Latvijos mieste Jelgavoje rengiamas iškilmingas šios dienos minėjimas, koncertuos jungtinis Lietuvos ir Latvijos diplomatų choras, veiks amatininkų ir kūrybinės dirbtuvės, vyks populiarios ir klasikinės muzikos koncertai, o lankytojus kvies įvairios Lietuvos ir Latvijos menininkų parodos.

Įamžinant Lietuvos nepriklausomybės akto signatarus, kurie mokėsi tuometinėje Mintaujos (dabar Jelgava) berniukų gimnazijoje, ant vietos muziejaus fasado bus atidengta atminimo lenta Kazimierui Bizauskui, Vladui Mironui, Jonui Smilgevičiui ir Antanui Smetonai. Pažymint 150-ąsias prelato Kazimiero Jasėno, kuris kaip dvasininkas dirbo latvių tautai, o kaip kultūrininkas – Lietuvai, gimimo metines, jam skirta atminimo lenta bus atidengta ant Jelgavos Nekaltosios Mergelės Marijos Romos katalikų katedros.

Šventėje dalyvaus Latvijos Saeimos pirmininkė, Tarpparlamentinių ryšių grupių nariai, abiejų šalių ambasadoriai, akademinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Jelgavos miesto gyventojai ir svečiai.

Baltų vienybės dienos bendras minėjimas vyks septintą kartą, iškilmės kasmet vyksta pakaitomis Latvijoje ir Lietuvoje: pernai šventė vyko Palangoje, ankstesniais metais – Liepojoje, Rokiškyje, Rucavoje, Šiauliuose ir Bauskėje.

Baltų vienybės dienos proga Vilniaus rajone, Liubavo dvaro muziejuje, visuomenei bus pristatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės veikėjui, grafui Albertui Goštautui atminti skirta skulptūra.

Baltų vienybės diena – tradicinė šventė, jos tikslas populiarinti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, pristatyti ir puoselėti Baltijos valstybių kultūrą ir papročius. Baltų vienybės diena švenčiama kasmet, pažymint 1236 metais rugsėjo 22 dieną  įvykusį Saulės mūšį. Per jį sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas baltų žemių užkariavimas.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitete svarstant kitų metų kultūros biudžetą šio memorialo statybos lygintos su nacionalinio stadiono statybomis Vilniuje.

„Tą objektą reikia baigti, kad netaptų nacionaliniu stadionu“, – sakė komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir vylėsi, kad 2019 metais tai bus padaryta.

„Iš kur tokia nemeilė Saulės mūšiui Joniškio rajone? Objektas yra tęstinis, pernai bandėme tą akcentuoti, mažiausiai 600 tūkst. eurų jau į jį yra sudėta. Objektas pradeda griūti. Ar tada neturėtume ryžtingai pasakyti, kad mes jį griauname?“ – kalbėjo komiteto narys Stasys Tumėnas.

Joniškio savivaldybės duomenimis, bendra memorialo projekto vertė – 1,386 mln. eurų, jam įgyvendinti trūksta apie 800 tūkst. eurų.

R. Karbauskis priekaištavo savivaldybei, kad ji neatsižvelgė į ministerijos prašymą peržiūrėti projektą, jį sumažinti, numatyti, kaip memorialas bus panaudotas.

Tą objektą reikia baigti, kad netaptų nacionaliniu stadionu.

„Man atrodo visai logiškas Kultūros ministerijos prašymas, kad savivaldybė pergalvotų visas to projekto tęstines galimybes ir tai, kad savivaldybė nepanoro to padaryti ar nepadarė, tai yra viena priežasčių kodėl mes galime grįžti prie to klausimo vėl ir vėl, bet be savivaldybės dalyvavimo tame dalyke sprendimo tikrai nesimato“, – sakė Kultūros komiteto vadovas.

„Savivaldybė džiaugėsi, kad tie pinigai bus įdiegti, o kaip tai bus įveiklinta, jokio rūpesčio ir jokių idėjų šiuo klausimu nėra“, – tvirtino jis.

Tuo metu Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis savo ruožtu teigė, kad Saulės mūšio memorialo projektas buvo peržiūrėtas, atsisakyta ekspozicijų salės, kai kurių inžinerinių sprendinių.

Pasak mero, kitų metų biudžete Joniškio savivaldybė ketina projektui skirti 280 tūkst. eurų. Taip pat tikimasi finansavimo iš Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo programos (LatLit).

Kultūros ministerijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Šarūnas Šoblinskas teigė, kad iš tiesų savivaldybės projekto sumažinimas tėra 30 tūkst. eurų vertės. Anot jo, siūlyta atsisakyti daugiau dalykų, pavyzdžiui, obelisko statymo.

Kita vertus, jis pripažino, kad dabar memorialo vieta nepuošia vietovės, „labiau panašu į karjerus, o ne Saulės mūšio vietą“.

Š. Šoblinsko teigimu, pagal Kultūros ministerijos planus Saulės mūšio memorialas finansavimo galėtų sulaukti 2020 metais, tačiau jeigu prisidėtų savivaldybė, kiti šaltiniai, anot jo, jį būtų galima įtraukti į 2019 metų biudžetą.

Meras taip sakė, kad kitąmet galėtų išsiversti be valstybės lėšų. Jų greičiau reikėtų 2019-aisiais.

„Bet norime žinoti, ar ta vieta rūpi tik Joniškio savivaldybei, ar ir Seimui?“ – klausė jis.

Saulės mūšio lauke, esančiame Jauniūnuose Joniškio rajone, 2005-aisiais Vyriausybė nutarė pastatyti memorialinį kompleksą. Projektas pradėtas įgyvendinti 2008 metais.

Numatyta, kad pagrindinė memorialinio komplekso figūra – 30 metrų aukščio saulės laikrodžio smailė, metanti šešėlį ant skaičių, simbolizuojančių Saulės mūšio datą. Planuojama, kad komplekse taip pat turi būti tvenkinys su akmenų taku – kūlgrinda. Aplink tvenkinį turėtų ošti ąžuolų parkas.

Iki šiol atlikti tik žemės kasimo darbai, įrengtas tvenkinys ir kūlgrinda, dalis pėsčiųjų takų, dvi automobilių stovėjimo aikštelės, pasodintas parkas, įrengta tvenkinio vandens lygio reguliavimo sistema.

Saulės mūšis įvyko 1236 metų rugsėjo 22 dieną tarp žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės. Pralaimėjimą patyręs Kalavijuočių ordinas 1237 metais buvo įjungtas į Teutonų ordiną, sutrukdyta kalavijuočių ekspansijai Pabaltijyje.

Vienoje laukiamiausių vakaro kovų žiūrovai išvys charizmatiškąjį kovotoją iš Brazilijos Rodrigo Mineiro, kurio kovos technika ir skandalingi pareiškimai nepalieka abejingų. Visi puikiai prisimena jo įspūdingą kovą Kaune, kuomet atmosfera įkaito iki maksimumo, o žiūrovai negalėjo nusėdėti savo vietose. 

„Galiu palinkėti tik sėkmės, nes jam tikrai jos prireiks, - prabilęs apie kovą su brazilu R. Mineiro tarptautiniame bušido turnyre „Saulės mūšis“ savo varžovui palinkėjo Lietuvis Vitoldas Jagelo.

Kovotojas prisipažino, kad pasiruošimas šiai kovai nėra lengvas. „Manau, kad niekada nebūna lengvų pasiruošimu prieš rimtą turnyrą, - kalbėjo lapkričio 4 dieną Šiaulių arenoje pirštines su brazilu suremsiantis Vitoldas. – Per dieną darome dvi treniruotes, o savaitgaliais bėgu krosą mažiausiai 10 kilometrų“. 

V. Jagelo teigė matęs jau ne pirmą kartą Lietuvos kovosiančio brazilo kovas. „Žinau, kad jis nėra labai ramus, - juokėsi lietuvis. – Jis mėgsta išsišokti, kurti tikrą šou. Tačiau jis yra puikus stovėsenos kovotojas, pasižymintis gera ištverme ir didele jėga“.

Kovotojas nė kiek neabejoja: „Kova baigsis mano pergale“.

„Visada į ringą žengiu tik dėl pergalės, - perspėjo V. Jagelo. – Ko tikiuosi iš Šiaulių publikos? Noriu, kad jie palaikytų ir labai šiltai pasitiktų lietuvių kovotojus. O mes, žinoma, pasistengsime jų nenuvilti ir padovanosime puikų reginį“.

V. Jagelo pabrėžė, kad kovose pagal „MMA Bushido“ taisykles pergalę gali nulemti net menkiausia klaida. „O kartais užtenka prasileisti vieną gerą smūgį arba parteryje užsiimti blogą poziciją. Kova gali pasibaigti labai greitai, - teigė lietuvis. – Manau, kad šįkart mano stiprioji pusė bus parteris. Nepamirškime, kad kova vyks narve – čia nebus, kur pabėgti, nė vienam iš mūsų nepavyks vengti kovos“.

Savo ruožtu R. Mineiro tikino negalintis sulaukti šios kovos. „Jau pasiilgau Lietuvos, - nusijuokė brazilas. – Treniruotės? Kokios treniruotės? Aš nesitreniruoju, aš noriu kovoti, leiskite mane į kovą – nesvarbu su kuo“.

Pagal planą numatoma organizuoti parodą, konferencijas bei kitus minėjimo renginius.

Tarp jų - Baltų vienybės dienos minėjimas Liepojoje. Ji minima rugsėjo 22-ąją, tai yra tą pačią dieną, kai įvyko Saulės mūšis.

Jubiliejaus minėjimas bus surengtas ir Jauniūnų kaime. Šis Joniškio rajone esantis kaimas buvo Saulės mūšio lauku. Visgi plane nenumatyta, kad šiemet galėtų būti pabaigtas daugiau nei dešimtmetį statomas memorialas Jauniūnų kaime.

„Kol kas šiais metais tam lėšų nėra, nes, kaip žinote, kultūros infrastruktūrai poreikis yra tenkinamas tik 10 proc., o čia iš tų pačių lėšų turėtų eiti, todėl kol kas tai nėra prioritetas ir savivaldybėms, ir visiems kitiems“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Kaip BNS anksčiau sakė Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis, visiškai užbaigti objekto statybas savivaldybei reikia apie 800 tūkst. eurų, o už maždaug tiek pat pinigų darbų jau yra nuveikta.

Ministro teigimu, 800 tūkst. eurų užtektų dviem kultūros centrams sutvarkyti.

„Mes pasiūlėme savivaldybėms iš VIP (Valstybės investicijų programos) ką jie gauna pasižiūrėti ir tas lėšas perskirstyti. Bet kol kas, kiek žinau, nė viena savivaldybė nesutinka, nes prioritetus pirmiausia teikia vis tiek kultūros infrastruktūros erdvėms, pavyzdžiui, Joniškyje kultūros centras yra netvarkytas“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio aiškino Š.Birutis.

Saulės mūšio lauke, esančiame Jauniūnuose, 2005-aisiais Vyriausybė nutarė pastatyti memorialinį kompleksą. Numatyta, kad pagrindinė memorialinio komplekso figūra bus 30 metrų aukščio saulės laikrodžio smailė, metanti šešėlį ant skaičių, simbolizuojančių Saulės mūšio datą. Planuojama, kad komplekse taip pat bus tvenkinys su akmenų taku - kūlgrinda. Aplink tvenkinį turėtų ošti ąžuolų parkas.

Vyriausybės patvirtintame Saulės mūšio 780-ųjų metinių minėjimo plane, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos kultūros fondas ir Šiaulių miesto savivaldybė parengs ir išleis leidinį „Šiaulių (Saulės) mūšis. 1236-2016“. Leidinį, skirtą metinėms, turės išleisti ir Krašto apsaugos ministerija, o Švietimo ir mokslo ministerija turės parengti metodinę priemonę mokytojams.

Saulės mūšyje 1236 metais žemaičiai sutriuškino Kalavijuočių ordiną, taip sutrukdydami jo ekspansijai Pabaltijyje.

2016-uosius Seimas paskelbė Saulės mūšio metais. Saulės miestu vadinamuose Šiauliuose, šiemet minėsiančiuose 780-ąsias įkūrimo metines, prasidėjo visus metus truksiantis renginių ciklas „Saulės mūšio atspindžiai“. Tačiau Joniškio rajone, Jauniūnų kaime rengiamam Saulės mūšio memorialui pabaigti pinigų vis neatsiranda.

Pirmasis jubiliejinių metų renginys šiauliečius pakvietė į koncertų salę „Saulė“. Šios įstaigos sienas puošia prieš 30 metų, minint Saulės mūšio 750-ąsias metines, vitražisto Kazio Morkūno sukurtas 200 kvadratinių metrų ploto vitražas „Saulės mūšis“.

„Šiemet mes švęsime 780 metų jubiliejų, tegul vilniečiai pažiūri, kiek metų jų miestui, tegul pažiūri kauniečiai, klaipėdiečiai ir panevėžiečiai – galbūt iš pagarbos vyresnėliui sugužės į mūsų renginius“, – kalbėjo Šiaulių meras Artūras Visockas.

Istorikai tebediskutuoja dėl vietos, kur tiksliai 1236-aisiais galėjo vykti Saulės mūšis, tačiau jo svarba neabejojama.

Šiauliečiai paskelbė jubiliejinių metų šūkį „Skambėk, Šiaulių žeme!“, suplanavo daugybę renginių – koncertų, parodų, konferencijų ir festivalių. Važiuojantis keliu Ryga–Karaliaučius galbūt sumanys apsilankyti ir Saulės mūšio vietoje, Joniškio rajone, Jauniūnuose. Čia jau bemaž ketvirtį amžiaus statomas memorialas, jam baigti vyriausybė pinigų nerado ir šiemet.

„Jau dabar ketvirti ar penkti metai, kaip nieko neskiriama šiam objektui. Ir negalime jo pabaigti – iki užbaigimo yra, pagal sąmatą, apie 800 tūkst. eurų. Būtų įmanoma per metus užbaigti, bet kol kas nieko neskiriama“, – situaciją aiškina Joniškio r. meras Gediminas Čepulis.

„Sunku būtų patikėti, kad normalioje valstybėje, kai atlikta du trečdaliai darbų, skirti du milijonai ir jau padaryti patys sunkiausi, patys reikšmingiausi žemės formavimo darbai, visos komunikacijos, ir neužbaigti. Tai būtų tikrai sunkiai suvokiamas dalykas“, – teigia Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys.

Saulės mūšis įvyko 1236 metais, netoli Šiaulių, kunigaikščio Vykinto vadovaujamos pajėgos sutriuškino Livonijos ordino riterius, remiamus Pskovo kunigaikščio. Pasak istorikų, tai europinės reikšmės pergalė, kuri jau tada įrašė Lietuvą į Europos istoriją.

Šiaulių miesto, Šiaulių ir Joniškio rajonų merai prašo Vyriausybės skirti lėšų Saulės mūšio pergalės įamžinimo memorialui Joniškio rajone baigti, kitaip objektas gali visai sunykti.

Tokį laišką premjerui ir finansų ministrui parašė merai Artūras Visockas, Antanas Bezaras ir Gediminas Čepulis.

Kreipimąsi parengęs Šiaulių miesto vicemeras Stasys Tumėnas pabrėžė, kad šiemet minimas Saulės mūšio 780-metis, o jo vietos įamžinimo memorialinis kompleksas vis nebaigiamas.

„2016-uosius Seimas paskelbė Saulės mūšio metais. Šiaulių krašto žmonės nudžiugo, sudėlioję logišką grandinę, kad kitas žingsnis bus eilutė 2016 metų valstybės biudžete. Deja, 2016 metų valstybės biudžete lėšų pabaigti nuo 2008 metų įgyvendinamam projektui visai nebuvo skirta, nors tuo labai rūpinosi Šiaulių krašto parlamentarai, Joniškio rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto kultūros fondas“, – Šiaulių savivaldybės pranešime cituojamas S.Tumėnas.

Anot jo, baigtas statyti memorialas pagyvintų ir praturtintų turistinius maršrutus trikampiu Šiauliai–Kryžių kalnas–Jauniūnai.

Iš viso 2008–2013 metais projektui Joniškio rajone, Jauniūnų kaime, įgyvendinti iš Valstybės investicijų programos, Privatizavimo fondo ir Joniškio savivaldybės biudžeto buvo skirta per 2 mln. litų (apie 600 tūkst. eurų).

Joniškio rajono savivaldybės meras pernai gruodį kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydamas šiais metais skirti pinigų objektui užbaigti, bet gavo neigiamą atsakymą.

Pasak S.Tumėno, jei šio objekto nepavyks užbaigti artimiausiu metu, projektas gali visai žlugti, atlikti memorialo darbai praras prasmę, objektas bus nuniokotas ir sunyks.

Trijų merų pasirašytame rašte akcentuojama galimybė peržiūrėti projektą ir jį pakoreguoti atsižvelgiant į finansines galimybes.

Saulės mūšyje 1236 metais buvo pasiekta istorinės reikšmės pergalė, įamžinusi Lietuvą ir visus baltus Europos istorijoje, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui.

2000 metais Latvijos ir Lietuvos parlamentai, įvertinę Saulės mūšio  reikšmę, rugsėjo 22-ąją – Saulės mūšio pergalės dieną – paskelbė Baltų vienybės diena.

Šiemet minimos Saulės mūšio 780-osios metinės. Seimas šiuos metus paskelbė Saulės mūšio pergalės metais. Šiauliuose šiai iškiliai datai paminėti rengiama speciali programa.

Pasak Lietuvos Kultūros fondo valdybos pirmininko Huberto Smilgio, fondas ir Šiaulių kultūros veikėjai siūlo į programą įtraukti tai, kad pagaliau būtų baigta Saulės mūšio memorialo statyba Joniškio rajone Jauniūnų kaime, atgaivinta ir sutvarkyta Saulės laikrodžio aikštė Šiauliuose. Ji buvo įrengta minint Saulės mūšio 750-ąsiasias metines.

Taip pat siūloma surengti mokslinę konferenciją „Saulės mūšis Europos kontekste“ ir kitaip paminėti šią svarbią datą. Saulės mūšis įvyko 1236-aisiais netoli Šiaulių. Pasak istorikų, pergalė jame jau tada įrašė Lietuvą į Europos istoriją ir atvėrė kelius Lietuvos valstybės įsitvirtinimui.

Seimas antradienį 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio, o 2018-uosius - skautų judėjimo metais.

Ateinančius metus paminėti kaip Saulės  mūšio, pažymint žemaičių pergalę prieš kalavijuočius 13-ajame amžiuje, pasiūlė grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių Seimo narių.

Nutarime pažymima, kad kitąmet sukanka 780 metų po Saulės  mūšio, kai „buvo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui“. Vyriausybei siūloma parengti Saulės mūšio 780-ųjų metinių programą, numatyti tam lėšų.

Saulės  mūšis įvyko 1236 metų rugsėjo 22 dieną tarp žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės. Pralaimėjimą patyręs Kalavijuočių ordinas 1237 metais buvo įjungtas į Teutonų ordiną.

2018-uosius paskelbti Lietuvos skautų judėjimo metais pasiūlė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Nutarimu taip pat siūloma parengti Lietuvos skautų  judėjimo metų programą, 2018 metų biudžete skirti lėšų jos įgyvendinimui.

Šiuo metu daugiau nei 28 mln. žmonių pasaulyje vienijantis skautų judėjimas įkurtas 1907 metais. Lietuvos skautų sąjunga įsteigta 1918 metais. Ji atkurta 1989 metais, o 1995 metais įkurta Lietuvos skautija.

Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių Seimo narių 2016-uosius siūlo skelbti Saulės mūšio metais, pažymint žemaičių pergalę prieš kalavijuočius 13-ajame amžiuje.

Nutarimo projekte pažymima, kad kitąmet sukanka 780 metų po Saulės mūšio, kuriame „buvo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui“.

Seimo nariai primena, kad Saulės mūšio pergalės dieną - rugsėjo 22-ąją - Latvijos ir Lietuvos parlamentai yra paskelbę Baltų vienybės diena, ir ragina Saulės mūšio sukaktį pasitikti su užbaigtu Saulės mūšio vietos įamžinimu, tai pritaikant turistinei, pažintinei, kultūrinei ir edukacinei veiklai.

Vyriausybei siūloma parengti Saulės mūšio 780-ųjų metinių programą, numatyti tam lėšų. Projektą registravo socialdemokratai Alma Monkauskaitė ir Edvardas Žakaris, konservatorius Vytautas Juozapaitis, liberalas Vitalijus Gailius, „darbietė“ Zita Žvikienė, Seimo narių Mišrios grupės atstovai Rima Baškienė, Valerijus Simulikas, Povilas Urbšys.

Siekiant pažymėti Saulės mūšio vietą Joniškio rajone siūloma pastatyti memorialą, dalis darbų atlikta, tačiau jam užbaigti neužteko lėšų. Nutarimą inicijuojantys Seimo nariai sutarė 2016 metų valstybės biudžeto projektui teikti pasiūlymą, kad Saulės mūšio įamžinimo užbaigimui būtų skirta lėšų, projekto užbaigimui reikėtų apie 300 tūkst. eurų.

Saulės mūšis įvyko 1236 metų rugsėjo 22 dieną tarp žemaičių ir į Žemaitiją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės. Pralaimėjimą patyręs Kalavijuočių ordinas 1237 metais buvo įjungtas į Teutonų ordiną.