Kreipėsi į policiją

Norėdami rasti atsakymą, kur dingo prarasta įranga ir ar pavyks ją atgauti, melnragiečiai jau kreipėsi į policijos pareigūnus ir Klaipėdos savivaldybę.

Pasak Pirmosios Melnragės bendruomenės vadovo Andriaus Dumbausko, situacija šiuo metu aikštelėje – liūdinanti.

"Raštu kreipiausi į policiją ir savivaldybės Turto skyrių. Yra prarastas bendruomenės turtas, todėl privalėjome reaguoti. Situacija – liūdna, bet ką padarysi? Iki tol viskas vyko sklandžiai, aikštelėje rengėme įvairius bendruomenės turnyrus. Buvo prasmė ir užimtumas", – teigė pašnekovas.

Be tinklinio aikštelės, yra ir krepšinio aikštelė. Abi jos įkurtos Aušros g. 41 teritorijoje.

Prieš kelerius metus bendruomenės nariai paprašė savivaldybės, kad leistų įsirengti aikšteles, kadangi Pirmojoje Melnragėje jų tikrai trūko.

Įrengė savo lėšomis

A.Dumbauskas sakė, kad tinklinio aikštelės įranga išbuvo du vasaros sezonus. Krepšinio aikštelės stovai, įbetonuoti į žemę, išliko.

"2020-aisiais su savivaldybe pasirašėme tokią trišalę sutartį, kad savo lėšomis įsirengiame, pasidarome sau sportavimo vietą, leidžiame sportuoti visiems norintiems ir įsipareigojame, kad kai pagal naują detalųjį miesto planą bus patvirtintas senelių globos namų projektas, neturėsime niekam priekaištų, jog viskas bus demontuota", – kalbėjo A.Dumbauskas.

Praeitis: visa įranga buvo pirkta ir montuota bendruomenės narių rankomis. A. Dumbausko nuotr.

Tačiau viskas pakrypo kita linkme. Pernai žiemą bendruomenės narius pasiekė gandai, kuriuos vėliau patvirtino ir savivaldybės atstovai, kad įvyko konkursas ir pastatas, esantis Aušros g. 41, buvo išnuomotas vienai viešajai įstaigai.

Brangiausia tai, ko eurais neišmatuosi.

"Mes kreipiamės prašydami, kad aikštynus paliktų naudoti bendruomenei. Kadangi toji įmonė užsiima neįgaliųjų plaukimu, jiems nei krepšinio, nei tinklinio aikštelių nereikia. Mums buvo labai keista, kad gavome iš savivaldybės du skirtingus atsakymus. Vienas atsakymas – nuomos sutartis pasirašyta, bet aikštelėmis galima naudotis, niekas nedraudžia. Šiek tiek vėliau gavome kitą laišką, kad viskas yra išnuomota vienai įstaigai, ir savivaldybė su Pirmosios Melnragės bendruomene sutartį nutraukia. Mano primityviu supratimu, mūsų visas turtas ir indėlis buvo atimtas", – stebėjosi pašnekovas.

Kompromisų rasti nepavyksta

Dar po kurio laiko vėl buvo kreiptasi į valdininkus. Tąkart jie pažadėjo įkalbėti įmonės vadovą pasirašyti sutartį. Iš vadovo buvo gautas atsakymas, kad sutartį pasirašys tik atlikus tam tikrus paruošiamuosius darbus.

"Šią informaciją gavome gegužės pirmomis dienomis, o po to pareiškimo dėl paruošiamųjų darbų sporto įranga ir išgaravo", – sakė A.Dumbauskas.

Jis apgailestavo, kad nepavyksta rasti kompromiso.

"Buvo nemažai investuota. Vien tik tinklinio įranga – apie tūkstantis eurų, bet brangiausia tai, ko eurais neišmatuosi, – žmonės rinkosi, darė, dirbo su entuziazmu, savo laiką ir jėgas aukojo. To gaila labiausiai", – teigė pašnekovas.

Policijos pareigūnai žada pradėti ikiteisminį tyrimą, o savivaldybė – pateikti dar vieną paaiškinimą.

Aikštelėmis nemokamai naudotis galėjo visi norintieji, tereikėdavo užsiregistruoti iš anksto.

Dabar tinklinio aikštelė – tuščia. Nors norinčių pažaisti vis dar atsiranda, bendruomenės narių lėšomis pirkta įranga dulka nežinia kur.

Kaip žinia, sausį Seimas žengė pirmą žingsnį link Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų. Jei antruoju balsavimu tam nebus pritarta ir už tai nebalsuos 94 Seimo nariai, gyventojai nebegalės rinkti merų tiesiogiai.

Tačiau kartu su antrąja Konstitucijos pataisos priėmimo procedūra laukia ir atsakomybių bei funkcijų merui paskirstymas, kurį parlamentarai turės pasiūlyti redaguojamame Vietos savivaldos įstatyme. Kitaip tariant, gyventojai merą tai gal ir išrinks, o štai, ką jis veiks, kol kas dar tik dėliojama popieriuje.

Bet tai, kas dėliojama, daugumai šalies merų kelia nuostabą.

Aš ne apie tai, kad Vietos savivaldos įstatymo pataisomis numatoma leisti gyventojams savo pageidaujamą merą rinkti ne daugiau kaip tris kartus, t.y. tris kadencijas paeiliui. „Merai negali būti amžini“, – leidžia suprasti įstatymo pataisų rengėjai. Lietuvos savivaldybių asociacija tam neprieštarautų – gali būti įvestas kadencijų skaičius merams, bet būtų labai gražu, kad Seimo nariai (kurie, kaip ir merai, yra renkami gyventojų) parodytų sektiną pavyzdį, nes dabar yra tokių parlamentarų, kurie Seime darbuojasi jau trisdešimt metų. Kaip sakoma, jei jau visi, tai visi.

Bet svarbiausia – ne tai. Labiau norėčiau padiskutuoti apie naujai numatomą savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę. O ji būtų tokia: daugumos taryboje išrinktas pirmininkas sudarytų tarybos posėdžių darbotvarkę, pirmininkautų posėdžiams ir už tai gautų atlygį. Dar jam priklausytų kabinetas su darbo vieta ir jį aptarnaujantis sekretoriatas. Bet ar tikrai tarybos posėdžių darbotvarkės sudarymui ir pirmininkavimui reikia samdyti atskirą žmogų, kuriam darbo atlygį mokėtų visi mokesčių mokėtojai ?

Neabejoju, kad bet kuris meras tuos darbus atliktų be jokio papildomo atlygio (ką, beje, ir daro šiuo metu).

O dar norima mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikyti opozicijos lyderio pareigybę ir jam mokėti už faktiškai išdirbtą laiką.

Atvirai sakau – neįsivaizduoju, už ką jam turėtų būti mokamas atlyginimas. Už politikavimą? Ar gyventojai tikrai nori už tai mokėti atlyginimą dar vienam politikui?

Stebiu ir stebiuosi, negi Lietuva yra tokia finansiškai turtinga, kad mums dar papildomai reiktų išlaikyti dar po 60 tarybos pirmininkų ir opozicijos lyderių pareigybių? Ir kam visa ši sudėtinga šachmatų partija su papildomomis 120 figūrų mažoms savivaldybėms, kuriose, kaip, tarkime, Palangoje, yra  21 miesto tarybos narys, 7 seniūnaičiai, kurie jau taip pat reikalauja atlygio už darbą, seniūnas, kuris yra valstybės tarnautojas?

Ar mes tikrai esame tokie turtingi, kad galime kone iki begalybės pūsti biurokratinį aparatą ir taip švaistyti mokesčių mokėtojų lėšas?

Tuo metu meras būtų nustumtas nuo tarybos darbo. Tai, mano nuomone, automatiškai užprogramuotų ne tik dvivaldystę, bet ir konfliktą. Meras negalėtų sudarinėti netgi tarybos posėdžių darbotvarkių, o tik privalėtų savo parašu patvirtinti miesto tarybos priimtus sprendimus.

Yra ir kita tokio medalio „mes balsuojam, o pasirašo meras“ pusė. Kaip jau minėjau, parašo teisės neturintis tarybos pirmininkas posėdžių darbotvarkę sudarinėtų savo nuožiūra. Štai čia jau galima būtų kalbėti apie tai, jog Seimo darbo grupė, kuri ruošia įstatymo pataisą galbūt neapdairiai, tiesiog užprogramuoja, kad gyventojų pasitikėjimą pelnę ir tiesiogiai išrinkti merai turės šokti vos ne kankaną, kad aktualus klausimas patektų ant tarybos narių posėdžio stalo. Juk tarybos pirmininkas visada gali pasakyti „ne“, nekvaršindamas sau galvos dėl argumentų.

Taip ir dirbtų ta naujai piešiama savivalda – vieni kilnotų rankas, kiti pasirašytų kilnotojų priimtus dokumentus.

Planuojamos mero pareigybės bei jo funkcijų klausimas buvo aptartas ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Asociacija, kaip minėjau, sutinka, kad meras galėtų būti renkamas tik trims kadencijoms iš eilės, jis nebūtų savivaldybės tarybos narys ir nebalsuotų tarybos posėdžiuose, tačiau turėtų veto teisę savivaldybės tarybos priimtam sprendimui.

Bet meras būtų savivaldybės vadovas, atstovaujantis savivaldybei ir vykdantis įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Jis nustatytų ir sudarytų savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiktų savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, pasirašytų tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.

Taip pat meras turėtų skirti ir atleisti administracijos direktorių ir jo pavaduotoją ar pavaduotojus.

„Terminas ir pratęstas, ir nepratęstas. Esame gavę radijo prašymą pratęsti išsikėlimo terminą iki vasario 1-osios, tą turėjome derinti su būsimu nuomotoju, tačiau jam parašėm laišką ir jis kol kas neatsakė“, – BNS sakė administracijos direktorė.

„Situacija tokia, kad radijas kraustosi į kitas patalpas, o būsimas nuomotojas dar neatėjo, niekaip neapsireiškė – jeigu taip galima pasakyti“, – pridūrė ji.

Terminas radijui išsikelti iš patalpų, kuriose veikė keletą dešimtmečių, buvo iki sausio 24 dienos.

Valdininkės teigimu, naujas nuomotojas informuotas, kad nuoma jam bus skaičiuojama nuo vasario 1 dienos.

„Pagal nutylėjimą galbūt jis sutiko, bet raštu sutikimo jis nėra pasirašęs, tai radijas kraustosi pagal galimybes ir tikimės, kad iki vasario 1-osios išsikraustys“, – teigė O. Balevičiūtė.

Jos teigimu, toks bendravimas su nauju nuomotoju netenkina.

„Netenkina nei manęs, nei mūsų Turto ir verslo skyriaus specialistų. Su juo susisiekimas yra problematiškas. Nežinau, gal žmogus užsiėmęs, bus matyt, kai tas patalpas nuomosis“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė.

Anot jos, patalpose turi būti teikiamos kultūros arba administravimo paslaugos, tačiau aiškios idėja dar nėra pristatyta.

Numatomas eterio nutrūkimas

Alytaus radijo vadovas Liudas Ramanauskas BNS teigė, kad šiuo metu ne tik palaikomas eteris, tačiau visomis pastangomis kraustomasi į kitas patalpas ir stengiamasi, kad eteris nutrūktų kuo mažesniam laikui.

„Mes visomis pastangomis, su bendruomene, su draugų pagalba tą bandome daryti. Keletą kabinetų ištuštinome, bet realiai tai problematiška, nes ten viskas buvo įrengta – akustiškai, technologiškai, o naujose patalpose yra nulis, tai bandome verstis per galvą, kad kuo mažesnis būtų eterio nutrūkimas“, – sakė radijo direktorius.

Jo teigimu, eteris nutrūkti gali savaitgali, perkeliant studiją iš senų patalpų į naujas.

Pagal nutylėjimą galbūt jis sutiko, bet raštu sutikimo jis nėra pasirašęs, tai radijas kraustosi pagal galimybes ir tikimės, kad iki vasario 1-osios išsikraustys.

„Sunku pasakyti (...) Bandysime stengtis, kad tai būtų vieną dieną. Dabar eteris dirba ir toliau (...) Aš galvoju, kadangi paskutinė diena mums yra sausio 31-oji, tai mes planuosime galutinį perkėlimą padaryti savaitgalį“, – teigė L. Ramanauskas.

„Mes viską ten ištuštinam ir paliekame tik transliacinę studiją, kad užtikrintume eterį, o po to traukiame iš ten eterį ir tą pačią techniką statome čia, testuojame ir bandome toliau gyventi“, – pridūrė jis.

Pasak Alytaus radijo vadovo, „FM99“ įsikurs kitapus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos esančiame name, sutartis dėl nuomos jau sudaryta.

„Mes pagalvojome, kad galbūt su fiziniais asmenimis yra paprasčiau susitarti nei su viešuoju sektoriumi, kuris nežinia kada vėl pradės kelti vienokias ar kitokias sąlygas“, – kalbėjo L. Ramanauskas.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2020 metų vasarį nusprendė nuo birželio 30 dienos nutraukti patalpų nuomos sutartį su „FM99“ valdančia bendrove „Alytaus radijas“ ir paskelbti naują patalpų nuomos konkursą.

Tų metų kovą konkursą laimėjo socialdemokrato Antano Jodaugos valdomas sporto klubas „Atlanta gym“.

Radijas skundė teismui konkurso rezultatus, tačiau galutinis teismo sprendimas „FM99“ buvo nepalankus, o šių metų sausį A. Jodauga sudarė sutartį su savivaldybe dėl patalpų nuomos.

Tokią iniciatyvą palaikė 15 tarybos narių, keturi buvo prieš, penki susilaikė.

Sprendimas įsigalios nuo kitų metų vasario pirmos dienos – nuo to laiko visi keleiviai vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais, kuriuos aptarnauja bendrovė „Varėnos autobusų parkas“, turėtų važiuoti nemokamai.

Bendrovė aptarnauja maršrutus į Strėžiūnus, Kalesninkus, Padaugę, Kalvius, Dubičius, Merkinę, Rakus, Krūminius, Kareivonis, Ginakiemį, Lynežerį, Krivilius, Valkininkus, Dargužius, Žiūrus, Kaniavą, Paūlius, Druskininkus, Liškiavą, Vilkiautinį.

Nemokamam viešajam transportui yra pritarusios Mažeikių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybės. Nuo sausio tokia galimybė turėtų egzistuoti ir Rokiškio rajone.

Kitą savaitę taryba svarstys Širvintiškio kortelės išdavimo ir naudojimo tvarką.

„Kortelė suteiktų teisę gauti specialius pasiūlymus, lengvatas, nuolaidas įvairioms prekėms, paslaugoms, renginiams“, – BNS sakė Širvintų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dovilė Audėjūtė.

Pagal projektą, Širvintiškio kortelė būtų vardinė, išduodama tik fiziniams pilnamečiams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje.

Kortelė suteiktų teisę gauti specialius pasiūlymus, lengvatas, nuolaidas įvairioms prekėms, paslaugoms, renginiams.

Norėdamas gauti kortelę, asmuo turės Širvintų sporto centrui pateikti užpildytą nustatytos formos prašymą. Už ją reikės sumokėti vienkartinis kortelės išdavimo mokestį – du eurus.

Anot savivaldybės, šis mokestis padengtų kortelės gamybos, administravimo ir viešinimo išlaidas.

Kortelė turėtų pradėti veikti kitąmet.

Kortelės turėtojas, norėdamas gauti nuolaidą, turės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pasak D. Audėjūtės, Širvintų savivaldybė numato kortelės turėtojams suteikti nuolaidų naujajame Širvintų baseine.

Tapti nuolaidų sistemos dalimi kviečiamos visos rajone veikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkiai, amatininkai, rankdarbių meistrai, paslaugų teikėjai.

„Verslui, visų pirma, tai būdas išreikšti savo dėmesį krašto žmonėms, klientams. Antra – tai reklama, žinomumas, pagalba verslui dėl sezoniškumo ir pan.“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 28 dieną nusprendė, kad sostinės savivaldybė neįrodė realios grėsmės.

Teismas patenkino Šeimų sąjūdžio atstovo Raimondo Grinevičiaus skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo anuliuotas ankstesnis sprendimas suderinti rugsėjo 10 dieną planuotą mitingą prie Seimo.

Tuo metu savivaldybė mano, kad ji elgėsi teisėtai ir apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Lapkričio 17 dieną byla su skundu buvo perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, BNS pranešė Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius. Posėdžio data kol kas nepaskirta.

Sostinės savivaldybės teigimu, teismas negalėjo aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas ginčijamas įsakymas, laikyti subjektyvios.

„VSD nurodytos grėsmės buvo ne menamos, o rimtos, specialiosios institucijos labai rimtai žiūrėjo į šias grėsmes“, – rašoma savivaldybės skunde.

Savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos šeimų sąjūdis siekė rugsėjo 10 dieną surengti daugiatūkstantinį mitingą prie Seimo dėl numatomų ribojimų imuniteto COVID-19 neturintiems asmenims, dėl partnerystės įteisinimo vienos lyties asmenims ir kitais klausimais.

Vilniaus miesto savivaldybė iš pradžių suderino tokį prašymą, tačiau po rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo nutarė jį peržiūrėti. Nutarta, kad tokiam dideliam mitingui prie parlamento nepakanka vietos, be to, atsižvelgta į Valstybės saugumo departamento perspėjimą apie galimas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad teisė į susirinkimų laisvę yra fundamentali teisė demokratinėje visuomenėje, ji gali būti ribojama, tik kai siekiama užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves.

Pasak teismo, šioms vertybėms galinti kilti grėsmė turi būti reali, paremta motyvuotomis faktinėmis išvadomis, jos egzistavimą ir dydį privalo įrodyti susirinkimo laisvę ribojantis subjektas.

Šeimų sąjūdžio mitingas rugsėjo 10 dieną įvyko Katedros aikštėje Vilniuje.

„Lyginant su praėjusiu finansavimo laikotarpiu, bendra sporto projektams skiriama suma procentais augo tiek pat, kiek ir savivaldybės biudžetas, – apie 35 proc. Kitaip tariant, skyrėme tokią pačią biudžeto dalį, tačiau kartu išplėtėme gavėjų ir remiamų sporto šakų skaičių, įtraukėme daugiau moterų klubų. Šie klubai garsina Vilnių ir kasdien populiarina sportą tiek tarp jaunų žmonių, tiek visoje visuomenėje. To nepamirštame ir, be abejo, siekiame prisidėti“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Pasak vicemero, per pastaruosius šešerius metus Vilnius gerokai padidino remiamų sporto projektų įvairovę. Iki 2018 m. finansinę pagalbą sostinė skirdavo tik didžiajam ketvertui: „KK Statybai“ (vyrų krepšinio klubas „Rytas“), futbolo klubui „Žalgiris“, „Sostinės moterų krepšinio klubui“ (moterų krepšinio komanda „Kibirkštis“) ir „Vilniaus rankinio centrui“ (vyrų komanda „VHC Šviesa“). Tuo metu 2019–2021 metais iš savivaldybės biudžeto finansuojamų projektų skaičius išaugo iki 12. O šiemet finansavimas suteiktas net 19 pareiškėjų – 12 įvairių vyrų arba mišraus tipo klubų ir 7 moterų sporto projektams.

Vilniaus miesto savivaldybė VšĮ „KK Statybai“ skyrė 1,45 mln. eurų kasmetinę paramą, VšĮ futbolo klubui „Žalgiris“ – beveik 1,05 mln. eurų. VšĮ „Sostinės moterų krepšinio klubas“ gavo per 307 tūkst. eurų finansavimą, VšĮ „Vilniaus rankinio centras“ – kiek daugiau nei 134 tūkst. per metus.

Dar 75 tūkst. eurų numatyta skirti VšĮ Futbolo klubui „Vilnius“. VšĮ „Capital Badminton Club“ gavo 60 tūkst. eurų finansavimą vyrų badmintono projekto įgyvendinimui ir dar 53 tūkst. eurų finansavimą moterų projektų kategorijoje. Vilniaus miesto vandensvydžio sporto klubui „Delfinas“ skirta per 55 tūkst. eurų, o „Vilniaus regbio akademijai“ ir VšĮ „Ledo pankams“ – po 44,5 tūkst. eurų.

Vilniaus sporto žaidimų klubui „Žuvėdra“ savivaldybė suteikė 39,5 tūkst. eurų paramą per metus, VšĮ „Vilniaus teniso akademijai“ – daugiau nei 35 tūkst., Vilniaus miesto rankinio sporto klubui „Eglė“ – 33,5 tūkst. Sporto klubui „Budora“ skirti beveik 25 tūkst. eurų, Vilniaus vandensvydžio federacijai – daugiau nei 22 tūkst. Beveik po 19 tūkst. skirta asociacijai „Merginų ledo ritulys“ ir VšĮ „Vilniaus bokso akademijai“, dar po 14 tūkst. – VšĮ Triatlono ir plaukimo klubui „Ruoniai“ ir VšĮ „Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademijai“.

Iš viso paraiškas konkursiniam vertinimui pateikė 39 mieste veikiantys klubai – 11 moterų kategorijoje, 27 – vyrų arba mišraus tipo.

Paraiškos vertintos keliais etapais. Pirmiausia įvertinta atitiktis techniniams reikalavimams, o paraiškų turinį individualiai ir grupėje vertino profesionali 5 nepriklausomų ekspertų komanda. Paraiškose vertintas sporto projekto aktualumas, jo veiksmingumas, poveikis ir tęstinumo potencialas. Taip pat – ekonominis ir finansinis projekto pagrindimas bei valdymo ir viešinimo schemos. Kartu įvertinti ir klubo sportiniai rezultatai per paskutinius ketverius metus, jaunimo ugdymo programos kokybė, naudos Vilniui ir jo gyventojams pagrindimas bei administraciniai aspektai – kitų lėšų augimo tendencijos pareiškėjo biudžete bei valdysenos profesionalumas ir skaidrumas.

„LIŪDNA, bet yra miestietis, kuriam kažkuo užkliūva brandūs beržai. Tikimės, kad Lietuvos policijos pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio padės nustatyti medžių naikintoją.

Medžiams padarytą žalą bandysime neutralizuoti rytoj oro kastuvu pakeisdami viršutinį augalinį sluoksnį. Užpylę naują sluoksnį, lauksime medžių reakcijos pavasarį.

Ačiū vilniečiui, kuris į situaciją nepažvelgė abejingai“, – dėkojo savivaldybė.

Vilnietis prieš kelias dienas feisbuke buvo aprašęs šią situaciją.

„Dėmesio, eko vandalas! Vakar mane pasiekė prieš porą naktų užfiksuota vaizdo medžiaga, kaip kažkoks niekingas tipas pila druskos rūgšties tirpalą (jį paliko vietoje, nuotrauką įkeliu) ant beržų šalia Kudirkos. Tai ne pirmas bandymas susidoroti būtent su šiais medžiais. Anksčiau tiesiog pilta druska, dabar, matyt, tas pats tipelis naglai pila jau druskos rūgšties tirpalą, tiesiai ant šaknų. Įdomu, kam gali niežtėti nagai taip elgtis? Šalia esantis namas į tą pusę langų turi vos du. Tai, matyt, interesas kažkur kitur? Gal kas dar žinote apie šį atvejį?“ – klausė vyras.

Jis dėkojo Lietuvos policijai už greitą reakciją ir pradėtą ikiteisminį tyrimą.