Susidūrė 12 automobilių
Praėjusį trečiadienį, tekant saulei, tuo pat metu, kai greitkelyje įvyko septynios avarijos, kuriose susidūrė 12 automobilių, dangus virš uostamiesčio nusidažė kraujo spalva.
Retą vaizdą danguje užfiksavę specialistai ramino, kad keistame reiškinyje nėra nieko antgamtiško, tačiau niekas negalėjo paaiškinti šių dviejų mistiškų reiškinių sutapimo priežasties. Nes pirmadienį įvykusios masinės avarijos priežastys iki šiol taip pat kelia daug klausimų policijos tyrėjams.
O štai kodėl danguje virš jūros pasirodė ne septynių spalvų, kaip įprasta, o tik raudonos spalvos vaivorykštė, paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių grupės sinoptikė Judita Navašinskienė.
"Raudonoji vaivorykštė yra tokia pat, kaip ir paprastoji vaivorykštė. Tik ji susidaro saulei tekant arba leidžiantis, nes saulės spinduliai lūžta kitu kampu. Vandens lašeliai, atspindėdami saulės spektrą, mūsų akiai matomi kaip raudonos spalvos šviesos srautas", – aiškino J.Navašinskienė.
Jūrinių prognozių grupės sinoptikė Ieva Vitkutė patikslino, kad tekant ar leidžiantis saulei saulės spindulys yra ilgesnis, todėl jame ir matyti tik raudonos spalvos šviesos spektras.
"Iš tiesų, kai saulė zenite, jos spindulys yra trumpesnis, nei jai esant prie horizonto. Spalva tokia todėl, kad raudonos spalvos spindulys yra ilgiausias. Žalios ir mėlynos spalvos spindulys realiai jau būna išsisklaidęs. Tai yra paaiškinama atmosferos fizika", – tikino specialistė.
Dažniausiai raudonoji vaivorykštė užtrunka tik iki penkių minučių, o štai pirmadienį klaipėdiečiai tikina ją stebėję ilgokai.
Stebino dvi saulės
Tai ne pirmas keistas reiškinys, danguje sužibęs virš Klaipėdos šiomis dienomis. Spalio 17-ąją, pirmadienį, klaipėdiečiai užfiksavo dvi saules danguje.
Tuo pačiu metu dienraščio "Klaipėda" fotografas fiksavo saulės halą.
Tai yra optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose.
"Senovėje žmonės tai būtų pavadinę Dievo pirštu. Žinoma, kad dviejų saulių pasirodymas būtų sukėlęs daugybę emocijų. Ten, kur baigiasi žmogaus protas, prasideda mistika", – kalbėjo trečioji Jūrinių prognozių grupės sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.
Jos kolegė I.Vitkutė moksliškai įvardijo nuostabą keliantį dviejų saulių reiškinį.
"Tai yra netikros saulės, pseudosaulės arba saulės parheliai. Nieko keisto, kad dienraščio fotografas tuo pat metu užfiksavo saulės halą. Saulės parheliai susidaro dėl tų pačių priežasčių, kaip ir saulės halas. Šis optinis reiškinys pasirodo, kai aukštesniuose atmosferos sluoksniuose susidaro ledo kristalai", – aiškino I.Vitkutė.
Kryžiai danguje
Dažniau saulės halas pasirodo šaltu periodu. Lietuvoje halas aplink saulę susidaro 40–60 kartų per metus, o aplink mėnulį – 15–20 kartų. Dar keletą kartų galima pastebėti netikras saules, atskiras halo dalis – stulpus ir lankus.
"Pseudosaulę šiais metais fotografavau rugpjūtį. Tokie reiškiniai, kaip liestiniai lankai, horizontalūs ratilai, saulės stulpai, kryžiai, susidaro dėl tų pačių priežasčių. Tačiau jų regimas vaizdas priklauso tik nuo to, kurioje vietoje yra stebėtojas", – pasakojo I.Vitkutė.
Senovėje danguje išvydę saulės halą senoliai sakydavo: lauk orų pablogėjimo.
"Ir iš tiesų, buvo sakoma, kad atšals. Tiesos yra, nes tokiu metu artėja šalta oro masė", – patikino I.Vitkutė.
Pasirodo, halo formos gali būti įvairios – balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės. Iš viso yra užfiksuota apie 50 įvairių halo formų.
"Kartais nutinka taip, kad danguje matyti trys saulės, tai yra dėl tų pačių saulės parhelių. Tuo metu iš tiesų gali atrodyti, kad danguje matomas net kryžius. Senovėje žmonės tokius reiškinius priskirdavo Dievo apsireiškimui. Juk rašytiniuose šaltiniuose yra pažymima, kad Magdeburgo pilies apsiausties metu danguje buvo pasirodęs kryžius. Legendoje minima, esą šį kryžių gyventojai palaikė Dievo ženklu, palaikymu, todėl jo įkvėpti nugalėjo pilį apsupusius priešus", – kalbėjo J.Navašinskienė.
Tikėtina, kad dėl danguje matytų halų senovėje atsirado vienas seniausių ir labiausiai paplitusių lietuviškų simbolių – kryžius, apsuptas apskritimo, vadinamas saulės kryžiumi.
Jūra nuseko pusmetriu?
Šį rudenį pajūryje vyraujantys orai taip pat gali būti įvardijami kaip keisti ir neįprasti tokiam metų laikui. Jei pernai rudenį pajūryje buvo fiksuota hidrologinė sausra, tai šiemet nusistebėjimą kelia nuolat vyravę pietryčių vėjai.
"Tai tik dėl jų dabar yra juokaujama, kad Lietuvos plotas padidėjo. Dėl nuolat vyraujančių pietryčių vėjų atsitraukė jūros vandens lygio riba", – pastebėjo I.Vitkutė.
E.Latvėnaitė tikino, kad šį rudenį vyravo anticiklonas Pėteris.
"Vardus ciklonams ir anticiklonams suteikia Berlyno laisvasis universitetas. Bet kuris gyventojas gali suteikti jiems, pavyzdžiui, savo mylimosios vardą. Tai kainuoja 200 eurų. Brangesni anticiklonai, nes jie trunka ilgiau. Ciklono vardo užsisakymas atsieis 180 eurų", – kalbėjo E.Latvėnaitė.
I.Vitkutė patikslino, kad internete plintantis juokelis apie Lietuvos teritorijos padidėjimą turi savotišką pagrindą.
"Jūros lygis nukrito 45 centimetrais žemiau Baltijos jūros nulinio lygio. Visai suprantama, kad kranto riba galėjo atsitraukti", – aiškino I.Vitkutė.
Jūroje nustebino miražas
O štai sinoptikei J.Navašinskienei didžiausią įspūdį paliko jos matytas miražas Baltijos jūroje.
"Sovietiniais laikais mūsų tarnyba užsiėmė ir jūros tyrimais. Vykome į ekspedicijas, mūsų bazėje buvo du lavai, dirbo 300 žmonių", – prisiminė moteris.
Tai, ką išvydo prieš 30 metų, J.Navašinskienės atmintyje įstrigo ilgam.
"Tuo metu plaukėme jūra, buvome ties Palanga. Tai jau buvo antra dienos pusė. Horizonte pamačiau plaukiantį laivą. Virš jo kybojo jo atspindys. Tačiau apverstas aukštyn kojomis. O kiek tolėliau, ties Nemirseta, išvydau daugiaaukščius, ryškiai oranžinės spalvos. Niekaip negalėjau suprasti, iš kur tas vaizdas atsirado. Pamaniau: nieko sau, kariškiai per du mėnesius štai tokį objektą pasistatė. Tačiau paaiškėjo, kad aš mačiau miražą", – pasakojo J.Navašinskienė.
Įamžino Fatą Morganą
Apie matytą miražą jūroje dienraščiui yra pasakojęs ir kitas klaipėdietis – Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.
Vienos kelionės jūra metu jam pavyko nufilmuoti apversto laivo vaizdą prie pat horizonto. Tačiau vyro pasakojimą apie matytą reiškinį, turintį Fatos Morganos pavadinimą, daug kas palaikė svaičiojimais.
Sinoptikės patikino, kad tai tėra sudėtingas optinis reiškinys, susidedantis iš kelių miražų formų. Jis atsiranda dėl temperatūros inversijos.
"Nieko čia labai stebėtino. Aš esu mačiusi, kaip saulė ties Klaipėda tris kartus į jūrą nusileido. Miražas susidaro dėl skirtingų oro sluoksnių tankių. O tai priklauso nuo skirtingų temperatūrų oro sluoksniuose, nes šaltame ir karštame ore skiriasi spindulių lūžio rodiklis", – tikino J.Navašinskienė.
Pasak sinoptikių, Lietuvoje galima stebėti absoliučiai visus meteorologinius reiškinius.
"Šiaurės pašvaistę taip pat matome, tik tai jau yra astronominis, ne meteorologinis reiškinys", – pabrėžė sinoptikė E.Latvėnaitė.
Ant debesų – Glorija
Dar vienas meteorologinis reiškinys, keliantis nuostabą, yra vadinamas Glorijos vardu. Tai yra retas optinis atmosferos fenomenas.
"Skrendant oro balionu teko matyti šviesos ratilą, kurio centre yra tas pats oro balionas, kuriame buvau. Net pavyko nufotografuoti tai. Kiti pasakytų: kaip galima nufotografuoti patį save ar, pavyzdžiui, lėktuvą, kuriame pats sėdi? Tai paaiškina Glorijos reiškinys", – žiniomis dalijosi J.Navašinskienė.
Aiškinama, kad Glorija yra retas optinis reiškinys, panašus į aplink saulę susiformuojantį matomą vainiką, tačiau ji formuojasi ne apie dangaus šviesulį, o aplink priešingą jam tašką.
"Glorija gali būti matoma ant debesų paviršiaus, kai stebėtojas yra aukščiau jų. Todėl dažnai internete žmonės dalijasi fotografijomis, darytomis skrendant lėktuvu", – tikino I.Vitkutė.
Ji pastebėjo, kad šį atmosferinės optikos reiškinį lemia šviesos sklaida atgaline kryptimi.
Baimę kėlė šešėlis
"Verta paminėti ir tokį reiškinį, kaip Brokeno šmėkla. Tai taip pat optinis reiškinys. Brokeno šmėkla yra natūralaus dydžio reiškinį stebinčio žmogaus atspindys, esantis žemiau esančiame rūke. Todėl ir sakoma, kad iš tiesų sniego žmogaus nėra. Tai tik optinis reiškinys, žmogus mato savo paties atvaizdą", – tikino sinoptikė.
Brokeno šmėklos pavadinimas gamtiniam reiškiniui buvo suteiktas dėl to, kad jis buvo užfiksuotas Brokeno kalno, kuris yra virš debesų lygio, apylinkėse.
"Legenda mini Brokeno kalno šmėklą. Tačiau tai tik reiškinys, susidarantis dėl dažno rūko šiose vietose. Prisiminkime ir tai, iš kur kilo legenda apie laivą vaiduoklį, pavadintą Skrajojančio Olando vardu. Kalbame apie tuos pačius miražus ar, kitaip tariant, optinius gamtos reiškinius", – šypsojosi I.Vitkutė.
Iš ko gimė legendos?
Sinoptikės, klausinėjamos apie paprastam žmogui mažai pažįstamus reiškinius, tik šypsojosi, tikindamos, kad šiais laikais nebėra nepaaiškinamų reiškinių.
"Bažnytiniuose paveiksluose aplink šventųjų galvas piešiamos aureolės taip pat turi mokslinį paaiškinimą. Šventojo švytėjimu pavadintas optinis fenomenas, kurio metu apie stebėtojo galvos šešėlį susidaro ryški aureolė, halas", – aiškino specialistės.
Toks reiškinys stebimas tuomet, kai paviršius, į kurį krenta šešėlis, pasižymi tam tikromis optinėmis savybėmis.
Šventojo švytėjimą galima išvysti iškritus rasai, nes beveik sferiniai rasos lašai veikia kaip maži lęšiukai.
"Legendomis buvo apipinta ir šv. Elmo ugnis, kuri pasirodo prieš arba po audros. Tokį reiškinį tikrai yra matęs ne vienas klaipėdietis jūrininkas. Viduramžiais niekas nežinojo, kodėl švyti ant bažnyčių stogų esantys kryžiai. Todėl ir stiprėjo tikėjimas Dievu. Taip pat švyti ir laivų stiebai. Tai nutinka dėl didelio elektros krūvio atmosferoje. Tai tik elektros tekėjimas nuo smailių daiktų, jis yra lydimas švytėjimo", – aiškino I.Vitkutė.
Tokį pavadinimą šis reiškinys įgavo dėl šv. Elmo, kuris esą buvęs jūreivių globėju.
