Prancūzija iki gruodžio 20 dienos įrengs saugumo patikros vartus Paryžiaus ir Lilio geležinkelio stotyse keleiviams, važiuojantiems bendrovės „Thalys“ reisais į kitas Europos šalis, antradienį pranešė susisiekimo ministrė Segolene Royal (Segolen Ruajal).

Šių metų rugpjūtį viename „Thalys“ traukinyje, važiavusiame iš Amsterdamo į Paryžių, ginkluotas užpuolikas mėgino surengti ataką, bet buvo sutramdytas užpuolikų.

Buvusi Prancūzijos pirmoji ponia Valerie Trierweiler (Valeri Trirveiler), kuri trečiadienį nutraukė tylą dėl audringos santykių su prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) pabaigos ir detaliai papasakojo apie savo reakciją į jo slaptą romaną, ketvirtadienį yra įnirtingai puolama dėl tos atsiminimų knygos.

Netikėtus jos memuarus, kurie knygynuose pasirodė ketvirtadienį, premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) pavadino „piktinančiais“, o dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri paprastai negaili kritikos F.Hollande'ui, – „gėda Prancūzijai“.

Ankstesnė F.Hollande'o partnerė Segolene Royal (Segolen Ruajal), jo keturių vaikų motina, kurią jis paliko dėl V.Trierweiler, taip pat „šlamštu“ pavadino knygoje esantį teiginį, kad F.Hollande'as, kuris 2012 metais tapo pirmuoju per beveik du dešimtmečius Prancūzijos socialistų prezidentu, slapta niekina neturtinguosius.

Knygoje „Ačiū už šią akimirką“ (Merci pour ce moment) V.Trierweiler rašo, kad bandė nusižudyti prezidento miegamajame – perdozuoti migdomųjų, kai sausį iškilo aikštėn F.Hollande'o romanas su aktore Julie Gayet (Žiuli Gajė).

Ji taip pat kelia klausimus dėl F.Hollande'o, kuris, kaip žinia, yra pasakęs, kad jam „nepatinka turtuoliai“, socialistų mandato, tvirtindama, kad privačių pokalbių metu jis neturtinguosius vadindavo „bedančiais“ (sans dents), t. y. neveiksniais ir bejėgiais.

S.Royal ketvirtadienį ryte televizijai BFMTV kelis kartus pakartojo, kad nekomentuos asmeninio pobūdžio klausimų, tačiau reagavo primygtinai klausinėjama apie F.Hollande'o neva panieką neturtingiesiems.

„Tai šlamštas, tai visiškai priešinga politiniam didžio kairiųjų lyderio įsipareigojimui“, – sakė ji.

„Ar manote, kad tai tiesa? – interviu ėmusiam žurnalistui atšovė S.Royal. – Ar galvojate, kad tai tiesa apie politiką, kurį pažįstate daug metų?“.

„Politikus reikia vertinti pagal jų darbus“, – sakė ji ir pridūrė, kad F.Hollande'as dirbo dėl neturtingųjų.

V.Trierweiler, kuriai – 49 metai, romanas su F.Hollande'u užsimezgė 2005-aisiais, kai jis dar gyveno su S.Royal, kuri ir pati yra buvusi kandidatė į prezidentus.

Žavingai atrodančios žurnalistės visuomenė nemėgo ir prilipdė jai pravardę „Rottweiler“.

M.Le Pen, dešiniųjų Nacionalinio fronto, kuris sparčiai didina savo rinkėjų gretas, lyderė, sakė, kad V.Trierweiler knyga yra „itin nederamas sąskaitų suvedinėjimas“ ir tam tikra „keršto“ forma.

Memuarai, kurie buvo parašyti slapta ir kurių ištraukas trečiadienį paskelbė blizgus žurnalas „Paris-Match“ bei dienraštis „Le Monde“, išleisti 200 tūkst. egzempliorių tiražu.

Tačiau jo tikriausiai nepakaks, nes knyga jau tapo bestseleriu „Amazon France“, kur vos per dieną iškilo į pirmąją perkamiausių knygų sąrašo vietą ir šiuo atžvilgiu pranoko populiarųjį erotinį romaną „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ (Fifty Shades Of Grey).

Francois Hollande, Manuelis Vallsas, Marine Le Pen, 

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) trečiadienį atšaukė savo buvusią partnerę Segolene Royal (Segolen Ruajal) iš politikos užribio ir pakvietė prisidėti prie naujos, performuotos vyriausybės, praėjus kelioms dienoms nuo didelės nesėkmės, kurią jo Socialistų partija patyrė vietos valdžios rinkimuose.

Skaudi nesėkmė sekmadienio rinkimuose paskatino F.Hollande'ą atleisti buvusį premjerą Jeaną-Marcą Ayrault (Žaną Marką Airo) ir pakeisti jį griežtai kalbančiu vidaus reikalų ministru Manueliu Vallsu (Manueliu Valsu).

Prezidentas ir naujasis premjeras negaišdami laiko radikaliai pertvarkė vyriausybę, paliko joje tik 16 ministrų vietoje buvusių 38 ir paskyrė į ją du naujus žmones.

S.Royal, kuri F.Hollande'ui pagimdė keturis vaikus ir kuri 2007 metais pralaimėjo prezidento rinkimus Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), buvo paskirta aplinkos ministre ir įspūdingai sugrįžo į pagrindinės srovės politiką.

S.Royal yra viena didžiausių Socialistų partijos sunkiasvorių, bet jos įtraukimą į pirmąjį F.Hollande'o ministrų kabinetą, kaip kalbama, blokavo tuometinės prezidento draugės Valerie Trierweiler (Valeri Trirveiler) priešiškumas.

Dabar šios kliūties nebėra, nes F.Hollande'as išsiskyrė su V.Trierweiler sausio mėnesį, kai pasirodė pranešimų esą jis užmezgė romaną su aktore Julie Gayet (Žiuli Gajė).

Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis), kuris, kaip finansų ir ekonomikos ministras nesugebėjo ištraukti Prancūzijos iš ekonominių bėdų, buvo pakeistas dviem kontrastiškais politikais.

Buvęs darbo ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas), artimas F.Hollande'o sąjungininkas ir griežto biudžeto šalininkas, dabar buvo paskirtas į įtakingą finansų ministro postą.

Ekonomikos ministru buvo paskirtas kairiojo sparno atstovas Arnaud Montebourg'as (Arno Monteburas), kuris, kaip pramonės atnaujinimo ministras ankstesnėje vyriausybėje, buvo griežtai kritikuojamas, kad yra priešiškas verslui.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) ir gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) išsaugojo savo postus.

MILŽINIŠKI IŠŠŪKIAI

Naujosios vyriausybės laukia sunkus uždavinys sumažinti nedarbą, kuris vasario mėnesį šalyje buvo rekordinis – 3,34 mln. bedarbių.

Ministrams reikės spręsti „ekonominį kontekstą, kuris smarkiai pablogėjo“, sakė Fredericas Dabi (Frederikas Dabi) iš visuomenės nuomonės tyrimo instituto „Ifop“. Biudžeto deficitas Prancūzijoje po socialistų valdymo 22 mėnesių vis dar yra labai aukštas.

Tuo tarpu augimo beveik nėra, ir prancūzų pyktis atsispindėjo sekmadienį įvykusiuose municipalitetų rinkimuose, po kurių socialistai prarado 155 miestų ir miestelių kontrolę, kuri teko pagrindinei opozicijai ir kraštutiniams dešiniesiems.

F.Hollande'as pavedė M.Vallsui įgyvendinti verslui palankių priemonių paketą, vadinamąjį Atsakomybės paktą, kuriuo numatoma mažinti mokesčius firmoms, stabdančius darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą; šių priemonių įgyvendinimas bus kompensuojamas mažinant kitas biudžeto išlaidas 50 mln. eurų.

Jis taip pat paprašė jo išjudinti naują „Solidarumo paktą“, kuris apimtų priemones išlaidoms švietimui ir sveikatos apsaugai didinti ir asmeninių pajamų mokesčiams mažinti.

Tačiau kai kurie Socialistų partijos veikėjai yra smarkiai nepatenkinti 51 metų M.Vallso paskyrimu į premjero postą.

Buvęs vidaus reikalų ministras labai populiarus tarp įvairių politinių pažiūrų rinkėjų, tačiau šis politikas, dėl savo stiliaus ir programos neretai lyginamas su buvusiu Didžiosios Britanijos premjeru Tony Blairu (Toniu Bleiru), yra užsitraukęs griežtesnės kairiosios pakraipos partios, socialistų, nemalonę.

Žaliųjų partija EELV jau paliko vyriausybės laivą, antradienio vakarą paskelbusi, kad „EELV atsisako dalyvauti Vallso vyriausybėje“, – nors būtent naujasis premjeras pasiūlė įkurti didesnę ministeriją, atsakingą už ekologiją, energetiką ir susisiekimą, kuriai jie galėjo vadovauti.

Pasak ekonomistų, dabar itin svarbus klausimas, ar naujoji vyriausybė toliau vykdys įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) sumažinti Prancūzijos biudžeto deficitą nuo 4,3 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tikėtina, kad Paryžius šį uždavinį atidės į šalį, tačiau tai gali užrūstinti Briuselį.

„Manau, Prancūzija puikiai žino savo įsipareigojimus. Jai buvo suteikti dveji metais – ir akivaizdu, jog reikia atlikti kai kuriuos darbus“, – euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) perspėjo antradienį.

Analitikai prognozuoja, kad M.Vallsas savo ministrus daug griežčiau kontroliuos negu jo pirmtakas.

F.Dabi pareiškė: „Buvo susidaręs įspūdis, kad Ayrault nelabai vadovavo savo vyriausybei.“

Buvusi Prancūzijos prezidento Francois Hollande (Fransua Holando) partnerė Segolene Royal (Segolen Ruajal) ketvirtadienį buvo sukritikuota internautų už tai, kad pasinaudojo daugeliui šventu Marianne (Marianos) – laisvos Prancūzijos simbolio – įvaizdžiu.

Socialistė S.Royal, kuri 2007 metais pralaimėjo prezidento rinkimus Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), pozavo žurnalui „Parisien“. Nuotraukoje, kurioje siekiama atkurti garsųjį Eugene Delacroix (Eženo Delakrua) paveikslą „La Liberté guidant le peuple“, ji pozuoja vilkėdama baltą apdarą ir laikydama rankose Prancūzijos vėliavą.

Daugeliui žinomame paveiksle Marianne ryžtingai žengia apnuoginta krūtine, vienoje rankoje laikydama vėliavą, o kitoje – šautuvą. Ji veda žmones per žemę, nuklotą kūnais kovotojų, kurie žuvo per Antrąją Prancūzijos revoliuciją 1830 metais, nuvertusią karalių Charlesą X (Karolį X).

S.Royal nuotraukoje krūtų nematyti, tačiau politikė tvirtai laiko iškėlusi vėliavą, o jos atgal vėjo plaikstomi plaukai „simbolizuoja politinę drąsą“, – rašoma žurnalo anonse, paskelbtame prieš penktadienį pasirodysiantį numerį su jos straipsnius „Išdrįsk, pone Prezidente!“.

Nuotrauka nedelsiant sulaukė internautų pašaipų tinkle „Twitter“; netrukus pasirodė ir kiti šmaikštūs foto montažai, kuriuose S.Royal vaizduojama su tuo pačiu apdaru ir Prancūzijos vėliava.

Viename tokių garsiajame „Titanike“ ją prie širdies glaudžia Leonardo DiCaprio (Leonardo Dikaprijo), kitame – ji stovi Bakingamo rūmų balkone, princui Williamui (Viljamui) bučiuojant savo sutuoktinę Kate (Keit).

Kitoje kompozicijoje prancūzų futbolo komanda pasipiktinusi žiūri, kaip teisėjas S.Royal skiria raudoną kortelę, arba ji žengia šalia buvusio savo partnerio F.Hollande'o, su kuriuo yra susilaukusi keturių vaikų.

Ji tapo vienu labiausiai aptarinėjamų žmonių Prancūzijos „Twitter“ tinkle, daugelis interneto vartotojų šaipėsi iš jos nuotraukos.

„Manau, kad Segolene Royal turėtų atleisti savo viešųjų ryšių patarėją. Ir dar atsiimti atleidimo išmoką“, - parašė @Chob59.

Tačiau būta ir tokių, kurie ją palaikė.

„@RoyalSegolene yra politikė, valstybės veikėja. Ji turi valdžią ir drąsos.. Tiesa, kartais ji erzina, bet yra dora“, – mano @tfsalomon said.

Remiantis žurnalo numerio anonsu, „Parisien“ straipsnyje S.Royal gina savo polinės drąsos viziją sakydama, kad labai svarbu žinoti, kaip „pasipriešinti dominuojančiai ideologijai“.

Ji taip pat palaiko šiuo metu kritikuojamą F.Hollande'ą dėl jo tvirtos pozicijos Malyje, kur šiemet buvo įvestos prancūzų pajėgos, ir Sirijos konflikte.

„Istorija jam bus teisinga“, – rašo ji.