„Istorijoj taškas nepadėtas, nepavyko susitarti vieną dieną, penktadienį numatytas antras susitikimas, bet čia aš matau labai daug politikavimo, nes aš nematau realaus pagrindo, ko dar trūktų, kokių pažadų iš Vyriausybės mokytojams. Aš labai daug pagrindo tokiai priemonei kaip streikas nematau“, – trečiadienį interviu Žinių radijui komentuodamas antradienį vykusias ministerijos ir mokytojų derybas sakė P. Saudargas.

Pasak jo, atlyginimų augimas kitąmet numatytas, o šiemet, kaip mokytojai dėl to kelia reikalavimus, net neįmanomas.

Aš labai daug pagrindo tokiai priemonei kaip streikas nematau.

„Dėl atlyginimų yra susitarta ir nacionaliniam susitarime tas dydis, 130 proc. VDMU, numatytas, kad jį pasieksime, ir per du laiptelius, nuo sausio ir rugsėjo pirmos. Reikalavimas, kad jau dabar, nuo šios rugsėjo pirmos kiltų mokytojas atlyginimas, yra tiesiog nerealizuojamas, nes šių metų biudžeto jau negalima pakeisti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui antradienį derybose su profesinėmis sąjungomis nepavyko sutarti dėl atlyginimų kėlimo mokytojams kitąmet.

G. Jakštas pasiūlė mokytojų atlyginimus kitąmet nuo sausio didinti 6 procentais, bet paramos nesulaukė. Pagal jo siūlymą, bendras augimas 2024 metais būtų 20,5 procento.

Pedagogų atstovai siekia, kad mokytojų darbo užmokestis nuo sausio augtų sparčiau nepaisant pažadų, jog jau rugsėjį algos pasieks 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.

Ministras sakė, kad mokytojų algų kėlimui kitais metais papildomai reikės apie 300 mln. eurų.

P. Saudargas teigė suprantantis, kad mokytojai, kaip ir visi žmonės, nori sau geresnių sąlygų, bet profesinių sąjungų lyderiai „turi matyti realybę adekvačiai“.

„Ta priemonė, kad jau streikuojam, yra per griežta šiuo atveju“, – reziumavo konservatorius.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga, vadovaujama Andriaus Navicko, penktadienį surengė įspėjamąjį streiką, o rugsėjo 29 dieną planuoja pradėti tikrą streiką.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

„Mano supratimu, tie pakeitimai, kurie susiję su gyventojų pajamų mokesčio perstumdymais, turi būti minimalūs arba išvis jų nebūti. Mums reikėtų susikoncentruoti į pelno mokestį, pasižiūrėti, ar yra dalykų, kurie gerintų Lietuvos konkurencingumą pelno mokesčio įstatyme, ir tiek GPM, tiek nekilnojamo turto mokestį padėti į šalį“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Jis mano, kad net ir mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji pagal individualią veiklą turės mokėti didesnius mokesčius, be to, taps painesnis buhalterijos tvarkymas.

„Man atrodo, kad bandydami pasiimti vieną kitą centą mes galime prarasti didesnes sumas“, – kalbėjo V. Mitalas.

Laisvės partijos atstovas sako, kad Vyriausybė klaidingai formuoja lūkestį apie geresnę viešųjų paslaugų kokybę.

„Aš kuo toliau, tuo labiau matau, kad atskiri (mokesčių reformos – BNS) dėmenys yra netikslingi, nepakankami arba net neteisingi ir kažkokio didelio pokyčio šita reforma ar taip, ar taip jau nebežada atnešti“, – kalbėjo V. Mitalas.

„Įgyvendindami akcizų pertvarką surinksime papildomai iki 200 mln. eurų sumą į biudžetą, o visa kita yra (...) diskusija ir sprendimai apie niekalus jau likę“, – pridūrė jis.

Laisvės partijos atstovas BNS patikslino, jog kalbėjo apie šiemet gegužę Seime priimtą „žaliųjų“ kuro akcizų paketą ir rėmėsi finansų ministrės Gintarės Skaistės pateiktais skaičiais.

Ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

V. Mitalas birželio pabaigoje yra sakęs, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.   

Tuo metu Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau sakė, kad frakcija Seime neremia didesnio individualios veiklos ir dovanų apmokestinimo, tačiau, pasak jos, reformos pakete yra gerų dalykų, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlyti pelno mokesčio pakeitimai, kurie leistų lengviau augti 10 tūkst. smulkių įmonių.

Finansų ministrė G. Skaistė yra sakiusi, jog reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

„Tai ne „dvišalis konfliktas“, tai – vienpusė agresija. Putinas prie Ukrainos sienos sutraukė jau 150 000 karių. Kodėl? Kol kas atsakymų nėra“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė į Rytų Ukrainą išvykęs Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Jis bendrą pareiškimą paskelbė kartu su Lenkijos Seimo vicemaršalka Malgorzata Maria Gosiewska (Malgožata Marija Gosievska) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmuoju pavaduotoju Ruslanu Stefančiuku.

Delegacijos lanko įvairius taškus Donbaso regione, susitinka vietos pareigūnais, gyventojais, kariais.

Tai ne „dvišalis konfliktas“, tai – vienpusė agresija. Putinas prie Ukrainos sienos sutraukė jau 150 000 karių. Kodėl? Kol kas atsakymų nėra.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pirmadienį pareiškė, kad Rusija aplink Ukrainą ir aneksuotame Krymo pusiasalyje yra sutelkusi per 150 tūkst. karių.

Apie pajėgų telkimą pranešta Ukrainos rytuose atsinaujinus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį per ES užsienio reikalų tarybos posėdį paragino Bendriją imtis sektorinių sankcijų prieš Rusiją, siekiant užkirsti kelią jai toliau eskaluoti padėtį Ukrainos rytuose.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

P. Saudargas kartu su Lenkijos Seimo vicemaršalka Malgorzata Maria Gosiewska (Malgožata Marija Gosievska) susitiks su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmuoju pavaduotoju Ruslanu Stefančiuku aptarti susidariusią situaciją ir išreikšti solidarumą, pranešė Seimas.

Delegacijos ketina aplankyti įvairius taškus Donbaso regione, susitikti su vietos pareigūnais, gyventojais, kariais.

Pasak P. Saudargo, „šio trišalio susitikimo Rytų Ukrainoje tikslai du – įvertinti situaciją vietoje ir iš pirmų lūpų bei išreikšti solidarumą su Rusijos agresiją patiriančiais Ukrainos žmonėmis“.

„Parlamentų politikų formate kalbėsimės ir ieškosime būdų, kaip geriau Lietuva ir Lenkija galėtų padėti už savo nepriklausomybę, demokratiją ir teritorijos integralumą kovojančiai Ukrainai“, – teigė jis.

Ukraina kaltina Rusiją sutelkus dešimtis tūkstančių karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Apie pajėgų telkimą pranešta Ukrainos rytuose atsinaujinus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

Politikas BNS patvirtino teigiamo testo rezultato sulaukęs penktadienį, jis sako, kad jaučiasi gerai.

„Šiandien ryte gavau atsakymą, (...) gerai jaučiuosi. Iš pradžių jaučiau padidėjusią temperatūrą, dabar matuojuosi kelintą kartą – nesiekia 37“, – sakė jis.

J. Sabatauskas pastarąjį kartą Seime buvo antradienį, kai dalyvavo plenariniame posėdyje.

Jo teigimu, izoliavosi posėdžių salėje šalia jo sėdintys frakcijos kolegos Algirdas Sysas bei Orinta Leiputė.

Politikas įtaria, kad galėjo užsikrėsti ne Seime.

„Ten, kur turėjau įtarimą, skambinausi – žmonės nieko nejaučia. Tiesa, testų ir nedarė, visko gali būti, kad ir besimptomis atvejis. Įtariu, kad ne Seime, nes kaip tik penkios dienos nuo antradienio atskaičiavus išeina“, – sakė jis. 

J. Sabatauskas tikisi, kad vis dėlto galės dalyvauti šiemet likusiuose posėdžiuose nuotoliniu būdu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį užsiminė, kad techniniai sprendimai nuotoliniams posėdžiams parengti ir kitą savaitę žadama atlikti sistemos simuliaciją, tačiau realių nuotolinių posėdžių galima tikėtis tik sausį.

COVID-19 anksčiau buvo nustatytas ir pačiai V. Čmilytei-Nielsen, taip pat liberalams Viktorui Pranckiečiui, Jonui Varkaliui, konservatoriams Vytautui Juozapaičiui, Andriui Kupčinskui, „darbiečiams“ Viktorui Fiodorovui, Andriui Mazuroniui, Aidui Gedvilui, Valentinui Bukauskui.

A. Mazuronis penktadienį paskelbė feisbuke, kad jo ketvirtadienį ryte darytas COVID-19 testas yra teigiamas.

Parlamentaras parašė, jog šiuo metu jaučiasi gerai ir ketina dirbti nuotoliniu būdu. Jis nuo pirmadienio buvo izoliacijoje dėl kontakto su COVID-19 užsikrėtusiu „darbiečiu“ Viktoru Fiodorovu.

Anksčiau koronavirusas nustatytas parlamento pirmininkei, liberalei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, taip pat liberalams Viktorui Pranckiečiui, Jonui Varkaliui, konservatoriams Vytautui Juozapaičiui, Andriui Kupčinskui.

Pasak Seimo nario mandato atsisakiusio „valstiečių“ vedlio, yra dar viena sąlyga, kad būtų galima kalbėti apie konstruktyvų Seimo daugumos ir mažumos darbą.

„Viskas prasidėjo nuo Seimo pirmininko pavaduotojo pozicijos, ir tas klausimas jau išsisprendė. Dabar liko antras klausimas – komitetai ir komisijos. Vienas iš sprendimų, kurio mes labai tikimės... Tai net savotiška sąlyga, kad nebūtų konfrontacijos, kurią pradėjo valdantieji, yra tai, kad Audito komiteto pirmininkas turėtų priklausyti valstiečiams“, – Eltai ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.

Jis pažymėjo, kad jo ir „valstiečių“ frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės nuomonė, kad J. Jaručio paskyrimas septintuoju Seimo pirmininkės pavaduotoju gali sumažinti nuo pirmojo šio Seimo posėdžio kilusią įtampą, nesiskiria.

„Mano ir frakcijos bei seniūnės požiūriai nesiskiria. Tačiau vicepirmininko paskyrimas nėra tas, ko mes siekiame. Mes siekiame, kad būtų atstatytos visos teisės, kurios po rinkimų priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kaip didžiausiai opozicinei frakcijai Seime, tarp jų yra ir Audito komitetas, kurio pirmininkas dar nėra paskirtas“, – teigė R. Karbauskis.

Tai net savotiška sąlyga, kad nebūtų konfrontacijos, kurią pradėjo valdantieji, yra tai, kad Audito komiteto pirmininkas turėtų priklausyti valstiečiams.

„Mes tikimės, ir apie tai kalbama, kad į Audito komiteto pirmininkus bus paskirtas iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Aš tik primenu, kad 2016 m. Šimonytė tapo šio komiteto pirmininke“, – pažymėjo jis, dar kartą pasidžiaugdamas, jog jo pasitraukimas iš Seimo pasiteisino.

„Akivaizdu, kad aš teisingai padariau, nes valdančioji dauguma neturėjo jokio kito pasirinkimo“, – politikui neįprastą savo poelgį prisimindamas sakė R. Karbauskis.

Opozicijoje dirbančios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas J. Jarutis tapo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotoju.

Ketvirtadienį per slaptą balsavimą jo kandidatūrą parėmė 90 Seimo narių, 10 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.

Seime jau kurį laiką tvyrojo įtampa dėl  Seimo vicepirmininkų paskyrimo. Nepasitenkinimo neslėpė savo atstovo Seimo vadovybėje iki šiol neturėjusi Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.

Faktas, kad spalį išrinktame Seime „valstiečių“ frakcija parlamento valdyboje liko neatstovaujama, sukėlė aštrias trintis tarp LVŽS ir valdančiųjų. Seimui vicepirmininkais paskyrus opozicinių Darbo partijos ir socialdemokratų atstovus, valdantieji teigė, kad „valstiečiai“ į parlamento valdybą gali patekti išsirinkę opozicijos lyderį. Tačiau tokį pasiūlymą „valstiečiai“ traktavo kaip šantažą ir opozicijos teisių ignoravimą. Galiausiai tai tapo prielaida LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasitraukti iš Seimo, teigiant, kad tai daro, siekdamas užtikrinti „valstiečių“ frakcijos teises Seime.