-
Savivaldybių asociacija ragina išsaugoti reabilitacijos centrą „Pušynas“ Palangoje 3
Kaip ketvirtadienį pranešė asociacija, Vyriausybė raginama „peržiūrėti šį sprendimą bei tariantis su vietos valdžia ir bendruomene rasti būdų išsaugoti centrą“.
LSA teigia, jog apie ketinimus likviduoti įstaigą vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sudarytos Viešojo valdymo tobulinimo grupės atstovai nepranešė nei Palangos savivaldybės tarybos nariams, nei miesto merui, taip pat situacijos neaptarė su pačiais „Pušyno“ darbuotojais.
Palangos politikų teigimu, nė vienas minėtos VRM grupės atstovas nebuvo atvykęs į poilsio ir reabilitacijos centrą susipažinti ir realiai įvertinti esamos situacijos bei vykdomos veiklos.
„Ketinama atleisti beveik 100 šios reabilitacijos įstaigos darbuotojų – tai yra labai didelis skaičius ne tik Palangos miesto, bet ir kitų savivaldybių kontekste. Tokie veiksmai tiesiogiai prieštarauja Vyriausybės deklaruojamiems siekiams mažinti socialinę ir ekonominę regionų atskirtį, jau nekalbant apie viešojo intereso gynimą“, – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Ketinama atleisti beveik 100 šios reabilitacijos įstaigos darbuotojų – tai yra labai didelis skaičius ne tik Palangos miesto, bet ir kitų savivaldybių kontekste.
VRM prieš savaitę pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų – Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų, Druskininkuose esančio valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“, Palangoje esančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“. Šias įstaigas ruošiamasi likviduoti, o jų turtą perduoti Turto bankui.
Ministrė A. Bilotaitė pažymi, kad sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos ir tik nedidelė dalis paslaugų teikiamos pareigūnams. Pavyzdžiui, 2020-aisiais „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo 429 pareigūnai iš 15 tūkstančių.
LSA savo ruožtu teigia, kad likvidavus „Pušyną“ būtų apribojama gyventojų teisė gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, kadangi jame reabilituojami pacientai iš visos Lietuvos, turintys judamojo – atramos aparato pažeidimų, sergantys ginekologinėmis, endokrininėmis, inkstų, kraujotakos sistemos, virškinimo sistemos, akių ligomis.
Be to, anot LSA, nutraukus šiuo metu „Pušyne“ įgyvendinamus Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, valstybė privalėtų grąžinti ES paramą. Tad Vyriausybė ir VRM raginamos persvarstyti savo sprendimą galbūt perduodant įstaigą kitai institucijai.
„Diskutuojant su vietos politikais ir bendruomene galima rasti būdų šiam centrui toliau veikti perduodant jį valdyti kitai institucijai. Taip būtų išsaugotos ir darbo vietos, ir teikiamų paslaugų prieinamumas“, – sako M. Sinkevičius.
-
M. Sinkevičius: išsklaidyti nelegalus per visą Lietuvą – neteisinga strategija 10
„Noras, matyt, yra nelegalius pabėgėlius karantinuoti, turėti laikiną prieglobstį, bet kalbantis su pasienio savivaldybėmis, tai žinome jų pavyzdžius: apgyvendina buvusiose švietimo įstaigose, prie įstaigos stovi vienas policijos ekipažas su dviem pareigūnais. Įstaigoje apgyvendinta penkiasdešimt ar šimtas nelegalių migrantų ir, jeigu jie sugalvotų kelionę tęsti, atsidaryti langus (grotų ten niekur nėra – buvusios švietimo įstaigos), bėgtų skirtingomis pusėmis, tai vėlgi būtų sudėtinga juos visus sugaudyti“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo M. Sinkevičius.
Jonavos meras teigia, kad yra galimi du keliai. Arba apgyvendinti visus į Lietuvą patenkančius migrantus vienoje, tam pritaikytoje teritorijoje, arba mažomis grupelėmis išskirstyti visose Lietuvos savivaldybėse. Pastaroji strategija, M. Sinkevičiaus įsitikimu, nėra tinkamiausia.
Manau, kad neteisingas požiūris būtų išsklaidyti nelegalius migrantus nuo Skuodo, Joniškio, Jonavos ir Palangos, per visą Lietuvą, matyt, kad neturėtų būti tokia strategija taikoma.
„Manau, kad neteisingas požiūris būtų išsklaidyti nelegalius migrantus nuo Skuodo, Joniškio, Jonavos ir Palangos, per visą Lietuvą, matyt, kad neturėtų būti tokia strategija taikoma“, – įsitikinęs LSA prezidentas.
Pasak jo, nors savivaldybės esą gavo Vyriausybės patikinimą, kad visos su nelegalių migrantų apgyvendinimu patirtos išlaidos bus kompensuotos valstybės lėšomis, tačiau vietinės valdžios atstovai, M. Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu nėra užtikrinti, kad po dešimties migrantų karantinavimui skirtų dienų jie iš savivaldybės tikrai bus perkelti.
„Visi taip su nerimu, gal artikuliuotai to nepasako, bet kelia klausimą, kas bus po dešimties dienų, jeigu migrantai neiškeliaus. Netikėjimas atsiranda iš to, kai mes kiekvieną parą matome vis naujas grupes, ne dešimtimis, o šimtais nelegalių migrantų atkeliaujant į mūsų šalį, tai reiškia, kad problemos mastas kiekvieną parą auga, ir tikėtis, kad įvyks stebuklai ir apgyvendinsime dešimt dienų ir vėliau jie kažkur transportuosis, – ne visi tuo tiki“, – sakė Jonavos meras, kartu pažymėdamas, kad savivaldybėms taip pat reikia laiko pasiruošimui ir patalpų migrantų apgyvendinimui įrengimui.
„Įsivaizduokime taip, savivaldybė X deklaruoja šiandien, kad kaimelyje X turi uždarytą, bet tinkamą, su stogu, langais, durimis buvusią mokyklą. Mes įsivaizduojame, kad mokykloje vaikai anksčiau nemiegojo, lovų ten nėra ir ten ne viešbutis. Natūralu, kad reikia atgabenti lovas, tas lovas reikia iš kažkur nupirkti, nes jų nesandėliuoja. Tada, aišku, biotualetų pastatymas, jeigu neveikia inžineriniai tinklai. Vėliau sugalvojimas, kaip žmones, kurie bus lokalizuoti vietoje, pamaitinsime. Ar tai reiktų atidaryti buvusią mokyklos valgyklą, ar samdyti vietos verslą. Natūralu, kad dominuoja musulmoniškų šalių piliečiai, kurie, natūralu, turi tam tikrų mitybos preferencijų. Tokie žemiški, spręstini dalykai“, – pasakojo M. Sinkevičius.
Pastaruoju metu Lietuvos – Baltarusijos pasienį kerta Lietuvai dar nematyti nelegalių migrantų srautai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti daugiau nei 1300 neteisėtų migrantų.
Lietuva tvirtina, kad už migrantų krizę pasienyje yra atsakingas Aliaksandro Lukašenkos režimas. Tai, kad yra įtarimų, jog pastaruoju metu nelegali migracija į Lietuvą yra specialiai organizuojama Baltarusijos, teigė ir į Lietuvą atvykęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad, Lietuvai siekiant suvaldyti nelegalią migraciją iš Baltarusijos, pirmiausiai reikia išnaudoti Europos Sąjungos derybinę galią kalbantis su tokiomis trečiosiomis – nelegalių migrantų kilmės valstybėmis. ES vadovai tokią paramą Lietuvai žada.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šią savaitę pranešė, kad jau artimiausiu metu nelegaliems migrantams bus pastatytas naujas palapinių miestelis.
-
Merai: tiesiogiai renkamas meras turėtų išlikti savivaldybės tarybos vadovu 3
Kaip pranešė LSA, merai penktadienį priimtame nutarime ragina įtvirtinti nuostatas, kad „savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas, atstovaujantis savivaldybei ir vykdantis įstatymuose nustatytus įgaliojimus“, taip pat tai, jog meras „renkamas remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.
Pasak LSA, palaikymą šiai pozicijai išsakė posėdyje dalyvavę Seimo valdančiosios Laisvės partijos, taip pat opozicinių socialdemokratų, „valstiečių“, Darbo partijos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Merai akcentavo, kad jau antrą kadenciją veikianti tiesioginių merų rinkimų sistema užtikrina politinį stabilumą, savivaldybių veiklos tęstinumą, pateisina gyventojų lūkesčius ir stiprina jų pasitikėjimą vietos savivalda.
Gyventojų išrinktas meras, kuris vadovauja savivaldybės tarybai ir planuoja jos veiklą, geriausiai užtikrina, kad būtų vykdomi įsipareigojimai vietos gyventojams.
„Jau šešerius metus Lietuvoje veikianti sistema įrodė, kad savivaldybės stabiliausiai ir efektyviausiai dirba tada, kai būtinų sprendimų priėmimo nestabdo politinės manipuliacijos ar partiniai interesai. Gyventojų išrinktas meras, kuris vadovauja savivaldybės tarybai ir planuoja jos veiklą, geriausiai užtikrina, kad būtų vykdomi įsipareigojimai vietos gyventojams“, – pranešime sakė LSA prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Jo teigimu, dabartinė sistema veikia ir todėl, kad „turėdamas gyventojų suteiktą pasitikėjimo mandatą“, meras priima visai savivaldybei svarbius sprendimus, t. y. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, teikia savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą, atstovauja savivaldybei bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ir užsienio šalių institucijoms, taip pat – teisme, regionų plėtros tarybos kolegijoje.
Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Po teismo išaiškinimo, Seime suformuluoti keli siūlymai keisti Konstituciją: valdantieji, išskyrus Laisvės partiją, palaiko seimo pirmininkės ir konservatorių siūlymą, kad tiesiogiai būtų renkama „vykdomosios valdžios institucija – savivaldybių merai“. Didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija remia socialdemokratų siūlymą išsaugoti dabartinį savivaldos modelį.
Seimo pirmininkė sakė, jog tikisi iki birželio turėti parengtą Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginių merų rinkimų galimybę, o galutinai ją priimti kitų metų pradžioje. Dėl konkrečių mero įgaliojimų būtų tariamasi vėliau.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.