Favoritais įvardijami kandidatai pradeda savęs ir savo vizijų Klaipėdai pristatymus. Vienas iš jų – ilgametis Klaipėdos politikas Saulius Budinas savo viziją apie naują Klaipėdos gyvenimo etapą praėjusį šeštadienį pristatė savo feisbuko politiko paskyroje.

Tad dienraštis „Klaipėda“ apie uostamiesčio ateitį kalbasi su miesto tarybos nariu, kandidatu į miesto merus S.Budinu.

– Sauliau, Klaipėda verčia naują savo istorijos puslapį rinkdama naują merą. Kaip Jūs vertinate dabartinę situaciją mieste ir kokią regite mūsų miesto ateitį?

– Pastarąjį dešimtmetį Klaipėda nestovėjo vietoje. Progresas buvo, prie jo jaučiuosi šiek tiek prisidėjęs ir aš.

Vis dėlto žinau, kad Klaipėda turi daug daugiau potencialo ir galimybių būti moderniu ir ambicingu uostamiesčiu. Tam svarbūs du aspektai. Pirma, miesto valdžia pagaliau turi imtis lyderystės ir eiti į konstruktyvų dialogą su uostu.

Klaipėda turi daug daugiau potencialo ir galimybių būti moderniu ir ambicingu uostamiesčiu.

Miestas turi dalyvauti uosto valdyme, kad būtų sprendžiamos taršos ir kitos mus kamuojančios problemos, kad vestume uostą žaliojo kurso link. Antra, išsprendę bazines miesto problemas turime kelti ambicingus naujus tikslus, drąsias vizijas su aiškiomis ilgametėmis ateities perspektyvomis. Nebeturime lygiuotis į Vilnių ar Kauną, nors prieš ketverius metus daug kur juos lenkėme. Lietuvos uostamiestis turi būti žinomas ir vertinamas platesniame geografiniame kontekste.

– Kokio naujo mero reikia Klaipėdai? Kokį savo varžovą norėtumėte matyti antrame rinkimų ture?

– Šiuo atveju reikia paminėti labai svarbią aplinkybę – artėja sunkmetis. Neramina skaičiai sąskaitose už elektrą ir dujas, kainų šuoliai. Širdį spaudžia mintis apie tai, kaip dar gali keistis karo Ukrainoje situacija. Už visa tai mokame mes, tai turės atlaikyti visas miesto ūkis bei biudžetinis sektorius. Teks skaičiuoti kiekvieną centą. Naujai išrinktam merui darbus reikės pradėti labai nepalankiu ir sunkiu metu. Klaipėdai reikės tvirtos ir racionalios mero ūkininko rankos.

Savo varžovu antrame rinkimų ture taip pat norėčiau matyti kandidatą, kuris supranta miesto ūkio reikalus, moka telkti žmones, lyderiauti ir nebijo priimti atsakingų sprendimų. Nebus laiko mokytis valdyti miestą.

– Kaip manote, ar įgyta darbo patirtis dirbant savivaldybės administracijos direktoriumi suteikia Jums pranašumų prieš kitus kandidatus?

– Įgyta patirtis yra neįkainojama vertybė. Vis dėlto šiuo atveju yra dar vienas svarbus momentas. Šią vasarą Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, kurioje įtvirtintas naujas merų įgaliojimų bei veiklos modelis.

Naujai išrinktam merui darbus reikės pradėti labai nepalankiu ir sunkiu metu. Klaipėdai reikės tvirtos ir racionalios mero ūkininko rankos.

Pagal jį, naujai išrinktas meras bus vykdomosios valdžios atstovas, kaip dabar yra administracijos direktorius, bet su platesniais įgaliojimais, o šį darbą aš jau esu dirbęs. Meras nuo šiol bus ne koks prievaizdas ar tik reprezentacinė figūra. Jis turės visus darbus nudirbti pats ir būti už tai atsakingas.

Aš puikiai žinau, kaip veikia miesto administracinis aparatas, pažįstu kiekvieną miesto kampą, o tai, manyčiau, ir yra mano pranašumas prieš kitus kandidatus.

– Kokia yra Jūsų komanda, su kuria einate į rinkimus? Kas remia Jūsų kandidatūrą?

– Keliančių ir palaikančių mano kandidatūrą žinomų Klaipėdos žmonių sąrašą galiu surinkti kad ir rytoj – esu ilgametis Klaipėdos politikas, man tai tikrai nebūtų problema.

Rinkimų strategija, kai žinomi miestiečiai pasirašo kreipimąsi dėl kandidato, tampa vis populiaresnė. Vis dėlto manau, kad tai svarbiau politikos naujokams bei rinkimų komitetams, kurie yra priversti burtis tam, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, nes nėra politinės jėgos, palaikančios ar keliančios tam tikrą lyderį. Koks būna komitetų likimas bei atsakomybė po rinkimų, jau esame matę.

Mane iškėlė mano politiniai bendražygiai, su kuriais formuojame bendrą sąrašą į miesto tarybą, kviečiame veiklius, kompetentingus žmones jungtis ir veikti kartu.

Netrukus pristatysiu savo komandą. Esu liberalios politinės partijos atstovas, niekada nekeičiau savo pažiūrų ar įsitikinimų dėl kažkokių patrauklesnių pasiūlymų. Manau, kad tai yra mano stiprybė. Klaipėda visada buvo laisvų ir veiklių žmonių miestas su giliomis istorinėmis lietuviškojo liberalizmo šaknimis. Pastarieji trys miesto vadovai buvo liberalai. Manau, kad tai daug byloja apie klaipėdiečių mentalitetą, jų pažiūras, vertybes ir gyvenimo būdą. Širdyje turiu vilties į vieną komandą sutelkti stiprius liberalius politikus, išblaškytus politinių ambicijų chaoso, kuris, kaip visi matome, niekur mūsų neveda.

Norėčiau, kad žmonės už mane balsuotų ne todėl, kad kažkas pasakė, už ką reikia balsuoti. Norėčiau, kad klaipėdiečiai už mane balsuotų dėl to, jog jiems esu tinkamas kandidatas, dėl to, kad puoselėju laiko patikrintą meilę Klaipėdai. Noriu būti visų Klaipėdos žmonių meras.

Aš tikiu klaipėdiečiais, jų kūrybiškumu ir energija. Tikiu bundančia Klaipėda!

Politinė reklama apmokėta iš Sauliaus Budino PK sąskaitos. Užs. 1835588

Neoficialiais duomenimis, reisuose esantys iš anksto balsavę jūrininkai, antrajame ture labiau palaikė buvusį armijos generolą ir diplomatą, konservatorių A.Pocių.

Tiesa, Klaipėdos tarybos narys, liberalų atstovas S.Budinas konkurentui nusileido tik 11 balsų skirtumu.

Vienmandatei Danės rinkimų apygardai priklausanti Jūreivių apylinkė yra pati mažiausia. Čia yra vos 292 rinkėjai, kurie yra šiuo metu Lietuvos laivuose dirbantys ar tarnaujantys jūrininkai.

Pirmajame ture Jūreivių apylinkėje balsavo beveik 97 proc. rinkėjų (242). Negaliojančių biuletenių tuomet buvo 25.

Prieš dvi savaites Jūreivių apylinkės rinkėjai irgi pirmenybę teikė A.Pociui (17,51 proc.), už S.Budiną tada balsavo 8,56 proc. rinkėjų.

Šį sekmadienį Jūreivių apylinkėje balsavo 241 rinkėjas, negaliojančių biuletenių buvo kur kas daugiau – net 60.

Na o 96 Jūreivių apylinkės rinkėjai palaikė konservatorių A.Pocių, už liberalą S.Budiną balsavo 85 jūrininkai.

Persvarą faktiškai lėmė vienas laivas, kuriame buvo 61 jūrininkas ir dauguma jo rinkėjų – A.Pociaus šalininkai.

Danės apygardoje iš viso yra 18 rinkimų apylinkių, o balso teisę turinčių rinkėjų – 32,2 tūkst.

Miesto tarybos nariai pritarė permainoms Antikorupcijos komisijoje.

Žinia, jau kiek anksčiau, apie pasitraukimą iš minėtos komisijos pirmininko pareigų buvo pranešęs Rimantas Didžiokas, paliekanti komisiją buvo paskelbusi ir jos narė Alina Velykienė.

Taigi, ketvirtadienį posėdžiavusiems miesto tarybos nariams buvo siūloma patvirtinti naują komisijos narį – Liberalų sąjūdžio frakcija į Antikorupcijos komisiją delegavo S. Budiną.

Politikai nė nediskutavę pritarė, jog S. Budinas taptų komisijos nariu.

Netrukus šio politiko pavardė buvo linksniuojama iš naujo – skiriant naująjį Antikorupcijos komisijos pirmininką.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriate buvo gautas 11 opozicijos tarybos narių siūlymas, kuriuo į Antikorupcijos komisijos pirmininkus ir buvo pasiūlyta būtent S. Budinas.

Prieš slaptą balsavimą miesto tarybos nariai nereikalavo pretendento į pirmininko postą prisistatymo bei nepanoro užduoti klausimų.

Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už tai, jog S. Budinas taptų naujuoju Antikorupcijos komisijos pirmininku balsavo 23 tarybos nariai, prieš – 3, o susilaikė – 1.

Tapęs naujuoju komisijos vadovu S. Budinas kolegoms dėkojo už pasitikėjimą bei pabrėžė, kad šiol uostamiesčio taryboje bus daugiau demokratijos, mat šis postas priklauso opozicijos atstovui.

Jis taip pat teigė jau susipažinęs su laukiančiais darbais bei tvirtino, kad darbo komisijos laukia daug.

Sprendimas kainavo postą

Beveik prieš dvi savaites, kovo 26-ąją, savivaldybės administracijos direktorius S.Budinas pasirašė įsakymą, kurio remiantis įregistravo Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją.

Šis žingsnis savivaldybės administracijos vadovui kainavo postą. Iš pareigų tarybos sprendimu jis atleistas praėjusią savaitę.

S.Budinas tada aiškino, jog skuboto sprendimo griebėsi dėl to, kad miesto bendrojo plano koncepciją miesto taryba svarstė tris kartus ir niekaip nesugebėjo jos patvirtinti.

"Sutartis su Bendrojo plano rengėjais buvo pratęsta ne kartą, o baigėsi praėjusių metų liepą. Jei iki šiol koncepcijai vis dar nepritarta, manau, jog tikimybė turėti Bendrąjį planą šiais metais yra nereali", – specialiai tam reikalui sušauktoje spaudos konferencijoje aiškino S.Budinas.

Po to, kai miesto taryba, pastarąjį kartą svarstydama bendrojo plano koncepciją, nusprendė ją grąžinti patobulinti, S.Budinas aiškino esą nesulaukęs konkrečių politikų siūlymų, ką dokumente vertėtų keisti.

Stengėsi miesto labui?

Teigiama, jog Klaipėdoje yra per 200 juridinių ir fizinių asmenų, kurie laukia šio plano pakeitimo.

Esą dėl to stringa senelių namų projektavimas, o savivaldybė gali sulaukti sankcijų už Viešųjų pirkimų įstatymo nepaisymą. Buksuoja Jono bažnyčios atstatymas, nes negalima tvirtinti sklypo detaliojo plano.

Negalima skelbti koncesijos konkurso dėl Ledo arenos statybos. Stringa prekybos centro "Lidl" statyba Šiaurės prospekte. Pokyčių laukia ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, nes esą norima turėti komercinės paskirties teritorijų.

Jau nekalbant apie planus pietinėje dalyje, kur esą uostas ruošiasi statyti dar vienus vartus.

Formuojama SPA centrų teritorija prie jūros, tarp Melnragės ir Girulių. Visa tai stringa.

Būtent todėl S.Budinas esą ir pasirašė įsakymą dėl šios koncepcijos įsigaliojimo.

"Tačiau koncepcija yra labai neaiški. Reikia "vertėjų", kad suprantamai paaiškintų, kas ten parašyta. To aiškumo pasigedo ir taryba, ir visuomenė. Jei direktorius prieš pasirašydamas būtų surengęs spaudos konferenciją ir pasakęs, kad taryba neapsisprendžia, todėl mes negalime toliau dirbti, o to plano laukia visa Klaipėda, jis būtų buvęs didvyris, tačiau jis šituos veiksmus atliko "po stalu", tai ir yra didžioji bėda", – įsitikinusi vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Dokumentą siekia anuliuoti

Savivaldybės administracijos atstovai tikino, jog šia koncepcija nėra planuojamas išorinis uostas.

Tačiau, anot J.Simonavičiūtės, Bendrasis planas – politinio lygmens dokumentas, tad esą administracijos direktorius turėjo girdėti politinę valią, bet taryba buvo nušalinta.

Paskui tos pačios tarybos nušalintas buvo ir S.Budinas, tačiau jo pasirašytas įsakymas liko ir galioja.

Viena išeičių – naikinti S.Budino pasirašytą įsakymą dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos.

Tai turėtų padaryti miesto politikai. Sprendimą jau parengė tarybos narė Nina Puteikienė, kurios aiškinamajame rašte parašyta:

"Šis įsakymas patvirtino didelio neigiamo atgarsio visuomenėje susilaukusio rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją, numatančią galimą maksimalią uosto plėtrą miesto ribose."

Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo galiojimo miesto politikai veikiausiai apsispręs šią savaitę, per paskutinįjį šios kadencijos tarybos posėdį.

Praeitą antradienį administracijos direktoriaus S.Budinas pasirašė bendrojo plano koncepciją. Formaliai įstatymai nebuvo pažeisti, tačiau esą šis dokumentas labai svarbus visam miestui. O šiuo atveju niekas neinformavo net pačios tarybos.

Komentuodamas situaciją dėl pasirašyto įsakymo dėl Bendrojo plano koncepcijos tvirtinimo, S.Budinas aiškino, jog elgėsi pagal įstatymus.

Jo įsakymas pradėtas rengti kovo 5 dieną, pasirašytas kovo 18-ąją, o paviešintas tik kovo 22 dieną.

Vis dėlto tokius S.Budino veiksmus uostamiesčio politikai įvertino kaip akibrokštą ir ėmė rinkti parašus dėl interpeliacijos proceso inicijavimo administracijos direktoriui. Valdančioji dauguma tikino, jog S.Budinas prarado pasitikėjimą.

Esą praėjusią savaitę miesto tarybai nepatvirtinus administracijos direktoriaus teiktos ataskaitos, galima buvo nujausti, jog jis gali sulaukti sankcijų.

Po interpeliacijos tekstu pasirašė 14 tarybos narių iš 31. Nepasitikėjimo administracijos direktoriumi pareiškimui užtenka 11 balsų.

Trečiadienį neeilinio tarybos posėdžio metu 28 politikai (trys posėdyje nedalyvavo) slaptu balsavimu dėl S.Budino atleidimo iš pareigų, jam praradus pasitikėjimą, balsų dauguma patvirtino šį sprendimą.

Už direktoriaus atleidimą balsavo 18 tarybos narių, prieš – 8, susilaikė 2.

„Šiek tiek kitaip įsivaizdavau paskutinę savo darbo dieną. Džiaugiuosi, kad per ketverius metus savivaldybės administracija subrendo kaip komanda“, – tarybos posėdyje kalbėjo S.Budinas, dar priminęs savo atliktų darbų svarbą ir jam suteiktus apdovanojimus bei įvertinumus.

Laikinai savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas iki balandžio 15 dienos eis S.Budino pavaduotojas Olegas Mariničius.

Paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis yra numatytas balandžio 12 d.

Kol kas po interpeliacijos tekstu pasirašė 14 tarybos narių iš 31.

„Nepasitikėjimo administracijos direktoriumi pareiškimui užtenka 11 balsų. Antradienį po įvykusios įvairių frakcijų pasitarimo kilo klausimas dėl interpeliacijos. Pasitikėjimo klausimas yra išsekęs. Pradėjome rinkti parašus“, – tikino vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Politikų nepasitenkinimo S.Budinas sulaukė po vakar visuomenei pristatyto savo sprendimo pasirašyti Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją, nelaukiant kol tam pritars taryba.

„Spaudos konferencijos metu direktorius minėjo, jog ketina pasirašyti dokumentą. Suprasdama, kad jis dar nėra pasirašytas, raginau jį to nedaryti. Po konferencijos jau prasitarta, jog koncepcija pasirašyta dar praėjusią savaitę. Ką tai reiškia? Tai, kad administracijos direktorius neatskleidžia visos tiesios“, – paaiškino J.Simonavičiūtė.

Politikai prisiminė ir kitą momentą, kai praėjusį ketvirtadienį, kovo 21-ąją, tarybos posėdžio metu S.Budinui pristatinėjant administracijos direktoriaus ataskaitą, jis užsiminė, jog pritrūko politinės valios priimant Bendrojo plano koncepciją.

Ar galima pasitikėti vadovu, kuris nuslepia esminius faktus nuo tarybos?

„Perklausėme posėdžio įrašą ir matome, jog direktorius net neužsimena apie tai, jog jis jau yra pasirašęs įsakymą ir priėmęs sprendimą. Tai yra nutylėjimas. Įsakymas pradėtas rengti kovo 5 dieną, pasirašytas kovo 18-ąją, o paviešintas tik kovo 22 dieną. Ar galima pasitikėti vadovu, kuris nuslepia esminius faktus nuo tarybos?“ – retoriškai klausė J.Simonavičiūtė.

Vicemerė akcentavo, jog apie Klaipėdos savivaldybėje priimamus sprendimus turėtų žinoti visas miestas, tačiau šiuo atveju niekas neinformavo net pačios tarybos.

„Jei jis būtų pasakęs, jog pasirašo dėl to, jog tarybos nariai neapsisprendžia, būtų buvęs skaidrumo elementas. O tokie nutylėti faktai pasitikėjimo neprideda“, – pastebėjo J.Simonavičiūtė.

Interpeliacijos dokumentą trečiadienį po pietų ketinama įteikti Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui. Meras turėtų priimti sprendimą dėl neeilinio tarybos posėdžio sušaukimo.

Paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis yra numatytas balandžio 12 d., tačiau tikimasi, jog neeilinis posėdis bus sušauktas per savaitę.

Paklaustas, ar žino, kokie debesys tvenkiasi virš jo galvos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas tikino, jog grėsmes nujaučia.

Ji mane rinko, ji mane ir atleisti turi.

„Viską spręs taryba. Ji mane rinko, ji mane ir atleisti turi“, – teigė S.Budinas.

Administracijos direktorius patikino, jog praėjusią savaitę miesto tarybai nepatvirtinus jo teiktos ataskaitos, galima buvo nujausti, jog sankcijų direktorius gali sulaukti.

„Aš dirbau savo darbą. O kaip jį dirbau, parodo Klaipėdos miesto savivaldybės reitingas šalies kontekste“, – pastebėjo S.Budinas.

Komentuodamas situaciją dėl pasirašyto įsakymo dėl Bendrojo plano koncepcijos tvirtinimo, S.Budinas aiškino, jog elgėsi pagal įstatymus.

„Sprendimo viešinimui yra numatytos penkios darbo dienos. Tai ir padarėme. Norėjosi atskirti konkretų administravimo darbą nuo politikavimo. Tarybos nariai yra protingi ir, vertindami mano darbą, vertins ir savo ketverių metų kadencijos darbą“, – pastebėjo S.Budinas.

Jis priminė, jog viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus studijoje pažymėta, jog 2019 metais Klaipėdos savivaldybė iš 19-os vietos pakilo į 6-ąją, tai rodo aukštus skaidrumo rodiklius.

Žinia apstulbino

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, antradienį pakvietęs žiniasklaidos atstovus į spaudos konferenciją, prieš tai administracijos aparatui griežtai nurodė neatskleisti jos turinio.

Tikėtina, jog tai nėra sutapimas, jog šiuo metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas yra išvykęs į Rumuniją, kur dalyvauja ES Regionų komiteto COTER komisijos posėdyje. Todėl miesto vadovas net negalėjo įtarti, apie kokius administracijos sprendimus sužinos uostamiestis.

Merą pavaduojanti vicemerė Judita Simonavičiūtė po administracijos direktoriaus pranešimo iš karto garsiai įvardijo, kodėl savivaldybės administracija griebėsi tokios skubos ir, apeidama miesto politikus, nusprendė paskleisti tokią naujieną.

„Todėl, kad nėra mero. Jis (S.Budinas – A.A.), matyt, nori būti kartu su Arvydu Vaitkumi“, – mįslingai užsiminė vicemerė.

Pirmadienį susisiekimo ministras Rokas Masiulis pasirašė įsakymą dėl Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo A.Vaitkaus atleidimo iš pareigų. Prieš tai, beje, ministras kitu įsakymu uosto vadovui skyrė solidžią premiją už itin gerus uosto veiklos rodiklius – apie 20 tūkst. eurų.

Po šių įvykių nuostabą keliantys sprendimai pasipylė ir Klaipėdos valdžios rūmuose.

Stringa projektai

Savivaldybės administracijos direktorius S.Budinas spaudos konferencijoje aiškino, jog skuboto sprendimo griebėsi dėl to, jog miesto bendrojo plano koncepciją miesto taryba svarstė tris kartus ir niekaip nesugebėjo jos patvirtini.

„Sutartis su Bendrojo plano rengėjais buvo pratęsta ne kartą, o baigėsi praėjusių metų liepą. Jei iki šiol koncepcijai vis dar nepritarta, manau, jog tikimybė turėti Bendrąjį planą šiais metais yra nebereali. Sprendimo projektas dėl bendrojo plano koncepcijos buvo svarstomas visuose savivaldybės komitetuose. Komitetai pritarė, pateikė kelias pastabas. Vienintelė pastaba buvo – į koncepciją įtraukti dalykinių sąlygų sąvadą, o jis buvo pristatytas tarybos kolegijai ir jo gairėms buvo pritarta“, – aiškino S.Budinas.

Bendrojo plano koncepcijos tvirtinimas, paprastai tariant, strigo dėl miesto pozicijos aiškumo uosto plėtros klausimu.

„Premjeras yra sudaręs trišalę komisiją, kurioje – uosto, miesto ir Vyriausybės atstovai. Komisija rengė tris posėdžius ir buvo surašyti uosto ir miesto bei Vyriausybės norai“, – priminė S.Budinas.

Po to, kai miesto taryba, pastarąjį kartą svarstydama bendrojo plano koncepciją, nusprendė ją grąžinti patobulinimui, S.Budinas aiškino nesulaukęs konkrečių politikų siūlymų, ką vertėtų koncepcijoje keisti.

„Aš suprantu, buvo rinkimų laikotarpis. Matyt, dėl sprendimų, kurie vertinami kontroversiškai, niekas nenori prisiimti atsakomybės. Tačiau mes turime per 200 juridinių ir fizinių asmenų, kurie laukia šio plano pakeitimo. Mes numatome daugybę teritorijų, kurias galima būtų vystyti taip, kaip reikia investuotojui naudojant savo turimą žemę“, – įsakymo atsiradimo priešistorę pasakojo S.Budinas.

Koncepcija – 50-čiai metų

Dėl to, jog miesto bendrasis planas niekaip vis nepatvirtinamas, pasak S.Budino, stringa senelių namų projektavimas, o savivaldybė gali sulaukti sankcijų už Viešųjų pirkimų įstatymo nepaisymą.

„Sutartis yra sustabdyta, rangovas vykdyti darbų negali. Stringa Šventojo Jono bažnyčios atstatymas, nes negalima tvirtinti sklypo detaliojo plano. Negalime skelbti koncesijos konkurso dėl ledo arenos statybos. Stringa prekybos centro „Lidl“ statyba Šiaurės prospekte. Pokyčių laukia ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, nes norima turėti komercinės paskirties teritorijų“, – stringančius projektus vardijo S.Budinas.

Bendrojo plano koncepcijos patvirtinimui uostamiestis turėjo 27 mėnesius.

Plano koncepcija tvirtinama 50-ies metų laikotarpiui, o jos sprendiniai galiotų 10 metų.

Jūroje – pramoginės salos?

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas pabrėžė, jog Teritorijų planavimo įstatymas nenumato būtinybės bendrojo plano koncepcijos svarstyti taryboje.

„Tarybos pritarimas nėra privalomas. Bendrojo plano koncepcijai pritaria planavimo organizatorius, o šiuo atveju – administracijos direktorius. Buvo numatyta pristatyti plano koncepciją tarybai. Tai ir buvo padaryta 2017 metų vasarą. Taryba svarstė bendrojo plano alternatyvas ir pasirinko vieną iš jų, pagal kurią buvo parengta bendrojo plano koncepcija“, – situaciją komentavo savivaldybės juristas.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas aiškino, jog po šios koncepcijos įteisinimo miestas įgytų galimybę vystyti uostamiesčio pietines teritorijas.

„Kalbame apie Klaipėdos senamiesčio dydžio teritoriją. Pietinėje dalyje uostas ruošiasi statyti dar vienus vartus. Miestas planuoja ten statyti valčių prieplauką. Tuo pat metu formuojame didelį sklypą, kuriame bus galimybė statyti, o turtingiems verslininkams bus galimybė investuoti Klaipėdoje. Taip pat formuojama SPA centrų teritorija prie jūros, tarp Melnragės ir Girulių“, – vardijo K.Macijauskas.

Urbanistinės plėtros departamento direktorius pabrėžė, jog šia koncepcija nėra planuojamas išorinis uostas.

Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika aiškino, jog koncepcija numato daugelio kitų teritorijų virsmą, tokių, kaip buvusi įmonės „Laivitė“ teritorija.

„Mes negalime planuoti teritorijų jūroje. Nors norėjome parodyti daugiau ką – krantotvarkos priemones, tiltus, planuojamas pramogų salas jūroje, bet to negalime. Savivaldybė negali nieko planuoti jūroje, negavusi Vyriausybės pritarimo“, – pastebėjo A.Mureika.

Griebsis sankcijų?

Naujienas išgirdusi vicemerė J.Simonavičiūtė patikino, jog ji tokius pranešimus vertina kaip savotišką „Brexitą“.

„Visi šiomis dienomis priima spontaniškus sprendimus. Yra blogai, kai miesto perspektyvomis žaidžiama. Bendrasis planas – politinio lygmens dokumentas. Administracijos direktorius turi girdėti politinę valią. Šiuo atveju taryba yra nušalinama. Svarbiausias tikslas – bendrasis planas turi išvysti dienos šviesą. Meras grįš trečiadienį, manau, kad tam tikri sprendimai bus daromi“, – administracijos vadovo sprendimus komentavo J.Simonavičiūtė.

Vicemerė negalėjo konkrečiai įvardinti, kokių nuobaudų gali susilaukti savivaldybės administracija.

„Aš manau, jog tai yra pasitikėjimo klausimas. Jei politinė dauguma išreiškia vieną poziciją, administracija jos ir turi klausyti. Jei administracijos direktorius priima sprendimus savo asmenine atsakomybe, jis turi atsakyti. Direktoriaus ataskaitai nėra pritarta. O direktorius nebepaiso politinės valdžios“, – pastebėjo J.Simonavičiūtė.

Rezultatus vertina gerai

Ketvirtadienį vykusiame priešpaskutiniame senosios sudėties miesto tarybos posėdyje netrūko aistrų.

Kone ilgiausiai buvo nagrinėjamas pirmasis posėdžio klausimas dėl S.Budino ir savivaldybės administracijos praėjusių metų veiklos ataskaitos.

Joje vardijami pagrindiniai per pastaruosius ketverius metus nuveikti darbai.

"Visus ketverius savo kadencijos metus stengiausi veiklą organizuoti pagal gerąsias vadybos praktikas, siekiau nuosekliai įgyvendinti savivaldybės tarybos patvirtintus strateginio planavimo dokumentus – ilgalaikius strateginius planus bei koalicijos sutarties pagrindu suformuotus savivaldybės veiklos 2015–2019 m. prioritetus", – dėstė S. Budinas.

Paties direktoriaus manymu, pavyko pasiekti gerų rezultatų, įgyvendinta dauguma suplanuotų įsipareigojimų.

Tarp jų – atnaujintos pietinės miesto dalies viešosios erdvės, Smiltynės ir Antrosios Melnragės paplūdimiuose vasarą plevėsavo mėlynoji vėliava, o tam, kad poilsiautojai galėtų saugiai ir patogiai patekti į poilsio vietas, rekonstruojama Pamario gatvė.

Pristatėte daug gerų ir gražių darbų, bet yra ir nepanaudotų lėšų. Iš 18 mln. eurų bent per 12 mln. eurų yra susiję su vėluojančiais darbais. Kodėl?

Ataskaitoje minima, kad savivaldybės administracija įvykdė dar vieną svarbų įsipareigojimą – sprendė vietų trūkumo lopšeliuose-darželiuose klausimą: per ketverius kadencijos metus buvo pertvarkytos grupės ir įsteigtos 595 vietos savivaldybės įstaigose, o tėvams, pasirenkantiems vaikus ugdyti privačiuose darželiuose, kompensuota dalis išlaidų.

Pasak S. Budino, pernai, Klaipėdai suteikus Europos sporto miesto vardą, surengta daug įvairias sporto šakas reprezentuojančių renginių, kurių dalyvių skaičius viršijo 20 tūkst.

Birželį duris atvėrė modernus baseinas, atnaujinti dalies mokyklų sporto aikštynai ir stadionai.

Esą netrukus prasidės ir ilgai laukta Futbolo mokyklos rekonstrukcija.

Šiuo metu taip pat vyksta rangos darbų konkursas naujos mokyklos statyboms šiaurinėje mesto pusėje bei projektuojami senelių namų Melnragėje.

Dvi įmonės dirbo nuostolingai

Teigiama, kad kultūros finansavimas nuo 2014-ųjų išaugo tris kartus.

Be to, savivaldybės prioritetuose buvo užsibrėžta siekti skaidraus miesto įmonių valdymo.

"Nors iš kai kurių įmonių buvo patirtas pasipriešinimas pažangiems valdymo metodams, per ketverius kadencijos metus pavyko pasiekti, kad visų įmonių valdybose dirbtų nepriklausomi nariai ir kad Klaipėda šiuo klausimu būtų tarp lyderių Lietuvoje", – sakė S. Budinas.

Jo žodžiais, visos savivaldybės įmonės kadencijos laikotarpiu dirbo pelningai, išskyrus dvi bendroves – "Klaipėdos vanduo" ir "Senasis turgus".

Jos 2017-aisiais patyrė po daugiau nei 300 tūkst. eurų siekiančių nuostolių.

Ataskaitoje minima ir tai, kas nesiklostė sklandžiai.

Praėjusią vasarą kilo rimtų problemų dėl aplinkos oro taršos: pietinės Klaipėdos dalies gyventojai kentė nemalonius kvapus, o miesto centre ir ypač Vitės kvartale žmonės skundėsi tarša, susidarančia nuo kraunamų birių krovinių.

Taip pat pritrūko politinės valios patvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją.

S. Budino žodžiais, šiemet savivaldybės laukia daugybė iššūkių, todėl ragino politikus susitelkti bendram darbui.

Po ilgos direktoriaus kalbos pasipylė tarybos narių klausimai.

"Pristatėte daug gerų ir gražių darbų, bet yra ir nepanaudotų lėšų. Iš 18 mln. eurų bent per 12 mln. eurų yra susiję su vėluojančiais darbais. Kodėl?" – teiravosi konservatorius Arūnas Barbšys.

Anot S. Budino, priežastys, dėl kurių nespėjama įgyvendinti tam tiktų projektų, – labai įvairios.

Ne ataskaita, o pasigyrimas?

Rimantas Taraškevičius domėjosi, ar naujasis Klaipėdos baseinas išties buvo priimtas su defektais, ar tikrai koncesininkas šiandien negali normaliai jo eksploatuoti?

Pasak S. Budino, baseino veikla – nenutrūkusi, tačiau tam tikrų problemų yra.

"Turėjome kokius keturis, penkis susitikimus su rangovu ir baseino valdytoju, iškėlusiu kai kuriuos statybinius trūkumus. Ne už visus juos rangovas prisiima atsakomybę. Šiuo metu esame nusprendę atlikti papildomą nepriklausomų vertintojų ekspertizę. Problema – stogas, kurį rangovas įsipareigojo tvarkyti, dėl kitų darbų vyksta ginčai. Esti du sprendimo būdai: išnaudoti garantinį 100 tūkst. eurų depozitą arba galima bylinėtis teisme. Balandį šis klausimas bus išspręstas", – aiškino direktorius.

"Eiliniai metai, eiliniai nepadarymai. Ta ataskaita – toks labiau pasigyrimas, kuris turėjo būti pateiktas dar prieš rinkimus, norint pasirodyti", – į vatą nevyniojo A. Barbšys.

Priekaištų pažėrė ir opozicijos atstovė Nina Puteikienė.

Atėjus balsavimo laikui, ataskaitai pritarė tik devyni tarybos nariai, prieš buvo vienas, susilaikė – 15.

Klaipėdos tarybos sekretorius Modestas Vitkus teigė per penkerius savo darbo metus su tokia praktika susidūręs pirmą kartą.

"Tai yra politinis savivaldybės administracijos direktoriaus veiklos vertinimas. Nes savivaldybės strateginio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitai yra pritarta. Iki šiol nėra buvę, kad šiuos du klausimus taryba svarstytų atskirai", – akcentavo M. Vitkus.

Balandžio 12-ąją įvyks paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Jo metu turėtų būti svarstoma Klaipėdos mero ataskaita.

Pirmasis naujos tarybos posėdis planuojamas balandžio 18-ąją.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai pasirašė susitarimą dėl projektų "Būk pilietiškas, būk saugus", "Saugi Klaipėda", "Saugus eismas – saugus tu", "Saugus kaimynas – saugus aš", "Tu esi svarbus" įgyvendinimo.

Dalis jų bus realizuoti dar šiemet, o kiti – iki 2021-ųjų.

Projektais siekiama mažinti smurto artimoje aplinkoje apraiškas, gerinti policijos, savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų kompetencijas kovoje su smurtu.

Daug dėmesio planuojama skirti ir moksleivių švietimui bei smurto, alkoholio, narkotikų vartojimo prevencijai.

Numatyta imtis priemonių, padėsiančių ugdyti nepilnamečių teisinę savimonę, saugios ir sveikos gyvensenos įgūdžius, savarankiškumą,  skatinti fizinį aktyvumą, atitraukiant nuo socialiai žalingos veiklos.

Taip pat tikimasi, jog iki 2021-ųjų saugia kaimynyste galės džiaugtis dar daugiau klaipėdiečių.

Vienoje sutarčių numatyta užtikrinti ir didinti saugumą mieste, aktyviai įtraukti gyventojus į bendradarbiavimą atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas.

Iki šių metų pabaigos bus aktyviai skatinamas ir eismo dalyvių sąmoningumas, vykdomas teisinis švietimas, tokiu būdu bandant mažinti eismo įvykių skaičių Klaipėdoje.

Aktyviai vykdant teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją viešose vietose, paplūdimiuose bei policijos automobiliams sunkiai pasiekiamose teritorijose, nutarta pirkti du pareigūnų darbui pritaikytus riedžius.

– Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog kažkokia organizacija vertino Klaipėdos savivaldybės skaidrumo lygmenį. Gyventojai teiraujasi, kokia tai organizacija, ką ji nustatė ir kaip savivaldybės administracija užtikrina skaidrumą?

– Turbūt kalbama apie pasaulinės nevyriausybinės organizacijos, tiriančios įvairaus pobūdžio korupciją, "Transparency International" Lietuvos skyriaus pateiktą naujausią savivaldybių skaidrumo tyrimą.

Jo metu vertinta, kiek informacijos savivaldybės teikia apie savo darbuotojus, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir bendroves, metinius biudžetus, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti priimant sprendimus.

Analizuota, ar savivaldybės skelbia ne tik privalomą viešinti, bet ir papildomą informaciją apie savo veiklą. Iš 60 savivaldybių Klaipėda užėmė šeštąją vietą.

Nors tobulėti, žinoma, yra kur, norėčiau tyrimo rezultatais pasidžiaugti. Juk pralenkėme visus didžiuosius Lietuvos miestus. Be to, iš 19 vietos 2014 m. pakilome į šeštą vietą. O skaičiai, mano galva, kalba patys už save. Juolab kad tyrimą atlieka visame pasaulyje žinoma nevyriausybinė organizacija, kurios nešališkumu niekad nebuvo suabejota. Uostamiesčio savivaldybė daugiausia balų įvertinta viešųjų pirkimų, biudžeto ir jo vykdymo skaidrumo srityse.

Taip pat nuolat atnaujiname korupcijos prevencijos programas. Jomis siekiama šalinti prielaidas korupcijai atsirasti ir plisti, paskatinti visuomenę aktyviai jai reikšti nepakantumą, teikti paramą numatytoms prevencijos priemonėms įgyvendinti, vykdyti glaudų savivaldybės bendradarbiavimą su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitais asmenimis, ginant prigimtines ir bendras žmogaus teises bei laisves. Visada skatinu darbuotojus netylėti ir mane informuoti apie galimus korupcijos atvejus. Turėdami tokios informacijos, gali kreiptis ir miestiečiai.

Be to, mano minėta programa taip pat skirta užtikrinti korupcijos prevenciją ir Klaipėdos savivaldybės institucijose bei kontroliuojamose įmonėse, biudžetinėse ir viešosiose įstaigose.

Uostamiesčio taryba dar 2016 m. patvirtino mūsų kontroliuojamų bendrovių valdymo organų formavimo tvarkos aprašą, kurio pagrindu buvo formuojami savivaldybės kontroliuojamų bendrovių kolegialūs valdymo organai. Todėl pastaraisiais metais itin aktyviai dirbame, kad bendrovių valdybos būtų formuojamos iš pačios įstaigos darbuotojų, savivaldybės administracijos atstovų ir nepriklausomų valdybos narių.

Taip pat siekiama panaikinti ilgai gyvavusią praktiką, jog valdybos pirmininku būdavo ir tos pačios bendrovės direktorius ar generalinis direktorius. Buvo įvykdytos bendrovių "Klaipėdos autobusų parkas", "Gatvių apšvietimas", "Klaipėdos energija" vadovų atrankos, į užtarnautą poilsį pasitraukė bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius.

Tiesa, nors visose mūsų bendrovėse valdymo organai suformuoti, su pastarąja turime šiek tiek nesklandumų. Pagal mano minėtą tarybos sprendimą, bendrovių valdybos formuojamos iš bendrovės atstovų, savivaldybės administracijos atstovų ir nepriklausomų valdybos narių, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 ir ne daugiau kaip 1/2 valdybos narių.

Paaiškėjus aplinkybėms, kad vienas bendrovės "Klaipėdos vanduo" valdybos narių neatitinka nepriklausomumo kriterijų, stebėtojų tarybai yra įteiktas raštas su reikalavimu spręsti klausimą dėl šio nepriklausomo valdybos nario pakeitimo į kitą. Tačiau pavedimas neįvykdytas, todėl šiuo metu planuojamas akcininkų susirinkimas, kuriame ir bus patvirtinti reikalingi sprendimai.

Šiuo metu vykdomas konkursas eiti bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus pareigas ir norėtųsi, kad valdyba būtų suformuota tinkamai, o nepriklausomi valdybos nariai atitiktų nepriklausomumo kriterijus. Dabar susiklostė situacija, jog buvęs bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius iš savo pareigų pasitraukė, tačiau valdyboje liko.

Stebėtojų taryba kol kas jo neatšaukė, nors Akcinių bendrovių įstatyme tokia situacija aprašyta labai aiškiai. Todėl tampa neaišku, kam šis asmuo atstovauja. Kaip nepriklausomas valdybos narys jis nebuvo rinktas, kaip įmonės atstovas būti negali, nes joje nebedirba, savivaldybės administracijos jis taip pat nebuvo deleguotas.

Tačiau tikiu, jog viską pavyks išspręsti ir ateities "Transparency International" tyrimuose bus deklaruota, kad skaidriai dirba ne tik uostamiesčio savivaldybė, o ir visos jos valdomos bendrovės.