Antradienį po svarstymo 100 Seimo narių balsavo už tokį projektą, nė vienas nebuvo prieš ir 21 susilaikė.

Prie šio projekto parlamentarai grįžo po ketverių metų pertraukos.

Nors šis projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, apie tai jame nekalbama.

Viena didžiausių naujovių, palyginti su šiuo metu galiojančia tvarka, kad nuo 2024 metų Vilniuje būsto neturintys Seimo nariai nebebūtų apgyvendinami parlamento kanceliarijai priklausančiame viešbutyje Gedimino prospekte, o gautų kompensaciją būstui nuomoti.

„Kodėl neatsižvelgta į mūsų nuomonę? Dauguma juk pasakėme, kad nepritariame viešbučio privatizavimui, bet nuo 2024 metų numatomos kompensacijos. Šita vieta (Gedimino prospektas – BNS) pati geriausia, nes už tokius pinigus, kurie siūlomi, gal Naujininkuose, prie oro uosto, ir galima išsinuomoti“, – sakė opozicinių socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.

Dar viena naujovė projekte – kad savivaldybės nebeprivalėtų suteikti jų teritorijoje išrinktiems parlamentarams patalpų darbui. Planuojama skirti lėšų biurų nuomai – pirminiais duomenimis, apie 500 eurų per mėnesį.

Jeigu minėtas įstatymo projektas būtų priimtas ir įsigaliotų, Seimo narių jau lauktų ir  finansinės sankcijos už nelankomus posėdžius.

Pagal projektą, Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.

Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.

„Diskusija nebaigta dėl pravaikštų. Jei perlenksime lazdą, ar nebus taip, kad dalis Seimo narių balsuos prieš“, – teigė A. Sysas.

Fotobanko nuotr.

Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.

Jei perlenksime lazdą, ar nebus taip, kad dalis Seimo narių balsuos prieš.

Tuomet teismas konstatavo, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam posėdžiuose, to mėnesio algos mažinimas tik trečdaliu neatitinka atsakingo valdymo principo.

Tačiau minėtas projektas nesprendžia Seimo narių atostogų reglamentavimo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos nepritarė atskirų politikų siūlymams įteisinti atostogas, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo nutarimas. Komiteto nuomone, Seimo narių darbas yra nepertraukiamas.

Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas. Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.

Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.

Projekte taip pat numatyta, kad parlamentarai aprūpinami darbo vietomis Seime, transportu, jiems kas mėnesį skiriama vieno vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio suma su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti, pasibaigus kadencijai išmokama išeitinė kompensacija – ji negali būti mažesnė kaip dviejų ir didesnė kaip šešių mėnesių vidutinis parlamentaro atlyginimas.

Projektu taip pat reglamentuota, kas ir kaip galėtų išduoti leidimą kratai ir atlikti kratą Seimo nario darbo vietoje, namuose, automobilyje.

Anot projekto, tokiu atveju būtų privalu daryti vaizdo įrašą, o krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose galėtų būti atliekamas tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų.

Dabar kratą stebi Seimo kanceliarijos darbuotojai.

Dėl minėto įstatymo projekto priėmimo Seimo nariai turi balsuoti dar vieną kartą.

Vyriausybės vadovo vertinimu, Seimo narių darbo sąlygas reguliuojant pagal darbo įstatymus jų išlaikymas valstybei kainuos brangiau.

Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nepriimtą Seimo narių teisių ir pareigų įstatymą įvardina kaip esminį iš neatliktų parlamento darbų.

„Mes tą pačią plokštelę sukam eilę metų, jei mes norim, kad Seimo nariai dirbtų pagal darbo santykius reguliuojančius įstatymus, nuo aštuonių iki penkių, šeštadienį-sekmadienį būtų laisvadieniai, manau, valstybei kainuotų gerokai brangiau“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Jei reikėtų mokėti už darbą po 17 valandos ir darbą šeštadieniais-sekmadieniais,  tai yra dvigubas tarifas, pusantro tarifo, visgi Seimo narys visą laiką Seimo narys ir tą pareigą privalo vykdyti, o kaip jis darbą organizuoja tarp sesijų, ar jis aktyvus, ar ilsisi, rinkėjai įvertins“, – kalbėjo premjeras.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad Seimo narių atostogų klausimas „keliamas jau virš 30 metų“, ir šis sprendimas galės būti priimtas, kai parlamente tam bus pakankamai politinės valios“. Jis abejojo, ar tai gali įvykti šioje kadencijoje.

Tuo tarpu Seimo pirmininkas V. Pranckietis nepriimtą įstatymą sako esant vienu pagrindinių neatliktų darbų. Parlamento vadovas pažymi, kad nepriimant šio įstatymo Seimo nariams nėra taikomos ir sankcijos už praleistus posėdžius.

Seimo narys visą laiką Seimo narys ir tą pareigą privalo vykdyti, o kaip jis darbą organizuoja tarp sesijų, ar jis aktyvus, ar ilsisi, rinkėjai įvertins.

„Seimo narių teisių ir pareigų įstatymo mes nepriėmėme, nes jis užsigulėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, principingai nepakeliant iš stalčiaus dugno ir nesprendžiant. Sprendimai galėjo būti neigiami, bet jie turėjo būti daromi tame tarpe ir atostogos, ir bausmės, ir lankomumas, ir Seimo statuto pažeidimai, tai didelis kompleksinis darbas, kuris nepadarytas“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas buvo pateiktas 2017-ųjų liepą, po to nugulė komitetų stalčiuose. Projektas strigo parlamentarams nesutariant tiek dėl atostogų įteisinimo, tiek dėl kitų nuostatų.

Darbo grupės parengtas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas apima visus su parlamentarų teisėmis, pareigomis, darbo sąlygomis susijusius klausimus, numatyto nuobaudas už posėdžių nelankymą ir pan.

Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Seimas antradienį baigia eilinę pavasario sesiją ir į parlamento rūmus turėtų susirinkti jau rugsėjį, kai prasidės paskutinė šios kadencijos – rudens – sesija.

Pagal Konstituciją, parlamentas rengia pavasario ir rudens sesijas. Pirmoji prasideda kovo 10-ąją, baigiasi birželio 30-ąją, antroji – rugsėjo 10-ąją ir baigiasi gruodžio 23-iąją. Darbą tarp sesijų parlamentarai organizuoja savo nuožiūra.

„Mes nesame kitokie nei visi Lietuvos žmonės, esame jų dalis, be privilegijų ar išskirtinių sąlygų. Pagaliau išspręskime Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų klausimus, aiškiai ir be galimybių interpretuoti apibrėžkime parlamentarų teises, pareigas ir atsakomybes tų pareigų nesilaikius“, – sekmadienį rudens sesijos pradžios proga teigė V.Pranckietis.

„Gerbkime Konstitucinio Teismo nutarimus, išspręskime Seimo narių atostogų klausimus, žmonės to tikisi. Negalima be pabaigos atidėlioti Konstitucinio Teismo sprendimo, privalome jį įgyvendinti“, – pabrėžė jis.

Siūlymą įteisinti 40 dienų atostogas Seimo nariams yra pasiūlę V.Pranckietis, jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Šios idėjos šalininkai sako, kad įtvirtinti atostogas įpareigoja Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Jų teigimu, nesant reguliavimo, šiuo metu Seimo nariai gali poilsiauti ir 100 dienų per metus. Kritikai stebisi, kad Seimo nariams siūloma įtvirtinti dvigubai ilgesnes atostogas nei kitiems dirbantiesiems.

Sekmadienį parlamento vadovas taip pat kolegoms priminė, kad būtina lankyti Seimo posėdžius.

„Visi mes prisiekėme laikytis Lietuvos Konstitucijos. Taip pat turiu priminti, kad pagal Konstituciją Seimo narys privalo lankyti Seimo posėdžius, todėl gerbdami save ir tuos, kurie mus išrinko, laikykimės svarbiausio valstybės įstatymo“, – ragino V.Pranckietis.

Sekmadienį, pirmą rudes sesijos dieną, posėdžio pradžioje registravosi 110 parlamentarų iš 141.

Seimo pirmininkas taip pat sakė, kad įstatymų leidyboje neturėtų lenktyniaujama.

„Teisės aktų projektų skaičius neturėtų būti Seimo nario produktyvumo rodiklis“, – teigė jis.

V.Pranckietis atkreipė dėmesį ir į parlamentinės kovos metodus.

„Protokoliniai bakstelėjimai, statutinis kandumas, nuomonių esmės ir reprezentacijos anachronizmas iškreipia Seimo darbo principus“, – kalbėjo jis.

Seimo pirmininkas teigė, kad vienas svarbiausių šios sesijos darbų bus „priimti teisės aktus, kurie sudarytų galimybes gyventojams didinti pajamas, gerinti dirbančių žmonių padėtį, mažinti socialinę atskirti, kovoti su korupcija“.

„Rengiamas valstybės biudžetas atspindės Vyriausybės programos tikslus“, – tvirtino jis.

Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Per šią rudens sesiją planuojama surengti 24 plenarinius posėdžius. Jos darbų programoje – apie 500 projektų.

Tačiau Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas sekmadienį atkreipė dėmesį, kad dar nėra buvę, kad tokia didelė dalis planuojamų svarstyti projektų būtų neparengti ir neregistruoti.

Ministro pirmininko teigimu, Seimo nario veikla yra specifinė, todėl jai taikyti darbo įstatymų nuostatų neįmanoma.

„Pasakę A, turime pasakyti ir B. Nustatę atostogas, turėtume nustatyti darbo laiko režimą, darbo dienos trukmę. Tada visa kita, kas nepatenka į 40 valandų per savaitę, tampa viršvalandžiais, už juos turi būti kompensuojama ir atlyginima“, - interviu BNS sakė premjeras.

„Seimą pervedus į darbo įstatymų reguliuojamus santykius, mes, matyt, turėtume milžinišką skylę biudžete. Seimo nariai dirba ir šeštadieniais, ir sekmadieniais - ką, tuomet turi būti dvigubas tarifas?“ - kalbėjo premjeras.

Anot S.Skvernelio, pakaktų tvarkos, kad parlamentarams suplanavus atostogas būtų nustatomi terminai, kada jie ilsėsis, tuo metu jie negalėtų naudotis parlamentinei veiklos skirtomis lėšomis.

Įteisinti 40 dienų atostogas pasiūlė parlamento vadovas Viktoras Pranckietis, jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Šios idėjos šalininkai sako, kad įtvirtinti atostogas įpareigoja Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Jų teigimu, nesant reguliavimo, šiuo metu Seimo nariai gali poilsiauti ir 100 dienų per metus. Kritikai stebisi, kad Seimo nariams siūloma įtvirtinti dvigubai ilgesnes atostogas nei kitiems dirbantiesiems.

Premjero teigimu, piktnaudžiaujančius parlamentarus geriausia įvertina rinkėjai.

„Jeigu nori, Seimo nariai gali naudoti ne tik 103 dienų atostogas tarp sesijų, bet ir nedirbti per sesijas, prasnausti plenarinius posėdžius. Bet tavo darbo kokybę vertina žmonės. Tokiu atveju, matyt, po ketverių metų daugiau nebedirbsi“, - teigė ministras pirmininkas. S.Skvernelis taip pat yra Seimo narys.

Seimo pavasario sesijas prasideda kovo 10-ąją, baigiasi birželio 30-ąją, rudens sesija vyksta nuo rugsėjo 10-os iki gruodžio 23-os.

Kaip rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, „valstiečiai" R.Baškienė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Sveikatos reikalų komiteto vadovė Agnė Širinskienė baigiantis pavasario sesijai pasiūlė įteisinti 40 darbo dienų parlamentarų atostogas, dvigubai ilgesnes nei eiliniams piliečiams ir sukėlė diskusijų bangą. Tokiam siūlymui pareiškė nepritariantys daugumos Seimo frakcijų atstovai.

„Kolegos žino - bus atostogos, nebus parlamentinei veiklai skirtų pinigų. Dėl to ir kyla pasipriešinimas", - pareiškė R.Baškienė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, parlamentinei veiklai skirtos lėšos Seimo narių sąskaitas pasiekia nepriklausomai nuo to, ar vyksta plenariniai, komitetų ir komisijų posėdžiai, ar jie poilsiauja.

Tačiau Seimo vicepirmininkė mano, kad, įteisinus atostogas, per jas politikai negalėtų taikytis į vadinamuosius kišenpinigius, kurie dabar per mėnesį siekia 817 eurų.

Anot R.Baškienės, šiais metais realiai parlamentarai turi galimybę atostogauti net 103 dienas: „Kas, turėdamas tiek poilsio, norės įsisprausti į kažkokius rėmus ir mainyti jas į siūlomas 40 dienų? Nors Seimo statutas numato, jog tarp sesijų parlamentarai laiką planuoja patys, joks darbas realiai nevyksta. Daiktus reikėtų vadinti tikraisiais vardais. Tegul R.Baškienė bus labai nemylima savo kolegų, bet turime pasakyti, kad karalius nuogas - voliojamės ant smėliuko, o vaizduojame, kad dirbame, išvažiuojame atostogauti su šeima į užsienį, o aiškiname, kad vykdome parlamentinę kontrolę ar dar ką nors. Turėdami oficialias atostogas mes jaustumės laisviau ir oriau - nereikėtų slapukauti ir kiekvieną kartą bijoti. Gulėtum sau pajūryje ir nebijotum žiūrėti žmogui į akis, nes žinotum, kad atostogos“.

Seimo narių darbo grupės paruoštame pirminiame parlamentarų teises ir darbo sąlygas nustatančio įstatymo projekto variante atostogos nereglamentuojamos, bet V.Pranckietis tikisi įtikinti kolegas jų reikalingumu. Seimo valdyba šią savaitę priėmė sprendimą dar mėnesiui pratęsti darbo grupės veiklą.

„Vis tik norim įrašyti atostogas. Aš tikrai noriu įrašyti ir įtikinti žmones, kad jų reikia, kam mums vaidinti gražius, jei mes galime būti gražūs. Atostogas įteisinti būtų labai svarbu“, – BNS sakė Seimo pirmininkas.

Darbo grupės parengtame įstatymo projekto variante atostogos neįrašytos laikantis pozicijos, kad toks parlamentarų darbo ir poilsio laiko reglamentavimas nebūdingas Vakarų valstybėms, o Seimo nario mandatas yra nepertraukiamas.

Konstitucinis Teismas dar 2004 metais paskelbė, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, o įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas, tačiau šis nutarimas iki šiol neįgyvendintas.

Pasak V.Pranckiečio, darbo grupės parengtame įstatymo projekte yra ir daugiau taisytinų dalykų. „Yra neatitikimų su logika, buvo įrašyta, kad Seimo nariai galėtų dengti komunalines išlaidas iš Seimo nario parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, bet tai ne parlamentinių išlaidų klausimas, už savo buitį turėtų mokėti patys“, – sakė V.Pranckietis.

Darbo grupės parengtame projekte numatyta taip pat numatyta išlaidas parlamentinei veiklai didinti nuo dabartinio vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio, šiuo metu apie 800 eurų, iki prieš krizę buvusio 1,7 VMDU, tačiau grupės narė Rima Baškienė tvirtina, kad balsuojant parlamente bus pritarta Semo narių grupės siūlymui apsistoti ties dabartiniu 1 VMDU.

Dydis 2008 metais sumažintas iki 1 VMDU. Sumažinimas kaskart nustatomas metams, bet iki šiol visada būdavo pratęsiamas.

Darbo grupės parengtame įstatymo projekte dėl parlamentarų veiklos garantijų taip pat siūloma leisti parlamentinei veiklai skiriamas lėšas naudoti trumpalaikei automobilio nuomai, ne daugiau kaip septynias dienas per mėnesį.

Pastaruosius kelis mėnesius, pagal naujų Seimo valdančiųjų nustatytą tvarką, parlamentinės lėšos automobilio nuomai negali būti naudojamos. Iki šios tvarkos įvedimo parlamentarai galėjo neribotai naudoti parlamentinei veiklai skirtas lėšas automobilio nuomai.