„Planuojama, kad tai bus šiais metais, link metų pabaigos“, – BNS sakė bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Pasak jos, šiuo metu į rusų kalbą baigiamas versti nuosprendis. Vėliau su juo galės susipažinti nuteistieji, kurie procese dalyvavo gyvai. Tuomet jie per 20 dienų dar galės pateikti apeliacinius skundus.

Bylos nagrinėjime gyvai dalyvavo tik du kaltinamieji – sovietų karininkas Jurijus Melis, kuris yra laikomas suimtas, ir Vilniuje gyvenantis laisvėje esantis buvęs karininkas Genadijus Ivanovas. Kiti asmenys buvo teisiami už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Planuojama, kad tai bus šiais metais, link metų pabaigos.

Anksčiau skelbta, kad byloje jau sulaukta 58 apeliacinių skundų.

Vilniaus apygardos teismas šių metų kovą nuosprendį paskelbė 67 asmenims, gyvenantiems Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų, jie pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Tarp nuteistųjų – buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Su paskelbtu nuosprendžiu nesutinka nei prokuratūra, nei advokatai. Prokuratūra teigė, kad prašoma bausmes šiek tiek sugriežtinti.

Advokatų nuomone, būtų gerai, kad bylą peržiūrėtų ir aukštesnės instancijos teismas. Yra manančiųjų, kad kariai tik vykdė įsakymus ir jų veiksmus turi vertinti karinis tribunolas.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

„Byloje atliekami įstatyme nustatyti procedūriniai veiksmai, kurie užtrunka dėl didelės bylos, taip pat teismo nuosprendžio apimties“, – BNS atsiųstame komentare teigė R. Trimailovienė.

Dėl didelės nuosprendžio apimties nėra aišku, kada bylą apeliacine tvarka pradės nagrinėti Lietuvos apeliacinis teismas.

Vilniaus apygardos teismas šių metų kovą nuosprendį paskelbė 67 asmenims, gyvenantiems Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų, jie pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Tarp nuteistųjų – buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Su paskelbtu nuosprendžiu nesutinka nei prokuratūra, nei advokatai. Netrukus po nuosprendžio jie pareiškė, kad rašys skundus Apeliaciniam teismui. Prokuratūra teigė, kad prašoma bausmes šiek tiek sugriežtinti. Taip pat skundžiama dėl nepatenkintų civilinių ieškinių.

Generalinė prokuratūra teigė, kad nuteistiesiems skirtos bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus, buvo per švelnios.

Advokatų nuomone, būtų gerai, kad bylą peržiūrėtų ir aukštesnės instancijos teismas. Yra manančiųjų, kad kariai tik vykdė įsakymus ir jų veiksmus turi vertinti karinis tribunolas.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

„Eurojuste turėjome galimybę išdėstyti Lietuvos poziciją dėl Rusijos spaudimo Sausio 13-oios bylos prokurorams ne tik šios tarptautinės organizacijos vadovams, bet ir kolegijoms nariams“, – sakė ministras.

Teisingumo ministras ES teisinio bendradarbiavimo agentūros prezidentui Ladislavui Hamranui įteikė oficialų laišką, kuriame atkreipiamas dėmesys į Rusijos neteisėtus veiksmus Lietuvos teisėjų ir prokurorų atžvilgiu, kad šie tyrė ir priėmė procesinius sprendimus Sausio 13-osios byloje, taip pat pateikta išsami informacija, susijusi su šia byla. Šis laiškas bus išplatintas visiems Eurojusto kolegijos, sudarytos iš visų 28 ES valstybių atstovų, nariams.

Ministro E. Jankevičiaus teigimu, Rusija gali piktnaudžiauti tarptautiniais bendradarbiavimo susitarimais siekdama areštuoti, sulaikyti ir prašyti išduoti Lietuvos pareigūnus, patiriančius politiškai motyvuotą persekiojimą. „Todėl darome viską, kad tarptautiniai partneriai būtų gerai informuoti apie susidariusią situaciją. Glaudus bendradarbiavimas su Eurojustu leidžia tikėtis tvirto tarptautinės bendruomenės palaikymo, kad trečiosios valstybės nebandytų piktnaudžiauti gerai veikiančio teisinės pagalbos mechanizmo priemonėmis“.

Susitikime ministras pabrėžė, kad Eurojustas atlieka itin svarbų vaidmenį, padėdamas kovoti su organizuotu nusikalstamumu ES erdvėje. „Lietuva remia agentūros siekį gauti iš ES biudžeto jos poreikius atitinkantį finansavimą, nes tai padės užtikrinti efektyvią veiklą“, – sakė E. Jankevičius.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos atstovai dirba su 45 tarptautinių bylų tyrimais.

Eurojustas – ES teisinio bendradarbiavimo agentūra, padedanti valstybėms narėms tirti tarptautinius nusikaltimus. Agentūra koordinuoja tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kai nusikaltimai yra susiję su dviem ir daugiau ES šalių.

Lietuva informavo ES šalių teisingumo ministrus ir Europos Komisiją apie Rusijos pradėtą tyrimą prieš Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus.

Rusijos tyrimų komitetas šiemet balandį pranešė pradėjęs tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių 1991 metų sausio įvykių bylą. Rusų teisėsauga teigia, kad jie priėmė žinomai neteisėtą nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Lietuvos teisingumo ministras Elvinas Jankevičius susitikime Liuksemburge atkreipė dėmesį, kad Rusija gali netinkamai naudotis Interpolo sistema ir dvišaliais bendradarbiavimo susitarimais, siekdama areštuoti, sulaikyti ir prašyti išduoti Lietuvos pareigūnus, patiriančius politiškai motyvuotą persekiojimą.

„Mes taip pat labai gerai atmename 1991 metų įvykius, per kuriuos Lietuvoje, deja, buvo pralieta daug kraujo. Būtina keistis informacija ir bendradarbiauti. Taip pat manau, jog būtina pabrėžti, jog Estija laikosi pozicijos, kad Rusijai negalima grąžinti balsavimo teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, nes ji ir toliau nepaiso tarptautinės teisės“, – sakė R. Aegas.      

Paramą Lietuvai išreiškė ir Latvija bei Lenkija, pareiškusios, jog Europa tokiais klausimais turėtų demonstruoti solidarumą.

„Šių metų balandžio 30 dieną (...) buvo priimtas prokuroro nutarimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Jos teigimu, toks sprendimas priimtas „konstatavus, kad šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis“.

Ikiteisminis tyrimas dėl 1991 metų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuo bylos, kuri buvo perduota teismui ir šiuo metu yra išnagrinėta pirmoje instancijoje, atskirtas 2014 metais.

Anot E. Martinonienės, šiuo metu priimto nutarimo sustabdyti šį ikiteisminį tyrimą pagrįstumą bei teisėtumą vertina aukštesnysis prokuroras. 

„Ikiteisminio tyrimo sustabdymas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atnaujinti, jei tik būtų gauti tyrimui reikšmingi duomenys“, – teigė ji.

Prokuratūra informacijos apie tyrimo stabdymą neskelbė.

Ikiteisminio tyrimo sustabdymas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti atnaujinti, jei tik būtų gauti tyrimui reikšmingi duomenys.

Apie šį sprendimą BNS pranešė per sovietų agresiją Sausio 13-ąją tėvo netekęs Robertas Povilaitis, jis byloje pripažintas nukentėjusiuoju.

R. Povilaitis teigia, kad prokuratūra neįvykdė pareigos apie tyrimo sustabdymą pranešti visiems 500 nukentėjusių.

„Tai labai svarbi žinia, kad prokuratūra atsisako toliau tirti šiuos nusikaltimus. Kodėl jie nutylėjo šį svarbų įvykį ir nuo visuomenės, sunku pasakyti, nes savo svetainėje jie apie tai nemini“, – sakė jis.

Prokuratūros atstovė BNS sakė, kad proceso šalims informacija bus išsiųsta, kai sprendimą priims aukštesnysis prokuroras, tad nukentėjusieji nepraras galimybės skųsti sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas kovo mėnesį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.

Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Buvusį sovietų armijos Vilniaus karinės įgulos vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

„Apeliacinis skundas rašomas“, – BNS pirmadienį sakė vienas iš valstybės kaltintojų Sausio 13-osios byloje Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius.

Nuosprendis Apeliaciniam teismui skundžiamas dėl bausmių nuteistiesiems, prašoma šiek tiek jas sugriežtinti. Taip pat skundžiama dėl nepatenkintų civilinių ieškinių.

Byloje pateiktas daugiau nei 11,3 mln. eurų ieškinys. Pernai gegužę per baigiamąsias kalbas prokurorai teigė, kad užsienio valstybėse gyvenantys kaltinamieji turi atlyginti civilinį ieškinį – jį sudaro sužeistųjų gydymas, žuvusiųjų laidojimo išlaidos, memorialų statybos, pašalpos žuvusiųjų vaikams, išmokos suluošintiems asmenims, žala dėl pagrobtų daiktų iš užimtų pastatų ir kt.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad Sovietų Sąjungos teisių perėmėja yra Rusija, o žalos atlyginimas yra tarpvalstybinių derybų objektas.

Teismas taip pat atmetė tėvo per Sausio 13-osios įvykius netekusio Roberto Povilaičio 120 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį. Pasak teismo, tuo metu nebuvo teisinės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendį taip pat žada skųsti nuteistųjų advokatai. Dauguma BNS kalbintų advokatų teigė, kad rašys skundus. Jų nuomone, būtų gerai, kad bylą peržiūrėtų ir aukštesnės instancijos teismas. Yra manančiųjų, kad kariai tik vykdė įsakymus ir jų veiksmus turi vertinti karinis tribunolas.

Apeliacinį skundą BNS patvirtino rašantis ir už akių dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui nuteisto buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo advokatas Ryšardas Burda.

M. Golovatovui nuosprendžiu už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

R. Burda sakė prašysiąs Apeliacinio teismo išteisinti M. Golovatovą. Advokatas sako nesutinkantis su veikų kvalifikavimu.

„Iš esmės nusikaltimuose žmoniškumui vertinimas yra kiek kitoks – už juos atsako pirmiausia ne pavaldiniai, o tie, jei teismas mano, kurie vadovavo agresijai, okupacijai, ar kitam kokiam nusikaltimui žmoniškumui. Logikos tokiame sprendime aš nematau“, – BNS anksčiau teigė advokatas.

Jis stebėjosi, kad vienoje byloje buvo pritaikytas senas įstatymas, o dabar pritaikytas 2011 metų įstatymas.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sausio 13-osios byloje kovo 27 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Kaip skelbia 15min.lt, praėjus maždaug 1,5 val. nuo nuosprendžio skelbimo pradžios, teismui teko daryti pertrauką. Ėmė alpti vienas iš garbaus amžiaus advokatų. Atvykę medikai advokatą išnešė ant neštuvų ir nugabeno į ligoninę.

Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Buvusį sovietų armijos Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Prieš teismą stojo tik du buvę sovietų karininkai Rusijos piliečiai – nuo 2014 metų Lietuvoje suimtas sovietų karininkas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis Genadijus Ivanovas.

J. Meliui skirta septynerių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuotas jo kalinimas suėmimo metu, tad jei nuosprendis nebus pakeistas, jis į laisvę galės išeiti už dvejų metų.

G. Ivanovas nuteistas ketverių metų bausme. Jis galės būti laisvėje, kol nuosprendis įsigalios, – jam teismas neskyrė suėmimo.

G. Ivanovas sakė su nuosprendžiu nesutinkantis, advokatė žadėjo jį apskųsti. Nuosprendį jau paskelbė skųsiantys ir keli kiti advokatai.

Vilniaus apygardos teismas skirtas bausmes grindė tarptautine teise, Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos baudžiamuoju kodeksu.

Anot teismo, 1991 metų įvykiai buvo Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvą.

„Tarptautinės teisės požiūriu 1940–1990 metais Lietuvos Respublika buvo okupuota valstybė, (...) nurodytas laikotarpis apibūdintinas kaip tęstinė TSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką. (...) 1990 – 1991 metais TSRS Lietuvoje tęsė 1940 metais pradėtą agresiją“, – nurodė teismas.

Anot jo, sovietų karių veiksmai 1991 metų sausį atitinka tarptautinėje teisėje numatytus nusikaltimus žmogiškumui.

„Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos jų padarymo metu buvo laikomos nusikaltimais pagal bendruosius teisės principus, kuriuos visuotinai pripažįsta civilizuotos tautos, todėl nepagrįstais laikytini kaltinimų gynėjų argumentai, kad nusikaltimo padarymo metu nacionalinėje teisėje nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimų žmogiškumui padarymą“, – pareiškė Vilniaus apygardos teismas.

Anot jo, 1991 metų sausį rengiantis Vilniuje užimti civilinius objektus planuotos žmonių aukos.

„(...) prieš operaciją objektai buvo žvalgomi, karinės technikos skaičius ir rūšis. Operacijoje dalyvaujančių karių skaičius ir junginių sudėtis buvo sudaromos atsižvelgiant į objektus ginančių civilių skaičių. Akivaizdu, kad pasirinktų svarbių objektų šturmui pasitelkiant karinę techniką, tai yra tankus, BRT, priešlėktuvinę gynybos sistemą ir pan., apginkluojant karius koviniais šoviniais, tarp jų ir su išcentruotomis kulkomis, išduodant jiems sprogstamuosius užtaisus ir kitas žmonėms žaloti skirtas priemones, buvo numatomos civilių aukos ir jų buvo siekiama“, – teigia nuosprendyje.

Teismas pabrėžė, kad civilių nužudymai karinės operacijos metu buvo „ne atsitiktiniai nusikaltimai, o nuosekliai, iš anksto suplanuota ir numatyta didelio masto ir sistemingo civilių gyventojų užpuolimo dalis, vykdant Sovietų Sąjungos bei jos partinės organizacijos komunistų partijos politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungos“ sudėtyje.

Teismas paskelbė, kad atmetė dviejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Generalinės prokuratūros ieškinį dėl daugiau kaip 11 mln. eurų žalos Lietuvos valstybei teismas paliko nenagrinėtą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Žada skųsti sprendimą

Nuteistųjų Sausio 13-osios byloje advokatai trečiadienį pranešė ketinantys skųsti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nuteisto buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo advokatas Ryšardas Burda sakė, kad paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė jam atrodo nelogiška.

„Iš esmės nusikaltimuose žmoniškumui vertinimas yra kiek kitoks. Už juos atsako pirmiausia ne pavaldiniai, o tie, jei teismas mano, kurie vadovavo agresijai, okupacijai, ar kitam kokiam nusikaltimui žmoniškumui, logikos tokiame sprendime aš nematau“, – BNS teigė advokatas.

„Nuosprendis būtinai bus skundžiamas. Maršalas Jazovas gavo mažiau nei jo pavaldinys, tai nuostabą keliantis dalykas, – teigė jis. M. Golovatovas ir R. Burda yra pasirašę sutartį dėl paslaugų teikimo. Advokatas žadėjo informuoti klientą apie jam paskelbtą verdiktą.

Buvusio Pskovo 76-osios oro divizijos vado pavaduotojo, vyriausiojo oro desanto pareigūno Vilniuje pulkininko Vasilijaus Kustrio advokatė Emma Domajeva BNS sakė, kad nuosprendį skųs.

„Jau Jazovui iš tikrųjų turėjo būti griežta (bausmė), o mano pulkininkui vis tiek turėjo būti mažiau. Jis gi buvo vykdytojas“, – teigė teisininkė.

R. Burda sako, kad valstybė manipuliuoja teise, siekdama priimti sau palankų sprendimą.

„Iš esmės mes turim dvi identiškas bylas – vienoje byloje buvo pritaikytas senas įstatymas, šitoje buvo pritaikytas 2011 metų įstatymas“, – žurnalistams teisme sakė advokatas.

Kiekvienas mokytojas savo pamokoje kartu su mokiniais, pasitelkdami filmuotą medžiagą, liudininkų prisiminimus, išmonę paminėjo Laisvės gynėjų dieną.

Bet kulminaciniu akordu tapo   pedagogės Raimondos Martincevienės organizuota netradicinė integruota istorijos pamoka  „Laisvės kaina“, kurioje dalyvavo daugiau nei 400 mokinių, vos sutilpusiu erdvioje aktų salėje.  Tai, ko gero, rekordinis mokinių, dalyvaujančių vienoje pamokoje,  skaičius.

Gimnazijos aktų salė vieną pamoką virto  laisvės gynėjų aikšte. I – IV  gimnazijos klasių  mokiniai mini spektaklyje įtikinamai atkūrė  nepamirštamus Sausio 13-osios įvykius: žmonių vienybę, susitelkimą, tikėjimą savo tiesa.  Įtaigiai suvaidinta ginkluoto išpuolio prieš taikią minią scena, lietuvių ryžtas nesitraukti nė per žingsnį sujaudino visus įdėmiai stebinčius vaidinimą  mokinius ir mokytojus. Vėliau mokinių atliekamos dainos „Laisvė“ žodžiams pritarė ir žiūrovai. Gimnazijos administracija, mokytojai prisiminė tą atmintiną dieną, pasidalijo savo pačių išgyvenimais.

        Pasak mokytojos R.Martincevienės, pamokos - mini spektaklio „Už laisvę“  tikslas buvo suformuoti  mokiniams Sausio 13 – osios dienos  įvykių vaizdinius bei atskleisti SSRS vadovybės ir vietinių kolaborantų mėginimus užgniaužti Lietuvos  laisvę.

Toks renginys – neįkainojama pilietiškumo pamoka naujajai laisvės kartai.

Jų likimus, remdamasi viešai prieinamais istoriniais šaltiniais, pačių kovotojų liudijimais, sekmadienį visuomenei pristatė parlamentarė konservatorė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Bronislovas Juospaitis-Direktorius,  į partizanų gretas įstojęs 1944-aisiais. Vyčio apygardos Vėtros būrio vadas buvo sunkiai sužeistas per kautynes 1951–aisiais kovo 14-ąją, kur, anot paties, žuvo aštuoni jo būrio vyrai.

„Gavau septynias kulkas, buvau palaikytas mirusiu ir numestas kartu su kitais Ramygalos aikštėje. Po kelių valandų pradėjo snyguriuoti ir kažkas pastebėjo, kad visi kūnai apsnigti, o nuo mano veido sniegas nutirpęs“, – teigiama partizano liudijime.

Vėliau kovotojas įkalintas, tardytas, nuteistas 25 metus kalėti griežtojo režimo lageryje Norilske, kur „žiema tęsiasi 12 mėnesių, o likęs laikas – vasara“. Sovietai išsekintą ir keturiasdešimt kelis kilogramus tesveriantį partizaną užregistravo numeriu F412. Į Lietuvą jis grįžo 1966 metais.

Vytautas Balsys-Uosis 1944-1948 metais buvo Tauro apygardos partizanas, 1945-aisiais sunkiai sužeistas Žiemkelio kautynėse. Lygiai prieš 71-erius metus, 1948 metų sausio 13 dieną išduotas, suimtas. Jis nuteistas 10 metų kalėti griežtojo režimo Norilsko lageryje ir 15 metų tremties, aštuonerius metus priverstinai dirbo anglies kasyklose „Kajerkan“, 10 metų – Karagandos vario kasykloje. Į Lietuvą grįžo 1966 metais. Atkūrus Nepriklausomybę ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizaciją, ilgą laiką buvo jos štabo viršininku.

Jonas Čeponos-Vaidila (Vaidevutis) nuo 1944 metų rėmė partizanus, aprūpindavo juos ginklais, dokumentų blankais, pogrindine spauda, palaikė ryšius su jų štabais. 1945–1948 metais buvo Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas.

Jis buvo įgaliotas palaikyti ryšį su kitomis partizanų apygardomis, tartis centralizacijos klausimais. Suimtas Kaune 1948 metais, nuteistas 25 metams lagerio be teisės grįžti į Lietuvą.

R. Morkūnaitė–Mikulėnienė pateikė partizano prisiminimus, kaip šis pasitiko savo nuosprendį:

„Perskaitė, kad skiria dvidešimt penkerius metus. Nusišypsojau. O jie ir sako: svoločius, dar juokiasi, gavo dvidešimt penkerius metus ir nebijo. Rusai verkdavo, o mes juokdavomės, kad dvidešimt penkerių metų nereikės sėdėti, nes tiek ilgai ta valdžia neišsilaikys“.

Partizanas Vaidila kalintas Norilsko, Kemerovo lageriuose. 1953 m. Norilsko politinių kalinių sukilimo dalyvis. Į Lietuvą grįžo 1968 metais, atkūrus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) organizaciją-ilgametis jos vadas.

Rusai verkdavo, o mes juokdavomės, kad dvidešimt penkerių metų nereikės sėdėti, nes tiek ilgai ta valdžia neišsilaikys.

Partizanų vado Vanago ryšininkas Juozas Jakavonis-Tigras 1944–1946 metais buvo Dainavos apygardos Merkio rinktinės ryšininkas ir partizanas. Jo tėvų sodyboje įrengtas bunkeris – partizanų vadų Vanago ir Kazimieraičio vadavietė. Suimtas 1946 metais, nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metų tremties bausme. Kalintas Kolymos ir Magadano lageriuose, ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Į Lietuvą grįžo 1959 metais.

Jau nepriklausomoje Lietuvoje, toje pačioje sodyboje Kasčiūnų kaime atkūrė bunkerį, atvirą besidomintiems istorija ir laisvės kovomis.

Jonas Kadžionis-Bėda buvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanas. 1949 metais paskirtas Butigeidžio kuopos vadu. Laisvės kovų metais sukūrė šeimą - vedė partizanę Malviną Gedžiūnaitę-Sesutę. Jis pats šitaip atsimena partizanavimo metus.

„Nežinojau, kiek mums dar liko gyvenimo todėl pasiūliau susituokti kur esame (kluone, „dobilų soste“) ir daugiau nelaukti. Tą naktį, kai vienas kitam pasižadėjome mylėti amžinai, prisimenu lyg vakarykštę dieną“.

1953 metais, įviliotas į pasalą, buvo suimtas agentų smogikų, nuteistas 25 metus kalėti ir 5 metų tremties bausme. Iškalėjo visą 25 metų bausmės laiką Omsko, Irkutsko Mordovijos, Permės lageriuose.

1978 m. grįžo į Lietuvą. 1983 m. ištremtas į Kaliningrado sritį, galutinai į Lietuvą grįžo tik 1989-aisiais.

Jonas Abukauskas-Siaubas taip pat patyrė virš 20 metų nelaisvės. 1949-1952 metais buvo Algimanto apygardos partizanas, „Audros“ būrio vadas.

Kovotojas prisimena, kaip jungiantis prie partizanų bendražygiai sakė jam: „Čia ne bulkučių valgyti ateisi“. 1952 metais legalizavosi, tais pačiais metais suimtas, 24 metus kalintas Omsko, Taišeto, Vladimiro ir Mordovijos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1976 metais.

Juozas Mocius-Šviedrys nuo 1944 metų bendradarbiavo su pogrindžiu, platino partizanų spaudą, buvo partizanų ryšininkas. 1945–1947 metais Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanas, dirbo rinktinės štabe. Spausdino pogrindžio laikraštį „Laisvės varpas“. Suimtas 1947, paskirta mirties bausmė, tačiau ji pakeista į 25 metus lagerio. Kalėjo Komijos lageriuose, priverstinai dirbo anglies kasyklose. Į Lietuvą grįžo 1977 metais, po 29 metų ir 6 mėnesių.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad šios biografijos leidžia įvertinti laisvės kovotojų pasirinkimo kainą.

„Norėjau, kad pabandytume dar sykį suprasti, koks tai buvo pasirinkimas: stovėti už teisybę ir laisvę, už savo valstybės interesus, žinant, kad rizikuoji viskuo – gyvenimu, mylimaisiais ir artimaisiais. Tačiau sykį prisiekus – tūkstančiams žmonių kelio atgal nebuvo. Ne vien dėl įsitikinimų dėl laisvės, dėl savo krašto gerovės, bet ir dėl priesaikos. Dėl įsipareigojimo bendražygiui ir valstybei“, – teigė ji.

Laisvės premijų komisijos pirmininkė, BNS aiškindama komisijos pasirinkimą, pabrėžia, kad būtent šie septyni partizanai buvo prieš ketvirtį amžiaus atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizacijos tuometės vadovybės nariai, atstovaujantys skirtingas apygardas ir „tarsi apjungiantys visus, kovojusius už Laisvę“. Pasak politikės, kiek žinoma, jie yra vieninteliai gyvi iš to meto vadovybės.

1944 metais Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, kilo partizaninis pasipriešinimas. Dešimt metų vykusiose kovose dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.