Pasak jos, vertinant visumą, biudžetą verta palaikyti „net ir nebūnant valdančiojoje koalicijoje“.

„Jaučiu atsakomybę už tai, koks bus biudžetas kitais metais, ar tie pažadai, kurie yra duoti, bus įvykdyti. Biudžetas parengtas tikrai gerai – kyla pajamos labai plačioms grupėms žmonių, t. y. nuo švietimo susitarimo įgyvendinimo, kur skirta papildomai beveik 400 milijonų eurų, iki kylančių algų pareigūnams, kultūros srities darbuotojams ir daugeliui kitų grupių“, – penktadienį LRT televizijai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manau, kad vertinant tą visumą biudžetą tikrai verta palaikyti, net ir nebūnant valdančiojoje koalicijoje“, – tvirtino ji.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) svarstė pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto projektui ir balsų dauguma nusprendė perduoti sprendimą tiek dėl institucijų, tiek dėl parlamentarų siūlymų Vyriausybei.

BFK posėdžio metu balsavo, ar pritarti asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta, tačiau balsų dauguma buvo nuspręsta šį klausimą, kaip ir Europos reikalų bei Švietimo ir mokslo komitetų siūlymus perduoti svarstyti Vyriausybei. Toks pats sprendimas bendru nutarimu buvo priimtas ir dėl kitų parlamentarų bei institucijų ir parlamento komitetų pasiūlymų.

ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.

BFK trečiadienį nepritarė Ekonomikos komiteto siūlymui 2024 metais keliams numatyti konkretų – 217 mln. eurų didesnį  finansavimą. 

Už tokį sprendimą balsavo opozicijos parlamentarai, o septyni valdančiosios daugumos atstovai nutarė, kad dėl papildomo kelių finansavimo sprendimą priimtų Vyriausybė, atsižvelgusi į išaugsiančias įplaukas iš kelių vinječių ir akcizų.     

„Įvertintų galimybę dėl kelių vinječių. Ta korekcija būtų specialiai įvertinta Vyriausybės“, – teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas siūlė kelių finansavo nesieti su „auksiniu akcizų procentu“.

Kelininkų siekiui, kad KPPP būtų nukreipiama 80 proc. degalų akcizo, jau pritarė du Seimo komitetai – Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių.

„(Vyriausybė – BNS) nesirištų prie akcizų, bet įvertintų projektuojamus kelių vinječių ir akcizų (įplaukų – BNS) padidėjimus kitąmet“, – teigė V. Mitalas.   

Pasak jo, iš kelių vinječių 2024 metais planuojama surinkti 37 mln. eurų daugiau nei šiemet, o iš akcizų – 110 mln. eurų daugiau. 

Valstybės biudžete keliams iš trijų šaltinių kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų (šiemet – 773,2  mln. eurų).  

KPPP 2024 metais numatyta tiek pat, kiek ir šiemet – 543 mln. eurų, iš bankų solidarumo  mokesčio keliams kitąmet atiteks dar 130,5 mln. eurų (šiemet – 148,4 mln. eurų, įskaitant skolintas lėšas), dar 41,8 mln. eurų yra ES finansavimas (81,6 mln. eurų).

Tokį sprendimą dėl Seime svarstomų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei Kelių įstatymų pataisų komitetas priėmė bendru sutarimu.

Susisiekimo viceministro Juliaus Skačkausko teigimu, atidėti terminą būtina dėl teismuose užtrukusių ginčų dėl sistemos kūrimo konkurso.

„Teisminiai ginčai tęsiasi nuo 2021 metų“, – komitete teigė viceministras. Jis mano, iki šių metų metų pabaigos teisminiai ginčai baigsis. 

Pasak J. Skačkausko, nuo 2024 metų įsigaliojus padidintiems dabar galiojančių sunkiojo transporto perkamų vinječių įkainiams bus surinkta apie 40 mln. eurų per metus: „Tas padidėjimas, kuris buvo numatytas veikiant e. tollingui, bus kompensuotas“.

Anksčiau jis sakė, kad iš pabrangusių vinječių per metus tikimasi surinkti 100-110 mln. eurų.

Seimas spalio 10-ąją priėmė svarstyti pataisas, kuriomis e. tollingo diegimas būtų atidėtas iki 2025 metų liepos. J. Skačkauskas tuomet teigė, kad ši data yra reali sistemos veiklos pradžia.  

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 22-ąją nusprendė, kad Kelių direkcijos skelbtą konkursą teisėtai laimėjo Vilniaus programinės įrangos kūrimo bendrovė „Proit“, tačiau, anot direkcijos, net jeigu teisminis ginčas baigtųsi dabar, pasirinktas rangovas nespėtų atlikti darbų iki 2024 metų liepos.

2022-ųjų pabaigoje Seimas jau pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis e. tollingo diegimą atidėjo iki 2024 metų liepos 1 dienos, anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų.

Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Vyriausybei nustačius naujus mokesčio už naudojimąsi Lietuvos keliais dydžius, per metus planuojama surinkti apie 90 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio, kuris bus skiriamas magistralinių kelių plėtrai ir priežiūrai.

LB turės atsakyti į penkis klausimus: du suformulavo komitetas, o tris – ekspertų vertinimo siekianti parlamentinė opozicija. 

Išvadą Seimui dėl mokesčių reformos LB turėtų pateikti iki rugpjūčio 1-osios. Rugpjūčio 3-ąją BFK vyks pirmoji diskusija dėl mokesčių reformos, joje dalyvautų finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ekspertų prašoma nurodyti, kokį poveikį reforma turės mokesčių mokėtojų veiklos formos pasirinkimui, mokestinio arbitražo mažėjimui bei pajamų nelygybės mažinimui. 

Opozicija siekia, kad ekspertai nurodytų, kokį poveikį ar įtaką mokestiniai pakeitimai turės smulkiam ir vidutiniam verslui, viduriniajai klasei, Lietuvos konkurencingumui pasaulyje, taip pat regionų plėtrai ir užsienio investicijoms.

Ekspertų taip pat prašoma išsklaidyti arba įtvirtinti abejones, kad mokesčių pertvarka skatins atsisakyti individualios veiklos, verslas kelsis į aplinkines valstybes arba mokesčių vengimo zonas, bei pateikti prognozes, kokia galima dėl to žala ekonomikai.

Ekspertų išvados prašo 47 opozicijai priklausantys parlamentarai. Tokios išvados gali pareikalauti penktadalis Seimo narių.

BFK yra paprašęs, kad Seimo komitetai ir komisijos mokesčių reformą apsvarstytų iki rugpjūčio vidurio, o tada projekto imsis BFK.   

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

Skubiai sušauktame posėdyje antradienį už siūlymą balsavo keturi komiteto nariai, prieš buvo šeši, o vienas susilaikė.

Šįkart pataisą siūlė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Petras Gražulis – jis siūlė iš naujo laikino mokesčio kompensuoti 50 proc. palūkanų už paskolą pirmam būstui įsigyti.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis Seime žurnalistams antradienį teigė, jog dalis mokesčio turėtų būti panaudojama palūkanų kompensavimui.

„Šiandien tokia pataisa yra, priklausys nuo to, kaip tą pataisą valdantieji ar palaikys, ar ne. Jeigu atmes, tada frakcija balsuos laisvai“, – teigė jis. 

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas anksčiau yra sakęs, naudojant lėšas ir kitoms reikmėms, „kiltų grėsmė nefinansuoti pagrindinio tikslo“, dėl kurio ir parengtas projektas.

Prieš balsavo vienintelis Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas, kiti pritarė bendru sutarimu. Seimas ketvirtadienį spręs, ar pritarti tokiai komiteto išvadai. 

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pabrėžė, kad laikinas įnašas nustatomas esant „išskirtiniam kontekstui“.

„Apie masyvią sumą lėšų kalbame – 1-1,5 proc. BVP, kas sudaro pusę gynybos biudžeto“, – teigė LB atstovas. 

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovės Eivilės Čipkutės teigimu, įvedusi tokį mokestį valstybė teiktų neteisėtą pagalbą.

„Iškraipoma konkurencija tarp bankinio sektoriaus rinkos subjektų, nes įvestas rezidentų koeficientas ir „Revolut“ nemokės mokesčio ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą“, – komitete prieš balsavimą teigė E. Čipkutė.  

Pasak jos, mokestis pažeidžia Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui.

Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, įprastas naujų mokesčių atveju šešių mėnesių terminas netaikomas dėl išskirtinių aplinkybių, skatinančių tokį įnašą nustatyti, – geopolitinės situacijos.  

Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas įsitikinęs, kad įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo nėra teisingas. 

„Rizikuojame šalies reputacija ir teisingumu, teisingos visiems mokesčių sistemos vardu, kuri Lietuvoje yra sukurta, vardan tam tikro pinigų kapšelio“, – komitete sakė V. Mitalas.  

Pasak jo, ši rizika yra didesnė negu rezultatas valstybės biudžetui. 

„Pelnas nėra nuodėmė. Yra sektorių, kurie pelningesni nei bankų sektorius. Tai (pelningumas – BNS) ne kriterijus mokėti solidarumo įnašą“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  

Laisvosios rinkos instituto atstovo Leonardo Marcinkevičiaus teigimu, valdžia turėtų atlikti įnašo ekonominio poveikio vertinimą.

G. Norkūnas tvirtino, kad tokia analizė nebūtina dėl trumpo įnašo galiojimo termino, bet poveikis bankų stabilumui, pasak jo, bus vertinamas. 

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius anksčiau sakė, kad solidarumo įnašas gali trečdaliu sumažinti bankų pelningumą, bet šiemet vis tiek jis turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai – 1,2 mlrd. eurų.  

Komitetas nepritarė opozicijos atstovų siūlymui dalį įnašo lėšų numatyti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.  

Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Valius Ąžuolas, Andrius Palionis ir Jonas Pinskus siūlė pusę įnašo lėšų numatyti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, o kitas lėšas skirti palūkanoms kompensuoti.

Už tokį siūlymą balsavo du komiteto nariai, prieš buvo penki, o trys susilaikė.

„Kad per pusę dalintume tą naudą, kuri pateks į biudžetą“, – teigė vienas pasiūlymo autorių A. Palionis.

Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, taip naudojant lėšas „kiltų grėsmė nefinansuoti pagrindinio tikslo“, dėl kurio ir  parengtas projektas.

„Kai toks svarbus klausimas, reikia visus išgirsti“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Pasak jo, Seimas projekto plenariniame posėdyje imsis ketvirtadienį, nes komitetas dėl jo sprendimą priims tik trečiadienį.

M. Lingė abejoja, ar komitete bus pritarta trijų Seimo narių iš opozicijos Valiaus Ąžuolo, Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus siūlymui dalį įnašo lėšų numatyti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.  

„Laikomės pozicijos skirti (lėšas iš bankų solidarumo įnašo – BNS) tam, kam galima. Čia jau būtų konstitucinis debatas, ar galima tokias išlaidas (daryti – BNS). Apie tai turėtų kalbėti Europos Centinis Bankas. Išlaidų paskirtis yra labai svarbus momentas – ar finansuoji savo buitinius reikalus, kuriems visada reikia pinigų, ar konkretų baigtinį projektą darai, kurio ir svarba turi būti ypatinga“, – teigė komiteto vadovas.  

Kai toks svarbus klausimas, reikia visus išgirsti.

Seimas praėjusį ketvirtadienį po pateikimo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, už jį balsavus 107 Seimo nariams, o toliau jis bus svarstomas skubos tvarka. Dokumento nepalaikė valdančiajai koalicijai priklausantys liberalai ir „laisviečiai“, tačiau palaikė dalis opozicijos.

Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų. 

Kaip sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, pirmadienį komiteto nariams Akcizų įstatymo pataisos bus pristatytos, vyks diskusijos su verslo ir institucijų atstovais, o trečiadienį komitete numatomas balsavimas. Tada komiteto išvadą ir pataisas svarstytų Seimas ir dėl jų apsispręstų iki liepos.      

„Gal Seimas per pusę kadencijos gali kažką nuspręsti tais klausimais. Norime apsukų, labiau su gyvenimu judančių“, – BNS teigė M. Lingė.

Jis patikino, kad kol kas nėra politinių susitarimų, iki kada Seime turėtų būti priimti pakeitimai.

„Nėra to tokio užsibrėžto (termino – BNS). Vyriausybė ateis su mokesčių paketu ne anksčiau gegužės, tai norėtųsi su akcizais ir išjudėti, nes prabanga beveik pusantrų metų įšaldyti sprendimo priėmimą“, – teigė M. Lingė.  

Anot jo, kadangi projekte numatoma, kad kai kurios nuostatos įsigalioja nuo 2024 metų, priėmimas turėtų įvykti iki kol Seimas išeis vasaros atostogų, kad liktų pusmetis iki jų įsigaliojimo.

M. Lingė taip pat pabrėžė, kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, kurios dabar yra įšaldytos, nes Lietuva neįvykdė įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl dviejų rodiklių, susijusius su mokesčių peržiūra nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos bei taršos srityse.  

Gal Seimas per pusę kadencijos gali kažką nuspręsti tais klausimais. Norime apsukų, labiau su gyvenimu judančių.

Pirmieji siūlymai iš žaliosios mokesčių pertvarkos paketo Seimui buvo pateikti 2021 metų gruodį. Iki šiol pataisos nėra apsvarstytos komitetuose, nors kai kurie pakeitimai turėjo įsigalioti jau nuo šių metų.  

Pataisas buvo atidėjęs Kaimo reikalų komitetas, kai 2022 metų sausį nepritarė Aplinkos ministerijos siūlymams dėl pigesnio dviejų rūšių kuro žemdirbiams ribojimų.

Komitetas nesutiko, kad būtų naikinamos lengvatos „žaliajam“ ir „raudonajam“ dyzelinui –  žemės ūkyje naudoti skirtiems gazoliams (žymėtiems dyzeliniams degalams) ir šildymo arba krosnių kurui, kuris naudojamas ir grūdų džiovyklose.   

Aplinkos ministerija siūlo, kad dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio veikloje, akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų, tačiau šio kuro žemdirbiai įsipilti bet kiek nebegalėtų dėl „lubų“, kurios 2024 metais būtų 100 tūkst. litrų. Vėliau „lubos“ žemėtų, pavyzdžiui, 2025-ųjų liepą – iki 50 tūkst. litrų.

Pataisomis ketinama įvesti anglies dioksido (CO2) dedamąją – akcizų tarifo dalis eurais, taikoma akcizais apmokestinamiems produktams. Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus. 

Dedamoji taip pat būtų taikoma žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, o nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.

Akcizų įstatymo pakeitimai liečia šildymui naudojamas kuro rūšis, taip pat dalį transporto kuro. Pataisomis ketinama didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakoma lengvatų iškastiniam kurui, pavyzdžiui, angliai.  Didėtų akcizas ir šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui

Pakeitimai numato, kad akcizai neliečiami benzinui iki 2025 metų, tuo tarpu dyzelinas būtų palaipsniui suvienodinamas su benzino akcizais tam, kad nebūtų ekonominės paskatos rinktis taršesnį dyzeliną.

Taip pat numatoma 2023-2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti akmens anglies, kokso ir lignito akcizus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.

Gamtinėms dujoms, kurios tiekiamos buitiniams vartotojams, būtų taikomas 0,50 euro už vieną megavatvalandę akcizo tarifas.

Vyriausybė savo programoje yra nusimačiusi iki 2024-ųjų panaikinti mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, peržiūrėti akcizų taikymą energetiniams produktams, nuo 2025-ųjų įtraukiant anglies dioksido dedamąją į energinių produktų apmokestinimą, ir nustatyti akcizus šildymui naudojamoms durpėms, įskaitant durpių briketus.

„Vertinu frakcijos pasitikėjimą. (...) Tai nėra pareigos, kurių siekiau ar projektavau, bet pareiga komiteto darbą organizuoti taip, kad pateisinčiau tiek frakcijos pasitikėjimą, kad grįžtų komandinis darbas ir kad turėtume vieningą Seimo, Vyriausybės politiką“, – antradienį Seime žurnalistams sakė M. Lingė.

Jis taip pat teigė, kad siektų daugiau vadovauti diskusijoms, o ne susitapatinti su komitetu.

„Pirmiausia turėtume turėti pokalbį pačiame komitete, komiteto valia turi būti išreikšta, tai dar nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet komitetas nėra vien pirmininkas ir turėtų atsispindėti daugiau moderacinio vaidmens funkcijoje, bet nebūtinai, kad asmuo susitapatintų su komitetu. Turbūt čia yra pagrindinis tikslas“, – sakė M. Lingė.

Šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) vadovaujantis parlamentaras teigė tikintis, kad BFK jam pavyks rasti bendrus sutarimus tarp valdančiųjų ir opozicijos.

„Teko dirbti komitete, kuris turi šešis ir šešis (opozicijos ir valdančiųjų narius – BNS), ir mes tuos susitarimus rasdavome. Manau, kad ir šiomis aplinkybėmis veikiant, kai turime panašias proporcijas, kad pavyks rasti ir su kolegomis kitame komitete reikalingus sprendimus“, – sakė M. Lingė.

Komiteto narys iš Darbo partijos frakcijos Vytautas Gapšys teigė su naujuoju pirmininku besitikintis konstruktyvaus darbo.

„Žiūrėsim, ar sugebės išlaikyti gerą santykį opozicijos ir valdančiųjų bendro darbo. Iššūkių yra, manau, kad tų temų yra tikrai likusių, žiūrėsim, tikimės bendradarbiavimo“, – žurnalistams Seime sakė V. Gapšys.

Pasak jo, M. Lingė turi SRDK vadovavimo patirties ir tai gali būti pozityvu, tačiau „kartelė užkelta aukšta“.

„Kartelė užkelta yra tikrai aukšta, nes BFK kartu su Mykolu Majausku dirbo labai produktyviai, turėjome nemažai parlamentinės kontrolės veiksmų“, – sakė V. Gapšys.

Konservatoriai BFK vadovą deleguoja vietoje Mykolo Majausko, kuris paliko frakciją ir paskelbė atsistatydinantis iš komiteto pirmininko posto, kai buvo pašalintas iš partijos už su Vyriausybe nesuderintus siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.

M. Lingė sakė, jog būtų sudėtinga įsivaizduoti M. Majauską kaip eilinį narį BFK komitete. Anot jo, Seimas apsispręs dėl kvotų, tačiau tai padaryti būtų sudėtinga ir techniškai.