Resmė pasiklydo kovo 3 dieną, svečiuodamasi Palangoje, nuo to laiko šunį kiti gyventojai pastebėjo tik kelis kartus.

Šeimininkai šuns ieškojo Kretingoje, Gargžduose, kitose vietose, kur galbūt galėjo būti pastebėtas keturkojis, tačiau tris savaites besitęsiančios šuns paieškos bevaisės.

Vis dėlto šeimininkai nepraranda vilties ir už surastą šunį žada piniginį atlygį – tūkstantį eurų.

Šuns savininkams dar vieną viltį padovanojo uostamiesčio gyventojai, kai trečiadienio vakarą pranešė pastebėję kalytę Debreceno gatvėje ir Šilutės plente netoli baro „Neringa“.

Kalytė – baikšti ir greita, todėl pamačius šunį prašyta neiti arti, o iš karto pranešti prieglaudoms ar kitoms specialioms tarnyboms.

Į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi pensinio amžiaus moteris ir pranešė apie skaudų įvykį vasario 24 d.

Veiksmas tądien po pietų vystėsi Sausdravų kaime, netoli Darbėnų. Moteris išvedė pasivaikščioti savo borderkolių ir cvergšnaucerių veislių šuniukus.

Jos augintinius užpuolė du palaidi vokiečių aviganio veislės šunys. Gyvūnai susipjovė. Šeimininkė paskubėjo gelbėti savo augintinį ir pati nukentėjo – svetimas aviganis jai perkando ranką ir sudraskė rūbus. Grumtynių su gyvūnais metu sulūžo ir moters akiniai.

Pasak pareigūnų, aviganių šeimininkas atėjo tik vėliau. Per šią kovą aviganiai užgraužė cvergšnaucerį.

Šunys neretai kelia problemų šeimininkams.

Nukentėjusioji kreipėsi į Maisto ir veterinarijos tarnybą, vokiečių aviganių šeimininkui buvo pradėta administracinė teisena.

Paaiškėjo, kad šuns įkandimas rimtai sužeidė moterį, buvo pažeistas rankos kaulas. Nukentėjusioji suprato, kad geranoriško žalos atlyginimo nesulauks, ir kreipėsi į policiją.

Pareiškime ji nurodė, kad patyrė 1 480 eurų nuostolį.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo. Bus tiriamos visos aplinkybės ir šunų šeimininko kaltė.

"Šunys neretai kelia problemų šeimininkams. Pirmadienį kretingiškiai pranešė apie gatvėmis palaidą bėgiojantį haskių veislės šunį. Vėliau į policiją kreipėsi jo šeimininkas prašydamas pagalbos rasti keturkojį. Pasirodo, šuo nusitraukė nuo pavadžio. Teko padėti jiems rasti vienam kitą. Gerai, kad šis, nors ir didelis šuo, buvo neagresyvus", – pasakojo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

Šeimininkė susitinka su augintiniu Bugu po mėnesio. Berno zenenhundo veislės šuo pabėgo gruodžio 19-ąją. Šeimininkė mano, kad jį galėjo išvilioti. 

„Jokio klausymo. Jis per tvorą – ir dingo. Vyras iš karto į mašiną. Apvažinėjome viską aplinkui, šuo dingo kaip į vandenį“, – pasakoja šuns šeimininkė Lukrecija Šidlauskienė. 

Apie besiblaškantį šunį prieglaudai pranešė kaimynė. 

„Paskambino moteris, kad tas šuo blaškosi po sodų bendriją. Parsivežėme, patikrinome mikroschemą ir viskas aišku. Šeimininkė pradėjo to šuns ieškoti po savaitės“, – sako „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė.

Šeimininkė sako sulaukusi skambučio, kad Bugo neatgaus. 

„Neatiduosime, viską darysime, kad iš jūsų šuo būtų atimtas. Mes parašėme raštą policijai, kad mūsų šuo nusavintas, kad jis tikrai buvo išviliotas“, – kalba šuns šeimininkė.

Šuo prieglaudoje atsidūrė jau ne pirmą kartą, todėl A. Volockytė prašė tarnybų dėl nepriežiūros jį konfiskuoti dar anksčiau. Nenorėjo grąžinti ir dabar. 

„Jis buvo mažo svorio, kai mes jį pasvėrėme. Rašėme pareiškimą ir VMVT tarnybai, kad tai yra Berno zenenhundo mišrūnas ir jo kūno bendras svoris yra tiesiog per mažas. Bet jie buvo nusprendę gyvūną vis tiek grąžinti šeimininkei, skirdami jai baudą dėl gyvūno nepriežiūros“, – teigia „Penktos kojos“ vadovė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tarnybos patikrino Bugo gyvenimo sąlygas namuose. 

Nuspręsta šunį grąžinti šeimininkei, o iš „Penktos kojos“ jį turi perimti „Nuaras“. 

Tarnybų neįleido į prieglaudą, nes nebuvo vadovės. Paaiškėjo, kad šuns prieglaudoje irgi nėra. 

A. Volockytė paaiškina, kodėl šunį perdavė kitiems, ir rodo medžiagą, kaip šuo gyveno tuo metu, kai buvo Vilniuje. 

„Bugas prieglaudoje tikrai stresavo. Seilės tekėjo, jis blaškėsi ir taip toliau. Todėl mes Bugui radome laikiną globą. Jis visą mėnesį ten ir buvo. Visoms tarnyboms buvo pranešta“, – kalba „Penktos kojos“ vadovė.

Specialistai sako, kad šunį konfiskuoti gali tik valstybinės tarnybos. 

Prieglauda parašė pareiškimą policijai dėl šeimininkės žiauraus elgesio ir šuns nepriežiūros. Šeimininkė – dėl šuns nusavinimo. 

Pasak tarnybų, vis dažniau pasigirsta istorijų visoje Lietuvoje, kai prieglaudos  paima šunis ir jų negrąžina. Vien aplink Kauną tokių įvykių per mėnesį buvo keli. 

Planai, kad Ryšininkų g. 11 sklype, kur anksčiau veikė antroji Klaipėdos miesto vandenvietė, iškils naujas modernus sporto ir laisvalaikio kompleksas, – iriasi pirmyn.

Šiomis dienomis savivaldybė pranešė skelbianti tokio objekto statybos, valdymo ir naudojimo perdavimo pagal koncesijos sutartį konkursą.

Jo laimėtojas naująjį kompleksą valdys daugiau nei du dešimtmečius – sutartį planuojama pasirašyti 25 metams.

Sporto ir laisvalaikio komplekse veiklos ras įvairiausių sporto šakų atstovai.

Numatoma, kad čia bus įrengta transformuojama universali sporto erdvė, skirta krepšiniui, lauko tenisui, tinkliniui, rankiniui, salės futbolui, badmintonui ir kitoms sporto šakoms. Planuojama, kad jos plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 5 tūkst. kv. m.

Daugiafunkciame sporto komplekse taip pat žadama įrengti po krepšinio, lauko teniso, tinklinio, rankinio, salės futbolo aikštę ir tris tinklinio bei penkias badmintono aikšteles.

Planuojamame objekte turėtų atsirasti ir dvi ledo aikštelės, atitinkančios Tarptautinės ledo ritulio federacijos IIHF reikalavimus su ne mažiau kaip 650 sėdimų vietų.

Skelbiama, kad daugiafunkcis kompleksas turi būti suprojektuotas, pastatytas ir įrengtas bei pripažintas tinkamu naudotis ir įregistruotas ne ilgiau nei per 32 mėnesius nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo dienos.

Gana patrauklioje vietoje iškilsiančio objekto statytojams prieš pradedant darbus dar reikės tinkamai paruošti teritoriją.

Pranešama, kad būsimo komplekso teritorijoje esantys pastatai buvo reikalingi minėtos vandenvietės veiklai, tačiau jau apie septynerius metus stovi nenaudojami.

Šiuo metu pastatuose yra likusios demontuotų įrenginių konstrukcijos, pavyzdžiui, aeracijos pastate tebėra gelžbetonio konstrukcijos, kurios siekia apie 5 m gylį.

Norint įgyvendinti projektą, koncesininkui teks pašalinti visa tai, kas nebereikalinga.

Paraiškas paskelbtam konkursui galima teikti iki šio mėnesio pabaigos.

Prie jos, keturkojų šeimynėlės, yra prisišliejęs dar vienas našlaitis – keliais mėnesiais vyresnis apelsinų spalvos katinėlis. Jis drąsesnis – ne toks baikštus kaip jo jaunesni likimo broliai, tačiau visiems jiems reikia nuolatinės globos. 

„Jei atsirastų „Kauno dienos“ skaitytojų, kuriems patiktų kuris nors kačiukas ar katė, padovanočiau. Prašau man skambinti tel. 8 686 32 673“, – sakė Rima.

Veisiasi drėgnose vietose

Gydytoja dermatovenerologė, Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėja Janina Stefanija Vasilavičienė teigia, kad grybelis veisiasi drėgnose vietose.

Dėl to svarbu ilgai kojų ir rankų nemirkyti, per ilgai nesipliuškenti baseine ar kitoje viešoje maudymosi vietoje. Gydytoja siūlo vengti vaikščiojimo basomis, rekomenduoja avėti gumines šlepetes. Svarbu leisti kojoms kvėpuoti, nes kuo joms šilčiau ir drėgniau, tuo patogiau grybeliui įsitvirtinti ir paveikti organizmą.

"Šiais laikais jaunimas, o dabar jau ir suaugę, vyresnio amžiaus  žmonės, labai mėgsta avėti sportbačius, net tada, kai nesportuoja. Tai yra patogi avalynė, bet ir puiki terpė veistis grybeliui, nes koja suprakaituoja, sušyla. Dažnai žmonės su tais batais prabūna visą dieną. Basučių era praėjo, jas avi tik maži vaikai, tačiau kai šilta ar netgi karšta, verčiau rinktis atvirą avalynę", – pataria gydytoja J.S.Vasilavičienė.

Šlepečių skolintis nepataria

Lietuvoje priimta, kad atėjus į svečius šeimininkai pasiūlo savo šlepetes. Tai laikoma svetingumo požymiu.

Gydytoja J.S.Vasilavičienė pataria tokio svetingumo gesto atsisakyti, nes svetimi batai – greitas ir lengvas būdas užsikrėsti grybeliu.

"Pagalvokite, juk niekas tų šlepečių po kiekvieno panaudojimo neskalbia, nedezinfekuoja. Juk visi turime savo šlepetes, tai kodėl jas siūlyti svečiams? – stebisi odos ir venerinių ligų gydytoja. – Ir svetimų batų nevalia skolintis."

Basomis vaikščioti taip pat nepatartina, nes namuose grybelis gali veistis ir ant žemės. Geriau rinktis arba savo atsineštą avalynę, arba likti vien tik su kojinėmis. Gydytoja J.S.Vasilavičienė užtikrina, kad grybelio batų parduotuvėse bijoti nereikia, jei tik atsinešate savo kojines ir jas apsimaunate prieš matuodamiesi batus. Jeigu rizikuojate ir matuojatės avalynę nuoga koja, tikimybė susirgti grybeliu yra gana didelė.

Atpažinti ir gydyti

"Jeigu pajutote, kad niežti tarpupirščius, o nagas pastorėjo, pakeitė formą, dydį, spalvą, ima skaudėti, reikia suskubti ir eiti pas gydytoją", – pataria dermatovenerologė J.S.Vasilavičienė.

Jeigu lauksite, situacija gali tapti sunkiau suvaldoma, o gydymas užtruks ilgiau, nes grybelis dažnai būna linkęs plėstis, ypač kai organizmas pavargęs, nusilpęs. Specialistė įspėja nebandyti grybelio gydytis patiems, nesigriebti liaudiškų gydymo būdų, nes taip situaciją galima tik apsunkinti.

Tinkamai gydomas grybelis, vartojant pritaikytus medikamentus, gali išnykti per pusę metų. Tiek laiko reikia, kol visiškai atauga naujas, infekcijos nepažeistas nagas.

Gydytoja dermatovenerologė įspėja, kad turėtų susirūpinti tos ir tie, kurie intensyviai meta svorį badaudami. Jų organizmas negauna pakankamai maisto medžiagų, dažniausiai būna labai nusilpęs, todėl tampa neatsparus ligoms, per silpnas, kad kovotų su įvairiomis infekcijomis. Grybelis dažnai puola tokius žmones.

Grybelio taip pat reikia itin saugotis po sudėtingų operacijų,  kaulų čiulpų persodinimo, chemoterapijos.

Kojų priežiūros kultūra

Gydytoja J.S.Vasilavičienė teigia, kad dėl grybelio turėtų susirūpinti senyvo amžiaus žmonės. Jiems grybelis plinta greičiau, lengviau juo užsikrėsti.

Situaciją apsunkina ir tai, kad dažnai senyvo amžiaus žmonėms sunkiau palaikyti švarą, higieną, jie neturi jėgų kasdien apsiprausti, o žmonių, kurie jiems padėtų – nėra.

Anot specialistės, daug kas priklauso ir nuo kojų priežiūros kultūros. Lietuviai nėra pratę vaikščioti basi, nuo senovės slėpdavo batus klumpėse, kaliošuose, todėl galbūt dėl to jiems nėra taip svarbu, kaip atrodo jų kojos, dėl to mažiau jomis rūpinasi.

Gydytoja sako, kad Indijoje žmonės dažnai vaikšto basi, tačiau grybeliu serga rečiau. Kodėl? Anot gydytojos, taip veikiausiai yra dėl to, kad indai įpratę kojas išskirtinai prižiūrėti, jomis rūpintis, nes visi jas mato. Dėl to ir ligos pastebimos bei gydomos greičiau.