„Nuosekliai mažiname poveikį aplinkai. Skatiname pirkėjų sąmoningumą mažinant plastiko taršą ir maisto švaistymą. Diegiame technologines naujoves, LED apšvietimą ir kitus sprendimus, kurie padeda tvariau naudoti energijos išteklius, todėl saulės elektrinės įkūrimas ant vienos iš parduotuvių stogo – dar vienas žingsnis didesnio tvarumo link“, – sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Dovilė Černiauskienė, „Iki“ energetikos projektų vadovė, sako, kad įrengtos elektrinės galia siekia 30 kW.

Ant parduotuvės stogo įrengus saulės elektrinę planuojama sutaupyti apie 30 000 kW energijos per metus.

„Pagaminama energija bus naudojama visoms parduotuvės reikmėms: apšvietimui, šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemoms ir kitiems procesams užtikrinti. Ant parduotuvės stogo įrengus saulės elektrinę planuojama sutaupyti apie 30 000 kW energijos per metus“, – sako D. Černiauskienė.

Pasak jos, elektrinė ant „Iki“ parduotuvės stogo įrengta per vos kelis mėnesius. Kadangi ši elektrinė – nedidelė, jos įrengimas papildomų iššūkių neiškėlė. Kaip teigia D. Černiauskienė, ant stogo montuojama saulės elektrinė prideda nemažai papildomo svorio, todėl svarbiausia buvo užtikrinti stogą laikančių konstrukcijų stiprumą.

„Iki“ nuotr.

„Iki“ energetikos projektų vadovė sako, kad ši saulės elektrinė – pirmoji, bet tikrai nepaskutinė. Netrukus planuojama įrengti ganėtinai didesnę elektrinę Panevėžio logistikos centre. Kitais metais „Iki“ planuoja pastatyti iki 2 MW saulės jėgainių.

Šiuo metu žalioji elektros energija sudaro net 92 proc. „Iki“ tinkle visos sunaudojamos energijos. Išsikeltą tikslą iki 2022 metų savo veikloje sumažinti elektros vartojimą 9,3 proc. „Iki“ pasiekė jau 2019 metais, o 2021 metų pabaigoje elektros energijos sutaupymas siekė 21 proc. „Iki“ taip pat nuosekliai diegia technologines naujoves, LED apšvietimą ir kitus sprendimus, kurie padeda tvariau naudoti energijos išteklius.

Prekybos tinklą „Iki“ iš viso šiuo metu sudaro 231 „Iki“ parduotuvė, du logistikos centrai, kulinarijos gamybos centras bei trys regioninės kepyklos. Nuolat naujoves diegiantis prekybos tinklas Vilniuje atidarė ir pirmąją autonominę parduotuvę, paženklintą „Iki“ prekės ženklu. Ji pirmoji tokia Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Prekybos tinkle dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. Prekybos tinklas taip pat valdo prekių pristatymo į namus startuolį „LastMile“.

Šiam projektui įgyvendinti iš Klimato kaitos programos buvo skirta 125 tūkst. eurų. Dar daugiau kaip 40 tūkst. eurų prisidėjo elektrines įrengusi Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet Technics“ ir partneriai iš Armėnijos.

Skaičiuojama, kad įrengtos saulės elektrinės sugeneruos apie 163 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Tai aprūpins įstaigas reikiamu energijos kiekiu, sumažins jų išlaidas elektrai ir apie 115 tonų per metus sumažins į aplinką išmetamą anglies dioksido kiekį.

„Iki šiol mokyklos, muziejus, vaikų bei jaunimo centrai elektrą naudojo iš tinklo. Skaičiuojame, kad įrengtos saulės elektrinės Armėnijos įstaigoms padengs 100 proc. visos reikiamos elektros energijos. Tai padės įstaigoms sumažinti išlaidas bei efektyviau įgyvendinti jų švietimo ir bendruomenių plėtros tikslus, taip pat prisidės prie aplinkos tausojimo ir gyvenimo kokybės gerinimo“, – komentuoja „Solet Technics“ pardavimų vadovas Tomas Ridikas.

Gyvenimo sąlygos už Jerevano ribų nepalyginamai skiriasi nuo to, ką esame įpratę matyti mūsų šalyje.

T. Ridikas, ką tik su komanda grįžęs iš Armėnijos, sako, kad ši šalis turi daug potencialo investicijoms į verslo plėtrą, o ryškiausios galimybės matomos turizmo ir energijos sektoriuose.

„Gyvenimo sąlygos už Jerevano ribų nepalyginamai skiriasi nuo to, ką esame įpratę matyti mūsų šalyje. Kaip pavyzdys, Sarapat bendruomenės centras, įsikūręs Armėnijos šiaurinėje dalyje, kur temperatūra šaltuoju metų laiku siekia 20 laipsnių šalčio – įėjus į šias patalpas, iš karto krinta į akis pastato nesandarumas, o šildymo sistema tarši ir nepakankamai efektyvi. Vykstant Shoghakat vidurinės mokyklos link, pamatėme daugybę apleistų pastatų, o pačioje mokykloje šildymo sistema dujomis itin tarši, stipriai juntamas dujų kvapas. Tokie vaizdai ir potyriai tik patvirtina, kokią vertę mūsų šalis suteikia Armėnijos vaikams ir kitoms bendruomenėms, diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius“, – įspūdžiais dalinasi T. Ridikas.

Įrengtos saulės elektrinės aprūpins elektros energija Hovhannes Shiraz memorialinį muziejų, Sarapat bendruomenę, Musayelyan, Shoghakat, Hovit ir Zovuni vidurines mokyklas, Vaikų ir jaunimo kūrybinį centrą „Kapan“.

Parama besivystančioms šalims iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų pradėta teikti 2011 metais. Šiomis lėšomis finansuojamas saulės elektrines „Solet Technics“ jau yra įrengusi ne tik Armėnijoje, bet ir Sakartvele, Moldovoje, Nigerijoje.

Apstu visur

Kai Sirijos vyriausybė užpuolė jų kaimą, Radwano al-Shimali šeima skubiai į savo sunkvežimį krovė drabužius, antklodes, čiužinius ir skubiai pradėjo naują pabėgėlių gyvenimą, palikdami savo namus ir dirbamą žemę.

Tarp daiktų, kuriuos jie pasiėmė kartu, buvo viena vertinama technologija: saulės kolektorius, dabar atremtas į uolas šalia nudriskusios palapinės, kurią jie vadina naujaisiais namais, alyvmedžių giraitėje netoli Haranabušo kaimo Sirijos šiaurės vakaruose.

"Tai svarbu", – "The New York Times" reporteriui Benui Hubbardui sakė R.al-Shimali. Jis kalbėjo apie 270 vatų skydą, vienintelį jo šeimos elektros energijos šaltinį. "Kai dieną šviečia saulė, naktį galime turėti šviesos", – pridūrė jis.

Saulės revoliucija įsivyravo daug kur sukilėlių tebevaldomame Sirijos šiaurės vakarų regione, kur daugybė žmonių, kurių gyvenimus pakeitė dešimtmetį trukęs šalies pilietinis karas, įsisavino saulės energiją vien todėl, kad tai yra pigiausias elektros energijos šaltinis.

Saulės kolektoriai, dideli ir maži, seni ir nauji, atrodo, Idlibo provincijoje, prie teritorinės sienos su Turkija, yra visur – po du ar tris stovi ant daugiabučių namų stogų ir balkonuose, įtaisyti ant pabėgėlių palapinių bei sumontuoti netoli didžiulių ūkių ir gamyklų platformose, besisukančiose bei sekančiose saulę danguje.

Daugelis Vakarų šalių saulės kolektorius laiko klestėjimo ženklu, o tokios turtingos šalys kaip JAV ar kai kurios ES narės investavo milijardus dolerių alternatyviai energijai skatinti.

Tačiau saulės bumas šiaurės vakarų Sirijoje nesusijęs su klimato kaitos baime ar noru sumažinti anglies dvideginio pėdsaką. Daugeliui tai yra vienintelė perspektyvi galimybė regione, kuriame vyriausybė nutraukė elektros tiekimą ir importuotas kuras privatiems generatoriams daugeliui žmonių yra absoliuti prabanga.

"Nėra jokios alternatyvos, – sakė saulės baterijų importuotojas al Dana mieste Akramas Abbasas. – Saulės energija yra Dievo palaima."

Remiantis Jungtinių Tautų plėtros programa (JTVP), visoje Sirijoje 90 proc. teritorijų trūksta stabilaus elektros maitinimo šaltinio.

Ūkininkų atradimas

Karo pradžioje Idlibo provincija tapo sukilėlių tvirtove. Štai kodėl vyriausybė pašalino ją iš nacionalinio elektros tinklo, kurį maitina naftos ir dujų elektrinės bei hidroelektrinės ant Eufrato upės.

Iš pradžių vietiniai gyventojai griebėsi generatorių: mažų, dujomis varomų agregatų parduotuvėms, ir didelių, dyzelinių variklių, kad aprūpintų elektra visus daugiabučius. Nuolatinis tokių generatorių sukeliamas triukšmas ir kenksmingi jų dūmai tapo gyvenimo dalimi sukilėlių kontroliuojamuose miestuose.

Kurį laiką didžioji dalis kuro buvo tiekiama iš naftos gręžinių Sirijos rytuose, kuriuos kontroliuoja džihadistų judėjimas "Islamo valstybė". Jis buvo rafinuojamas vietoje ir labai purvinas, vadinasi, kenkė generatoriams, todėl jiems reikėjo dažnos ir brangios priežiūros.

Kai 2019 m. "Islamo valstybė" prarado paskutinį savo bastioną Sirijoje, šiaurės vakarų regionas iš Turkijos importavo kur kas grynesnį, bet daugiau nei dvigubai brangesnį kurą. Šis kainų šuolis pastūmė klientus į saulės energijos glėbį, sakė Ahmedas Falaha, parduodantis saulės kolektorius ir baterijas Binišo mieste Idlibe.

Alepo, Idlibo ir kiti regionai neteko dyzelino tiekimo, todėl ligoninėse 25 dienas nebuvo elektros, o tai kainavo žmonių gyvybes.

Iš pradžių jis pardavinėjo generatorius, tačiau 2014 m. pridėjo ir saulės kolektorius. Iš pradžių jie nebuvo populiarūs, nes gamino mažiau elektros, tačiau pakilus kuro kainoms žmonės naktį pastebėjo, kad kai kurie jų kaimynai, turintys saulės kolektorius, savo namuose laiką leidžia šviesoje, kol patys sėdi tamsoje. Paklausa augo, kol 2017 m. A.Falaha nustojo pardavinėti generatorius. "Dabar dieną ir naktį dirbame su saulės energija", – sakė jis.

Pardavėjo teigimu, perkamiausios yra Kanadoje pagamintos 130 vatų galingumo panelės, kurios buvo importuotos į Siriją po kelerių metų naudojimo saulės ūkyje Vokietijoje. Jos kainuoja po 38 JAV dolerius už kiekvieną. Tiems, kurie gali investuoti daugiau, A.Falaha turi Kinijoje pagamintų 400 vatų pajėgumo panelių už 100 JAV dolerių.

Standartinį paketą kukliam namui sudaro keturios plokštės, dvi baterijos, kabeliai ir kita įranga už 550 JAV dolerių. Dauguma šeimų galėtų visa tai naudoti norėdami įjungti šaldytuvą ar skalbimo mašiną dieną, o naktį – apšvietimą ir televizorių.

Kai žmonės priprato prie saulės energijos, A.Falaha pradėjo pardavinėti dideles instaliacijas dirbtuvėms ir vištų fermoms. Neseniai jis pardavė savo didžiausią paketą – 160 saulės kolektorių už maždaug 20 tūkst. JAV dolerių – ūkininkui, kuris pavargo pirkti dyzeliną, kad galėtų įjungti drėkinimo sistemos siurblį, ir jam reikėjo pigesnės alternatyvos.

"Iš pradžių tai yra brangu, bet vėliau – nemokama", – sakė A.Falaha, savo telefone žurnalistui rodydamas vaizdo įrašą, kuriame matyti saulės energija varomi purkštuvai, laistantys vešlų, žalią lauką.

Saulės energiją pamėgę ūkininkai įvertino, kad gali pamiršti generatoriaus triukšmą ir kenksmingus dūmus, tačiau svarbiausias veiksnys, lėmęs tokį pasirinkimą, – kaina. "Paskutinis dalykas, apie kurį čia žmonės galvoja, yra aplinka", – atviravo A.Falaha.

Daugybė sirų šiandien jau tiki, kad net jei ir vyriausybė atstatytų normalų elektros tiekimą, saulės energija išliktų pigesnė.

Gelbsti gyvybes

Saulės energija gelbsti ne tik namų ūkiuose ar ūkininkaujant, bet ir žūtbūt reikalinga ligoninėse. Sumenkus galimybėms įsigyti kuro, kuris yra reikalingas elektros generatorių darbui palaikyti, dar 2015 m. susiformavo tikra humanitarinė katastrofa.

Alepo, Idlibo ir kiti regionai neteko dyzelino tiekimo, todėl ligoninėse 25 dienas nebuvo elektros, o tai kainavo žmonių gyvybes. Dėl to UOSSM (Medicinos priežiūros ir pagalbos organizacijų sąjungos) nariai įkūrė vieną didžiausių medicinos nevyriausybinių organizacijų Sirijoje, kurioje dirba per 2 tūkst. darbuotojų.

"The Syria Solar" iniciatyva buvo pradėta 2016 m., kad šalies sveikatos priežiūros sistema būtų pakeista į atsinaujinančią energiją naudojančią struktūrą.

Ši iniciatyva 2017 m. padėjo vienoje Sirijos šiaurės ligoninėje įrengti pirmąją tokią saulės sistemą. Minima elektrinė padengia 20–30 proc. vienos dienos ligoninės energijos poreikio. Jei trūksta dyzelino, svarbiausios sritys – operacinės, intensyviosios terapijos skyriai ir skubios pagalbos skyriai – ir toliau aprūpinamos saulės energija.

Šiandien daugiau ligoninių visoje Sirijoje kur kas sėkmingiau veikia, kliaujantis saulės energija.

Saulės kolektorius planuojama įrengti ant Garliavos meno mokyklos, Garliavos lopšelio-darželio „Eglutė“, Vilkijos lopšelio-darželio „Daigelis“, Babtų lopšelio-darželio, Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“, Ilgakiemio mokyklos-darželio, Eigirgalos lopšelio-darželio, Giraitės darželio, Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ ir Vandžiogalos gimnazijos, taip pat Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastatų.

Ant pastatų stogų bus įrengtos nuo 10 iki 40 kW galios saulės elektrinės, kurios saulės energiją pavers elektros energija. Dienos ar vasaros metu sukauptą energiją bus galima panaudoti tamsiu paros metu arba žiemą. Taip bus taupomos išlaidos elektros energijai. Įgyvendinus projektus, švietimo įstaigos sutaupys lėšų, skirtų elektros energijai.

Visų projektų bendra vertė – 254 tūkst. eurų, praneša Kauno rajono savivaldybė, numatanti teikti paraiškas dėl minėtų projektų finansavimo pagal Klimato kaitos programą. Pati Savivaldybė turės skirti 20 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų – iš viso 51 tūkst. eurų. Savivaldybės investuotos lėšos atsipirks per 2–3 metus.

Minėtos ugdymo įstaigos pakaunėje bus ne pirmos, kurioms elektrą užtikrins sugauti saulės spinduliai. Raudondvario lopšelis-darželis „Vyturėlis“ taps pirmąja pakaunės ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kuriai energiją gamins saulė. Be minėto darželio, konkursai dėl saulės elektrinės darbų atlikimo jau yra įvykę dar trijose švietimo įstaigose: Domeikavos gimnazijoje, Ringaudų pradinėje ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje, pažymima Kauno rajono savivaldybės pranešime.

Tai rajono valdžiai leistų ne tik sumažinti išlaidas elektros energijai, bet ir prisidėti prie CO2 mažinimo, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Saulės kolektorius planuojama įrengti ant Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos, Garliavos Jonučių progimnazijos, Garliavos sporto ir kultūros centro, Lapių pagrindinės mokyklos, Piliuonos gimnazijos, Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos ir Vilkijos gimnazijos pastatų.

Įgyvendinus projektus, švietimo įstaigos sutaupytų lėšas, skirtas elektros energijai.

Šios švietimo įstaigos pasirinktos neatsitiktinai – jose išlaidos elektros energijai siekia nuo 10 iki 20 tūkst. eurų per metus. Įgyvendinus projektus, ant pastatų stogų bus įrengtos saulės elektrinės, leidžiančios saulės energiją paversti elektros energija. Dienos ar vasaros metu sukauptą energiją bus galima panaudoti tamsiu paros metu arba žiemą. Taip bus taupomos išlaidos elektros energijai.

"Įgyvendinus projektus, švietimo įstaigos sutaupytų lėšas, skirtas elektros energijai. Savivaldybės investuotos lėšos atsipirks per 2–3 metus. Vėliau pavyktų sumažinti elektros sunaudojimą net apie 50 proc.", – aiškino Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė.

Visų aštuonių projektų bendra vertė – beveik 600 tūkst. eurų. Kauno rajono savivaldybė teiks paraiškas dėl šių projektų finansavimo pagal Klimato kaitos programą. Savivaldybė turės skirti 25 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, iš viso 148,5 tūkst. eurų.

Šios ugdymo įstaigos bus ne pirmos pakaunėje, kurioms elektrą užtikrins sugauti saulės spinduliai. Dar šįmet saulės elektrinių montavimas prasidės ant Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos, Domeikavos gimnazijos, Ringaudų pradinės mokyklos ir Raudondvario lopšelio-darželio pastatų.

Pasak pareigūnų, apie minėtą įvykį pranešė Alytaus rajono savivaldybė.

Informuota, kad saulės kolektoriai buvo pavogti nuo ženklo, žyminčio ribą tarp Prienų ir Alytaus rajono savivaldybių.

Taip pat išpaišsant sugadintas ir pats ženklas.

Dėl įvykio Alytaus apskr. VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pareigūnai prašo asmenis, galinčius policijai suteikti reikšmingos informacijos, pranešti Alytaus apsk. VPK Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Aidui Kaknevičiui tel. +370 700 65635 arba skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkas Rokas Valančius teigia, kad lietuviams vis dar trūksta informacijos apie atsinaujinančius energijos šaltinius, o mitą, kad Lietuvoje atsinaujinančiai energetikai yra nepalankus klimatas, paneigia rytų Vokietijos pavyzdžiu, kurioje daugumą stogų jau dengia saulės kolektoriai.

Veiksmingesni – plokštieji saulės kolektoriai

Saulės kolektorių pritaikymą vykdant daugiabučių namų renovaciją tyręs specialistas teigia, jog, norint sutaupyti karšto vandens išlaidas pasitelkiant Saulę, reikia žinoti kelis esminius punktus. Pirmiausiai siūloma naudoti plokščiuosius saulės kolektorius, kurie yra pigesni, pasižymi ilgesniu tarnavimo laiku ir didesniu atsparumu aplinkos poveikiui nei vakuuminiai kolektoriai.

„Nors vakuuminiai kolektoriai turi privalumų, tokių, kaip mažesni šiluminiai nuostoliai, pasiekiamos aukštesnės darbinės temperatūros, tačiau atlikti tyrimai Lietuvoje parodė, kad sistemos su vakuuminiais saulės kolektoriais pagamina tokį patį arba net mažesnį energijos kiekį iš vieno kvadratinio metro bendrojo paviršiaus ploto per metus“, – atliktų tyrimų rezultatais dalijosi R. Valančius.

Dažniausia ir didžiausia daroma klaida renovuojant daugiabučių namus – prastas investicinis projektas. Pasak KTU mokslininko, gyventojai, norintys įsidiegti alternatyvius energijos šaltinius, turėtų kelti papildomus reikalavimus investicinių planų rengėjams.

Investicinio projekto rengėjas turėtų turėti patirties ir specializuotą įrangą tokių sistemų modeliavimui („T*Sol“, „Polysun“ ar kt.). Iš pateiktų modeliavimo rezultatų užsakovai galėtų pasirinkti jiems labiausiai tinkamą variantą. Taip pat reikia iš anksto numatyti patalpas akumuliacinėms talpoms įrengti, įvertinti esamą stogo plotą bei jo konstrukciją.

Atsipirkimo laikas – 10 metų

Nors požiūris į saulės energetiką kasmet gerėja ir gyventojai vis daugiau žino apie saulės kolektorių sistemas bei jų teikiamą naudą, dažną sustabdo santykinai didelė šių sistemų kaina ir atsipirkimo laikas.

„Vidutinis saulės kolektorių atsipirkimo laikas renovuotame daugiabutyje yra apie 10 metų, nevertinant valstybės paramos, tačiau jis priklauso nuo daugelio faktorių – įrengtos sistemos tipo, centralizuotai tiekiamos šilumos kainos, tinkamos sistemos eksploatacijos“, – teigė R. Valančius.

Tyrimais atliktais Lietuvoje nustatyta, kad vidutinė šeima gyvenanti nerenovuotame daugiabutyje suvartoja 2,5 kub. metrus karšto vandens per mėnesį. Norint padengti apie 50 proc. karšto vandens poreikio per metus reikėtų kiekvienam butui įrengti 1,8 kv. m efektyvaus paviršiaus ploto saulės kolektorių ir 90 litrų akumuliacinę talpą. Investicijos į tokią sistemą būtų apie 380 eurų/kv. metrui, nevertinant projektavimo darbų.  Įvertinus galimą valstybės paramą tokia sistema atsipirktų vidutiniškai per 6-7 metus. Dauguma atvejų renkantis kokybiškus vakuuminius saulės kolektorius sistema būtų brangesnė ir atsipirkimo laikas 2-3 metais ilgesnis.

Taip pat specialistas teigia, kad nemažai gyventojų jau žino apie 35 proc. valstybės paramą daugiabučių namų renovacijai, tačiau labai trūksta informacijos ir paramos sistemos individualių namų gyventojams, norintiems įsidiegti alternatyvius energijos šaltinius. Kitą vertus, paramos sistema (iki 30 proc.) per Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą veikia jau keletas metų, o kasmet paskirta pinigų sumą yra išdalinama per keletą dienų. Šias metais paraiškas paramai gauti ruošiamasi priimti nuo gegužės 3 d.

„Saulės kolektorių ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas individualiuose namuose yra gerokai paprastesnis nei daugiabučiuose namuose, tačiau atsipirkimo laikas dažniausiai ilgesnis. Statantis naują namą arba renovuojant seną reikėtų pagalvoti apie visus atsinaujinančios energijos rūšis (saulės kolektorius, saulės baterijas, šilumos siurblius ar kt.).

Jeigu nėra galimybės šių sistemų įsirengti iš karto, vertėtų pagalvoti apie galimybę tai padaryti vėliau – pavyzdžiui pagrindinį stogo šlaitą orientuoti į pietų pusę, katilinėje numatyti vietą akumuliacinei talpai“, – patarimus dalija KTU Statybos ir architektūros mokslininkas R. Valančius.

Būtina rinktis kokybiškus įrenginius

Vienas iš svarbiausių etapų įrenginėjant saulės kolektorių sistemą – komponentų pasirinkimas. Mokslininkas pripažįsta, kad žmones dažnai nusivilia atsinaujinančių energijos šaltinių teikiama nauda būtent todėl, kad neteisingai pasirenka įranga ar jos tiekėją.

„Visi žmonės linkę taupyti, tačiau dažnai sutaupoma perkant brangesnę, bet kokybišką įrangą. Jeigu nusipirksite nepatikimo gamintojo įrangą, kuri suges po trijų metų eksploatacijos – suprantama, kad šios sistemos įrengimas jums neatsipirks“, – teigia R. Valančius ir rekomenduoja rinktis pasaulyje jau žinomų įmonių produkciją, kuriai suteikiamos ilgalaikės gamintojo, o ne pardavėjo garantijos.

Atliekant daugiabučio renovaciją produkcijos kokybė yra itin svarbi – kuo didesnis projektas, tuo greičiau jis atsiperka, tad geriau investuoti daugiau pinigų, tačiau rezultatais džiaugtis dar ilgai po sistemos įrengimo.

Saulės kolektoriai skirti „gaudyti“ lauke krintančią natūralią šviesą, bet mokslininkų komanda iš Čingdao miesto Kinijoje sumanė, kaip maksimalizuoti kolektorių generuojamą energiją.

Eksperimentiniai kolektoriai su grafenu sugeba generuoti energiją iš lietaus lašų, rašo geek.com.

Kai lietaus lašai nukrenta ant kolektoriaus, jie suformuoja teigiamus jonus – tai vyksta dėl druskos, esančios vandenyje. Grafenas geba „delokalizuoti“ elektronus, kad jie laisvai judėtų per paviršių. Teigiamas vandens krūvis ir neigiamas grafeno krūvis generuoja elektrą, o šių dviejų paviršių susilietimas sukuria elektros įtampą, todėl saulės kolektorius, kai ant jo krenta lietus, tampa savotiška baterija.

Ankstesni tyrimai atskleidė, kad naujai atrasta medžiaga išties gali generuoti energiją, kai ji veikiama sūraus vandens. Tas pats efektas įrodytas ir Kinijos mokslininkų.

Grafenas tapo mokslininkų susidomėjimo objektu nuo jo atradimo 2004 m. Grafeno sudėtyje – anglies atomai, kurių savybės – ypač aukštas šilumos ir elektros laidumas.

Daugiabučių gyventojai renovuoja namus ne tik apšiltindami juos, keisdami šildymo sistemas, bet ir įrengdami atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančius įrenginius, rodo pastatų administravimo įmonių grupės „ADMI“ duomenys. Pasinaudoję valstybės teikiama parama, sumanūs gyventojai ne tik užsako populiariausius namo renovavimo darbus, bet ir įsirengia saulės kolektorius ant pastato stogo.

Sostinės Baltupių gyvenamojo rajono Didlaukio gatvėje esančiame 18 butų name vyksta jau antrasis renovacijos etapas: jo metu ant pastato stogo baigiami įrengti saulės kolektoriai, kurie bus naudojami vandeniui pašildyti. Tokiu būdu gyventojai sumažins išlaidas šilumos energijai.

„Mūsų namo gyventojai sutarė pasinaudoti renovacijai teikiama valstybės parama ir papildomai prisidėti savo lėšomis, kad būtų atlikti ne tik įprasti atnaujinimo darbai, bet ir įrengti saulės kolektoriai ant namo stogo. Tikimės, kad investicijos atsipirks ne tik mažesnėmis šildymo išlaidomis, bet ir išaugusia name esančių butų verte“, – sako Didlaukio g. 54-ojo daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Nijolė Kutkienė.

Šio namo renovacijos pirmojo etapo metu buvo pakeisti langai, durys, apšiltintos sienos. Antrajame etape valstybės parama panaudota stogui apšiltinti, atnaujinta šildymo sistema įrengiant modernius termoreguliatorius, išvalyta ventiliavimo sistema, atlikti kiti darbai.

„Iniciatyvūs gyventojai pasirūpina ne tik namo renovavimu, bet ir naujoviškais energijos taupymo sprendimais. Atnaujinus šildymo sistemą bei įrengus saulės kolektorius vandens pašildymui, galima sutaupyti net iki 40 proc. išlaidų šilumos energijai“, – sako namą prižiūrinčios pastatų administravimo direktorius Vidas Paršeliūnas.

Pasaulinės būsto dienos proga Didlaukio g. 54-ojo daugiabučio namo bendrijos pirmininkei N. Kutkienei skirtas apdovanojimas už inovatyvius būsto renovavimo projektus. Jungtinių Tautų sprendimu Pasaulinė būsto diena minima spalio pirmąjį pirmadienį.

Stiklo vamzdelių karūnas ant atnaujinto devynaukščio pastebėję kauniečiai svarsto, ar šis sumanymas atsipirks? Lietuvoje plinta ir kiti alternatyvūs energijos šaltiniai, kurie, tikimasi, sumažins sąskaitas už šilumą.

Pirmūnas – devynaukštis

Seno daugiabučio namo sienų šiltinimas jau nestebina. Kai kuriems gyventojams to negana – norisi sutaupyti dar daugiau, todėl ryžtamasi būti pirmūnais ir griebiantis gerai neištirtų sumanymų.

K.Škirpos g. 15-ojo namo dauguma gyventojų sutiko ne tik sienas aprengti, pakeisti visus langus ir duris, bet ir investavo daugiau kaip 150 tūkst. litų į vakuuminius saulės kolektorius, kurie sumontuoti ant stogo.

Audrius Račkauskas, K.Škirpos g. 15-ąjį ir dar keturis aplinkinius namus šioje gatvėje prižiūrinčios bendrijos pirmininkas, saulės kolektorių įrengimą patikėjo šios srities specialistams ir nenarstė jau įgyvendintų pavyzdžių keliuose Panevėžio daugiabučiuose. Pagrindinis motyvas, kodėl kauniečiai pasirinko saulės teikiamą energiją – noras mažiau priklausyti nuo tiekiančiųjų šilumą centralizuotai, siekis gyventi taupiau. Saulės kolektoriai šildys buitinį vandenį, kitaip tariant, praustis, indams plauti.

Ant minėto devynaukščio įrengti kolektoriai, bendrijos pirmininko teigimu, dar tik pritaikomi naudoti, įjungiami į bendrą šildymo sistemą. Apie jų teikiamą naudą bus galima kalbėti tik kitų metų pavasarį. Šiam 54 butų namui jo šiltinimas, įskaitant saulės kolektorius, kainavo daugiau kaip 1,5 mln. litų, 40 proc. šios sumos turėtų padengti valstybė.

Pakilo darbų kaina

Tiesa, 15-ojo namo renovaciją realiai administruoja ne pats A.Račkauskas, o keli iniciatyvūs šio namo gyventojai. Penkis namus administruojančios bendrijos vadovas gyvena kitame K.Škirpos g. daugiabutyje, kuris dar neatnaujintas.

"Jau trejus metus šnekinu žmones, kad reikia namą atnaujinti", – pasakojo pirmininkas. Jei jo kaimynai tam ryšis, A.Račkauskas pirmumą nebūtinai teiks saulės kolektoriams.

"Yra ir kitų būdų taupyti. Priklausys nuo to, ko žmonės norės, kiek galės į renovaciją investuoti. Gali būti diegiama kolektorinė šildymo sistema, kad kiekvienas butas tvarkytų atskirą apskaitą, reguliuotų šilumą. Tada butai galėtų papildomai šiltinti savo sienas, perdangas ir panašiai", – komentavo bendrijos vadovas.

Jo teigimu, priemonių taupymui yra be galo daug, nes namas – tik dėžutė, visa kita yra pasenę: vamzdynai, elektros instaliacija, lauko ir laiptinių apšvietimas.

Kadangi valstybės parama šiuo metu siekia 40 proc., gyventojai palankiau žiūri į renovaciją. Vis dėlto A.Račkauskas pastebi, kad laimima nedaug, nes statybininkai esą pakėlė kainas – pabrango medžiagos, padidėjo darbų įkainiai.

Nesulaukia palaiminimo

Apie saulės kolektorius jau senokai svajoja ir Olegas Mackevičius, P.Lukšio g. 4-ąjį ir 12-ąjį namus administruojančios bendrijos vadovas. Jam pavyko sutelkti gyventojus ir prieš kelerius metus šie namai apšiltinti, atnaujinti. Po to gimė ir saulės kolektorių bei šilumos siurblio idėja. Šios priemonės būtų taikomos vandeniui pašildyti.

Kol kas sumanymai lieka sumanymais. "Būsto energijos taupymo agentūra vis nepatvirtina investicijų plano. Kol kas aiškinamės, kaip tai padaryti. Pasirodo, yra sąlyga, kad naujai diegiamos priemonės turi taupyti ne mažiau kaip 20 proc. šilumos. Mūsų planuojamos priemonės realiai turėtų taupyti tiek šilumos, bet nėra metodikų, kaip tai apskaičiuoti ir įrodyti, kiek sutaupoma", – kalbėjo O.Mackevičius. Pasak jo, K.Škirpos g. namo patirtimi nesidomėjo, nes jų projektas kiek kitoks.

"Mes planuojame įrengti ir vadinamąjį šilumos siurblį. Jis surinktų iš patalpų per ventiliacijos angas išeinančio oro šilumą ir grąžintų ją atgal į pastatą vėdinimui ir šildymui", – atskleidė pirmininkas.

Pasak O.Mackevičiaus, gyventojai dėl šių naujovių dar nebalsavo, bet jis spėja, kad dauguma neprieštaraus. Mat galima pasiekti, kad pusę metų namui vandenį pašildys saulė, nereikės šios paslaugos pirkti iš "Kauno energijos". Bendrijos vadovo žiniomis, pastatui šildyti saulės energijos neužtektų.

Šilumos siurblys – ir vėdinimui

Nauji planuojami įrenginiai – saulės kolektoriai ir šilumos siurblys vienam devynaukščiui, pasak O.Mackevičiaus, gali kainuoti 250–300 tūkst. litų. Tikimasi, kad 40 proc. šios sumos padengs valstybė. Be to, būtų imamas lengvatinis kreditas su 3 proc. palūkanomis.

Pirmininkas teigė, kad svarstomi ir kitokie variantai. Pavyzdžiui, grąžinti paskolą iš sutaupomų lėšų. Kitaip tariant, gyventojai už vandens šildymą mokėtų panašiai tiek, kiek anksčiau, bet kartu išpirktų naujus įrenginius, o grąžinus paskolą, vandens pašildymas gerokai atpigtų.

O.Mackevičius atkreipė dėmesį, kad saulė vandenį efektyviai šildytų tik saulėtais mėnesiais, o šilumos siurblys vandenį šildytų ištisus metus, jo pagaminta šiluma kainuotų 30 proc. mažiau nei dabar. Taikyti alternatyvius energijos šaltinius daugiabučio pastato patalpoms šildyti, pasak bendrijos pirmininko, nesvarstyta.

"Nėra Lietuvoje analogų, kad būtų galima aiškiai apskaičiuoti, kiek šilumos energijos sutaupo saulės kolektoriai, kiek – šilumos siurblys. Tik intuityviai žinoma, kad tai naudinga", – aiškino pašnekovas.

O.Mackevičiaus teigimu, apšiltinus daugiabutį, sąskaitos už šilumą perpus mažesnės nei kaimyniniuose nemodernizuotuose namuose.

"Jei sprendimai bus palankūs, saulės elementus ir šilumos siurblį planuojame įrengti kitų metų pavasarį", – vylėsi bendrijos vadovas.

O.Mackevičiaus teigimu, šilumos siurblys pasitarnaus ir kaip vėdinimo sistema, kurios name iki šiol nebuvo. "Kai šiltinome namą, vėdinimo sistemos neįrengėme. Senose programose buvo ribojama valstybės parama vienam kvadratiniam metrui, todėl priverstinio vėdinimo neįrengėme. Dabar kai kuriuose butuose yra problemų dėl  drėgmės. Natūralaus vėdinimo nebepakanka", – pripažino bendrijos pirmininkas. Jo žiniomis, dabartinėse modernizavimo programose priverstinis vėdinimas yra privaloma priemonė.

Komentaras

Būsto energijos taupymo agentūra direktorius Valius Serbenta

Negalėčiau pasakyti, kad alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas daugiabučiuose namuose yra dažnas reiškinys, tačiau tai populiarėja. Prieš kelerius metus saulės kolektoriais pasipuošė daugiabutis namas Panevėžyje, jo gyventojams paruošiama karšto vandens ir šildomi vadinamieji gyvatukai. Tačiau reikėtų vertinti individualiai kiekviename name, ar tokia priemonė yra ekonomiškai efektyvi. Yra namų, kurie vandeniui pašildyti įkinko šilumos siurblius – šie surenka per ventiliacijos angas prarandamą šilumą ir grąžina ją atgal gyvatukams pašildyti. Teko girdėti, kad Lietuvoje penki daugiabučiai namai ketina šildytis geotermine šiluma. Vieno tokio namo Alytuje bendrijos pirmininkas minėjo, kad metinė kaina už šilumą bus labai nedidelė, investicijos atsipirks per 4–5 metus. Priemonė gal ir efektyvi, bet mes manome, kad į viską žiūrėti reikia kompleksiškai. Jei mieste ženkliai sumažės centralizuotą šilumą vartojančių daugiabučių namų, gali išaugti šilumos kaina likusių daugiabučių gyventojams.