Saksonijos Anhalto žemės mėsinėje yra visko, ko gali užsimanyti meškėnų valgytojai. Michael Reiss – pirmas mėsininkas, ėmęs prekiauti meškėnų mėsa. Tiekti ją mėgsta su spanguolių ir garstyčių padažu.

„Nė nepasakytum, kad tai meškėnas“, – stebėjosi  moteris.

„Primena kiaulieną“, – sakė vyras.

„Kai jie šilti, atsiskleidžia daugiau skonio, nes meškėno mėsa labai minkšta. Šie žvėreliai turi daug riebalų“, – aiškino M. Reiss.

„Skonis geras, nė nebūčiau pagalvojusi. Mielai pirkčiau“, – teigė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau mėsininkui rūpi ne tik geras skonis. Vokietijoje yra prisiveisę 1,5 mln. meškėnų ir jie beveik neturi priešų, tad puldinėja lizdus ir vis dažniau veržiasi į priemiesčius.

Tad meškėnai – medžiotojų taikiklyje.

„Geriau, kai meškėnai nušaunami ir suvalgomi. Tuomet jie bent jau pasitarnaus žmonėms, nei bus tiesiog išmetami lauk į sąvartynus pūti“, – kalbėjo meškėnų apsaugos specialistė Stefanie Kieren.

„Meškėnai yra išteklius“, – sako M. Reiss.

Beje, daugumą plėšrūnų jis nušauna pats.

„Man pasisekė, kad turiu puikius medžioklės plotus ir 90 proc. meškėnų sumedžioju pats“, – džiaugėsi M. Reiss.

Meškėnai – vieniems kenkėjai, mėgstantys raustis miestų sąvartynuose, o kitiems – delikatesas.

Cechuose prie Alslebeno sumontuotos galingos mašinos. Jos gabalais smulkina supjaustytas senų vėjo turbinų mentes. Tam, kad būtų pagaminta nauja žaliava.

„Vos per valandą kelias tonas sverianti mentė paverčiama smulkiomis granulėmis, vadinamosiomis „novofleikes“, o jos galiausiai panaudojamos terasinėms lentoms gaminti“, – pasakojo RTL reporteris Tobias Kollig.

Kartu su mediena, plastiku ir dažais maži menčių gabalėliai aukštoje temperatūroje paverčiami į masę, o tada presuojami į formą.

„Iš mentės dangos išeina tikrai perdirbama medžiaga, kurią po 20-30 metų naudojimo galima vėl paversti šiuolaikine lenta, fotovoltinių elementų pagrindu ar kitais įdomiais dalykais“, – aiškino „Novo-Tech“ generalinis direktorius Holger Sasse.

Visas  LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ši strategija vadinama „nuo pradžios iki pradžios“. Idėja – bent du ciklai, per kuriuos niekas neprarandama. Panaudojus gaminį, jis tampa žaliava kažkam naujam, o atliekų faktiškai nelieka.

„Mes vienintelė gyva būtybė, kuri gamina atliekas, o kai jų pridarome, visas pasaulis tampa sąvartynu. Dabar galima permąstyti visus daiktus taip, kad jie būtų vėl naudingi ir mažiau kenksmingi“, – kalbėjo H. Sasse.

Dabar dauguma panaudotų menčių vis dar deginamos cemento gamyklose, dėl to išmetamas anglies dioksidas. Kitos metų metus guli laukuose, kol pamažu yra.

„Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 metų per metus susidarys 20 tūkst. tonų menčių atliekų. Po to jų bus net 50 tūkst. tonų per metus. Tačiau senos rotorių mentės neturi tapti probleminėmis atliekomis“, – teigė RTL reporteris T. Kollig.

Žiedinė ekonomika bus pranašesnė už linijinę, tada turtas taps vertingesniu. 

Šiuo atveju, jos padarys terasines lentas dar tvirtesnes ir atsparesnes atmosferos poveikiui. Tokių lentų kol kas galima įsigyti tik iš specializuotų pardavėjų ir jos brangesnės nei, pavyzdžiui, įprastinės lentos iš Kinijos. Tačiau kainos turėtų sumažėti. Jų išradėjas įsitikinęs, kad viskas pasikeis.

„Žiedinė ekonomika bus pranašesnė už linijinę, tada turtas taps vertingesniu. Bet, kad tai pasiektume, mums reikia iš tiesų išlaikyti šias medžiagas gamybos cikle, jos neturi būti prarastos“, – sakė H. Sasse.

Tam, kad įvairios medžiagos būtų panaudotos dar kartą, svarbu ne tik jų atitikimas pirminiam tikslui. Reikėtų, kad jos iš karto būtų projektuojamos ir gaminamos taip, kad pasibaigus pirmo ciklo eksploatacijai, jas nesunkiai būtų galima panaudoti dar kartą.

Pirminiais duomenimis teritorijoje išpilta daugiau nei 11,3 kūbinių metrų griovimo atliekų, paimtas sunkvežimis, kuriuo šis atliekų kiekis buvo vežamas. Pareigūnai toliau tęsia tyrimą dėl neteisėto atliekų laikymo.

Aplinkosaugininkai aktyviai stebėjo bendrovės „Švarista“ teritoriją, nes įmonė neturi leidimo verstis atliekų apdorojimo ar vežimo veikla, tačiau internete skelbia teikianti atliekų tvarkymo paslaugas.

„Šiemet Vilniaus mieste esame paėmę net penkias transporto priemones iš nelegalia atliekų veikla besiverčiančių tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Stengiamės sistemingai spręsti problemas – tokiems tyrimams pasitelkiame stebėseną internete, taip pat bepilotėmis skraidyklėmis, vaizdo kameromis, kad teršėjams neliktų galimybės išsisukti. Departamente įdiegtos papildomos priemonės sustiprina šią veiklą ir turime akivaizdžius rezultatus “, – sakė Vilniaus valdybos viršininkas Edgaras Skrebė.

Bepilote skraidykle aplinkosaugininkai užfiksavo, kaip sunkvežimis išpila daugiau nei 11,3 kūbinių metrų griovimo atliekų. Taip pat teritorijoje dar rastas didelis kiekis laikomų atliekų. Dėl neteisėto aplinkos teršimo pradėta administracinė teisena ir paimta transporto priemonė – sunkvežimis. Už neteisėtą atliekų apdorojimo veiklą įmonė buvo bausta anksčiau ir tai jau ne pirmas iš įmonės paimtas automobilis.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad užteršus aplinką daugiau nei penkiais kūbiniais metrais, numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Taip pat įmonei bus įteiktas privalomasis nurodymas sutvarkyti užterštą teritoriją ir atliekas priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Departamentas stiprindamas nelegalių atliekų ir jų vežėjų priežiūrą per šiuos metus paėmė dešimt transporto priemonių (įskaitant ir rugsėjo 27 d. paimtą sunkvežimį) iš nelegalių atliekų vežėjų ir (ar) tvarkytojų: septynias Vilniaus mieste ir rajone, po vieną Trakuose, Ukmergės rajone ir Elektrėnuose.

Tačiau neretai žmonės skeptiškai pasitinka naujoves ir pateikia savo argumentus: aš neturiu maisto atliekų – viską suvalgau, tai ką aš į tą konteinerį mesiu?

Kaip beatrodytų keista, bet būtent į maisto atliekų konteinerį turėtų patekti daugiausia buities atliekų. Ekspertų skaičiavimu, per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sukaupia daugiau nei 400 kilogramų atliekų. Maždaug pusė jų – maisto ir kitos biologiškai skaidžios.

Todėl į maisto atliekų konteinerius turėtume mesti: naudojimui netinkamus vaisius ir jų likučius; bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas; arbatos tirščius bei pakelius; kavos tirščius ir jų popierinius filtrus; riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius. Be to, tik į maisto konteinerį turėtume išmesti mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų likučius. Tačiau nebus galima mesti maisto, supakuoto į stiklines ar metalines pakuotes. Pavyzdžiui, sugedusius marinuotus agurkus ar konservus iš pakuočių teks iškratyti į maisto konteinerį, o stiklainį ir skardines mesti į atitinkamus pakuočių konteinerius.

Priežasčių, kodėl maisto atliekas verta surinkti ir perdirbti atskirai, yra bent keletas. Pirmiausia, tai naudinga ekonomiškai.

„Kai maisto atliekos patenka į bendrą komunalinių atliekų konteinerį, jos užteršia perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamas antrines žaliavas. Pavyzdžiui, maisto atliekomis suteptas popierius ar plastikai mažiau ar išvis nebetinkami perdirbti“, – aiškino Ramunė Šličienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorės pavaduotoja.

Apdorojus maisto atliekas jos pūdomos ir šio proceso metu išgaunamas biometanas – gamtinių dujų analogas, naudojamas energijos gamybai arba net kaip kuras transportui. O likusi supūdyta masė paverčiama aukštos kokybės derlingu kompostu.

Dar viena maisto atliekų rūšiavimo nauda – ekologinė. Jei maisto atliekos patektų į sąvartyną, pūdamos jos į atmosferą išskirtų didžiulius metano kiekius. O metano dujos sparčiai didina planetos šiltnamio efektą, dėl kurio vyksta klimato kaita – kyla vidutinė temperatūra, atsiranda ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, krituliai ir potvyniai.

„Maisto atliekų rūšiavimas nėra sudėtingas. Daugelyje Europos šalių jis vykdomas jau kone dešimtmetį, taip pat ir Lietuvoje turime sėkmingų pavyzdžių. Alytaus regione gyventojai maisto atliekas rūšiuoja jau penktus metus“, – pasakojo R. Šličienė.

Klaipėdoje ir Neringoje maisto atliekų surinkimas vyks taip pat, kaip dabar surenkamos komunalinės atliekos: į plastikinį maišelį sudėti maisto likučiai bus išmetami į atskirą konteinerį. Klaipėdoje daugiabučių gyventojai maisto atliekas mes į rudu dangčiu pažymėtą konteinerį, o individualių valdų savininkai gaus atskirą konteinerį šių atliekų surinkimui. Neringoje bus pastatyti nauji konteineriai rudais dangčiais, kuriais galės naudotis tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai.

Surinktos maisto atliekos keliaus į apdorojimo įrenginius, kurie šiuo metu statomi Dumpiuose kartu su kita maisto atliekų tvarkymo infrastruktūra. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrovės lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.

Tačiau triukšmingai padirbėjusi technika ir ją prižiūrėję vyrai paliko krūvas šiukšlių: šakų, šakelių ir kamienų sąvartyną.

Kaip žinoma, nesutvarkyta vieta traukia šiukšles, tad medienos smulkinimo aikštelėje jau pasirodė ir buitinės atliekos – padanga, plastikiniai buteliai. Panašu, kad netoli senosios Kulautuvos prieplaukos, Panemunės pievų gamtos apsuptyje formuojasi naujas sąvartynas.

Apie tai portalui kauno.diena.lt pranešęs Kulautuvos gyventoja atsiuntė ir besiformuojančio sąvartyno nuotraukų.

Grupės „Juodoji tulpė“ vadovas Aleksejus Jukovas teigė, kad okupantai patys sudegina dalį mirusių savo šalies kariškių tam, kad nuslėptų savo nuostolius kare.

„Limanskio rajone radome penkis rusų kareivius, kurių kūnai buvo sudeginti“, – sakė A. Jukovas.

Jis pabrėžė, kad būta ir atvejų, kai okupantų kūnus degino vietos gyventojai dėl nepakeliamo kvapo. „Yra tokių Rusijos kariškių, kurie bando nuslėpti savo nuostolius, kad nereikėtų temptis su savimi kūnų“, – sakė „Juodosios tulpės“ vadovas.

Kaip teigiama, mirusius ir sudegintus Rusijos karių kūnus Kremlius registruoja kaip dingusius.

Degina savo karių kūnus

2022 metų gegužę buvo perimtas rusų kario telefono skambutis, kuriame girdėti, kad jo bendražygiai sumesti sąvartyne, netoli okupuoto Donecko. „Lavonų kalnai siekia 2 metrus. Jie tiesiog meta juos ten. Tada lengviau įtikinti, kad jie dingo be žinios“, – kalbėjo jis.

Praėjusių metų lapkritį „The Guardian“ kalbėjosi su dešimtimis Chersono vietinių gyventojų ir darbininkų. Jie pasakojo, kad Rusijos kariai naudoja vietinį sąvartyną, kad sudegintų žuvusių rusų karių kūnus.

Kaip vyksta karių kūnų mainai tarp Ukrainos ir Rusijos?

Rusijos ir Ukrainos apsikeitimas lavonais yra slaptas procesas – bendras išsiųstų palaikų skaičius neatskleidžiamas nė vienai pusei. „Guardian“ šaltinis, dažnai dalyvaujantis mainuose ir anonimiškai sutikęs pasidalinti informacija teigė: „Nuo Rusijos invazijos pradžios abi šalys apsikeitė mažiausiai 20 karių kūnų“.

Šaltinio teigimu, kūnų mainai vyksta Rusijos ir Ukrainos pasienyje arba fronto linijoje, kontroliuojant abiejų šalių atstovams.

Šiuo metu IAE specialistai vykdo projektą, poligoną paverčiant įprastu atliekų sąvartynu. Pasak projekto vadovo Deniso Simonovo, iki galutinio elektrinės uždarymo visos atliekos turi būti sutvarkytos, kad neturėtų poveikio aplinkai ir gyventojams.

„Svarbiausias siekis yra saugumas, tačiau galvojame ir apie finansinį aspektą. Pramoninės atliekos gali būti apdorotos, supakuotos ir išvežtos už Ignalinos AE ribų, tačiau įžvelgėme galimybę sutvarkyti jas vietoje. Tam bus įrengti papildomi barjerai, apskaičiuoti sąlyginiai radioaktyvumo lygiai ir įteisintas radiacinės kontrolės panaikinimas“, – pranešime sakė D. Simonovas.

Poligono tyrimus, poveikio aplinkai bei gyventojams vertinimą ir kitus tyrimus atlieka bendrovė „Svertas Group“ kartu su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centru bei Lietuvos energetikos institutu, o juos  tvirtins Valstybinė atominės energetikos inspekcija (VATESI).

Į pramoninių atliekų poligoną 1985–2015 metais buvo vežamos mišrios statybinės ir griovimo atliekos, įvairios pakuotės, nebenaudojamos įrangos dalys, biologiškai suyrančios atliekos.

Projektas yra finansuojamas 2014–2021 metų Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.

IAE galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje. Šiuo metu elektrinėje dirba virš 1,6 tūkst. darbuotojų. Pirmojo IAE reaktoriaus išmontavimą planuojama pradėti 2027 metais, antrojo – 2029 metais. Bendra IAE uždarymo darbų vertė – apie 3,3 mlrd. eurų.

Kai kurie juodkrantiškiai sako, kad tokias pakrantes nuo vaikystės mato. Neringos valdžia aiškina, kad statybinių medžiagų sąvartynai prie marių – sovietmečio palikimas.

„Nuo sovietmečio buvo prasta mada. Turbūt buvo brangu, nepatogu keltais išvežti. Kur dirbdavo, ten išmesdavo. Dabar jau geriau“, – aiškino Neringos meras Darius Jasaitis.

Akių tokie vaizdai nebado ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai.

„Krantų, kur tikrai daug statybos šiukšlių, yra. Prie Gintaro įlankos yra nemažai“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Juodkrantiškiai nelabai supranta, kas sąvartynus prie marių turėtų kuopti.

„Pagal dokumentus įdomu, kieno ta pakrantė . Mes norime, kad būtų sutvarkyta, bet, kai pradedi aiškintis, tai čia bus parko, miškininko, savivaldybės... Kai visiems trims reikia susitarti, sudėtinga“, – skundėsi Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sandra Berletaitė.

Neringos valdžia pripažįsta, kad už tvarką prie marių atsakinga ji.

„Tvarkyti turi savivaldybė, bet kaip sutvarkyti 50 km pakrantę ir viską išrinkti? Turbūt reikalinga speciali aplinkosaugos programa“, – svarstė D.Jasaitis.

Esą ir talkas marioms kuopti būtų galima organizuoti, bet, anot Neringos valdžios, tokie sąvartynai saugo gyvenvietę, mat marios kai kur prie kelio artėja, kelis kartus vanduo jau šaligatvius nuplovė.

„Dar visiškai neseniai – prieš penkiolika metų – pats Nacionalinis parkas taip tvarkė pakrantes ir tvirtino, kad jos nebūtų plaunamos Juodkrantėje, leisdami pilti statybinį laužą“, – sakė D.Jasaitis.

Tvarkyti turi savivaldybė, bet kaip sutvarkyti 50 km pakrantę ir viską išrinkti?

„Daug kur pildavo tokias statybos šiukšles. Jas išėmus galime prisidaryti dar daugiau bėdų. Iš karto reikia plano, kaip kitaip tvirtinsime krantą“, – akcentavo A.Feser.

Aplinkos ministras sako, kad vien nelegalių sąvartynų Lietuvoje buvo apie 800. Panašių dar nesutvarkytų vietų lieka.

„Su Neringos savivaldybe aptarėme, kad ieškosime pinigų ir išvešime į regioninius sąvartynus, kurie tam pritaikyti. Aplinkos ministerija turi nusimačiusi europinius fondus ir jų pinigus tam. Neringa bus viena iš jų“, – žadėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Už įvažiavimą į saugomą teritoriją kasmet surenkama apie 2,5 mln. eurų. Teigiama, kad jie naudojami kurortui tvarkyti.

Nepatvirtinti pranešimai, kad sąvartyne Las Parechase pastarosiomis dienomis rasta daugiau kaip 75 tūkst. JAV dolerių (74 tūkst. eurų) sukėlė tokį susidomėjimą, kad pareigūnams sąvartyną teko uždaryti.

„Draugas išlipo iš sunkvežimio ir pamatė ant žemės naujutėlaitį 100 dolerių banknotą. Mus tai pribloškė, nes jis buvo nepriekaištingos būklės“, – sakė Federico Baezas (Federikas Baesas), vienas kiek praturtėjęs gyventojas.

„Visi čiupome savo dalį. Buvo tarsi žaidimas – kas pagriebs daugiau banknotų. Mes šešiese gavome apie 10 tūkst. dolerių“, – naujienų agentūrai AFP sakė F. Baezas.

„Tada atėjo kitas vaikis ir rado 25 tūkstančius; jam pasisekė labiau. Manau, kad po [šiukšlėmis] jų dar daug turi būti“, – pridūrė jis.

Neaišku, ar radėjams bus leista pasilaikyti grobį.

Pagal socialinėje žiniasklaidoje išpopuliarėjusią teoriją, pinigai buvo paslėpti slaptame spintos skyrelyje. Ta spinta buvo išmesta mirus jos savininkui, neturėjusiam palikuonių.

Argentinoje, kur infliacija jau labai ilgai yra didelė, o žmonės nepasitiki bankų sistema, gyventojai dažnai laiko santaupas doleriais savo namuose.

Las Parechaso meras Horacio Compagnucci (Horasijus Kompanjučis) sakė, kad jo miestelį apėmė „žalioji beprotybė“.

„Šaliai ekonominiu požiūriu išgyvenant sunkų metą, žodis „doleris“ dabar visų lūpose“, – sakė jis AFP.

Argentinoje nuo 2019 metų valiutos keitimas yra kontroliuojamas, vyriausybei stengiantis padidinti užsienio atsargas.

Taisyklės darėsi vis griežtesnės ir galiausiai vienam žmogui buvo leista nusipirkti ne daugiau kaip 200 dolerių per mėnesį.

Neįprastas radinys Las Parechase taip pat paskatino sukurti daugybę memų. Viename jų prezidentas Alberto Fernandezas (Albertas Fernandesas) ir jo pavaduotoja Cristina Kirchner (Kristina Kiršner) pavaizduoti ieškantys pinigų šiukšlėse.

Vietinis sąvartynas

„Kauno dienos“ skaitytoja atkreipė dėmesį į Šaldytuvų gatvę, esančią Šančiuose. Viename sklype sumesta kalnai šiukšlių. Toks vaizdas tikrai nedžiugina.

„Atšilo orai, ir atsivėrė šiukšlės. Čia visas sąvartynas, visko pilna“, – taip Šaldytuvų g. 35A sklypo vaizdą apibūdino kaunietis.

Iš tiesų sklype prikrauta kalnai įvairių buitinių atliekų, senų baldų, nebenaudojamų padangų. Prikrauta ir šakų, ir kitokių šiukšlių. Lengvesnes po teritoriją nešioja vėjas, sunkesnės – tiesiog pūva nuo saulės ir kritulių.

Nesaugu: teritorijoje prikrauta nenaudojamų padangų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kauniečiams šis šiukšlynas kelia nerimą. Vietiniai bijo gaisro, be to, atliekos gali užteršti gruntą.

„Kai tiek šiukšlių vienoje vietoje, iki nelaimės – vos keli žingsniai. Padangos degė Alytuje, nejau norite, kad ir Kaunas paskęstų juoduose dūmuose? Be to, visi tik ir kalba apie ekologiją, o kai sklype tiek nerūšiuotų atliekų, niekam neįdomu“, – piktinosi Šančių gyventojai.

Apsilankė ir aplinkosauga

Dienraštis apie Šančiuose atsiradusį sąvartyną informavo ir aplinkosaugininkus. Šie nuvyko į Šaldytuvų gatvę, įvertino situaciją ir įpareigojo savininką susitvarkyti.

„Sklype Šaldytuvų g. 35A, Kaune, sukrautos atliekos buvo užfiksuotos tikslinės išvykos metu. Išsiaiškinta, kad jų sklype atsirado iškeldinus metalinius garažus“, – „Kauno dienai“ komentavo Aplinkos apsaugos departamento specialistai.

Jie nurodė, kad pagal nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) metaliniai garažai priklausė „Ąžuolo“ bendrijai. Tačiau nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 27 d.

„Šiuo metu sklypas priklauso NŽT. Kauno aplinkos apsaugos inspekcija yra išsiuntusi raštą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atliekų sutvarkymo. Kovo 25 d. Kauno AAI gavo raštą iš Kauno m. savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus, kad klausimas dėl sklypo sutvarkymo ir kitų darbų perduotas sklypo savininkui – NŽT“, – nurodė aplinkosaugininkai.

Paliko: šiukšlių atsirado nukėlus metalinius garažus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šiukšlės iš garažų

Šančių seniūnė Ingrida Kuktienė patvirtino, kad kalnai šiukšlių Šaldytuvų g. sklype atsirado iškėlus senus metalinius garažus.

Kai tiek šiukšlių vienoje vietoje, iki nelaimės – vos keli žingsniai.

Ji nurodė, kad minėtą sklypą nuo 2004 iki 2019 m. nuomojo metalinių garažų eksploatavimo bendrija. Pasibaigus nuomos sutarčiai, NŽT sutarties nepratęsė.

„Nuo 2020 m. vyko bendrijos likvidavimas ir garažų griovimas, kurį kuravo paskirtas įgaliotinis. Dėl teritorijos tvarkymo su juo kontaktavome viešai nurodytu telefonu. Mus informavo, kad teritorija bus sutvarkyta pašalinus visus garažus“, – teigė I.Kuktienė.

NŽT aiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius raštu atsakė tarnybai, kad paskirtas įgaliotinis, atsakingas už teritorijos sutvarkymą.

„Taigi šiuo metu NŽT negali tiksliai atsakyti, kada savivaldybė ar seniūnija sutvarkys šią teritoriją“, – komentavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas.

Seniūnė informavo, kad atliekų vertimas ar laikymas tam tikslui nepritaikytose vietose gali užtraukti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Už pakartotinį nusižengimą gali tekti susimokėti nuo 140 iki 600 eurų.