-
Teismas: Rusijos FSB buvo suinteresuota gauti informaciją apie Sausio 13-osios dalyvius 5
Nutartį prorusiško politinio veikėjo Algirdo Paleckio byloje dėl šnipinėjimo Rusijai paskelbęs teismas taip pat konstatavo, kad FSB buvo suinteresuota gauti informaciją apie pareigūnų, dalyvavusių minėtos baudžiamosios bylos ir kitų su sovietų agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusių baudžiamųjų bylų procesuose, gyvenamąsias vietas.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Paleckis pagrįstai pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto šnipinėjimo, kadangi jis kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu, Deimantu Bertausku, taip pat su FSB darbuotoju, Rusijos piliečiais, FSB pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį ir kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybos instituciją dominančią informaciją.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija, ją patvirtina ir byloje surinkti duomenys.
Pasak teismo, didelę įrodomosios medžiagos dalį sudarė VSD pateikta medžiaga, ji buvo tiriama ne viešuose posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos kontekste VSD vertina, kaip instituciją, užtikrinančią Lietuvos nacionalinį saugumą, kurios vienas iš pagrindinių uždavinių – vykdyti žvalgybą, kontržvalgybą, analizuoti, prognozuoti visuomeninius, politinius ir ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui.
„Todėl teisėjų kolegija VSD vertino kaip kompetentingą subjektą, turintį galimybes rinkti duomenis apie asmenis ir apie asmenis ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui“, – per posėdį sakė teisėja Vitalija Norkūnaitė.
Apeliacinio teismo teisėjai paskelbė, kad jiems nekilo abejonių, jog A. Paleckis šnipinėjo už atlygį, kadangi jam ir šių veiksmų vykdymo bendrininkui buvo sumokėta 6 tūkst. eurų.
Taip pat buvo sudarytos verslo vystymo sąlygos Rusijoje, pagalba gaunant nemokamas Rusijos vizas, nemokama viešnagė sodyboje.
„Tai tipiški metodai, kuriuos naudoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos užsienio valstybių (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos) piliečius ir atsilygindamos jiems už bendradarbiavimą“, – pabrėžė teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį A. Paleckiui paliko galioti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi nuteistojo advokatų skundas atmestas, nuosprendis įsiteisėjo, A. Paleckis gali būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės.
18 mėnesių, kuriuos jis praleido būdamas suimtas per tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, yra įskaičiuojami į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką. Tai reiškia, kad A. Paleckis turėtų kalėti apie penkerius metus.
Nuteistasis posėdyje nedalyvavo, jis vėliau žiniasklaidai atsiuntė komentarą, kuriame teigė, kad jo „byla yra tuščia, nes teismas taip ir nepadėjo ant stalo tai, ką konkretaus aš „prišnipinėjau“, „ši „byla“ tampa didžiulė gėda visai Lietuvos teisėsaugai – ir visai valstybei“, „kalėjimas – tai bandymas nuslopinti tikrąją Lietuvos opoziciją“.
„Kalėjimas man – tai kerštas už tai, kad sakiau tiesą apie sausio 13. Kad rašiau knygą apie sausio 13-ąją. O tiesa apie sausio 13 vis tiek išaiškės. Idėjos į kalėjimą neuždarysite. Idėja išsiverš iš bet kokios kameros sienų“, – teigė A. Paleckis.
Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją. Nuteistasis Sausio 13-osios byloje yra Michailas Golovatovas.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
-
Ar Sausio 13-osios byla netaps Lietuvos ir Ukrainos draugystės išbandymu? 4
Lietuvai neišduos
Tai buvo vadinama istoriniu nuosprendžiu. Ir nors absoliuti dauguma nuteisti už akių, buvo manoma, kad jiems bus pavojinga keliauti po Europą, nes veiks Europos arešto orderis. Bet Graikijos aukščiausiasis teismas karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui byloje nuteistą ukrainietį paleido, o Vytautui Landsbergiui liko neatsakytų klausimų.
„Ar Rusijos pusė dalyvavo, ar ne? Ar Graikijos institucijos gavo kokių nors signalų ir pageidavimų iš Rusijos?“ – kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis.
Ukrainos piliečio A. Radkevičiaus advokatas sakė: priežastys procedūrinės. Iš pradžių buvo nuspręsta A. Radkevičių Lietuvai išduoti.
„Pirmame etape, kai jį sulaikė, buvo prokuroras, pas kurį A. Radkevičius atėjo pats. Beveik nebuvo vertėjo, ir prokuroras nesuprato, kas ir kaip, ir nusprendė išduoti. Jis turėjo teisę skųsti, jis pateikė apeliaciją“, – sakė A. Radkevičiaus advokatas Dimitrios Dimitriadis.
Kai LNK žinios kalbėjo su advokatu, jis sakė, kad A. Radkevičius jau, ko gero, pakeliui į Ukrainą.
„Jausmas nekoks“, – pripažino Seimo narys Audronius Ažubalis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kaip elgsis Ukraina?
Čia nėra nei brolio, nei sesers, čia tiesiog yra paprastas dalykas – nusikaltimas, įvykdytas prieš Lietuvos tautą.
Dauguma Sausio 13-osios bylos nuteistųjų slapstosi Rusijoje ar Baltarusijoje. O kaip elgsis Lietuvos draugė Ukraina? Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Kijeve tai aptarė su Ukrainos premjeru.
„Dėl paties sprendimo aš apgailestauju. Šitas klausimas buvo iškeltas. Tiek galėčiau pakomentuoti“, – teigė I. Šimonytė.
Buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo narys A. Ažubalis įsitikinęs: Lietuva turi A. Radkevičiaus reikalauti.
„Čia nėra nei brolio, nei sesers, čia tiesiog yra paprastas dalykas – nusikaltimas, įvykdytas prieš Lietuvos tautą, prieš Lietuvos žmones, prieš Lietuvos valstybę“, – šnekėjo A. Ažubalis.
Dabartinis užsienio reikalų ministras A. Radkevičiaus situacijos LNK žinioms nekomentavo, o Teisingumo ministerija sakė: dar reikia įsigilinti į Graikijos teismo motyvus.
„Viena iš alternatyvų – pareikšti protestą Graikijai, kita alternatyva yra inicijuoti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Lygiai taip pat yra alternatyva, žinant, kad jis yra Ukrainos pilietis, kreiptis į Ukrainą dėl nuosprendžio vykdymo, kad Ukraina vykdytų šitą nuosprendį“, – komentavo teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.
Scanpix nuotr.
„Šiaip yra bendra, neraminanti tendencija: tai nėra pirmas žmogus, taip neišduotas arba paleistas, radus kokių nors kliūčių. Aišku, čia gali būti ir politinės kliūtys, nes čia mes turime Ukrainą, bet ir Rusija yra dažnai įsipainiojusi šioje byloje“, – tvirtino VDU teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
Ne pirmas atvejis
2011 metais, pagal Europos arešto orderį, Austrijoje buvo sulaikytas „Alfa“ būrio vadas Michailas Golovatovas, bet, nepraėjus nė parai, paleistas – irgi neva dėl procedūrinių priežasčių. A. Ažubalis tada buvo ministras.
„Neva įvyko vertimo klaida, ir ten buvo neuždėtas kažkoks ženklas ant pavardės“, – pasakojo A. Ažubalis.
Jis atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laikus, bet jis nieko nenužudė, žmonių neniekino, kaip rašoma teismo nuosprendyje. Jis tiesiog ten buvo.
Lietuvoje kilo pasipiktinimas. Prie Austrijos ambasados vyko protestai. Konservatoriai ambasadoriui nešė knygą apie Sausio 13-ąją ir rašė laišką. Dabar prie Graikijos ambasados ramu. M. Golovatovas buvo vienas vadų, o A. Radkevičius buvo vienas vykdytojų – vairavo vieną tankų prie Spaudos rūmų. Kad vaidmuo nebuvo reikšmingas, tikino ir A. Radkevičiaus šeima.
„Jis atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laikus, bet jis nieko nenužudė, žmonių neniekino, kaip rašoma teismo nuosprendyje. Jis tiesiog ten buvo“, – tikino A. Radkevičiaus dukra Mariia Hodovaniuk.
Dar iki Graikijos teismo sprendimo Ukrainos žmogaus teisių aktyvistai sakė, jog sieks, kad jis Lietuvai nebūtų išduotas. Ukrainoje A. Radkevičius laikomas patriotu, kovojo Donbase.
„Jo atsakomybė tik tokia, kad Sovietų armijos gretose. 100 proc., kad ši byla Europos Žmogaus Teisių Teisme būtų pralaimėta. Stengiamės neleisti jo ekstradicijos Lietuvai“, – sakė Ukrainos Helsinkio žmogaus teisių sąjungos vykdomasis direktorius Oleksandras Pavličenko.
Ukrainiečiui Lietuva už akių skyrė ketverius metus nelaisvės.
„Toks atsakymas, manau, yra visiškai išplaunantis esmę, nes jeigu teismas nuteisė, jis yra nusikaltęs“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotame laiške ukrainietis tvirtino nuogąstaujantis, kad jo byla Lietuvoje turi politinį atspalvį, nes ministras G. Landsbergis ją yra pavadinęs „Lietuvos Niurnbergo“ atveju.
„Dabar labai gali būti, kad nedraugiškos jėgos ir šalys mėgins padaryti kokį nors nesusipratimą tarp Lietuvos ir Ukrainos, kad viskas persikeltų kitur“, – svarstė V. Landsbergis.
Sausio 13-osios byloje nuteisti 67 buvę sovietų kariai ir karininkai, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo ketverių iki keturiolikos metų, bet realiai nubausti tik du – Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. O tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas byloje net nefigūravo.
-
A. Radkevičius sako nerimaujantis dėl politinio sausio 13-osios bylos pobūdžio 4
Teismui perduotame laiške jis priminė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, esą ši byla esantis „Lietuvos Niurnbergo atvejis“.
„Visų pirma man kelia nerimą tai, kad byla turi aiškų politinį pobūdį. Tie būgštavimai nėra išgalvoti“, – teigė Ukrainos pilietis.
A. Radkevičius Apeliaciniam teismui atsiųstame laiške taip pat nurodė, kad kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės teigia, kad ši byla Lietuvai yra principo reikalas.
„Tokie pareiškimai sukuria labai toksišką atmosferą aplink šią bylą, visų pirma, Lietuvoje. Dėl to mano šeimai sunku man rasti advokatų ir gauti bet kokią paramą“, – teigia A. Radkevičius.
Per posėdį antradienį paskelbti A. Radkevičiaus ir Ukrainiečių darbo teisių gynimo centro atsiųsti laiškai teismui.
A. Radkevičius teismui pranešė, kad jo advokatai dar negalėjo susipažinti su nuosprendžio tekstu, jiems per mažai buvo laiko kokybiškai išanalizuoti nuosprendį ir pasirengti posėdžiui.
Dabar Graikijoje esantis nuteistasis nurodo, kad negalėjo konfidencialiai susitikti su jam paskirtu gynėju, kad su juo galėtų aptarti poziciją byloje.
Nuosprendžio vykdymo nesustabdė
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį taip pat paskelbė nutartį, jog nestabdo nuosprendžio vykdymo Ukrainos piliečiui.
„Prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos nuosprendžio vykdymą netenkinti“, – per posėdį sakė teisėjas Nerijus Meilutis.
Teismas atkreipė dėmesį, kad prašyme nenurodyti konkretūs motyvai, kodėl reikalinga sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir teigė, jog nuteistasis žinojo, kad pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas, susipažinimui išsiųstas priimtas nuosprendis.
„Kolegija mano, kad tenkinus prašymą ir sustabdžius nuosprendį būtų apsunkintas A. Radkevičiaus išdavimo Lietuvai klausimas pagal Europos arešto orderį“, – rašoma nutartyje.
Tačiau teismas pažymėjo, kad nuosprendžio vykdymo sustabdymas, esant motyvuotam prašymui, galės būti svarstomas ir vėlesnėse stadijose, jei pasikeis aplinkybės.
Stabdyti nuosprendžio vykdymą ginamajam, kol bus išnagrinėta byla, prašė advokatas Arvydas Verpečinskas.
Tokie pareiškimai sukuria labai toksišką atmosferą aplink šią bylą, visų pirma, Lietuvoje. Dėl to mano šeimai sunku man rasti advokatų ir gauti bet kokią paramą.
Jis antradienį prašė nenagrinėti bylos, atidėti jos nagrinėjimą, kad nebūtų pažeista asmens teisė į gynybą, be to, A. Radkevičius pageidauja dalyvauti posėdyje.
„Kolegija nutarė atidėti bylos nagrinėjimą“, – sakė teisėjas N. Meilutis. Proceso dalyviai į posėdį rinksis kovo 4 dieną.
Pasirengęs atvykti į Lietuvą
A. Radkevičius Lietuvos apeliacinį teismą informavo, kad vykstant posėdžiams Vilniuje, jis pasirengęs čia išsinuomoti būstą. Ukrainiečių darbo teisių gynimo centras laiške nurodo, kad centras galėtų surasti būstą Lietuvoje, kad būtų užtikrintas jo dalyvavimas procese.
Tanką per Sausio 13-osios įvykius vairavusiam A. Radkevičiui Vilniaus apygardos teismas už akių yra skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Kaip anksčiau skelbė teismas, nors nuosprendis, kuriuo A. Radkevičius pripažintas kaltu ir paskirta bausmė, yra įsiteisėjęs, tačiau asmuo, kurio byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėja jam nedalyvaujant, bet kurioje proceso stadijoje gali asmeniškai paduoti apeliacinį skundą. Skundas gautas pernai gruodžio 1 dieną.
A. Radkevičius pernai rugsėjį buvo sulaikytas Graikijoje. Šios šalies Aukščiausiasis Teismas šį trečiadienį turėtų skelbti sprendimą dėl jo išdavimo.
53-ejų A. Radkevičiaus įkalinimas Lietuvoje gali sukelti politinę įtampą tarp Vilniaus ir Kijevo, nes jis yra Ukrainos karo su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose veteranas.
A. Radkevičius yra vienas iš 67 nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis Sausio 13-osios byloje.
Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
