„Kiekvieno vaiko gyvybė yra neįkainojama, tad turime susitelkti ir padaryti viską, kad keliuose nežūtų nė vienas vaikas. Kreipiuosi į visus vairuotojus, tėvus ir vaikus – būkite atidūs važiuodami ar eidami per pėsčiųjų perėją, prie mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų“, – ragina Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Anot policijos, rugsėjį bus vykdomos trumpalaikės prevencinės priemonės, skirtos vairuojantiems moksleiviams ir studentams.

Policija kreips dėmesį į tai, kaip nepilnamečiai, vairuojantys dviračius, elektrinius paspirtukus, mopedus, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Taip pat bus tikrinama, ar pagal amžių jie gali vairuoti tam tikrą transporto priemonę, ar dėvi saugos šalmus, ar elektriniu paspirtuku neveža keleivio ir pan.

Bus tikrinamas mokyklinių, maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumas.

Kaip pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, pareigūnų ekipažai iki pat šeštadienio paryčių rengs reidus Vilniuje bei rajone. Ypatingas dėmesys bus skiriamas neblaivių ir nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių transporto priemonių vairuotojų kontrolei. 

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisoms. Už balsavo 57 parlamentarai, 11 buvo prieš ir susilaikė 38 Seimo nariai, projektą toliau svarstyti planuojama rudens sesijoje.

Pataisas parengę socialdemokratai Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis ir Dovilė Šakalienė sako jomis norintys didinti motyvaciją stoti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, ilgiau ir kokybiškiau joje tarnauti, pereiti į profesinę karo tarnybą ir tokiu būdu geriau pasirengti teritorinei krašto gynybai.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisomis siūloma, kad kariui savanoriui dieną, einančią po savaitgalinių lauko taktikos pratybų ar taikos meto užduočių, jo prašymu galėtų būti suteikta viena diena apmokamų atostogų. Bendra šių atostogų trukmė negalėtų būti ilgesnė kaip 24 dienos per metus.

Taip pat kariams savanoriams siūloma trumpinti tarnybos laiką, kai jie gali gauti aukštesnį laipsnį, pavyzdžiui, leitenantu galėtų tapti ne mažiau kaip po trejų metų tarnybos vietoj dabartinių ketverių, vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip po ketverių metų tarnybos vietoj dabartinių šešerių, o kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip po penkerių metų tarnybos vietoj dabartinių aštuonerių.

„Pri­va­lo­mo­jo­je ka­ro tar­ny­bo­je yra ir­gi pa­gal laips­nį ati­tin­ka­mas ter­mi­nas, bet nuo sa­va­no­riš­kų pa­jė­gų laips­nių su­tei­ki­mo ski­ria­si di­des­niu lai­ko­tar­piu. Šio įsta­ty­mo projektu no­rė­tu­me su­trum­pin­ti tą lai­ko­tar­pį dve­jais ir tre­jais me­tais, pa­vyz­džiui, jau aukš­tes­nius laips­nius tu­rin­čių – nuo de­šimt me­tų iki še­še­rių. Taip su­trum­pi­nus ši­tą laikotarpį pa­di­dės ka­rių mo­ty­va­ci­ja gau­ti laips­nį ir gal­būt net per­ei­ti į pri­va­lo­mą ka­ro tar­ny­bą“, – kalbėjo vienas pataisų iniciatorių Kęstutis Vilkauskas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad karys savanoris galėtų tarnauti, kol jam sueis 63 metai, šiuo metu amžiaus riba yra 60 metų.

„Ka­riai sa­va­no­riai mo­ty­vuo­ja, kad yra vy­res­nio am­žiaus in­struk­to­rių, ku­rie ga­lė­tų pa­gal sa­vo am­žių tik­rai dar at­neš­ti nau­dos ka­riuo­me­nei ir sa­va­no­riš­koms pa­jė­goms, bet 60 me­tų lai­ko­tar­pis juos ap­ri­bo­ja ir to­liau jie tęs­ti ne­ga­li“, – teigė K. Vilkauskas.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo 2024 metų. Pasak iniciatorių, rengiant kitų metų valstybės biudžetą reikėtų suplanuoti pataisoms įgyvendinti būtinas lėšas, tačiau konkreti suma nenurodoma.

Į tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose šiuo metu priimami 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Ši tarnyba yra nenuolatinė, ji suderinama su civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.

Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis.

Marekas Mastalerzas (Marekas Mastaležas) iš privačios pagalbos grupės „Inicjatywa Nehemiasz“ yra pirmasis žinomas lenkų savanoris, žuvęs kaimyninėje Ukrainoje nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija ten pradėjo karą.

Veždami pagalbą Ukrainai iš viso buvo sužeisti keli lenkų aktyvistai.

Savanorių grupės teigimu, penktą dešimtį metų ėjęs M. Mastalerzas su katalikų apeigomis palaidotas Poznanėje.

M. Mastalerzas ir kitas savanoris, Lenkijoje gyvenantis ukrainietis, buvo sužeisti kovo 16 dieną per Rusijos raketų ataką Kostiantynivkoje už maždaug 27 km į pietvakarius nuo Bachmuto.

Jie abu žinojo apie riziką.

Kovo 27 dieną Kyjivo ligoninėje M. Mastalerzas mirė nuo patirtų sužalojimų. Ukrainietis savanoris buvo evakuotas į Lenkiją ir šiuo metu sveiksta.

„Abu savanoriai žinojo, kur vyksta. Jie abu žinojo apie riziką. Vis dėlto jie ėmėsi jos, kad kovojantiems ukrainiečiams suteiktų humanitarinę pagalbą ir padrąsinimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „Inicjatywa Nehemiasz“.

Grupė pabrėžė, kad jie abu praėjo saugumo ir pirmosios pagalbos mokymus.

Šeštadienį grupės nariai išvyksta į dar vieną misiją Ukrainoje.

Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija yra itin svarbi karinės, politinės ir humanitarinės paramos Ukrainai teikėja.

Projektas „Kaunas 2022“ sutelkė rekordinį savanorių skaičių – įvairiose veiklose jų dalyvavo daugiau nei 1 500. Dauguma jų čia susirado draugų ir užmezgė naujų įdomių pažinčių. Iš esmės susibūrė Kauną mylinčių žmonių bendruomenė su panašiomis vertybėmis ir pomėgiais. Užsivėrus kultūros sostinės metams norėta šią bendruomenę toliau išlaikyti: juk baigėsi tik titulo metai, bet kultūra, žmonės ir toliau lieka kurti savo miestą. Kuo daugiau kūrėjų, tuo daugiau pozityvių pokyčių.

Aktyviausių „Kaunas 2022“ savanorių iniciatyva šių metų pradžioje įkurta Savanorių asociacija „Kultūristai“. Organizacijos tikslas – burti ir vienyti savanorių bendruomenę, palaikant savanorystės kultūrą ir taip prisidedant prie sklandaus miesto renginių įgyvendinimo.

Nors asociaciją įsteigė „Kaunas 2022“ veiklose aktyviai dalyvavę savanoriai, tačiau jos vizija yra plėsti savanorių gretas. „Esame atviri ir visuomet laukiame naujų žmonių, siekiančių savo gyvenimą praturtinti prasminga veikla ir tapti aktyvios bendruomenės dalimi“, – teigia asociacijos prezidentė Jovita Rudnickaitė.

Asociacija vienija iniciatyvius žmones, mylinčius kultūrą, meną ir Kauną, siekiančius gilinti savanorystės tradicijas. Jai priklauso labai įvairūs žmonės tiek amžiumi, tiek patirtimis, tiek profesijomis. Yra moksleivių, studentų, gidų, vadybininkų, programuotojų, dizainerių, rinkodaros specialistų, menininkų, finansų ir daugybės kitų sričių atstovų.

Savanorių asociacija „Kultūristai“ planuoja aktyviai prisidėti prie renginių, kurie kilo iš „Kaunas 2022“ iniciatyvos ir, net pasibaigus titulo metams, gyvuos toliau.

„Užaugome su šiais renginiais. Kai kurie jų per kelerius metus spėjo tapti neatsiejama Kauno dalimi. Tad labai norime, kad šie projektai ir toliau džiugintų miestiečius. Dažniausiai miesto renginiai neįsivaizduojami be savanorių pagalbos. Jie prisideda tiek prie kūrybinės, tiek techninės, tiek organizacinės dalies įgyvendinimo“, – sakė J. Rudnickaitė.

Jos teigimu, savanorius traukia galimybė pamatyti visas detales iš vidaus, noras savo pasiūlymais ir veiksmais prisidėti prie galutinio rezultato. Tokia veikla visuomet suteikia daug patirties, naujų žinių, plečia pažįstamų ratą.

Savanorių asociacija „Kultūristai“ skatina jungtis visus žmones, mylinčius kultūrą, renginius, Kauną ir jo apylinkes. Laukiamas kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar užimtumo. Kviečiami ir tie, kurie nori savanoriauti viename kitame renginyje per metus, ir tie, kuriems įdomu prisidėti daugiau prie pačios savanorystės kultūros plėtojimo. Organizacijos tikslas – ne vien tik savanorystė renginiuose, bet ir bendruomenės kūrimas, tad aktyviausiųjų laukia neformalūs susitikimai, papildomi mokymai, galimybė dalyvauti įvairiuose projektuose užsienyje.

Pagrindinės Savanorių asociacijos „Kultūristai“ vertybės – bendrystė, atvirumas patirtims, motyvacija, tobulėjimas, tolerancija, atsakomybė. Tie, kam artimos šios vertybės, kas yra neabejingas kultūrai, kviečiami registruotis tinklalapyje www.savanoriaikulturistai.lt. Kiekvienam susidomėjusiam bus suteikta daugiau informacijos apie savanorystės galimybes, bendruomenę ir organizaciją.

Pasak dingusiojo tėčio Mindaugo, sūnaus paieškos antradienį koncentruojamos Neries upe. Valtimi atkarpą iki Vievio tilto plaukia atstovai iš Aplinkos apsaugos departamento. Ketvirtadienį ketinama plaukti nuo Vievio tilto link Kernavės. Paieškoms taip pat pasitelkiami dronai.

„Planuojame kažkada – jei ne šią, tai kitą savaitę nuplaukti ir iki Kauno, jei, aišku, nepaaiškės kitokių aplinkybių. Tam tikros nedidelės atkarpos nuo Jonavos iki Kauno jau apžiūrėtos hidrologų. Buvo atvažiavę kauniečiai, plaukė vandens motociklais link Kernavės nuo Vievio tilto. Atkarpa tarp Vievio tilto ir Kauno – nepalyginami dalykai, apžiūrėta žymiai mažiau. Ten toliau ir koncentruosimės“, – kalbėjo M. Davidonis.

Paauglio tėčio teigimu, sudėtingesnės atkarpos, esančios arčiau Vilniaus, potencialiai bus tikrinamos vandens dronais, sonarais, pagal aplinkybes, galbūt bus įleidžiamos ir kameros. „Atkarpą link Vilniaus bandysime tikrinti detaliau, o link Kauno – stebėti plaukdami. Iš upės viskas tam tikra prasme yra paprasčiau nei einant krantu palei upę daugybę ruožų. Tai užima daugiau laiko“, – detalizavo pašnekovas.

Atkarpą link Vilniaus bandysime tikrinti detaliau, o link Kauno – stebėti plaukdami.

Paklaustas, ar ketinama ir vėl tikrinti miškingas vietoves, apleistus pastatus, jis sakė, kad daugelis jų, esančių arčiausiai dingimo vietos, jau patikrintos anksčiau. Toliau plėsti kol kas nėra prasmės, nes nesulaukiama naujų papildomų žinių apie tikimybę, kad paauglys ten galėtų būti.

M. Davidonis pasakojo, kad prieš kurį laiką pareigūnai atrakino rastą paauglio telefoną, tačiau nieko, kas galėtų būti naudinga, ten nerado. „Nieko naudingo, ko nežinotume, nebuvo“, – atviravo paauglio tėtis.

Jis užsiminė, kad paieškoms reikalingi žmonės, turintys įrangą, galimą naudoti plaukiant upe. Taip pat tie, kurie turi ir moka valdyti dronus skraidinant juos upe. „Eiti pėsčiomis palei upę kol kas gana sudėtinga dėl oro“, – akcentavo jis.

Vilniečio buvo pasigesta šeštadienio, vasario 5-osios, vakarą. Artimieji per socialinius tinklus paprašė visuomenės pagalbos. Paskutinį gyvą kontaktą penkiolikmetis su draugais turėjo šeštadienį, apie 16 val. prie Vingio kino teatro. Maždaug po pusvalandžio vaizdo skambučiu bendravo su draugu.

Turimais duomenimis, šeštadienį 16.10 val. vaikinas išlipo iš 4 troleibuso miesto centre, Kražių stotelėje ir nuėjo upės link, buvo prie Operos ir baleto teatro stotelės. Mačiusių jaunuolį ar žinančių papildomos informacijos prašoma skambinti numeriu +37061216174 arba policijai 112.