Ministrų kabinetas į KT kreipėsi praėjusią savaitę. Toks sprendimas priimtas reaguojant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė pernai siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

Kaip BNS anksčiau sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, jei būtų pripažinta, kad minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai, ji būtų laikoma negaliojančia ir negalėtų būti taikoma.

Anot jos, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai – tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.

Ministrų kabinetas pritarė tokiam Teisingumo ministerijos siūlymui, kuriuo reaguojama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė pernai siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

„Jei būtų pripažinta, kad ši nuostata prieštarauja Konstitucijai, tai ji būtų laikoma negaliojančia ir negalėtų būti taikoma“, – prieš posėdį BNS sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Anot jos, tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.

Vaivorykštės spalvų suoliukas, kuriuo Laisvės partija taip džiaugėsi, iš Rotušės aikštės dingo. Laisviečiai buvo paskelbę jo paiešką, manė, kad suoliuką pavogė. Vėliau išsiaiškino, kas atsitiko iš tikrųjų. Suolelis dabar atrodo kitaip – vandalų sulaužytas stovi savivaldybės „Grindos“ aikštelėje. Suolelį laisviečiai vadina dovana Vilniui, bet Vilnius šios dovanos atsisako ne pirmą kartą. Prieš kelis mėnesius jis buvo ištepliotas dažais. 

„Aš manau, tokius epizodus galima traktuoti kaip visuomenėje vykstančios diskusijos išraiškas. Labai ilgą laiką, tą patvirtino ir pats mūsų šalies prezidentas, šios diskusijos buvo padėtos Seimo stalčiuose“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Konstitucija neleidžia diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu ir dėl to asmenys, gyvenantys kartu, turi būti laikomi šeima.

Diskutuodamas apie partnerystę, prezidentas G. Nausėda kritikuoja Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl šeimos sampratos. „Aš, kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, tiesą sakant ir neturiu jokio kito pasirinkimo, kaip besti pirštu į 38 straipsnį ir klausti kitų, ar aš teisingai suprantu jo turinį. Man sako: „Ne, ne, jūs ne visiškai teisingai suprantate šitą turinį, nes yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuris praplečia šeimos sąvoką“, – kalbėjo prezidentas.

Pagal G. Nausėdos minimą straipsnį šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. „Tada aš sakau: „O kokią prasmę turi santuokos institucija?“ Jeigu partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas, kam tada reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, jeigu iš esmės turinys yra lygiai toks pat, kaip ir partnerystės“, – svarstė G. Nausėda.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas apie Konstitucinio Teismo išaiškinimą sako: „Konstitucija neleidžia diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu ir dėl to asmenys, gyvenantys kartu, turi būti laikomi šeima“. 

„Kadangi tas pasisakymas tikrai dvelkia nekompetencija, tai aš tiesiog vertinu kaip eilinio politiko pasisakymą. Aišku, nederėtų menkinti Konstitucinio Teismo autoriteto ir nederėtų demonstruoti, kad nėra pakankamų žinių Konstitucijos srityje“, – kalbėjo D. Žalimas.

Anot jo, prezidentas nėra aukščiau už Konstitucinį Teismą. „Ir kaip ir visos kitos valstybės institucijos, jam yra privalomi Konstitucinio Teismo aktai, ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai net jeigu jis jų ir nesupranta“, – tvirtino D. Žalimas.

G. Nausėda yra sakęs, kad tokį partnerystės projektą, koks buvo pateiktas, būtų vetavęs. Prezidento veto atmesti reikia mažiausiai 71 balso, o kol kas projekto autoriams sunkiai sekasi surinkti balsų net pateikimui, kuriam tereikėtų daugumos nuo tuo metu salėje sėdinčiųjų.

Velnias slypi detalėse. Tai, kas buvo pateikta ankstesnėje įstatymo redakcijoje, mano manymu, jau praktiškai sutapatina partnerystę su šeima.

„Velnias slypi detalėse. Tai, kas buvo pateikta ankstesnėje įstatymo redakcijoje, mano manymu, jau praktiškai sutapatina partnerystę su šeima. Štai kodėl aš manau, kad tai yra nesąžininga Konstitucijos atžvilgiu mėginti išspręsti štai tokiu aplinkiniu keliu“, – kalbėjo prezidentas.

Bet kadangi ir pats Seimas projektą atmetė dar pirmoje stadijoje, T. V. Raskevičius jį taiso. Kas ten bus pakeista, kad būtų daugiau balsų už ir kad G. Nausėda nevetuotų, kol kas jis neatskleidžia. 

„Ar tai nėra signalas, kad net jeigu jums ir pavyks šitą įstatymą prastumti, jis jį vetuos? Gal nebėra prasmės?“ – T. V. Raskevičiaus klausė žurnalistė.

„Aš manau, kad prezidentas priims tinkamą, pamatuotą ir visiems Lietuvos žmonėms teisingą sprendimą, kai turės tokį sprendimą priimti. O šiuo metu pagrindinė mano, kaip Seimo nario, užduotis yra surasti sutarimą čia, Lietuvos Respublikos Seime“, – teigė politikas.

Dar kartą Partnerytės projektą į Seimo salę planuojama nešti lapkritį-gruodį.

Interviu portalui lrt.lt teisėja priminė, kad santuoka galima tarp vyro ir moters, o šeima, kaip ne kartą yra aiškinęs ir KT, yra kur kas platesnė sąvoka, apimanti ne tik vyro ir moters bendrą gyvenimą, bet ir tos pačios lyties poras, vienišus tėvus, auginančius vaikus, senelius, auginančius anūkus.

„Šeima ir santuoka yra du skirtingi institutai. Pagal mūsų Konstituciją, pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri Lietuvai yra privaloma, yra tarptautinė mūsų ratifikuota sutartis, yra labai aiškios nuostatos, numatančios, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu“, – portalui kalbėjo D. Jočienė.

Anot jos, kitas aspektas – šeimos konstitucinė koncepcija. KT vadovė priminė, kad dar 2011 metais šis teismas  plačiau išaiškino vadinamąją valstybinę šeimos koncepciją, ji apima ne tik šeimą, kuri sudaroma santuokos pagrindu. Į šitą sąvoką įeina ir tos pačios lyties asmenų gyvenimas kartu. Vėliau, 2019 metais, KT tą yra pakartojęs.

Šeima ir santuoka yra du skirtingi institutai.

„Ne kartą minėjau, kad reikia turėti omenyje ir tai, kad šeima apima taip pat ir išsiskyrusios mamos santykius su vaikais, kuriuos ji augina, arba vieno vaikus auginančio tėčio santykius su savo vaiku ar vaikais. Šeima taip pat apima senelių santykius su anūkais. Tad negalima sakyti, kad šeima yra sukurta tik santuokos pagrindu ir viskas, daugiau niekas neegzistuoja. Taip tikrai nėra, to negali būti“, – kalbėjo D. Jočienė.

„Mes čia turime kitus konstitucinius principus, kaip asmenų lygybės, nediskriminacijos principus. Ką tai reiškia? Kad valstybė, priimdama kad ir tą patį Partnerystės įstatymą, turi laikytis ir tarptautinių įsipareigojimų, tai yra ir nediskriminacijos, asmenų lygybės principo“, – pridūrė ji.

Dėl referendumo galimybės Partnerystės įteisinimo klausimu KT pirmininkė sakė nenorinti svarstyti, nes tai gali tapti KT nagrinėjimo objektu.

KT teisėja D. Jočienė paskirta 2014 metų kovą, o šiemet ji buvo patvirtinta KT pirmininke. D. Jočienė tapo pirmąja Lietuvos istorijoje KT vadove moterimi.

Kalbamės su žymiais teisininkais, buvusiais Lietuvos Konstitucinio teismo teisėjais, Stasiu Šedbaru, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu, ir Rima Ruškyte, Lietuvos edukologijos universitete dėstančia vaikų teisių kursą.

– Ar skirtingo teisinio statuso suteikimą susituokusiems ir nesusituokusiems asmenims galima laikyti diskriminacija?

S. Š.: Diskriminacija yra tada, kai daliai tos pačios socialinės grupės asmenų suteikiamos privilegijos ar ribojamos tam tikros teisės ir laisvės. Jeigu susituokusiems asmenims numatomos tam tikros lengvatos, pavyzdžiui, įsigyjant būstą, tokia lengvata būtų taikoma visiems susituokusiems asmenims. Juk niekas neprotestuoja, kad ir dabar taikomos tam tikros lengvatos jaunoms šeimoms, jauniesiems ūkininkas. Tai yra taikoma visai atitinkamai socialinei grupei, o ne jos daliai.

R. R.: Jei tokios nuostatos būtų nustatytos ne Konstitucijoje, o įstatyme, reikėtų vertinti, ar asmenų padėtis yra vienoda, ar skiriasi, nes Konstitucijos 29 str. įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Tačiau, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, tai nepaneigia  to, kad:

• įstatyme tam tikroms asmenų kategorijoms, kurių padėtis skiriasi, gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas;
• diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčių asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų;
• konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

– Ar Seime svarstomas Konstitucijos 38 str. pakeitimas, siejantis šeimą su santuoką ir giminystės ryšiu, pažeistų vaikų teises? Ar diskriminuotų nesusituokusių asmenų vaikus?

S. Š.: Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo ir raidos sąlygas turi būti užtikrinama nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena susituokusių tėvų šeimoje ar tik gyvenančių kartu, ar jis auga kartu tik su mama ar tėčiu ir panašiai. Vaikas negali pasirinkti, todėl visa vaiko teisių apsaugos ir socialinės pagalbos sistema turi būti nukreipta į tinkamą vaiko ugdymą ir vystymąsi. Akivaizdu, kad kai namuose vaiką augina ir juo rūpinasi susituokę tėvai, jam sudaromos palankesnės sąlygos vystytis. Todėl atitinkamai ir turime remti šeimas. Tačiau jeigu vaikas auga kartu su nesusituokusiais asmenimis, kai neretai vienas iš suaugusiųjų gali ir nebūti vaiko tėvas ar motina, kai auga tik su mama ar tėčiu, jam ir jo artimiesiems gali reikėti didesnės ir dažnai specifinės pagalbos. Todėl mes negalime suniveliuoti visų suaugusiųjų gyvenimo kartu formų, o matyti jų skirtumus, kartais ir tam tikras grėsmes normaliai vaiko raidai ir todėl vienas jų skatinti, o esant kitoms – taikyti atitinkamas priemones vaiko teisėms ir normaliai raidai užtikrinti.

R. R.: Palyginus Jūsų nurodytą Konstitucijos 38 str. keitimo projektą su šiuo metu galiojančia Konstitucija, matyti, kad tiek šiuo metu galiojanti Konstitucija, tiek Jūsų įvardintas Konstitucijos 38 straipsnio keitimas turi tokį patį teisinį reguliavimą, susijusį su vaiko teisių apsauga, kuri apima: pirma, valstybės pareigą saugoti ir globoti vaikystę, antra, tėvų pareigą  auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais,  juos iki pilnametystės išlaikyti (Konstitucijos 38 str. 2 d.,6 d.), tėvų ir globėjų teisę nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus( Konstitucijos 26 str. 5 dalis);trečia, įstatymo leidėjo pareigą priimti nepilnamečius vaikus ginantį įstatymą. (Konstitucijos 39 str. 3 d.). Taigi apsauga lieka tokia, kokia ir šiuo metu nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra keičiama Konstitucijos 39 str. 2 dalis, kuri reikalauja dirbančioms motinoms įstatymu numatyti mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas, teisių apimtis priėmus Jūsų nurodytąjį projektą negali mažėti ir nurodytų mamų atžvilgiu.

– Ar Konstitucijoje turėtų būti numatyta, kad giminystės ir kraujo ryšiais nesusieti bei santuokos nesudarę asmenys gali (turėtų) būti laikomi tokia pat šeima, kaip ir šeima, kuri atsiranda iš santuokos?

S. Š.: Tokia žmonių grupė tikrai kasdieniniame gyvenime gali ir turi būti vadinama šeima. Aš labai didžiuojuosi savo tėvais ir jų užauginta šešių vaikų šeima, kuri, kas gali, kiekvienais metais Mindauginių proga susirenka, bendrauja, matome, kaip auga mano tėvų vaikaičiai ir provaikaičiai. Visi esame didelė šeima.Tačiau konstitucine prasme šeima, kuri yra valstybės ir visuomenės pamatas, visų pirma reiškia reprodukcinę funkciją. Tai Tautos išlikimo garantija. Ir ne bet kokios, o išsilavinusios, krikščioniškos, vakarietiškos, gebančios užtikrinti valstybės ateitį Tautos, o tai geriausiai gali užtikrinti vaiko vystymasis kartu su tėveliu, mamyte, broliais ir seserimis. Tai yra konstitucinė vertybė ir šia prasme šeima yra tai, ką mes siūlome įtvirtinti patikslintame Konstitucijos 38 straipsnyje.

– Ar Konstitucijoje įrašius, kad šeima laikoma santuoką sudarę asmenys, taip pat, kad šeima kyla iš motinystės ir tėvystės, asmenys, gyvenantys kaip partneriai (sugyventiniai) negalėtų įstatymu įgyti teisės, įtvirtintos Konstitucijos 31 str. – nebūti verčiamam duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, ir taip pat valstybė negalėtų jų aprūpinti, jei jų vaikai būtų žuvę ar mirę gindami valstybę. (Konstitucijos 146 str.).

R. R.: Ne, taip negalima teigti. Konstitucija nustato pagrindines teises ir laisves, minimalius reikalavimus asmens teisių ir laisvių srityje, kurių negalima nepaisyti. Tačiau tai savaime nereiškia, jog jeigu kokiai nors asmenų grupei Konstitucijoje nėra tiesiogiai įvardinta suteiktina teisė, tai visais atvejais yra  draudžiama įstatymais jiems nustatyti tokią teisę, kuri nėra tiesiogiai įvardinta Konstitucijoje, ar suteikti platesnę apsaugą nei numato konkreti Konstitucijos norma.

Tokį teiginį galima patvirtinti ir konstitucine doktrina vaikų teisių srityje. Antai,  Konstitucijos 38 str. yra numatyta tėvams pareiga išlaikyti vaikus iki pilnametystės, o Civilinio kodekso 3.194 straipsnis nustatė reikalavimą tėvams, kai vaikai mokosi, išlaikyti juos iki 24 m. amžiaus. Nors  teisė vaikams gauti išlaikymą iš tėvų iki 24 m. ir pareiga tėvams išlaikyti vaikus iki 24 m. nebuvo ir nėra tiesiogiai įvardinta Konstitucijoje, tačiau Konstitucinis Teismas savo 2007 m. birželio 7 d. nutarime rado argumentų (manau, pakankamai pagrįstų – įterpta R.R.)  teigti, kad apskritai Konstitucija nedraudžia įstatymu nustatyti pareigą vaikus išlaikyti ir po nepilnametystės – „tam tikrais atvejais tokia tėvų pareiga gali būti konstituciškai pagrįsta“. Po Konstitucinio Teismo nutarimo buvo pakoreguotas Civilinis kodeksas, kuriame šiuo metu nustatytos sąlygos, kai tėvai privalo vaikus išlaikyti ir jiems sulaukus  18 metų.

– Ar galite nurodyti daugiau pavyzdžių, kai įstatymu yra suteikiama platesnė apsauga, nei numato Konstitucija?

R. R.: Taip, galima paminėti, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą žuvus kariui kompensacijos išmokėjimas siejamas ne vien tik su šeima, kaip nustatyta Konstitucijos 146 str., bet ir su kiekvienu buvusiu kario išlaikytiniu, kuris nebūtinai pagal įstatymą turi būti kario šeimos narys. Tokios nuostatos buvimas niekam iki šiol nekėlė abejonių Konstitucijos požiūriu.

Žinoma, tokias teises nustatant reikia įvertinti ar nebus pažeista  Konstitucijos dermė, jos principai, ar neįgyjamos privilegijos.

– Ar santuokai, kaip šeimos sukūrimo pagrindui, yra reikalinga alternatyva (partnerystės ar panašus institutas) tarp giminystės ryšiais nesusijusių asmenų?

S. Š.: Mano nuomone – taip. Šeima yra konstitucinė vertybė, bet žmonės gali pasirinkti ir kitas bendro gyvenimo formas, nebūtinai šeimą. Teisinis tokio sugyvenimo reglamentavimas man, kaip teisininkui, turi svarbią reikšmę, kadangi sutvarkomas sugyventinių bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo režimas. Tokioje bendrystėje gimę vaikai turėtų daugiau teisinės apsaugos. Galų gale atsirastų teisinis pagrindas į tarpusavio išlaikymą, esant tam tikroms aplinkybėms ir sąlygoms.

R. R.: Priėmus Konstitucijos pakeitimą, spręsti kokiu laipsniu kitų asmenų darinių teises prilyginti iš santuokos, kraujo, ir giminystės kylančios šeimos teisėms, yra įstatymo leidėjo valia. Šios teisės negali būti vienodos, nes grupės bus skirtingoje padėtyje – asmenys, įsipareigoję santuokai, visuomet paveldi pagal įstatymą, asmenys, neįsipareigoję santuokai, tokios teisės automatiškai neįgyja, jiems būtina pasirūpinti testamentu. Tačiau šie asmenys turi kitas teises, nustatytas viešosios teisės aktais, kurių neturi asmenys, gyvenantys iš santuokos, kraujo, ir giminystės kylančioje šeimoje.

– Ar Europos Teisingumo Teismo (ETT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimai, galimai traktuojantys šeimą plačiau, nei numatyta Konstitucijos pakeitimo projekte, reiškia absoliutų reikalavimą Lietuvai tokius sprendimus vykdyti, nors tai ir prieštarautų Lietuvos Konstitucijai?

R. R.: Gerai, kai Europos teismų (EŽTT, ETT) sprendimai dera su Lietuvos Konstitucija, Lietuvos Konstitucinio Teismo aktais. Tačiau kartais, kaip, beje, ir kitose valstybėse, atsitinka taip, kad sprendimai skiriasi. Kai kyla toks konfliktas, Lietuva turi tvirtą skydą – Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, pagal kurią negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Būtent šia nuostata vadovaudamasis Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2  punktą („Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“), yra ne kartą  konstatavęs, kad  Europos Sąjungos teisės normos turi pirmenybę prieš Lietuvos įstatymus ir kitus teisės aktus, bet ne prieš pačią Konstituciją. Minėtas konstitucinis skydas gali būti naudingas ieškant dialogo su Europos  teismais, kurie negali ignoruoti valstybių tradicijų, konstitucinio savitumo. Konstituciniai teismai atsižvelgia į Europos teismų jurisprudenciją, bet negali į ją atsižvelgti, o juo labiau ja vadovautis, kai yra akivaizdus prieštaravimas konstitucijai. Kita vertus, to neignoruoja ir Europos teismai – galima rasti ne vieną ETT bylą, kurioje aiškiai atsispindi pagarbus požiūris į nacionalinį tapatumą, šalies konstitucines sistemas.

„Kolegos pasakė, kad jie turi dalyvauti kituose renginiuose ir išėjo, nenorėčiau būti įtari ir galvoti, kad taip elgiamasi specialiai, be to, šiandien nedalyvavo ir komiteto pirmininkas posėdyje“, – BNS apie situaciją sakė komiteto narė konservatorė Vilija Aleknaitė – Abramikienė.

Ji sakė, kad galima versija, jog kvorumas sugriautas specialiai, bet įrodymų ji neturinti.

„Tokia versija įmanoma, kadangi labai seniai vilkinamas svarstymas, bet mes dabar kreipsimės į pirmininką prašydami, kad kitą trečiadienį šis punktas būtų įtrauktas pirmu klausimu  į darbotvarkę ir gal Seimo nariai dalyvaus“, – sakė konservatorė.

TTK vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas trečiadienį yra išvykęs. Vienas komiteto posėdžio salę trečiadienį palikusių parlamentarų, liberalas Vitalijus Gailius, sakė negalintis toliau dalyvauti posėdyje, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete turi pristatyti savo projektą.

„Niekas negriauna kvorumo, einu į NSGK dėl savo projekto, o kitas dalykas, nėra pirmininko, kuris dalyvavo klausymuose, o projektas yra didelės apimties“, – BNS sakė V.Gailius.

106 Seimo narių inicijuotas projektas svarstymo stadiją pagrindiniame komitete būtų pasiekęs praėjus dvejiems su puse metų nuo jo pateikimo Seime. Iniciatoriai kaltino TTK vadovą socialdemokratą J.Sabatauską pataisos blokavimu, jis atsako, kad Konstitucijos keitimas nėra paprastas procesas.

Komiteto vadovas taip pat pabrėžia, kad per klausymus išryškėjo, jog siūlymas visuomenės atstovų vertinamas labai nevienareikšmiškai.

„Klausymuose nuomonių skirtumo klausantis kyla prieštaringos mintys, ar reikia šitos pataisos. Vieni sako, kad reikia, kiti – kad nereikia“, – BNS sakė J.Sabatauskas.

Iniciatoriai tvirtina, kad valstybė turi remti ir saugoti šeimą, ypač atsižvelgiant į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją, o prigimtinė šeimos struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.

Viena pataisos iniciatorių, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė apie pataisą yra sakiusi, kad ji „orientuota į mūsų valstybės išlikimą, į mūsų valstybės garantą, nes vyro ir moters santuokos pagrindu sukurta šeima nekelia jokių abejonių“.

Konstitucijos pataisa šeimą kildintų tik iš santuokos, taip pat tėvystės ir motinystės. Projektas, kurį teikimui buvo pasirašę 106 Seimo nariai, numato pagrindinį šalies įstatymą papildyti nuostatomis, jog „šeima  sukuriama sudarius santuoką“ ir „ šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.

Pataisoms nepritaria Vyriausybė, argumentuodama, kad tokiu atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali patirti diskriminaciją, o pačios  pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos po to, kai Konstitucinis Teismas 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Konstitucinis Teismas tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.

Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai.

Gyvenimas be įsipareigojimų ir gyvybės nuvertinimas – tokias didžiausias grėsmes tradicinei šeimai mato Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ. "Šiandien reikia politikų, kurie turėtų labai aiškią poziciją tradicinės šeimos ir gyvybės klausimais", – įsitikinęs dvasininkas.

– Artėja gegužė – šeimos mėnuo. Prekybos centrai kvies šeimas leisti laiką juose, valdžios institucijos suorganizuos kokį renginį. Ar manote, kad dėmesio šeimai Lietuvoje pakanka?

– Nors šeimos klausimais daug kalbama, tikro dėmesio itin trūksta. Reikia, kad šeimomis rūpintųsi ir valdžios institucijos, ir Bažnyčia, ir kultūrinė aplinka, nes šeimą veikia daug veiksnių. Mūsų laikais lyg ir pasidarė nelabai aišku, kas yra šeima, kokios jos vertybės. Gyvename visuomenėje, kur pabrėžiamos individo teisės, o šeima lieka kažkur paraštėse, nors nuo šeimos beveik viskas priklauso – ant jos pamatų statoma visa visuomenė.

– Dažnai bandoma piršti nuomonę, kad tradicinė šeima, kurioje gyvena tėtis, mama ir vaikai, tarsi jau atgyvenusi. Raginama kalbėti apie netradicines šeimas: gyvenimą partnerystėje, tos pačios lyties santuoką, suteikiant jai šeimos statusą, ir tokių naujų šeimos modelių problemas. Kaip tai gali paveikti tradicinę šeimą, jos tvarumą?

– Tradicinė šeima stovi ant prigimties dėsnių: vyras, moteris ir vaikai. Prigimtinius dalykus nėra taip paprasta išbalansuoti. Aplinka gali turėti įtakos ir paveikti neigiamai, nes visuomenėje yra jėgų, kurios bando įpiršti naujus šeimos modelius – ir partnerystę, ir vienos lyties žmonių sąjungą. Tradicinė šeima reikalauja iš vyro ir moters atsakomybės ne keleriems metams, o visam laikui, tad jauniems žmonėms, kurie vengia atsakomybės, tie nauji šeimos modeliai gali pasirodyti visai priimtini: tapai partneriais, pagyvenai kelerius metus ir gali ieškoti kito, jeigu anas nelabai patinka. Tik klausimas, ar jie bus laimingi? Po daugelio metų būna sunku priimti naujus sprendimus ant savo gyvenimo griuvėsių.

– Netradicinio šeimos modelio šalininkai mėgsta priminti, kad tradicinės šeimos Lietuvoje labai dažnai skiriasi, moterys, vaikai patiria smurtą. Akivaizdu, kad tradicinės šeimos nėra idealios. Ar dėl to jos turi užleisti vietą kitoms gyvenimo kartu formoms?

– Tokie argumentai visiškai nekalba prieš tradicinę šeimą, tik atkreipia dėmesį, kad kuriant tokią šeimą reikia skirti pakankamai dėmesio tam pasiruošti. Galima sakyti, jog yra ir kunigų, kurie prastai tarnauja, bet tai nereiškia, kad nėra gerai tarnaujančių kunigų ir kad tos tarnystės reikia visiškai atsisakyti. Pasitaiko, kad žmonės sukuria tradicinę šeimą, neturėdami moralinių pagrindų, dažnai jų tikėjimo pagrindai silpni, ir ta šeima net su Santuokos sakramentu gali subyrėti, kaip subyra ir partnerystės. Tradicinė šeima yra išlaikiusi tūkstantmečių egzaminą. Jeigu šiandien daug šeimų išyra, tai ne dėl to, kad jos tradicinės, o dėl to, kad tą šeimą kuria žmonės, bijantys įsipareigojimų ir atsakomybės, visą dėmesį kreipiantys tik į save ir siekiantys, kad jiems kaip individams būtų gera. Šeimos net negalima lyginti su bet kokiomis kitomis sąjungomis, kai žmonės jau iš anksto būna nusiteikę, kad jų kuriamas santykių modelis anksčiau ar vėliau subyrės.

– Šeima neatsiejama nuo gyvybės. Kokie, jūsų manymu, šiandien didžiausi iššūkiai kyla šeimai, kaip gyvybės šaltiniui ir puoselėtojai?

– Visais laikais gyvybės klausimas, ko gero, buvo pats aktualiausias, o mūsų dienomis – ypač, nes tikriausiai dar niekada gyvybė nebuvo taip atakuojama ir nuvertinta. Dabar taip akcentuojamos individo, žmogaus teisės, ir tarsi akivaizdu, kad gyvybė turėtų būtų ginama nuo pat pradžios iki natūralios mirties, deja, žmogaus egoizmas daro savo. Žmogui dažnai norisi daryti atranką. Tada ieškoma argumentų, kaip pateisinti gyvybės atsisakymą. Neseniai atranką darė Hitleris, norėjęs sukurti savo tobulą arijų rasę. Labai gaila, bet šiandien kovojančiųjų prieš gyvybę, ko gero, yra daugiau negu kovojančiųjų už ją. Tam netgi skiriama pinigų, įvairios jėgos prisidengia reprodukcinėmis ar moterų teisėmis, o ką tik pradėto vaikelio gyvybė tampa visiškai nereikšminga ir su ja galima elgtis kaip nori.

– Kaip politikų retorika – vieši pasisakymai, nuomonės formavimas, teisės aktų rengimas ir jų keitimas – gali veikti šeimos instituciją? Ar gali keisti, ar net sugriauti tradicinės šeimos sampratą ir vertybes?

– Politikų įtaka yra labai didelė, nes jie kuria įstatymus: gali sukurti tokius teisės aktus, kurie gyvybę gins, bet gali įteisinti ir tokius, kurie labiau atsižvelgs į suaugusio žmogaus norus, pamirštant ką tik pradėto vaikelio gyvybės išsaugojimą. Šiuo klausimu politikų nuomonės, deja, labai skiriasi. Vieni labai aiškiai gina šeimos teises ir gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Liberaliai mąstantys politikai labiau akcentuoja individo teises ir mano, kad tradicinei šeimai bei gyvybei saugoti dėmesio skirti neverta. Šiandien reikia politikų, kurie turėtų labai aiškią poziciją tradicinės šeimos ir gyvybės klausimais. Tai yra dvi vertybės, kurias privalome ginti ir saugoti. O jeigu padarysime klaidų, jos tokiai mažai tautai kaip lietuviai labai brangiai kainuos.

– Ko linkėtumėte tiems, kurie tiesiogiai susiję su teisės aktų rengimu šeimoms svarbiais klausimais?

– Visi valstybės vyrai ir moterys, nuo kurių gali priklausyti tautai svarbios vertybės, turėtų būti labai atsakingi. Linkėčiau visiems Lietuvos piliečiams, kurie dirba Europos Parlamente, Seime, Vyriausybėje, ministerijose, įvairiose komisijose, nagrinėjančiose šeimoms svarbius klausimus, visų pirma žiūrėti ne asmeninių, o visuomenės ir tautos interesų. O tiems, kurie stovi ir ant religinių pamatų, linkiu būti labai nuosekliems. Kartais kai kurie politikai išoriškai deklaruoja esą krikščionys ir išpažįstantys krikščioniškąsias vertybes, o kai reikia priimti sprendimus ar balsuoti už įstatymus, tiesiog negali suprasti, kodėl pasielgia taip nenuosekliai ir priešingai deklaruotoms vertybėms. Norisi, kad politikai jaustų atsakomybę ir prieš tautą, ir prieš Dievą. Tokius politikus labai vertiname.

Trečiadienį Seime vykusios konferencijos dalyviai nesutarė, ar reikia priimti šeimos sampratą apibrėžiančio Konstitucijos straipsnio pataisą, tačiau ir pataisos rėmėjai, ir priešininkai atskyrė teisinį bei socialinį požiūrį į šeimą.

Seimo Konstitucijos komisijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras konferencijoje dėstė, kad Konstitucijos pataisa - būtina.

„Tai yra tam tikra analogija su vadinamąja R.Pakso byla. Konstitucinis Teismas jau keliais nutarimais bando įtikinti, kad Konstitucijoje yra norma, draudžianti R.Paksui kandidatuoti į Seimą.

Aš neradau tokios normos, nes tai yra tam tikra interpretacija (...). Tai iš tiesų šitoje vietoje, jeigu yra Konstitucijos pataisa dėl vadinamosios R.Pakso bylos, tuo labiau turi būti pataisa dėl Konstitucijos 38 straipsnio“, - dėstė jis.

Pasak konservatoriaus, parengtose Konstitucijos pataisose, kurios šeimą apibrėžtų išskirtinai per santuoką arba tėvystės ir motinystės ryšį, diskriminacija įžvelgiama klaidingai.

„Civilinio kodekso straipsniuose yra teisiškai tai numatyta ir aiškiai nubrėžtas skirtumas tarp susituokusių asmenų ir sugyventinių“, - pabrėžė jis.

S.Šedbaro teigimu, Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimais pirmiausia ginami santuokos neįregistravusių asmenų vaikų, taip pat su vienu iš tėvų augančio vaiko interesai.

„Suprantama, kad tokios šeimos sampratos priešininkai lies krokodilo ašaras, kad kas tada bus seneliai, auginantys anūkus, broliai ir seserys, priglaudę be tėvų likusius sūnėnus ir dukterėčias. Juk žmonės vadins juos šeima. Ir tegu vadina. Ir susiklausęs nedidelis darbo kolektyvas neretai save pavadina šeima. Ir tai yra labai gražu. Tačiau nė vienas iš šių socialinių darinių nėra šeima Konstitucijos prasme“, - kalbėjo parlamentaras.

Jis taip pat pabrėžė, kad reikia rasti formas, kaip turi būti saugoma ir globojama tiek šeima, tiek „kitokie dariniai ir vaikai, ten atsiradę“.

„Vaikas, likęs be tėvų, globojamas kitų asmenų, šeimynos ar kitos globos įstaigos (...), taip pat turi būti saugomas ir globojamas valstybės, kad galėtų augti ir ugdytis, kaip ir šeimose augantys vaikai. Tačiau vien vaiko atėjimas į kitą šeimą, šeimyną, globos namus ar panašiai tikrai nepadaro šio socialinio junginio šeima Konstitucijos prasme“, - svarstė S.Šedbaras.

Tuo metu Konstitucijos komisijos pirmininkė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė nemato reikalo pataisoms.

„Mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad šiandien galiojantis Konstitucijos 38 straipsnis yra teisingas, tikslus, konkretus ir visiškai nebūtina jo keisti. Jeigu baiminamasi, kad pas mus gali būti įteisintos homoseksualių žmonių santuokos, tai iš tikrųjų mūsų Konstitucijos straipsnis šito daryti neleidžia, nes labai aiškiai yra pasakyta, kad santuoka sudaroma tarp vyro ir moters“, - žurnalistams sakė ji.

Anot politikės, siūlomas papildymas atvertų kelią diskriminuoti tam tikros kategorijos žmones ir vaikus.
Tačiau ji sutiko, kad teisinis ir socialinis požiūris į šeimą nėra tapatūs. R.Šalaševičiūtės tvirtinimu, formuojant šeimos apibrėžimą reikia įvertinti abu - ir teisinį, ir socialinį - aspektus.

Parlamentas pernai gruodį pradėjo svarstyti siūlymą Konstituciją papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „ šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.

Tokį reglamentavimą kritikuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji pažymi, kad taip būtų įtvirtinti tik du pagrindai, kuriems esant asmenų junginys būtų pripažįstamas ir saugomas valstybės kaip šeima, tad tokiu atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali patirti diskriminaciją. Ministerija taip pat teigia, kad Konstitucijos pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Konstitucijos pataisas pateikę Seimo nariai teigia, kad „saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę šeimos struktūrą“, o ši struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.

„Vyro ir moters santuoka sukuriama šeima atitinka pamatinį prigimtinį kiekvieno vaiko poreikį turėti vienas kitam ir savo šeimai įsipareigojusius tėvą ir motiną. Todėl, kaip ir šeima, santuoka yra prigimtinis visuomenės institutas“, - teigiama parlamentarų aiškinamajame rašte.

Seimo nariai argumentuoja, kad „nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios gyvuojantis vyro ir moters bendro gyvenimo modelis, kuriant santuoką, geriausiai atitinka Konstitucinio Teismo atskleistos šeimos sampratą“.

Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos, kai Konstitucijos Teismas 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.

Konstitucinis Teismas tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.

Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai.