„Už visą įrangą, kuri buvo pirkta iš muzikos prekių parduotuvės, bet naudojau darbui, tą visą sumą ir grąžinau“, – BNS sakė parlamentaras.

„Tai nei būgnai, nei muzikos instrumentai, nei garso kolonėlės, tai kompiuterinė arba programinė įranga, kuri gali būti skirta darbui arba gali būti teoriškai naudojama audio inžinieriams, muzikantams ir t. t.“, – pridūrė jis.

Apie grąžintas lėšas parlamentaras trečiadienį informavo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Etikos sargai savo ruožtu konstatavo, kad dalis Seimo nario pirktos įrangos neatitinka Seimo valdybos patvirtinto aprašo, kas gali būti įsigyjama už parlamentines lėšas.

Nei aš, nei patarėjai neįžvelgėme kokio nors pažeidimo.

Tuo metu M. Matijošaitis įsitikinęs, kad nustatytos tvarkos nepažeidė.

„Nei aš, nei patarėjai neįžvelgėme kokio nors pažeidimo. Mes laikomės Seimo valdybos patvirtinto aprašo. Taip pat tikrino Seimo kanceliarijos Finansų skyrius, pažeidimų nenustatė. Man tiesiog apmaudu, kad toks ažiotažas kyla. Paprasčiausiai prisiėmiau politinę atsakomybę“, – BNS sakė parlamentaras, kodėl nusprendęs grąžinti lėšas.

M. Matijošaitis tvirtino, kad taip pasielgti jam rekomendavo ir partijos etikos sargai.

„Mano politinė bendruomenė teisėtai jautriai reaguoja net į neskaidrumo regimybę, ir dėl to, kad prisiimčiau politinę atsakomybę, nusprendžiau tai padaryti“, – sakė Seimo narys.

Vasario mėnesį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad M. Matijošaitis už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterių, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Kilus rezonansui, politikas pranešė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš jos Europos Parlamento rinkimų sąrašo.

Už A. Matulo ir S. Jovaišos pašalinimą iš komisijos dėl jų, kritikų vertinimu, per brangiai ir per daug už parlamentines lėšas įsigytų kompiuterių balsavo 23 parlamentarai, prieš buvo 41, 28 susilaikė.

„Man apmaudu, kad Seimo narys taip lengvai parduoda sąžinę už įvairius „Acer“ ir „Lenovo“, kurių bendra suma 11 tūkst. eurų. Kiek teko žiūrėti, kiti kolegos tikrai sugebėjo kompiuterius ir įrangą padėjėjams įsigyti pigiau“, – antradienį Seime kalbėjo A. Širinskienė.

Anot jos, A. Matulo buvimas etikos sargu rodo, kokie standartai keliami šios komisijos nariams.

„Ar konservatoriai neturi kitų narių, kurie atitiktų etikos standartus, kurie per „Skaidrinam“ akciją nebūtų nuskambėję, kaip įsigiję krūvą kompiuterių ir krūvą telefonų, kurių pajėgumai (...) kelia didžiulius klausimus“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Ji ragino „abejotinos reputacijos žmogų“ išbraukti iš Etikos ir procedūrų komisijos.

„Šiuo atveju, man labai apmaudu, kad duodame pavyzdį visuomenei, jog galime švaistyti parlamentinei veiklai skirtas lėšas, kad galima įsigyti abejotiną įrangą ir mes tą žmogų premijuojame buvimu Etikos ir procedūrų komisijoje, kur jis labai principingai bandys vertinti kitų kolegų įsigijimus“, – teigė parlamentarė.

Manau, garbingas žmogus nebūtų daręs čia to cirko ar performanso Seimo salėje, bet tiesiog atsiprašęs ir pasitraukęs prieš mėnesį.

„Manau, garbingas žmogus nebūtų daręs čia to cirko ar performanso Seimo salėje, bet tiesiog atsiprašęs ir pasitraukęs prieš mėnesį“, – pareiškė ji, reaguodama į prieš tai A. Matulo pateiktą viešą paaiškinimą dėl įsigytos kompiuterinės įrangos už parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

A. Matulas teigė, kad pirmą kartą jaučiasi taip nesmagiai aiškindamas, jog nieko blogo nepadarė ir kad be pagrindo yra kaltinamas įsigijęs nepagrįstai brangios bei galingos kompiuterinės technikos.

Seimo narys teigia dėl to patiriantis mobingą.

Konservatorius aiškino turįs tris biurus – Pasvalyje, Pakruojyje ir Vilniuje – bei keturis patarėjus. Pasak jo, vienas kompiuteris kadencijos pradžioje pirktas vienai patarėjai, dirbančiai Pakruojyje, antras – Pasvalio biurui. Pasibaigus nuomai jis kompiuterius sakė išpirkęs už nuosavas lėšas ir palikęs padėjėjams naudotis.

„Trečias kompiuteris, už kurį esą mokėjau 11 tūkst. eurų, tas kompiuteris, kurį pirkau Panevėžio „Topo centre“ su nuolaida, kainavo 1606 eurus. Ne 11 tūkst. eurų, nesu matęs Lietuvoje tokio kompiuterio“, – pabrėžė A. Matulas.

Seimo nario teigimu, visi jo pirkti kompiuteriai ir telefonai kainavo apie 11 tūkst. eurų.

„Kiti kolegos mieliau leidžia pinigus saldainiams, kavai, bet neaprūpina darbuotojų būtina įranga, aš kitaip elgiausi“, – tvirtino konservatorius.

„Pavyzdžiui, A. Širinskienė 2023 metais gėlėms išleido 1,5 tūkst. eurų (parlamentinių lėšų – BNS), aš išleidau 900 eurų. Suvenyrams A. Širinskienė išleido 2,8 tūkst. eurų, aš išleidau 1,4 tūkst. eurų. Knygoms A. Širinskienė išleido beveik 2 tūkst. eurų, aš išleidau 400 eurų, – vardijo A. Matulas. – Aš mažiau dalinau suvenyrų, bet aprūpinau darbuotojus, kurie ir patys maketuoja, ir ataskaitas leidžia. Galėsiu atnešti penkias ataskaitas, gražiausias knygeles po 40 lapų. Kolegos, aš tikrai nieko nepažeidžiau.“

Darbo partijos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas siūlė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, ar Seimo nariai nėra prisipirkę kiniškos įrangos, kuri gali būti nesaugi.

„Nes jeigu kinai viską nuskaito ir mato, ką jie veikia čia Seime ir kitur, tai yra nonsensas. Reikia rimtai į šį klausimą žiūrėti“, – teigė parlamentaras.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas pareiškė, kad konservatoriai neturi sąžinės neatstatydindami A. Matulo ir Sergejaus Jovaišos iš Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

„Ne veltui yra geras posakis, kad saugiausia vogti dirbant sargu, nes kai tu dirbi sargu, niekas neįtaria, kad tu vagi. Taip ir šioje situacijoje geriausia įsavinti lėšas yra dirbant Etikos komisijoje“, – kalbėjo jis.

„Padarykite taip visose komisijoje, pavyzdžiui, Savižudybių komisijoje turėtų būti tie nariai, kurie privedė ką nors iki savižudybės, nes jie žino, kaip tą daryti“, – pareiškė „valstietis“.

Akcijos „Skaidrinam“ duomenimis, pats V. Ąžuolas per trejus metus iš Seimo sandėlio įsigijo suvenyrų už beveik 29 tūkst. eurų.

Antradienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariu paskirtas Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas, nes šią frakciją palikus Silvijai Lengvinienei, „laisviečiai“ komisijoje nebeturėjo atstovo.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, nagrinėdamas parlamentinei veiklai panaudotas lėšas, atkreipė dėmesį, kad Etikos komisijos narys S. Jovaiša per kadenciją pirko penkis kompiuterius ir penkis telefonus, jis taip pat kėlė klausimą dėl brangios konservatoriaus A. Matulo, socialdemokratės Dovilės Šakalienės įsigytos kompiuterinės technikos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlė frakcijoms performuoti Etikos ir procedūrų komisiją iš naujo, bet nesulaukė frakcijų palaikymo.

„Tas turinys, kuris paskutiniu metu liejosi iš R. Žemaitaičio, ne tik kad nuvilia, bet ir šokiruoja“, – per Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas.

Seimo EPK dar pavasario sesijos metu pradėjo tyrimą dėl R. Žemaitaičio, kaip informavo komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė, šiuo metu laukiama, kol tyrimą dėl to baigs Generalinė prokuratūra.

Valdančiųjų konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos koalicinė taryba rugpjūčio pabaigoje dėl antisemitinių pasisakymų nusprendė R. Žemaitaičiui inicijuoti apkaltą.

R. Žemaitaitis savo paskyroje feisbuke birželį paskelbė keletą antisemitinio pobūdžio pasisakymų: piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje, apkaltino žydus lietuvių trėmimu, žudymu. Politikas vertino žinią apie Izraelio nugriautą palestiniečių mokyklą. Parlamentaras Izraelį prilygino karą Ukrainoje vykdančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir citavo antisemitinį eilėraštį.

Generalinė prokuratūra po politiko pareiškimų birželio pabaigoje pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Tolesnius sprendimus prokuratūra žadėjo priimti gavusi ekspertų išvadas.

Parlamentaro pasisakymus yra pasmerkę Lietuvos vadovai, kitų šalių diplomatai.

Dėl vieno iš šių pasisakymų – apie nugriautą palestiniečių mokyklą – partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R. Žemaitaičio narystę partijoje.

Seimo narys tvirtino savo teiginius apie žydus grindžiantis archyvuose rasta medžiaga.

Tokį sprendimą komisijos nariai priėmė bendru sutarimu.

„Yra faktas, kad neinformavo valdybos ir išvyko, ir be svarbios priežasties praleido vieną posėdį“, – sakė Etikos komisijos išvadų projektą rengęs konservatorius Kazimieras Starkevičius.

„Pažeidimas yra“, – konstatavo kitas išvadų rengėjas „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.

Jo teigimu, šis etikos sargų sprendimas turėtų būti įspėjimas ir kitiems nedrausmingiems parlamentarams.

„Manau, kad tai signalas ir žinia visiems Seimo nariams“, – sakė V. Fiodorovas.

Manau, kad tai signalas ir žinia visiems Seimo nariams.

Dėl V. Ąžuolo išvykos į Egiptą Seimo sesijos metu negavus Seimo valdybos leidimo į etikos sargus kreipėsi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pagal Seimo statutą, Seimo narys norėdamas sesijos metu išvykti į asmeninę kelionę, privalo kreiptis į valdybą ir gauti pritarimą.

Seimo vadovė trečiadienį komentuodama etikos sargų sprendimą pripažino, kad dėl Seimo statuto pažeidimo politikui negresia finansinės nuobaudos, mat iki šiol nėra priimtos pataisos, kurios leistų nemokėti parlamentarams dalies atlyginimo už be svarbios priežasties praleistus posėdžius.

„Tai negresia finansinėmis nuobaudomis. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad politikai turi moralinę atsakomybę. Kai kalbame apie pavyzdį, kurį norime rodyti visuomenei, tai yra ir taisyklių laikymosi pavyzdį, ir statuto laikymosi pavyzdį, galų gale karantino apribojimų laikymosi pavyzdį, šitoje situacijoje kalbėčiau daugiau apie politikų moralinę atsakomybę. Juoba, kad šis Seimo narys yra ir šešėlinės Vyriausybės narys, tad atsakomybė, galima sakyti, dvigubėja“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Naujienų portalas 15min.lt pranešė, kad Seimo narys V. Ąžuolas nepasirodė pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje kovo 10 dieną, o su šeima išskrido į Egiptą.

„Išvykome skubiai dėl asmeninių priežasčių, kurių nekomentuosiu. Noriu pabrėžti, kad Seime darbą atlieku sąžiningai, taip pat sąžiningai tarnauju rinkėjams, tačiau šeima man yra svarbiausia ir turiu įsipareigojimų būti šalia savo žmonos ir vaikų“, – portalui tuomet sakė politikas.

Teisėjų taryba reagavo į politiko teiginius apie Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimą ir Lietuvos teismų sistemą. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti parlamentaro pozicijos atitiktį Valstybės politikų elgesio kodeksui.  

Kovo 23 dieną B. Matelis LRT radijo laidoje, kritikuodamas nepakankamus skaidrumo standartus teisėjams, be kitų dalykų, kalbėjo apie teisėjų klanus.

„Kai svarstome teisėjų kandidatūras į tam tikrus postus, kalbame apie tai, kuriam klanui tas teisėjas priklauso. Teismų sistema lieka uždara, klaninė sistema, vienas kitą nusimazgoja ir kaltų kaip ir nebelieka. Gaila, kad su teismų reforma niekur toli nenuėjome“, – tuomet kalbėjo parlamentaras.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad B. Matelis viešojoje erdvėje išsakytais teiginiais peržengia dalykiškos ir etikos kritikos ribas, viešai skatina nepasitikėjimą teismų sistema bei ją sudarančiais teismais, kaip vieninteliu teisingumą  Lietuvoje vykdančiu subjektu, diskredituoja teismų sistemos ir ją sudarančių teismų, kaip valstybės valdžios, autoritetą, pasitikėjimą teismais, kuris yra kertinis teisinės demokratinės valstybės pamatas ir privalo būti gerbiamas bei stiprinamas.

„Teisėjų tarybos nuomone, netoleruotinos situacijos, kai aukšto rango valstybės politikas, tiesiogiai nagrinėjantis korupcijos prevencijos viešajame sektoriuje klausimus, taigi ir formuojantis visuomenės nuomonę šiais klausimais, darantis tiesioginę įtaką formuojant įstatymų leidžiamosios valdžios poziciją svarbiais korupcijos prevencijos ir su tuo susijusiais klausimais, rodo nepagarbą teismų sistemai“, – teigiama tarybos pranešime.

Teisėjų taryba pažymėjo, kad B. Matelio pareiškimai nėra suderinami su atsakingo politiko, ypač užimančio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, elgesiu.

Su B. Mateliu BNS kol kas susisiekti nepavyko.

Daugiau nei metus Seimo Etikos ir procedūrų komisijai vadovaujantis, tris kadencijas Seimo nariu dirbantis  konservatorius Antanas Matulas  turi patarimų naujokams – pirmiausia perskaityti dar kartą, matyt, ne kartą jau skaitytą, Konstituciją, išanalizuoti Seimo Statutą. Tarp būtinos „literatūros“ jis nurodo ir Valstybės politikų elgesio kodeksą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, Seimo valdybos sprendimą dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimo tvarkos.

„Teks jų griežtai laikytis, ten viskas surašyta. Tikiu, jeigu naujokai susipažins su šiais teisės aktais – tai pažeidimų bus žymiai mažiau. Norisi  palinkėti, kad visas parlamentas pasimokytų iš tų klaidų, kurias padarė mūsų kolegos, jų nekartotų, elgtųsi korektiškai, gerbtų Seimo kanceliarijos darbuotojus“, – Eltai sakė A. Matulas.

Politikos veteranas pažymi, kad į Seimą atėjusiems naujokams kadencijos pradžioje gali pasirodyti, kad „čia yra pasaulio bamba, jie gali pasijusti tarsi žvaigždės“.

„Tačiau reikės suvokti, kad jie atėjo į parlamentą tarnauti žmonėms. Iš savo patirties  galiu pasakyti, kad pradžioje, 1996 metais, atėjęs į Seimą, jaučiausi lyg ir sužvaigždėjęs, kad viską gali. Bet labai greitai atėjo suvokimas, kad daug ko nežinau, kad reikia išmokti klausyti, reikia išmokti diskutuoti, reikia išmokti tarnauti žmonėms“, – sako A. Matulas.

Jau penktą kadenciją Seime dirbantis Etikos ir procedūrų komisijos narys Kazys Starkevičius irgi turi patarimų naujokams dėl parlamentinės etikos: „prieš mesdamas akmenį į kitą – pagalvok apie save“.

„Iš savo ilgos parlamentaro darbo patirties galėčiau palyginti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su Konstituciniu Teismu. Tai, mano manymu, praktiškai tokia pati institucija, kuri tik sprendžia Seimo narių elgsenos klausimus, rodo politinės kultūros standartą“, – Eltai sakė K. Starkevičius.

Kaip kadenciją baigiančio Seimo nariai laikėsi etikos ir procedūrų atsispindi ir šią savaitę pristatytoje Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2020 metų veiklos ataskaitoje.

Daugiausia skundų – dėl eksparlamentarės A. Maldeikienės ir Seimo nario P. Gražulio žodyno

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sulaukė daug Seimo narių skundų vienų kitiems. „Prieš kelerius metus išvažiuojamajame komisijos posėdyje į Čekiją sužinojome, kad jie neturi jokio Seimo nario skundo dėl kitų Seimo narių. O pas mus įsigaliojusi tokio vienas kito skundimo praktika, tų klausimų mes turėjome labai daug“, – sako A. Matulas.

Tačiau jis pažymi, kad korektiškas, nuoseklus, kultūringas komisijos darbas prisidėjo prie to, kad tų skundų per pastarąjį pusmetį dėl neetiško Seimo narių elgesio ženkliai sumažėjo, ypač skundų vienas kitu. A. Matulo nuomone, galima manyti, kad Seimo narių elgesys pasikeitė į  gerąją pusę.

„Tiesa, buvo keli profesionalai Seimo nariai, kurie nesiskaitė su žodžiais, nerinko žodžių, bandė netgi įžeidinėt, matyt, specialiai, bet su laiku jie aprimo. Rekordininkė tikriausiai galėtų būti kolegė Agnė Širinskienė, nes ji rašė ant visų ir apie viską, o daugiausia skundų buvome sulaukę dėl kolegės Aušros Maldeikienės pasisakymų, bet kadangi jos neliko, ji išvyko dirbti į Europos Parlamentą, tai mums atkrito daug darbų. Nemažai buvo skundų dėl Seimo nario Petro Gražulio pasisakymų, bet jis vėlgi lyg ir aprimęs“, – sako A.Matulas.

Mane labiausiai šokiravo, kada vienos frakcijos nariai skundė tos pačios frakcijos narius, pavyzdžiui, kolegė „valstietė“ Agnė Širinskienė skundė kolegę „valstietę“ Rimą Baškienę, nors galėjo problemą, ieškant kompromiso, pačios išspręsti.

Beje, Seimo etikos sargai taip pat mano, kad padeda jų atliekamas prevencinis darbas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas sako, kad bendras politinės kultūros lygis kadenciją baigiančiame Seime šiek tiek sumažėjo dėl kelių „etatinių“ nekorektiškai besielgiančių Seimo narių ir dėl kelių skundikų.

„Mane labiausiai šokiravo, kada vienos frakcijos nariai skundė tos pačios frakcijos narius, pavyzdžiui, kolegė „valstietė“ Agnė Širinskienė skundė kolegę „valstietę“ Rimą Baškienę, nors galėjo problemą, ieškant kompromiso, pačios išspręsti“, – mano A. Matulas.

Dėl parlamentinių procedūrų pažeidimų Seimo etikos sargai turėjo nedaug skundų, jiems per 2020 metus teko rašyti 8 išvadas dėl to. Problemų dažniausiai kildavo dėl pirmininkavimo Seimo posėdžiams.

Seimo „valstiečiai“ buvo drausmingi

Seimo etikos sargų vertinimu, kadenciją baigiančio Seimo narių lankomumas buvo visas neblogas. „Manau, kad tai atsitiko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, buvo didelė drausmė valdančiosios daugumos, ypač „valstiečių“ frakcijoje. Reikia pripažinti, kad jie buvo drausmingi, bet ir opozicijai reikėjo stebėti procesą, oponuoti, todėl ir ji irgi buvo gana drausminga. Todėl lyginant su ankstesnėmis  kadencijomis lankomumas, manyčiau,  yra geresnis. Gal ir patys Seimo nariai suprato, kad visuomenei svarbu matyti savo Seimo narį aktyviai dalyvaujantį plenariniuose ir komitetų  posėdžiuose“, – sako A. Matulas.

Seimo nariai nelinkę atskleisti, kam pirko gėles

Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kontroliuojanti lėšų, skirtų parlamentinei veiklai, naudojimą, patikrinusi Seimo narių avanso ataskaitas, parengė 186 išvadas.

Etikos sargai nerado labai didelių pažeidimų. Parlamentarai daugiausiai nenurodydavo remontuojamo automobilio numerio, beje, leidžiama tik vieną remontuoti iš tokių lėšų. Bet Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas linkęs tai vertinti ne kaip piktnaudžiavimą, bet kaip nepastabumą.

Dažnas parlamentaras nenurodė, kam skirtos gėlės ar suvenyrai.

„Manau, kad yra perteklinis reikalavimas Seimo nariui nurodyti, kam konkrečiai padovanojo gėlę. Kartais būdavo ir tokių argumentų, kad man nekorektiška nurodyti, kad gėles ar vainiką pirkau kažkokiam mirusiam žymiam žmogui ar kolegai. Čia reikia galvoti, ar tikrai tokios ataskaitos yra reikalingos“, – sakė A. Matulas.

Ar naujoji valdžia bandys sustabdyti įstatymų leidybos traukinį?

Seimo Etikos ir procedūrų komisija šiais metais parengė 6 įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų projektus. Tačiau kadenciją baigiantis Seimas jų nepradėjo svarstyti. Į naujos kadencijos Seimą perrinktas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas sako, kad naujoji Seimo dauguma bandys keisti Seimo Statutą kad sustabdytų įstatymų leidybos traukinį, nes pernelyg daug ir greitai priiminėjami įstatymai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kaip nurodoma jos 2020 metų veiklos ataskaitoje, gavo 382 pareiškimus, raštus ir kitus dokumentus, parengė per 360 atsakymų, parašė 7 atsiliepimus ir skundus teismams.

2016–2020 m. Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisijoje dirbo 11 Seimo narių. Tai komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas, jo pavaduotoja Aušrinė Norkienė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, „valstietės“ Asta Kubilienė, Aušra Papirtienė, Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujanti Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorius Kazys Starkevičius, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, socialdarbietė Ona Valiukevičiūtė, Mišrios Seimo narių grupės atstovai – Petras Čimbaras, Virgilijus Poderys, Andrius Mazuronis.

„Pasikonsultavus su teisininkais tapo visiškai aišku, kad tai nėra Etikos ir procedūrų komisijos kompetencija. Todėl aš kaip komisijos pirmininkas kreipiausi į generalinį prokurorą, kad jis ištirtų ir atsakytų. Jeigu toks įtarimas pasitvirtintų ir būtų nustatytas klastojimas, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu nėra įtarimų dėl parašų klastojimo, ar nagrinėti Seimo pirmininko skundą, spręs jau kitos kadencijos Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Mūsų kadencija baigiasi, mes jau laiko nebeturime šito klausimo nagrinėti“, – po paskutinio šios kadencijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio Eltai sakė A. Matulas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su prašymu įvertinti parlamentarų, siekusių inicijuoti nenumatytus Seimo posėdžius šių metų lapkričio 4 d., elgesį, primena ELTA.

Seimo vadovo kreipimesi nurodyta, kad lapkričio 3 d. Seimo pirmininko sekretoriatą pasiekė Seimo narių siūlymas sušaukti du nenumatytus Seimo posėdžius. Seimo pirmininkas atkreipia dėmesį, kad, nors siūlymas buvo pasirašytas 47 Seimo narių, susipažinus su surinktų parašų lapais, buvo pastebėta, kad siūlymą pasirašė ne 47 Seimo nariai, o tik 45, nes 2 Seimo narių parašai kartojosi skirtinguose parašų rinkimo lapuose.

Seimo pirmininko vertinimu, toks parlamentarų elgesys, kai Seimo valdybai teikiamas galimai suklastotas dokumentas, diskredituoja visą Seimą ir turėtų būti nesuderinamas su Valstybės politikų elgesio kodeksu.

Beje, iniciatyva sušaukti nenumatytą Seimo plenarinį posėdį nebuvo realizuota, nes Seimas šią savaitę eiliniame posėdyje nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimų pažeidimų per Seimo rinkimus.

Etikos sargai prokurorams persiuntė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kreipimąsi dėl galimo dokumento klastojimo.

Parlamento vadovui įtarimų sukėlė nenumatytam Seimo posėdžiui surinkti politikų parašai, mat du Seimo nariai – Rita Tamašunienė ir Jaroslavas Narkevičius – pasirašė du kartus ant to paties lapo skirtingų pusių.

„Seimo pirmininko vertinimu, toks Seimo narių elgesys, kai Seimo valdybai teikiamas galimai suklastotas dokumentas, diskredituoja visą Seimą ir turėtų būti nesuderinamas su Valstybės politikų elgesio kodeksu“, – teigta V. Pranckiečio pranešime.

Nenumatytą Seimo posėdį inicijavo valdantieji „valstiečiai“. Šiame posėdyje turėjo būti svarstomas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl esą šiurkščių rinkimų tvarkos pažeidimų.

Seimo posėdis neįvyko, nes pritrūko iniciatorių parašų jį surengti.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė žurnalistams aiškino, kad politikai dukart pasirašė per klaidą, nes tuo pačiu metu rinkti parašai po keliais skirtingais dokumentais.