M.Bastys atsistatydinimo prašymą įteikė penktadienį, negavęs leidimo dirbti su slapta informacija dėl asmeninių ryšių su Rusijos energetikos kompanijų ir nusikalstamo pasaulio atstovais.

Trauktis iš parlamento vadovybės M.Bastį ketvirtadienį paragino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga.

VSD medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

VSD vertinimu, šie ryšiai daro M.Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.

Penktadienį Seime svarstant M.Basčio atsistatydinimo prašymą socialdemokratai kėlė klausimą dėl V.Pranckiečio įpareigojimo vicepirmininkams bei komitetų vadovams gauti leidimus dirbti su slapta informacija, stebėjosi, kodėl VSD medžiaga pasklido viešai, taip pat kėlė klausimus, kokio likimo sulauktų komiteto vadovas, jei tiesiog neprašytų leidimo dirbti su slapta informacija.

„Mane nustebino, kad ta pažyma buvo vieša, kitas dalykas, kokia prasmė yra to prašymo ir tos pažymos? Ta pažyma teikiama asmeniui, kuris prima sprendimą, suteikti leidimą ar nesuteikti. Ne VSD priima sprendimą suteikti leidimą, o šiuo atveju Seimo pirmininkas, todėl ta informacija suteikiama pagal principą – būtina žinoti priimant sprendimą. Galima nuspręsti suteikti leidimą ar nesuteikti, įvertinant pateiktą informaciją. (...) Klausimas, ar Seimo pirmininko pavaduotojai, visi Seimo komitetų pirmininkai ir pavaduotojai privalo turėti tokį leidimą, manau, kad ne, manau, kad visiems to nereikia“, – kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Konservatorius Arvydas Anušauskas tvirtino, kad kvestionuodami būtinybę gauti leidimą dirbti su slapta informacija socialdemokratai bando diskusiją nukreipti nuo esminio klausimo apie aukštas pareigas einančio asmens patikimumą.

„Reikėtų kalbėti ne apie kokius nors dalykus, kur bandoma nukreipti kalbą, reikia, nereikia leidimo tam tikroms pareigoms. Bet kurioje šalyje visi parlamento vadovai be išimties turi tokius leidimus, tokia darbo specifika, tie leidimai yra reikalingi. Be abejonės, kai pateikiamas dokumentas, kurio turinys mums daugmaž žinomas, kalba gi nėra apie atsitiktinius dalykus, kurie gali pasitaikyti politikui“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Konservatorius Kęstutis Masiulis ragino socialdemokratus neginti abejonių dėl neskaidrių ryšių sukėlusio kolegos.

„Šita gynyba man daug pasako apie socdemus, ir nieko gero nepasako, man daug ką blogo pasako. Socdemai, jūs čia važiuojate stipriai į griovį, ar tikrai reikia čia taip stipriai ginti šitoje situacijoje?“ – klausė K.Masiulis.

Įtampai kaistant tarp konservatorių ir socialdemokratų kilo žodžių karas, pasibaigęs įžeidinėjimais.

„Gaila matyti Kovo 11-osios išvakarėse, kad tampame pažymomis valdoma valstybė. Vis dėlto aš manau, kad tie, kurie šiandien kalbėjo iš tribūnos, dėjosi šventaisiais, norėčiau prisiminti tokį paprastą įvykį, neseniai futbolo metų apdovanojime „Villon“ viešbutyje teko A.Anušauską matyti greta garsaus (prieštaringai vertinamo) verslininko iš Tauragės Arūno Pukelio (pravarde Švinius). Ką turėtų tada A.Anušauskas, deklaruoti ar atsistatydinti?“ – kalbėjo A.Skardžius.

A.Anušauskas į tai atsakė minimo verslininko nepažįstantis, tad jo ir neidentifikavęs renginyje, jis replikavo, kad socialdemokratams A.Pukelis akivaizdžiai – gerai pažįstamas, taip pat užuominomis kalbėjo apie A.Skardžiaus šeimos verslo sąsajas su rusais.

„Ačiū už suteiktą garbę ir siūlau baigti minėti Kovo 11 -osios išvakarėse pačią šią šventę, nes jūs jos nesate nusipelnęs“, – savo kalbą baigė A.Anušauskas.

A.Skardžius į tai atsakė turintis visus leidimus dirbti su slapta informaciją, o A.Anušauskui rėžė: „Esate visą laiką melagis, šmeižikas ir, sakykime, esate moraliai kritęs žmogus“.

Svarstant M.Basčio atleidimo klusimą taip pat parlamentarai išsakė abejonių ir dėl jo galimybių likti Seime. M.Bastys penktadienio rytą BNS pareiškė, kad ketina trauktis iš Seimo vadovybės, tačiau parlamentaro mandato neatsisakys. Jis žada kreiptis dėl tyrimo į Generalinę prokuratūrą.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paskelbė pirmadienį pradėsiantys rinkti parašus po apkaltos M.Basčiui tekstu. Inicijuoti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė.