoje patiekė 544 tūkst. MWh elektros energijos – net tris kartus daugiau negu 2022 metais.

Pasak L. Grikšo, tai liudija, kad gyventojai ir verslas siekia tų pačių tikslų – tausoti aplinką bei išteklius ir gyventi švariau.

„Krekenavos agrofirma“ pirmąją savo saulės elektrinę įsirengė prieš penkerius metus. Saulėtomis vasaros dienomis ši elektrinė įmonei užtikrina iki ketvirtadalio viso elektros energijos poreikio.

Aštuonių milijonų eurų saulės elektrinėms neliko per dieną. Ar verta statyti saulės elektrinę ir ką apie tai mano  ekspertai?

Andrius Karazinas, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas.

– Ar žmonės emociškai sureagavo ir vadovaujasi tuo senu geru lietuvišku posakiu „duoda – imk, muša – bėk?

– Emocijos kažkiek irgi prisidėjo, nes žinome, kada buvo pakilę kainos prieš porą metų, žmonės ieškojo saugumo. Iš kitos pusės, jeigu tai neapsimokėtų arba būtų nenaudinga ekonomiškai, turbūt nebūtų tiek patrauklumo ir susidomėjimo. Šitoje vietoj žmonės prisideda savo pinigais prie mūsų energetinės nepriklausomybės. Toks valstybės tikslas ir yra – paskatinti piliečius prisidėti.

– Saulės elektrinių moduliai šiuo metu yra atpigę. Kaip tai galima paaiškinti? Ar dabar yra lengviau juos įsigyti?

– Galbūt sumažinus kažkiek išmoką, reaguojantį į sumažėjusias elektrinių kainas, daugiau žmonių turėtų galimybę pasistatyti. Bet iš kitos pusės, su kainomis reikia atsargiai. Netikėtas kainų kritimas (lyginant su praeitais metais apie 30 proc.) nebūtinai yra ilgalaikis, nes tai  susiję ir su tam tikrais Jungtinių Amerikos Valstijų politikos aspektais, dėl ko padidėjo prekių pasiūla ir kainos sumažėjo. Taip pat žinome, kad prieš dvejus metus energijos kainos labai smarkiai sukilo, nes tiekėjai užsipildė pernelyg optimistiškai sandėlius ir įvyko išsipardavimas. Dabar turim problemų su Sueco kanalu – prailgėja pristatymas ir brangsta logistika. Vėlgi, dalis kinų gamintojų turbūt bankrutuos būtent dėl to, kad jiems JAV rinka yra užsidarius ir gali būt, kad mes po 3-4 mėnesių turėsime vėl tą kainų „atšokimą“, dėl to reikia labai atsargiai vertinti tuos dalykus. Iš kitos pusės, tie patys mūsų žmonės, kurie investavo į elektrinę, turėjo pažadą, kad nuo liepos pradžios (buvo energetikos ministro įsakymas) gali net nepaskelbus paramos statytis elektrines ir tik paskui aplikuoti į išmoką. Tai šioje vietoje nesinori, kad žmonės liktų apgauti. Reiktų aiškiau komunikuoti, kad tie, kas iki sausio 30 dienos išsiėmė ESO prijungimo sąlygas, tai jiems sąlygos ir nesikeis – ir dydis paramos, ir apskritai, kad tų pinigų bus. O sekantiems galbūt bus galima tas kainas ir peržiūrėti.

– Komunikacijos klausimas ir, galima sakyti, pažadų laikymasis?

– Taip, tai yra labai svarbu, nes žmonės investuoja savo pinigus, negalima žaisti pasitikėjimu. Čia yra kritinis dalykas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kiek valdžia laikosi pažadų, papasakojo Martynas Nagevičius.

– Plėtotojai kalba apie tai, kad valdžia mėgsta nesilaikyti pažadų, jeigu kalbame apie alternatyviąją energetiką. Galime prisiminti, kad energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą buvo įvedęs įvairias kvotas, perskirstė lėšas. Aštuoni milijonai eurų buvo skirta privatiems žmonėms, kurie nori įsirengti saulės elektrinę. Jų neliko per vieną dieną. Dabar valdžia mums siūlo dar 12 milijonų.

– Aš nevadinčiau to kažkokia piktybiška veikla, nukreipta prieš saulės energetiką, nes energetikos ministras labai palaiko gaminančių vartotojų plėtrą ir visą laiką palaikė. Šiuo atveju aš pavadinčiau tai daugiau ministerijos neapsiskaičiavimu arba neturėjimu pakankamų analitinių pajėgų tą daryti. Dalis tų kurie pasistatę saulės elektrines ir liko be galimybės pateikti paraišką ir dabar laukia tų papildomų dvylikos milijonų. Tampymasis, skaidymas į mažus gabaliukus – aiškiai matosi, kad ministerija šiuose sprendimuose nepadarė pakankamai namų darbų, darė paskubomis.

– Valdžia apsiskaičiavo. Ar moka skaičiuoti lietuviai? Kai elektros kainos buvo rekordinės, buvo sakoma, kad apsimoka įsirengti saulės elektrines. Dabar kainos yra kritusios. Viena vertus, tai tapo ir mados reikalu – pasiimti pinigus, įsirengti saulės elektrinę, kartais net nepagalvojama apie tai, kad reikės įdėti nemažai pinigų į administravimą, priežiūrą.

– Kai kurios aplinkybės žymiai pablogėjo lyginant su tuo, kas buvo prieš porą metų. Elektros kainos yra mažesnės, lyginant su 2022 metais. Atsipirkimas natūraliai yra ilgesnis, matosi rinkos prisisotinimo ženklai, kurie vienokia ar kitokia forma, matyt, bus nenaudingi investuotojams. Ar apsimoka? Sakyčiau, kad apsimoka bet kokiais atvejais, bet tai būtų ne visai objektyvus atsakymas. Sakyčiau, kad jeigu nereikia imti brangios paskolos saulės elektrinei statyti ir jeigu žmogus turi galimybę gauti arba pigią, lengvatinę paskolą (bankai teikia žalioms investicijoms) arba pasiimti savo pinigus (kurie yra sukaupti) ir investuoti, kad vėliau nereikėtų mokėti už elektrą ir jeigu dar gaunama parama, manau, kad tikrai verta. Toks žmonių, kurie dabar investuoja, sprendimas dažniausiu atveju yra geras.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praėjusią savaitę patvirtino didesnes 2024 metų šių paslaugų kainas.

Pasak energetikos rinkos reguliuotojo, kainų pokyčius lėmė nuo sausio 5,5 karto – nuo 0,24 iki 1,31 cento, didėsianti papildoma perdavimo paslaugos dedamoji, taip pat 3,4 karto mažesnė – 9,8 cento už kilovatvalandę (kWh) siekianti prognozuojama kitų metų elektros rinkos kaina.

„Kadangi nuo Naujų metų šiek tiek padidėjo reguliuojama paslaugos kainos dalis, iš esmės padidėjo „Litgrid“ teikiamų paslaugų kainos dalis, tai yra perdavimo kainos dalis, tai šiek tiek atsiliepė ir gaminantiems vartotojams, kurie yra pasirinkę vadinamą pirmąjį arba antrąjį atsiskaitymo planą už kilovatvalandę arba instaliuotą kilovatą“, – LRT radijui sakė VERT pirmininkas R. Pocius.

Už 1 kWh žemos įtampos skirstomajame tinkle pasaugotos elektros gaminantys vartotojai mokės 5,9 cento (be PVM), arba 20 proc. daugiau nei šiemet, vidutinės įtampos tinkle – 3 centus, arba 50 proc. daugiau.

Už tokį pat kiekį leistinos generuoti elektrinės galios prie žemos įtampos tinklo prijungti gaminantys vartotojai mokės 52,05 eurus per metus, arba 33 proc. daugiau, prie vidutinės įtampos tinklo – 25,5 euro, arba 60 proc. daugiau.

„Kitas planas yra vadinamas atsiskaitymas pagaminta elektros energija. (...) Tas procento augimas yra sąlygotas to, kad pati elektros energijos kaina, kuri yra prognozuojama kitiems metams, jos vertė yra gerokai mažesnė (...), todėl ir tas procentas nuo kitų metų, kurį turės atiduoti gaminantis vartotojas energijos skirstymo operatoriui, išauga iki 33 proc.“, – pridūrė jis.

Už paslaugas į skirstomuosius tinklus patiekta elektra atsiskaitantiems prie žemos įtampos tinklo prijungtiems  gaminantiems vartotojams pasinaudojimas ESO tinklais kainuos 33 proc. pateiktos elektros vertės, arba 2,8 karto daugiau (vietoj 12 proc.), prie vidutinės įtampos – 22 proc., arba beveik 3,7 karto daugiau (vietoj 6 proc.).

VERT pirmininkas pažymėjo, kad augantys tarifai gaminantiems vartotojams neturės poveikio saulės atsiperkamumui.

Praėjusią savaitę svarstydami 2024 metų biudžeto projektą komiteto nariai nutarė, kad kai kurie prašymai skirti daugiau lėšų yra pagrįsti.

Kultūros komitetas siūlo kitų Lietuvos kino centro biudžetą padidinti dar 3 mln. eurų.

„Lietuvoje mes turime mažiausią kino valstybinį finansavimą, paskirstomą per kino instituciją tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Skaičiuojant vienam gyventojui šis finansavimas nesiekia ir dviejų eurų. Latvijoje jis sudaro apie keturis eurus, Estijoje – virš aštuonių eurų, Suomijoje, Švedijoje – apie penkis eurus vienam gyventojui“, – sakė Kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.

Anot jo, valstybės indėlį į filmų kūrimą reikėtų padidinti mažiausiai 30 procentų.

Kino centro vadovo teigimu, kasmet kūrėjams ir kitiems su kinu susijusiems projektams paskirstoma 7,3 mln. eurų.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos ir  Autorinio kino aljanso duomenimis, Lietuvos kino sektorius per pastarąjį dešimtmetį išaugo kone penkis kartus, smarkiai padaugėjo lietuvių kūrėjų filmų, kurie pristatomi tarptautiniuose A klasės festivaliuose, tuo metu valstybinis kino finansavimas filmų parengiamiesiems ir gamybos darbams, skiriamas per Lietuvos kino centrą, tesiekia apie 5–5,5 mln. eurų per metus.

Kultūros komitetas savo iniciatyva nutarė prašyti papildomai kitąmet skirti 300 tūkst. eurų Šimtmečio dainų šventei surengti. Jo teigimu, šias lėšas būtų galima paimti iš viršplaninių pajamų arba iš akcizų mokesčio.

Komitetas pabrėžė, kad šiame renginyje planuoja dalyvauti apie 34 tūkst. žmonių, būtina jiems užtikrinti tinkamas sąlygas: apgyvendinimo, transporto, maitinimo, reikalingos įrangos, kūrybinių sprendimų įgyvendinimą ir pan.

Kultūros ministerijos duomenimis, Vyriausybė dainų šventės organizavimui kitąmet numatė išleisti 4,7 mln. eurų.

„Tų 300 tūkst. eurų mums trūksta“, – per komiteto posėdį pripažino kultūros ministras Simonas Kairys, tačiau jis vylėsi, kad vienaip ar kitaip lėšas pavyks rasti.

Be to, Seimo nariai siūlo papildomus 625 tūkst. eurų numatyti Lietuvos kultūros sezono renginiams Prancūzijoje. Jų teigimu, tai yra pagrindinis šalies kultūros pristatymas užsienyje 2024 metais, unikali galimybė supažindinti Prancūzijos auditoriją su Lietuva, jos kultūra.

Juoba, kad projektas ne tik organizuojamas, bet ir finansuojamas abiejų šalių, todėl itin svarbu išlaikyti paritetą ir išnaudoti atsiveriančias galimybes.

Būsimiems Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje renginiams dabar numatyta skirti 2,5 mln. eurų.

Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų Gitano Nausėdos bei Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) globojamas projektas vyks kitų metų rugsėjo 12–gruodžio 12 dienomis Paryžiuje, Lione, Grenoblyje, Marselyje, Nicoje, Tulūzoje, Ekse bei kituose miestuose. Juo siekiama siekiama supažindinti šios šalies visuomenę su Lietuvos profesionaliuoju menu ir kultūra, skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti abiejų valstybių ryšius. 

Dar 166 tūkst. eurų Kultūros komitetas ragina padidinti kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo biudžetą.

Seimo komitetas taip pat parėmė Lietuvos nacionalinio dramos teatro prašymą skirti per 248 tūkst. eurų įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Pernai Aplinkos projektų valdymo agentūra patvirtino teatro paraišką tokiai elektrinei įsigyti ir skyrė 80 proc. pradinės kainos. Likusias lėšas turi sumokėti pati kultūros įstaiga.

Nacionalinis dramos teatras planuoja, kad ši investicija atsipirks per 3,5 metų.

2024 metais kultūrai ir visuomenės informavimui iš viso numatyti beveik 427 mln. eurų.

Biudžeto projektą dar svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, Vyriausybė, galutinį sprendimą priims parlamentas.

„Degimas vyko garaže. Jame atvira liepsna degė automobilis. Gaisrui gesinti atvyko penkios cisternos“, – sakė pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Pavalkis.

Per valandą liepsnos numalšintos, nuniokotas automobilis ir garažas. Anot ugniagesių, aprūko arba sulietos ir kitos patalpos.

„Reikės tvarkyti elektros instaliaciją iš naujo, nes yra pažeistas elektros įvadas. Visas garažas yra išdegęs, nuo sienų nubyrėjęs tinkas“, – kalbėjo M. Pavalkis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Degančiame pastate žmonių nebuvo. Gelbėdamas turtą nukentėjo šalia esančio namo savininkas.

„Namas yra dvibutis, yra du savininkai. Šalia esančio buto savininkas, gelbėdamas savo turtą, apdegė plaukus, buvo palydėtas iki greitosios medicinos pagalbos ekipažo“, – teigė M. Pavalkis.

Pirminiais duomenimis, gaisras kilo įrengiant saulės elektrinę.

„Gaisro likvidavimo metu buvo matoma, kad pastate buvo atliekami saulės elektrinės montavimo darbai. Mūsų atvykę kolegos pastebėjo pirmiausius degimo požymius netoli elektros įvado dalies“, – sakė M. Pavalkis.

Tiksli gaisro priežastis paaiškės po tyrimo.

Kiaulystė ar klaida?

Gudri kiaulystė, elektros energijos tiekėjų ir skirstytojų atsainumas ar tiesiog žmogiška klaida, dėl kurios dabar bandoma pabėgti nuo atsakomybės?

Tokių įtarimų kilo Bernatonių gatvėje esančiame nuosavame name gyvenančiai šeimai, kuri pati įsirengė saulės kolektorius ir taip įgyvendino energijos tapymo planą.

Naujoji įranga į sistemą buvo įjungtą praėjusį rudenį. Nepigią inovaciją įgyvendinusi šeima laukė vasaros, kada kolektoriai galės pademonstruoti maksimalų efektyvumą.

„Viską įrengė sūnus, nes jo išsilavinimas susijęs su elektroninėmis technologijomis. Gegužė ir birželis buvo labai saulėti. Saulės baterijos pildėsi nuo ryto iki vakaro. Mums buvo labai įdomu, koks bus efektas“, – pasakojo Bernatonių gatvės gyventoja.

Saulėtos dienos leido tikėtis, kad sąskaita už suvartotą elektros energiją bus gerokai mažesnė. Deja, rezultatas pasirodė visiškai atvirkščias – sąskaita buvo didelė kaip niekada iki tol.

Neteko žado

160 kv. m ploto name gyvenančiai šeimai energijos taupymas yra svarbus buities prioritetas. Net karšto vandens boileris šildomas atskiru autonominiu prietaisu, kuris įjungiamas tik nakčiai.

„Atrodo, viską padarėme, kad suvartotume minimaliai energijos. Tačiau sulaukę sąskaitos ir paaiškinimų, netekome žado. Svarstėme kreiptis į prokuratūrą, ypač kai suvokėme, kad telefonais atsiliepiančios operatorės nenori ar neturi laiko suprasti, kodėl mes nepatenkinti“, – sakė pašnekovas.

Anot kolektorius savo kieme įrengusio vyro, telefonu atsiliepusi operatorė iš pradžių patikino matanti sąskaitoje esantį neatitikimą.

„Sakė, kad reikės išsiaiškinti. Paskui paskambino už pusvalandžio ir sako, kad viskas gerai. Taip ir pasakė, be jokių paaiškinimų“, – pasakojo Bernatonių gatvės gyventojas.

Vyrui neliko nieko kito, kaip pradėti tiesos paieškas. Pastangos davė vaisių: dabar jis gali džiaugtis, kad nenuleido rankų.

Nesnaudė: įgyvendindami elektros energijos taupymo planą, apdairūs kauniečiai patys įsirengė saulės kolektorius. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Netikėta permoka

Nesusipratimai ir painiava sąskaitoje už elektrą atsirado dėl 9 tūkst. kilovatvalandžių (kWh), kurių, pasak Bernatonių gatvėje saulės kolektorius įsirengusių gyventojų, jie nebuvo sunaudoję.

„Esmė, kad mūsų elektros sąskaitoje nuo praėjusio sausio lyg iš kažkur atsirado 600 eurų permoka. Ir už sausį, vasarį, kovą, mums nereikėjo mokėti. Kodėl – neaišku. Na, galvojome, labdaros nebūna, todėl sąskaitą už tuos mėnesius vis tiek gausime. Sūnus apskaičiavo, kad mes nuo sausio iki gegužės  turėtume sumokėti apie 600 eurų, bet kai gavome sąskaitą, ji pasirodė beveik 1 000 eurų didesnė – 1 546 eurai“, – pasakojo kaunietė.

Saulės elektrinę pats įsirengęs vyras neslėpė, kad iš kažkur atsiradusi 600 eurų permoka jam pasirodė visiškai nelogiška.

„Kai sužinojau apie tą permoką, kelis mėnesius deklaravau apytikslius skaičius ir buvau apskaičiavęs, kad reikės sumokėti apie 600 eurų. Gavęs 1 000 eurų didesnę sąskaitą, pamačiau, kad ji apskaičiuota nuo 200 kWh ribos. Tai buvo nesąmonė, nes praėjusį sausį mes jau buvome sunaudoję ir apmokėję iki 350 kWh dieninio tarifo ir iki 330 kWh naktinio tarifo. Kodėl jie sugalvojo skaičiuoti nuo 200 kWh ribos, o ne nuo 350 ir 330 kWh?“ – bandė suvokti pašnekovas.

Jis paaiškino, kodėl, jo skaičiavimais, atsirado tokia šokiruojanti sąskaita.

„Nuo vasario sąskaitų suma buvo mažinama įterpiant daug mažesnius skaitiklio parodymus. Gegužės mėnesį, nurašius skaitiklio parodymus, jie buvo sujungti su tais daug mažesniais parodymais. Nors apmokėta buvo už žymiai didesnius parodymus. Dėl to ir susidarė daug didesnė sąskaitos suma“, – sakė kaunietis.

Nemalonūs įtarimai

Jis neslėpė, kad dėl tokio skaičiavimo gali kilti ir nemalonių įtarimų.

„Mano permoka atsirado dėl to, kad buvo įvelta kažkokia klaida, jeigu tai iš tiesų klaida. Paskui, kai nusiunčiau apmokėjimų įrodymus, žadėjo klaidą ištaisyti, bet kol neištaisyta, nežinai, ko laukti, belaukdamas gali sulaukti antstolių“, – ironizavo pašnekovas.

Bernatonių gatvėje kolektorius įsirengusio namo šeimininkai neseniai gavo patikslintą sąskaitą – 900 eurų mažesnę.

Perspėja dėl nepatogumų

„Kauno dienos“ redakcijai atsiųstame ESO ryšių su visuomene projektų vadovės Rasos Juodkienės paaiškinime patikinama, kad bendrovė dirba pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir pabrėžiama, kad vartotojams labai svarbu deklaruoti tikslius duomenis.

Paskui, kai nusiunčiau apmokėjimų įrodymus, žadėjo klaidą ištaisyti, bet kol neištaisyta, nežinai, ko laukti, belaukdamas gali sulaukti antstolių.

„Raginame klientus visuomet deklaruoti tikslius elektros energijos suvartojimo duomenis ir laiku apmokėti sąskaitas. Priešingu atveju, gali laukti nepatogumai“, – pabrėžiama ESO paaiškinime.

Akivaizdžių nepatogumų sulaukęs ir vos žalos nepatyręs kaunietis galėjo įsitikinti: jei ne dėl savo kaltės netikslumų padaro vartotojas, jo tikrai laukia dideli nepatogumai, bet jei netikslumų padaro monopolinę padėtį turintis elektros skirstytojas, jo nepatiria nei nepatogumų, nei nemalonumų.

Apibendrindamas šios istorijos padarinius kaunietis svarstė: „Jei nebūčiau siekęs viešumo, nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, juolab kad skirstytojai savo klaidos taip ir nepripažino.“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Buvo permokėjęs

ESO paaiškinime sakoma: „Klientas šių metų vasario 28 d. pateikė šiuos duomenis: pagal dieninę – 140 kWh, pagal naktinę – 80 kWh. Sausio mėnesio sąskaita prieš tai buvo išrašyta iki: pagal dieninę – 3 576 kWh, pagal naktinę – 3 328 kWh. 2023 05 23 inžinierius nurašė tokius rodmenis: pagal dieninę – 5 343 kWh, pagal naktinę – 3 974 kWh.

Klientui deklaravus 2023 02 28 rodmenis, iki 2021 10 31, kai buvo deklaruota: pagal dieninę – 3 kWh, pagal naktinę – 1 kWh, nebuvo įtraukti į apskaitą.

Taip nutinka visuomet, jeigu gaunamas faktinis rodmuo ir jis yra viršesnis už pagal vidutinį suvartojimą pritaikytą rodmenį. Tokiu atveju faktinis rodmuo įtraukiamas į apskaitą, nebetraukiant į apskaitą nefaktinio rodmens. Klientas tikrai buvo permokėjęs, tačiau ne tokį už tokį kiekį, kokį deklaravo.“

Seniausias teatras mieste taip pat yra ir moderniausias – KDT tapo pirmuoju mieste, ant savo stogo įkurdinusiu saulės elektrinę.

„Kalbant apie šios iniciatyvos aktualumą, visi suprato, kokia svarbi energetinė nepriklausomybė. Tiesa, kai mes pradėjome ieškoti galimybės įsirengti saulės elektrinę, karas dar nevyko ir daugiau galvojome apie tvarumą, o ne taupymą“, – sakė KDT vadovas Tomas Juočys.

KDT pasinaudojo galimybe gauti finansavimą iš Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA).

Biudžetinėms įstaigoms APVA finansuoja iki 80 proc. projekto vertės.

KDT pateikė mokėjimo prašymą 58 010 eurų subsidijai gauti. Likusią dalį – 40 tūkst. eurų skyrė teatro steigėjas – Kultūros ministerija.

Saulės elektrinės instaliavimą reikėjo derinti ir su Kultūros paveldo departamentu. KDT – istorinis pastatas istorinėje miesto dalyje.

Ant teatro stogo buvo sumontuoti 200 saulės modulių, šios elektrinės pajėgumas – 80 kWh. Per metus teatras apytiksliai sunaudoja apie 170 tūkst. kWh, tad saulės elektrinė galės patenkinti net iki 44 proc. sunaudojamos elektros energijos.

„Man atrodo, labai gražu turėti tokią elektrinę miesto centre, o dar teatre. Teatras juk gana didelis elektros energijos vartotojas, rodome spektaklius su daug šou elementų, daug šviesų, ir prasminga, kad dalį sunaudojamos elektros energijos pasigaminsime patys“, – kalbėjo T. Juočys.

Anot jo, būtų nuostabu aplink turėti daugiau tokių iniciatyvų.

„Jos būtų ryškesnės, jei įtrauktume ir verslo sektorių. Mane labai inspiruoja pavyzdys iš Danijos – Kopenhagos operos teatro statybas finansavo „Maersk“ kompanijos įkurtas fondas. Tikiu, kad kai verslas tokiu mastu bendradarbiaus su kultūros sektoriumi, mums nereikės daryti perskyrų tarp miesto ir uosto“, – tikino KDT vadovas.

Šis tvarios energijos projektas kainavo 98 010 eurų.