-
Raudonasis Kryžius telkia savanorių rezervą: jų itin laukiama Klaipėdoje ir Kaune
„Norėtume paprašyti tų žmonių, kurie yra pilietiški ir siekia prisidėti prie saugesnės ir geresnės Lietuvos kūrimo, kad jie prisijungtų prie Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervo – būdami savanorių gretose jūs galėsite užsiimti prasminga veikla ir būti nuolatiniais valstybės pagalbininkais“, – sakė Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
„Stiprioje pilietinėje visuomenėje savanoriai yra didelė jėga – jie padeda savo miestui ir valstybei, kai itin reikia pagalbos. Šie pandeminiai metai parodė, kad Lietuvoje turime daugybę žmonių, kurie pasiryžę padėti, kai šalis susiduria su netikėtais iššūkiais. Todėl džiaugiamės Raudonojo Kryžiaus iniciatyva telkti šiuos žmones ir esame pasiruošę bendradarbiauti, siekiant įtraukti savanorių pajėgas ten, kur jie gali būti naudingi valstybei“, – sakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak K. Meidės, didelėms krizėms – tokioms kaip karai, atominės elektrinės avarijos, epidemijos ar itin didelio masto gaisrai (koks nutiko Alytuje prieš kiek daugiau nei metus) – įmanoma būti gerai pasiruošus tik tuo atveju, jei egzistuoja stipri pilietinė visuomenė, kuri yra aktyvi valdant ir mažesnes krizes. Tad Raudonojo Kryžiaus rezervo savanoriai būtų kviečiami padėti ir savo miestų ar regionų bendruomenėms atsitikus nelaimei – pavyzdžiui, nugabenti maisto ar vaistų senoliams, įkalintiems savo namuose užpusčius pūgai, organizuoti pagalbą potvynių Pamario regione metu ir t.t.
Vis gi artimiausias iššūkis, kuris lauks Raudonojo Kryžiaus savanorių visoje Lietuvoje – padėti savivaldybėms, prasidėjus masiniam gyventojų vakcinavimui. Priklausomai nuo atskirų savivaldybių poreikių, savanoriai registruotų norinčius skiepytis, padėtų koordinuoti srautus skiepijimo metu ir atliktų kitus medicininio išsilavinimo nereikalaujančius darbus.
Užsiregistravusiems į savanorių rezervą Raudonasis Kryžius organizuos mokymus. Savanoriai bus apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, taip pat praeis pirmosios psichologinės pagalbos mokymus bei mokymus apie Raudonojo Kryžiaus veiklą. Kai sąlygos leis, bus periodiškai organizuojamos pirmosios pagalbos pratybos bei savanorių sąskrydžiai, kur jie galės dalintis patirtimi ir mokytis vieni iš kitų.
Itin trūksta savanorių Klaipėdoje ir Kaune
Į Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervą jau užsiregistravo 532 asmenys visoje Lietuvoje. Daugiausiai atsiliepusių į Raudonojo Kryžiaus kvietimą – Vilniaus mieste.
Tačiau savanorių dar itin trūksta Klaipėdoje, Kaune ir kai kuriuose kituose miestuose. Tad Raudonasis Kryžius kviečia visus didmiesčių bei mažesnių miestų gyventojus, kuriems nesvetima savanorystės idėja, prisijungti prie nuolatinio savanorių rezervo.
Tapti rezervo savanoriais galite užpildę šią anketą.
-
Miesto ambasadorių paieška: savanoriais galite tapti ir jūs! 2
Pabandė ir patiko
Nors oficiali "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" savanorystės programa startavo lygiai prieš metus, entuziastai į ją įsiliejo kur kas anksčiau – atviri naujoms pažintims, patirtims ir įgūdžiams, pasiruošę įdomiai ir prasmingai leisti laiką pirmieji Kauno miesto ir rajono gyventojai apie save priminė dar 2018-aisiais. Žurnalistė ir fotografė Ramunė Kerdokaitė-Vlasenkienė, atidžiai sekusi "Kaunas 2022" veiklą, savanorių šeimą papildė praėjus dar metams.
"Socialiniuose tinkluose pamačiau kvietimą į pažintinį vakarą. Užsiregistravau ir nuėjau. Norėjau pajausti, ar man tinka ta atmosfera ir ar aš jai tinku, – jau po pirmojo susitikimo R.Kerdokaitei-Vlasenkienei tapo aišku, kad "Kaunas 2022" savanorystės keliu ji norės eiti iki pat finišo – 2022 m. pabaigos. – Nors susirinko daug nepažįstamų žmonių, tarp jų jaučiausi sava. Sklido kažkokia neapsakoma šiluma, kuri mus jungė į visumą."
Gavusi savanorių anketą Ramunė neabejojo galėsianti prisidėti prie įvairių veiklų, tačiau prioritetinėmis pažymėjo dvi – fotografavimą ir tekstų rašymą. Kovas savanorei siuntė pirmąjį išbandymą – į rankas paėmusi fotoaparatą, naujokė fiksavo Laimės dienos renginių akimirkas, kuriose tryško ir laimė, ir laimo sultys.
"Labai apmaudu, kad praėjusiais metais Laimės diena neįvyko. Kaip bus šiemet – nežinia, bet manau, kad organizatoriai galvoja ir planą A, ir planą B", – kumščius už sėkmę spaudė savanorė.
Jėga – komandinis darbas
Savanorė Ramunė iki šiol mena ir praėjusių metų Vilniaus knygų mugę. Mažiausiai dešimt metų ją lankiusi skaitymo alkiui numalšinti, 2020-aisiais moteris stojo į kitą barikadų pusę.
"Man teko unikali galimybė su "Kaunas 2022" komanda atstovauti knygai apie Mitinį Kauno žvėrį. Buvo smagu renginį stebėti ne tik iš lankytojos pozicijų, bet atstovaujant dalyvio-leidėjo pusei, išgirsti įvairaus pobūdžio klausimų, kuri, galbūt kitose situacijose niekada neišgirstum ir nežinotum. Per savo ilgametę žurnalistinę veiklą ne kartą yra tekę dalyvauti panašiuose renginiuose, pristatyti naujus, dar niekam nežinomus leidinius, tad ši savanoriavimo pozicija man buvo žinoma, bet vis vien gavau naujų patirčių", – knygų mylėtoja vylėsi, kad šiųmetei mugei, numatytai gegužę, epidemiologinė situacija kojos nepakiš ir ji galės joje dalyvauti jei ne pernykščiame, tai tradiciniame – smalsios lankytojos ir godžios skaitytojos amplua.
Pirmieji savanoriavimo metai, anot pašnekovės, nebuvo itin aktyvūs. Daugiausia Ramunė lankėsi ir fotografavo įvairius renginius, kūrybines dirbtuves, parodas. Jau tada ji suprato, koks svarbus komandinis darbas ir kokia atsakomybė tenka kiekvienam nariui.
"Kai vilki savanorio marškinėlius, atstovauji ne tik savo komandai, bet ir visai organizacijai. Tuo metu tu esi tarsi vizitinė kortelė, – R.Kerdokaitė-Vlasenkienė džiaugėsi, kad, nepaisant jos darbo pobūdžio, kuris niekaip nesusijęs su komanda, susibičiuliauti su kitais savanoriais, o svarbiausia – dirbti drauge, jai sekėsi puikiai. – Esu iš tų, kuriems reikia kolektyvo, apsikeitimo bendravimo energija. Savanoriavimas buvo kaip tik ta vieta. Jau iš pirmų renginių supratau, kad savanoris turi ne tik atsakingai atlikti patikėtas užduotis, bet ir būti viskam pasiruošęs. Kiekvienas žinome savo vaidmenis, bet, jei reikia kam nors padėti, darome tai be žodžių."
Tapo gide eksperte
Per pastaruosius dvejus metus Ramunė su kaupu papildė ir savo žinių, ir patirčių bagažą. Tačiau bene labiausiai ji džiaugėsi tapusi "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" gide eksperte.
"Esu profesionali gidė ir kelionių vadovė, bet savanorių mokymai atstovauti ir reprezentuoti Kauną mano matymą pasuko kitu kampu. Miestą, kurį pažįstu, pamačiau šiek tiek kitaip, nei buvau pratusi matyti. Tai patvirtina teiginį, kad savo įprastą matymo ar gyvenimo formatą kartais turėtume pakeisti ar išlipti iš nusistovėjusios komforto zonos", – savanorė pasakojo, kad "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" gido eksperto pareigos buvo prieinamos kiekvienam norinčiam.
Reikėjo tik pagrįsti savo pasirinkimą, papasakoti, kaip kandidatas savo darbais žada prisidėti prie kultūros skleidimo mieste. Tada išklausyti mokymų kursą ir apginti baigiamąjį darbą.
"Į kiekvieną ekskursiją leidžiuosi kaip į žurnalistinį tyrimą, su savomis paslaptimis, nežinomaisiais, ieškojimais ir atradimo džiaugsmu! Mano organizuojami "Pasivaikščiojimai Kaune" kartais primena smagias ekspedicijas, kurių dalyviai, jeigu patys nori, tampa ne tik klausytojais, bet ir veikėjais", – kalbėjo R.Kerdokaitė-Vlasenkienė, daugybę metų tyrinėjanti Kauno miesto istoriją, kolekcionuojanti knygas, nuotraukas, bendraujanti su žmonėmis, menančiais tarpukarį, o save vadinanti nepagydoma šio miesto gerbėja.
Kai vilki savanorio marškinėlius, atstovauji ne tik savo komandai, bet ir visai organizacijai. Tuo metu tu esi tarsi vizitinė kortelė.
Bendrauja virtualiai
Epidemiologinei situacijai pakoregavus gyvenimus, "Kaunas 2022" savanorių darbas nesustojo. Visi jie persikėlė į virtualiąją erdvę – komandos rengia projektus ir patys sau kelia įvairias užduotis, kurios padeda lavinti kūrybiškumą.
"Savanoriai į šį uždarą laikotarpį taip pat žiūri atsakingai, gaila, kad negalime susitikti kaip anksčiau, organizuoti renginių, bet tikrai tikime, kad iki 2022-ųjų pavyks kažkaip suvaldyti uždarumo reikalaujančią situaciją", – R.Kerdokaitė-Vlasenkienė neabejojo, kad įgyvendindamas įspūdingus "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" sumanymus kolektyvas padarys maksimumą. – Daug kam kyla klausimų, kaip čia viskas bus? Aš iš prigimties esu entuziastinga optimistė, tikiu, kad viskas bus geriau, nei kartais pagalvojame. Džiaugiuosi būdama šiuolaikinės kultūros sostinės bendraautore."
Vadinamaisiais bendraautoriais, anot pašnekovės, galite tapti ir jūs. Nesvarbu, kuo būtumėte, – pasirinkimo kryžkelėje stovinčiu moksleiviu, aukštosios mokyklos pirmakursiu, uoliu įmonės tarnautoju ar senjoru.
"Beje, pastebėjau, kad pastarieji vangiai įsitraukia į veiklą. Vis galvojau, kodėl? Pasirodo, jie mato mažai motyvacijos. Likęs praėjusių laikų antspaudas…" – vyresnio amžiaus žmones savanorė ragino būti aktyvius, o tris ar keturias valandas sėdėjimo prie televizoriaus išmainyti į valandą neatlygintinų gerų darbų.
Laukia pastiprinimo
Europos miestuose vien didžiuosiuose kultūros sostinių atidarymų renginiuose dalyvauja apie 1,5 tūkst. savanorių. Šiuo metu "Kaunas 2022" komandą sudaro maždaug 600 entuziastų. Vieni jų aktyvesni, kiti prisideda kiek mažiau. Vis dėlto kiekvieno indėlis yra labai svarbus. Per šiuos metus tikimasi pritraukti dar tiek pat savanorių, nes jau po metų Kauno mieste vyks grandiozinio masto renginiai su įspūdingomis programomis, o tam koordinuoti reikės daug motyvuotų savanorių.
"Europos kultūros sostinės titulas Kaunui – istorinis įvykis, todėl siūlome kupiną įspūdžių ir puikių prisiminimų patirtį kievienam kauniečiui. Savanoriai – tai mūsų projekto energija. Jie savo entuziazmu ir svetingumu pakelia kiekvieną renginį į naują lygį – todėl ir pavadinome juos kultūristais", – kalbėjo "Kaunas 2022" savanorių koordinatorė Marija Pulokaitė.
Anot M.Pulokaitės, savanoriui svarbiausia – ne žinios ar išsilavinimas, o noras. (A. Čiukšio / Kaunas pilnas kultūros nuotr.)
Kultūristu, anot jos, gali tapti kiekvienas. Nebūtinos kultūros, vadybos, komunikacijos ar kitos žinios – pakanka motyvacijos ir tinkamo požiūrio. Savanorystės programa yra sukurta padėti kiekvienam prisijungusiam žmogui aktyviau įsitraukti į savo miesto kultūrinį gyvenimą, sėkmingai prisijungti prie įdomių veiklų, sukaupti naujų žinių ir įgūdžių. Kiekvienam kauniečiui paruošta aktualių mokymų serija, savanoriams padėsianti tapti "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" ir Kauno kultūros ekspertais. Norintys užimti atsakingesnes pozicijas galės papildomai mokytis ir tapti savanorių grupių lyderiais, gidais ar priimti svečius iš užsienio.
Didelis pasirinkimas
"Kauno miestui ir rajonui tai vienintelė galimybė – miestas ir rajonas tik vieną kartą gali tapti Europos kultūros sostine. Todėl tikiuosi, kad belaukdami 2022 m. ir besiruošdami jiems mes visi suremsime pečius", – sakė M.Pulokaitė.
Visi norintys prisijungti prie komandos kviečiami registruotis į virtualųjį savanorystės programos pristatymą vasario 17 d. 19 val. Registracija vyksta: https://kaunas2022.eu/tapk-savanoriu/. Pristatymą ves savanorystės programos kuratorė M.Pulokaitė, o įdomiais pranešimais programą papildys "Kaunas 2022" programos "Kauno Mitas" kuratorius Rytis Zemkauskas. Televizijos žurnalistas, laidų vedėjas ir prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas papasakos apie projekto idėją ir jo reikšmę miestui. Meninės programos vadovė Ana Kočegarova atskleis ryškiausius programos akcentus, o esami savanoriai pasidalys savo patirtimi. Ir, žinoma, pristatymą užbaigsime visa praktine informacija, kaip savanoriauti ir nuo ko pradėti.
Tai ne vieninteliai mokymai. "Kauno kultūros treniruotė", pasak "KEKS 2022" atstovų, suteiks žinių apie tai, kaip reprezentuoti Kauną, pasakoti jo istoriją, kultūrą. Ekskursijų vedimo mokymai padės sudaryti aktualų maršrutą ir vesti ekskursiją miesto svečiams. Lyderystės mokymai pravers lyderystės gyslelę turintiems entuziastams. Mokymų bus ir daugiau.