Nemaža dalis rusų vis dar užsiima sodininkyste ir daržininkyste ir daugeliui jų, o ypač pensininkams, toks žemės ūkis yra labai svarbi paspirtis. Deja, dabar tokie daržininkai susidūrė su sėklų problemomis.

„Radau seną pakuotę – paprastos, pigios sėklos 1918 metų. Sėklų kiekis – daug, tikrai daug. Dabar pirkau „Rusų sodų“ tokių pačių sėklų. Jei atidarau pakuotę, ten sėklų praktiškai...“, – kalbėjo daržininkė Olga Fedotova.

Dauguma Europos ir Amerikos sėklų augintojų iš Rusijos rinkos pasitraukė ir rusams tenka ieškoti alternatyvų Azijoje, bet rezultatai nedžiugina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sėklų kokybė labai suprastėjo. Jos nedygsta, labai daug sulaužytų ir atitinkamai labai maži kiekiai. Vos atsiperka sėklų kaina“, – šnekėjo O. Fedotova.

V. Putino režimas liepė skubiai sukurti sėklų pramonę pačioje Rusijoje, o iš užsienio kompanijų reikalauja, kad jos lokalizuotų savo pirminę gamybą Rusijoje įkurtoje bendroje įmonėje, turėdamos ne didesnę kaip 49 proc. jos akcijų dalį.

Bet dauguma rusų įmonių toliau pakuoja importines sėklas.

Sėklų kokybė labai suprastėjo. Jos nedygsta, labai daug sulaužytų ir atitinkamai labai maži kiekiai. Vos atsiperka sėklų kaina.

„Kaip taisyklė: įmonės, kurios pakuoja sėklas, įprastai jas atsiveža iš Olandijos. Kainos, natūralu, išaugo dėl transporto išlaidų, nes sankcijos“, – nurodė sodo prekių pardavėja Natalija.

Realybėje tai reiškia, kad sėklos, kaip ir dauguma Rusijai reikalingo importo, įvežamos per trečias šalis stengiantis apeiti Vakarų sankcijas, bet visa tai kainuoja, ir nemažai.

„Kainos viso asortimento išaugo maždaug 40 proc. per dvejus metus. Tai neatsitiko iškart, kilo palaipsniui“, – teigė sodo prekių pardavėja.

Kremliaus režimas kompensuoja tokius nuostolius skirdamas tam vis didesnę iš naftos ir dujų eksporto uždirbamų pinigų dalį – eiliniai rusų sodininkai, deja, tuos pinigus turės paimti iš savo pensijų.

„Sausis panašus į tą, koks buvo 2023 metais. Šiemet kiek mažesni pardavimai, nes turėjome tą tikrąją žiemą“, – BNS sakė daržo ir sodo produkciją tiekiančios įmonės „Sėklos“ Sėklų skyriaus vadovė Liucija Kinugiškytė.

Ji sako, kad kainos šiemet nedidėjo, paskutinis brangimas fiksuotas 2022 metais. Tačiau, L. Kinugiškytės teigimu, šiemet vis tiek tikimasi 10-12 proc. pardavimų augimo.

Pasak jos, pernai, palyginti su 2022-aisiais, įmonės eksporto bei didmenos pardavimų augimas nebuvo didelis, tačiau mažmeninėje bei internetinėje prekyboje – augo atitinkamai 17 proc. ir 30 procentų.

„Koją buvo pakišęs šaltis ir sniegas, nes mūsų pirkėjai labai jautrūs oro permainoms. Jeigu sniego daug, temperatūra žema, pirkimai aprimsta“, – teigė ji.

Koją buvo pakišęs šaltis ir sniegas, nes mūsų pirkėjai labai jautrūs oro permainoms. Jeigu sniego daug, temperatūra žema, pirkimai aprimsta.

Anot įmonės atstovės, išaugęs žmonių susidomėjimas daržininkyste ir sodininkyste stebimas ne vienerius metus – įpročius pakoregavo ir koronaviruso pandemija, kai dėl judėjimo ribojimų atsigręžta į gėlių ir daržovių auginimą, ir karas Ukrainoje, nes atsirado noras turėti atsargų. Taip pat daugėja žmonų, kurie nori patys užsiauginti sveiko maisto.

Prekybą sėklomis sausio viduryje pradėję prekybininkai sako, kad pirkimus išjudino ant palangių pomidorus, agurkus, paprikas, porus pradedantys daiginti daržininkai – jie pirmieji ateina sėklų, o paskui tie, kurie jas beria tiesiai į dirvą. 

„Iškart perka ne po vieną pakelį, o dešimtimis“, – teigė turguje sėklomis prekiaujanti Vaida Dauginienė.  

Sėklos šiemet nebrango

Prekybos centrų atstovai taip pat sako, kad sėklos šiemet nebrango, o daugiausia jų įsigyjama per akcijas – tada pirkimai išauga, pavyzdžiui, ir po kelias dešimtis procentų.    

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis BNS sakė, kad pirkimai suaktyvėja sėjai palankiausiomis laikomomis dienomis. „Ne truputį suaktyvėjimas, o rimtas suaktyvėjimas būna“, – tvirtino jis.

„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė BNS sakė, kad palyginti su praėjusiais metais, stebimas didesnis pirkėjų susidomėjimas sėklomis, o kainos išliko praėjusių metų lygyje. Anot jos, šiuo metu pirkėjai aktyviai renkasi įvairias prieskoninių žolelių sėklas.

Populiariausios ir pigiausios sėklos šį sezoną „Maximoje“, anot įmonės Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, kainuoja tiek pat, kaip ir praėjusiais metais.

„Jau jaučiame augančius sėklų pardavimus, tačiau susidomėjimo pikas prasideda žiemos pabaigoje“, – BNS sakė ji.  

„Maximos“ atstovė taip pat sakė, kad ir toliau stebi augantį pirkėjų susidomėjimą mikrožalumynų sėklomis, todėl šiemet daugiau siūlo pipirmėčių, garstyčių, gražgarsčių, saulėgrąžų, ridikėlių, žirnių, kalendrų sėklų.  

Tuo metu „Iki“ atstovė Vaida Budriene teigė, kad kol kas daugiausia nuperkama agurkų, pomidorų, ridikėlių sėklų, tačiau mažai atsilieka žoliniai augalai, pavyzdžiui, miskantai: „Žoliniai augalai yra ypač populiarėjanti augalų rūšis ir žmonės ryžtasi juos daiginti net iš sėklų“.

Sėklų kainos su nuolaidomis svyruoja nuo 25 centų iki kelių eurų.

Tai, kad klientai noriai augina daržoves savo namuose, pastebi ir prekybos tinklo „Senukai“ atstovai. Pasak jų, fizinėse ir elektroninėje parduotuvėje išaugę įvairių sėklų, daiginimo padėklų, žemės ir durpių pardavimai rodo, kad vis daugiau žmonių vadovaujasi sveikos mitybos principais ir šviežias daržoves augina patys. Kasmet populiarėja ne tik jau įprastų augalų, bet ir mūsų kraštui egzotiškesnių arbūzų sėklos. Daugiausia sėklų parduodama kovo mėnesį, kai prasideda pats daiginimo įkarštis.

Išskiria svarbiausius akcentus

Prekybos tinklo specialistai sako, kad ypatingų žinių daržovių daiginimui nereikia, tačiau svarbu apsvarstyti, kokiame žemės plote ir kokiomis sąlygomis jas auginsite, kokio dydžio jūsų daržas, kiek rūšių daržovių ketinate sėti. Taip galėsite suplanuoti reikiamą daigyklų kiekį. O jeigu ketinate ant palangių auginti ir prieskonines žoleles, taip pat pagalvokite, ar jų vazonėliai patogiai sutilps, juos bus paprasta pasiekti.

Ekspertai pateikia svarbiausius patarimus kad galėtumėte džiaugtis gausiu derliumi.

• Sėklų pasirinkimas. Atsižvelgę į savo ir šeimos poreikius, susidarykite sąrašą, kokių sėklų jums reikia. Rinkdamiesi sėklas, įvertinkite jų galiojimo laiką, pakuotės tipą – ar ji popierinė, ar hermetinė, o gal sėklos yra juostelėje. Sėklos juostelėje gali būti patogios sėti lauke. Tuo tarpu daigykloms geriau rinktis sėklas iš hermetinės pakuotės.

Taip pat verta pasidomėti norimų daiginti daržovių rūšimis. Pavyzdžiui, pomidorų rūšių yra itin daug – jos skiriasi spalva, dydžiu, yra tinkamos auginti šiltnamyje arba lauke ir pan. Žinoma, galima daiginti skirtingas rūšis – taip galėsite įvertinti, kokios labiausiai patinka.

• Daigyklų pasirinkimas. Pasak specialistų, itin patogios yra durpių daigyklos. Jose galima auginti ir greitai, ir lėčiau augančius daigus. Vis dėlto renkantis durpių daigyklas, reikėtų atkreipti dėmesį į durpių rūgštingumą pH. Durpių daigyklos saugo daigų šaknis nuo mechaninių pažeidimų juos pervežant ir persodinant. Pastebima, kad daigai iš durpių daigyklų puikiai prigyja ir netgi pagreitina derlių.

Kitas daigyklų tipas – polimerinės daigyklos. Jos patogios tuo, kad yra ilgaamžės. Tik prieš daiginant, jas reikėtų apžiūrėti, ar nėra kokių nors pažeidimų, ir tinkamai dezinfekuoti. Pasirinkus daigyklą su skaidriu dangčiu, galima sukurti palankiausias sąlygas daigams dygti ir augti. Be to, lengviau palaikyti tinkamą drėgmės kiekį ir pastovią temperatūrą. Profesionalai pastebi, kad polimerinėse daigyklose sėklos sudygsta vienodžiau. Joms reikia ir mažiau durpių, daigų šaknys persodinant nepažeidžiamos, lengviau prigyja.

• Žemės pasirinkimas palangių darželiams. Norint ne tik sudaiginti daigus specialiose daigyklose, bet ir turėti gražų bei žalią prieskoninių žolelių darželį ar užsiauginti svogūnų laiškų, reikėtų pagalvoti apie jiems tinkamiausią žemę. Vieni augalai mėgsta rūgštingesnę terpę, kiti – priešingai. Todėl patogiausia perskaityti informaciją ant sėklų pakelio ir įsigyti jau paruoštą durpių substratą. Jame būna tinkamas rūgštingumas ir papildomas trąšų kiekis. Prieš sėjant sėklas, substratą reikėtų palaikyti kambario temperatūroje. Svogūnus galima daiginti ne tik žemėje, bet ir indeliuose su vandeniu.

Atkreipkite dėmesį į daiginimo sąlygas

„Senukų“ specialistai pataria iš pradžių suberti ne po vieną, o kiek daugiau sėklų. Jas berti ne tiesiai iš pakelio, bet atsargiai pirštais. O išdygus keliems daigeliams, reikėtų išrauti šalia esančius mažesnius ir palikti tik vieną, kurį auginsite.

Paruošus sėkloms tinkamą daigyklą, reikėtų nepamiršti ir kitų svarbių žingsnių, kad jos dygtų ir augtų tinkamai, daigai būtų kokybiški ir vėliau lengvai prigytų perkelti į šiltnamį ar lauką. Tad įvertinkite, kur namuose laikysite daigyklas, ar joms pakaks erdvės, šviesos ir drėgmės.

• Daigyklos vieta. Daigai turėtų gauti pakankamai šviesos. Todėl daiginti reikėtų gerai apšviestoje vietoje, pavyzdžiui, ant palangės pietų pusėje, kur daugiau saulės. Kai trūksta šviesos, sėklos lėčiau dygsta, daigai būna menkesni, lapeliai nedideli, nepakankamai žalios spalvos. Pasak specialistų, daigai turėtų gauti bent 8–10 val. šviesos. Jeigu jos trūksta, galima juos apšviesti specialiomis lempomis.

• Pakankamai drėgmės. Kad daigai būtų tvirti, jiems turi pakakti drėgmės. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą drėgmės kiekį – ne tik neleisti išdžiūti durpėms, bet ir neperlaistyti. Perlaisčius šaknys gali pradėti sirgti ar net pūti, daigai nepasisavina reikiamo maistingųjų medžiagų kiekio. Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie patalpos drėgmę – patalpa turėtų būti ne per daug sausa.

• Temperatūra. Sėkloms sudygti turi būti ir reikiama temperatūra. Kaip tik todėl daiginti pradedama pavasarį, kai oras kiek sušyla ir daugiau saulės. Geriausia, kai temperatūra stabili visą laiką. Nuo temperatūros priklauso, kaip greitai sėklos sudygs ir kaip greitai daigas augs, ar bus pakankamai tvirtas, atkreipia dėmesį „Senukų“ specialistai.

Ką daiginti ankstyvą pavasarį?

Pomidorai. Paprastai pomidorų sėklos sudygsta per 4–6 dienas. Joms geriausia dygimo temperatūra yra apie 20–23 laipsnius. Pomidorų daigams reikia optimalaus šviesos kiekio, tačiau juos reikia saugoti nuo tiesioginės saulės.

Paprikos. Šioms sėkloms sudygti reikia maždaug 7 dienų. Paprikų dygimo temperatūra yra apie 23–26 laipsnius. Auginant paprikų daigus ant palangių, svarbu palaikyti tinkamą patalpos temperatūrą ir atkreipti dėmesį į saulės šviesos kiekį. Gavę per daug saulės, daigai gali per daug ištįsti.

Salierai. Šių daržovių sėklos dygsta ilgai. Prieš sėjant, rekomenduojama jas pamirkyti arba nupilti 40–45 laipsnių vandeniu, kad būtų pašalintas dygimą stabdantis eterinis aliejus. Sėklos sudygti turėtų per 12–15 dienų. Salierai mėgsta panašią temperatūrą kaip ir pomidorai.

Porai. Jie sudygta per 9–13 dienų. Porų daigai auginami taip pat, kaip ir salierų daigai.

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė BNS sakė, kad sėklų pirkimas prasidėjo sausį, o piką pasiekė vasario pradžioje: „Kol kas nuperkami kiekiai labai panašūs į praėjusius metus“.

Tuo metu „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad prekyba „aktyvi ir gera“. 

„Buvo metų, kurie buvo vangūs. Dabar tokiais epitetais kalbame, kad prekyba gera. Reiškia, kažkada buvo ne tokia aktyvi. (...) Tiekėjai gerina savo tiekimus atsižvelgdami į pirkėjų norus, rebdrendina savo produkciją“, – sakė jis.

„Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas teigė, kad augantį pasiruošimą daržininkystės sezonui rodo kasdien augantys sėklų ir kitų sodo bei daržo priežiūros prekių pardavimai.

„Analizuojant pardavimų duomenis pastebime, kad sėklų ir augalų bei daržo priežiūros priemonių paklausa išlieka panaši kiekvienais metais“, – BNS sakė „Maximos“ atstovas.  

Pasak jo, palyginti šių metų pradžios pirkimus  su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebimi išaugę gėlių sėklų pardavimai.

Tradiciškai daugiausia yra nuperkama agurkų ir pomidorų sėklų.

„Tradiciškai daugiausia yra nuperkama agurkų ir pomidorų sėklų. Pastarosios pradėtos pirkti dar viduržiemį, kuomet įprastai prasideda vadinamoji palangių daržininkystė“, – sakė M. Tilmantas.

„Rimi Lietuvos“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad dėl šiltėjančio klimato Lietuvoje pastaruoju metu auga mūsų kraštams ne visai įprastų vaisių bei daržovių – arbūzų, melionų, brokolių, kininių kopūstų, šparagų – sėklų paklausa. Todėl ir gyventojai ieško šių augalų sėklų.

„Žmonės nori užsiauginti tai, ką įprastai perka prekybos centruose ir neapsiriboja vien lietuviškais vaisiais bei daržovėmis. Egzotiniai vaisiai auga ir ant palangės: namuose galite užsiauginti bananus, citrusinius vaisius, avokadus ar granatus“, – tvirtino „Rimi“ atstovė. 

Pasak jos, gėlių sėklų asortimente taip pat ieškoma retesnių rūšių, daugėja naujų rūšių plunksninių žolių, japoninių gėlių sėklų mišinių, taip pat gėlių svogūnėlių.

„Pastebėjome, kad klientai neseniai pamėgo Brazilijos varpinę gėlę, kurios anksčiau daugelyje sodų nebūtumėte radę“, – pabrėžė ji. 

Sėklų kainos su nuolaidomis svyruoja nuo 30 centų iki kelių eurų. 

„Per kasinėjimus rasta sėklų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje. Turime per 30 tūkst. vienetų įvairių sėklų – miežių, lęšių, pupų, kitų grūdų, rodančių, jog į šią pajūrio gyvenvietę jau vedė prekybiniai keliai ir čia jau buvo žinomos atokiau nuo Lietuvos esančių kraštų kultūros“, – pranešime sakė ne pirmus metus Kukuliškių piliakalnį tyrinėjanti archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė.

Tarp piliakalnyje aptiktų šiųmečių radinių – gintarai, keramikos šukės, gyvūnų kaulai, medienos gaminių fragmentai bei surinkti grunto mėginiai. Jie bus tiriami, siekiant plačiau nustatyti vietovės istoriją.

Ties Klaipėda, šalia Girulių, apie 380 metrų nuo jūros esantis Kukuliškių piliakalnis aptiktas 2016 metais. Nuo 2017-ųjų kone kasmet čia rengiami archeologiniai tyrimai. Iš jų po truputį ryškėja vėlyvajame bronzos amžiuje (800-400 m. per. Kr.) egzistavusios gyvenvietės vaizdas.

Drėgnas tyrinėjamo kultūrinio sluoksnio gruntas, supustytas smėlis bei ant jo sužėlusi augmenija mokslininkams išsaugojo keramikos, gintaro dirbinių, įvairios organikos.

M. Urbonaitės-Ubės teigimu, hipotezę apie šioje vietoje egzistavusius aktyvius prekybinius ryšius patvirtina gausūs gintaro radiniai. Tikėtina, kad Kukuliškiai buvo ankstyvojo Baltijos gintaro kelio dalimi, čia tuo laiku gintaras galėjo būti apdirbamas ir keliauti į Skandinaviją ar Europos žemyną. Per šiųmečius kasinėjimus čia rasta daugiau nei 100 gintaro gabaliukų.

Per kasinėjimus rasta sėklų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje. Turime per 30 tūkst. vienetų įvairių sėklų.

Pagal anksčiau atliktų tyrimų duomenis archeologai gali apibūdinti Kukuliškių gyvenvietę, žino jos ribas. Spėjama, kad maždaug 2 hektarų plote išsidėsčiusi gyvenvietė buvo vieno laikotarpio: iš jos žmonės dėl nežinomų priežasčių pasitraukė, o teritoriją laikui bėgant užpustė smėlis.

Per iki šiol vykdytus archeologinius tyrimus nuodugniai iškasinėti 65 kv. metrai piliakalnio ir jo aplinkos ploto.

Kadangi buvusios gyvenvietės ribos jau apibrėžtos po geologinių vietovės tyrimų, dabar keliamas uždavinys išsiaiškinti gyvenvietės struktūrą, tikslinti esamus spėjimus dėl to, kuo vertėsi, kaip maitinosi ir gyveno to laiko žmonės.

„Kukuliškiai – tai vieta, kuri gali mums daug papasakoti apie vėlyvąjį bronzos amžių. Taip gerai išsilaikiusių šio laikotarpio gyvenviečių Lietuvoje yra vos kelios. Per šiemečius kasinėjimus paimta daug mėginių. Bus atliekami kompleksiniai grunto, žiedadulkių, makrobotanikos, fosfatų, parazitologiniai, osteologinės medžiagos ir kiti tyrimai“, – archeologinių tyrimų vadovė Elena Pranckėnaitė.

Anot jos, kolegos archeologai, stengdamiesi įminti Kukuliškių mįsles, čia dirbs dar ne vieną vasarą.

Kasinėjimai Kukuliškių piliakalnyje vykdomi pagal mokslinį projektą „Baltijos pajūrio bendruomenių lokalinių adaptacijų strategijos: Kukuliškių gyvenvietės atvejis“. Jį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Kolekcijos perdavimas vyks birželio 9 dieną, dalyvaujant Aplinkos ministerijos ir VMT atstovams, antradienį pranešė įstaiga.

Svalbardo saugykloje saugomos sėklų ir kitų genetinių išteklių kolekcijos, kurios netikėtai užklupus karui, gamtinėms, technologinėms katastrofoms leistų atkurti ir išsaugoti išteklius. Pavyzdžiui, 2015 metais tokia galimybe pasinaudojo Tarptautinis žemės ūkio tyrimo centras, jis paėmęs sėklų pavyzdžius juos pasėjo Maroke ir Libane, o 2017 metais tų pačių augalų sėklas sugrąžino į saugyklą ilgalaikiam saugojimui.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Svalbardo saugyklą pasieks virš šimto augalų sėklų.

„Į Norvegiją bus vežamos 124 augalų veislių sėklos. Tai ir mūsų sėklų selekcininkų pripažinimas, kurie šiemet kaip tik mini savo veiklos 100-metį“, – pranešime spaudai sakė ministras.

Lietuvoje augalų genetinių išteklių išsaugojimu rūpinasi VMT. Tarnyba savo sprendimą patikėti Lietuvos sėklų kolekcijos pavyzdžius Svalbardo pasaulinei saugyklai grindžia siekiu užtikrinti augalų genetinių sėklų kolekcijos saugumą ilguoju laikotarpiu.

Pagal susitarimą lietuviškos sėklos bus saugomos keletą dešimtmečių, su galimybe sėklų pavydžius atnaujinti.

„Praeitais metais pasodinome, patiko ir dabar norime daugiau plėstis“, – kalbėjo moteris.

Be uogų Agnė augina ir daržoves. Sako, kad turi ilgametę patirtį. Kai kuriems daržovių auginimas yra lygus terapijai, tačiau daugelis to imasi dėl finansinių sumetimų. Daržovių kainos kyla ir, panašu, kad artimiausiu metu nustoti neketina. Pavyzdžiui, dabar už kilogramą pigiausių pomidorų tenka sumokėti apie tris eurus, už uoginius su šakelėmis gali tekti pakloti net ir dešimt eurų už kilogramą. Agurkai – du su puse euro, bulvės – šešiasdešimt centų. Bet ar užsiauginti kainuos mažiau?

„Aišku, kad pigiau, nes kadangi daug sodinama. Turime prūdą, tad vandens yra, daug chemijos nepilame, viskas natūraliai“, – tęsė Agnė.

Kai kurie žmonės teigia, kad auginti išeina pigiau, tačiau darbo daug, reikia turėti laiko. Kiti – priešingai, sako, jog laikas vis dar kainuoja daugiau negu kainų pokytis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai tokia situacija, savo derlių auginti nusprendžia ir tie, kas tokios patirties neturėjo, tad kai kurie renkasi net ir specialius kursus.

Apželdinimo kursų įkūrėja sako, kad net ir gyvenantys mieste, neturintys žemės lopinėlio užsiima sodinimu. Tam įdarbina palanges ir balkonus. Kalbama apie žaliąją madą ir vis labiau įsitvirtinantį terminą „miesto džiunglės“.

„Net yra specialiai balkonams skirtos morkų veislės, kurios užauga šiek tiek trumpesnės. Ką jau kalbėti apie agurkus ir kitas daržoves. Žalieji žirneliai – taip pat vienas iš pasirinkimų, pupelės galėtų būti netgi vijoklinės“, – kalbėjo apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė.

Neturintys auginimo patirties dažniausiai pradeda nuo prieskoninių žolelių.

„Prieskonines žoleles labai patogu nusiskinti ir iš karto įsidėti į salotas“, – tęsė L. Liubertaitė.

Lysvės su miniatiūriniais šiltnamiais Vilniuje žaliuoja ir prie daugiabučių. Auginti gėrybes buriasi bendruomenės. Visgi, kai kurie sodininkai paklausti, kas labiau apsimoka, pirkti ar auginti savo, sako, kad dar reikia gerai paskaičiuoti. O ir pačios sėklos brangsta. Taip sako ir pardavėjas Jonas.

„Sėklos šiais metais yra pabrangusios 13–15 proc., priklausomai nuo rūšies. Manau, kad tendencija išliks tokia, kad sėklos brangs, kadangi tai sėklų kainai, kuri yra dabar rinkoje, dar įtakos neturėjo trąšų, elektros kainų padidėjimas, nes prekiaujame pernai metų produkcija“, – pasakojo agrofirmos „Sėklos“ sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė.

Ekspertai sako, kad daržininkystė apsimoka tik tada, kai lysvė yra šalia namų, o ne už 100 km.

„Sėkla derliuje sudaro mažiausią kainą. Visi logistikos kaštai, trąšos, reikia įvertinti, kad visa tai kainuoja. Daigų auginimas, šiltnamių šildymas. Reikia labai gerai pagalvoti. Dar vienas svarbus aspektas – reikia turėti įgūdžių“, – tęsė L. Kunigiškytė.

Visgi nors sėklų kainos ir didesnės, jų jau dabar parduota daugiau, nei įprastai, tačiau prekybininkai atvirauja – šiemet tikėjosi dar didesnio anšlago.

Šiame tinkle pardavimai išaugo apie 15 proc., o štai „Moki-veži“ parduotuvės, lyginant su praeitais metais, skaičiuoja, kad sėklų parduodama net 40 proc. daugiau. Tarp populiariausių išlieka agurkai, ridikėliai, pomidorai, morkos ir burokėliai.

Pasak prekybininkų, šiemet sėklų bus parduota daugiau nei pernai, kadangi jomis prekiauta ne tik prekybos centruose, bet ir kitose parduotuvėse, kuriose per karantiną prekyba buvo sustojusi. Šiemet, kitaip nei pernai ir užpernai, sėklomis prekiauja ir specializuotos, namų apyvokos, statybinių, sodo ir daržo prekių bei kitos parduotuvės.

Visgi kai kurie prekybos tinklai sako, kad jų sėklų pardavimai šiek tiek sumenko, o sėklų tiekėjai pastarųjų trijų pavasarių pardavimų lyginti nenori – jie skirtingi dėl pandemijos, išaugusių kainų, sėklų trūkumo rinkoje bei šalto pavasario. Tačiau visi sutaria dėl vieno – kainos šiemet brango iki 15 proc., o kitąmet brangs dar labiau.  

„Visi 2020-2022 metų sezonai labai skirtingi: ir pardavimai skirtingi, ir įnoriai skirtingi, ir aplinkybės tai lemiančios“, – BNS teigė agrofirmos „Sėklos“ Sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė.

Pardavimai augo

Sėklomis prekiaujančios įmonės „Asėja“ atstovas Audrius Bulovas sakė, kad pagal tai, kiek sėklų patiekta į prekybos centrus šiemet, palyginti su ankstesniais metais, matomas augimas, bet kiek liks neparduota, paaiškės birželio viduryje. Anot jo, preliminariais duomenimis, prekybos centrai suprekiavo mažiau, nes pirkėjas pasiskirstė į daugiau parduotuvių.

Iš Europos Sąjungos šalių sėklas atsigabenančios Vievio įmonės „Sėkluva“ direktorius Petras Savanevičius BNS taip pat sakė, kad šiemet didesni ir daržovių, ir gėlių sėklų pardavimai. 

„Didelė žmonėms nežinomybė, nes kainos parduotuvėse ne procentais, o kartais keičiasi. Dažnas žmogus, turintis gabaliuką pievutės, ją verčia daržu – sukasa ir pasisodina kažką“, – BNS teigė jis.

„Rimi“ Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad sėklų pardavimai rodo, kad vis daugiau žmonių nusprendžia patys imtis žemdirbystės ir bando užsiauginti vietinių daržovių. Anot jos  ši tendencija šiais metais išlieka stipri.

„Daržininkystė ir toliau populiarėja kaip būdas patiems užsiauginti kokybiškų daržovių, prieskonių, vaisių, sutaupyti, o kartu ir prasmingai praleisti laisvalaikį gamtoje“, – BNS sakė „Rimi“ atstovė.

„Lidl Lietuvos“ atstovė Lina Skersytė pranešė, kad šiemet pirkėjai daržininkystės ir sodininkystės sezonui pradėjo ruoštis keliomis savaitėmis anksčiau nei ankstesniais metais.

L. Kunigiškytė tvirtino, kad sėklų pardavimai ūgtelėjo, tačiau taip pat sakė maniusi, kad augimas bus dar didesnis dėl daržovių brangimo parduotuvėse. Anot jos, sodinimą pristabdė šaltas pavasaris.

„Pavasaris vėluoja ir dalies kultūrų sėja į lauką nusikelia. Dar pas mus pirkėjų ateis – paskutiniai du gegužės savaitgaliai bus labai aktyvūs“, – sakė ji.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė nurodė, kad šiemet daržovių sėklų pardavimai jau išaugo apie 20 proc., o prieskoninių žolelių pardavimai augo 4 proc. daugiau. Be to, dukart augo ekologiškų sėklų pardavimai.

„Iki“ atstovė pabrėžė, kad populiarėja ne tik ekologiškos, bet patogiau sodinamos sėklos, o taip pat paruošti rinkiniai su durpėmis ar prieskoninės sėklos su vazonėliu.

Tuo metu „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis BNS teigė, kad tinklo parduotuvėse sėklų pardavimai per metus sumažėjo iki 5 proc., nes atsiradus daugiau sėklų prekybos vietų ir pirkėjų srautai pasiskirstė. Sėklų pardavimai daugiau nei 10 proc. sumažėjo ir „Iki“ parduotuvėse.

Trūko sėklų, kentėjo kokybė

Sėklų tiekėjai sako, kad šiam sezonui komplektuoti sėklas buvo sunku, kadangi pernai jas neigiamai veikė liūtys Olandijoje ir kaitros pietų Prancūzijoje. Be to, paruošimą prekybai koregavo ir koronavirusas.

„Iki šiol kai kurių užsakytų gėlių, prieskoninių žolelių, daržovių sėklų nesame gavę, pavyzdžiui, vieną pomidorų rūšį tik dabar iš Izraelio Europa gavo“, – sakė P. Savanevičius.

Sėklų trūkumas ir jų kokybė šiemet buvo galvos skausmas ir ūkininkams, sakė „Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabriko Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas. Pasak jo, dėl kaitros 2021 metų derliaus sėklos buvo smulkesnės.

„Pernai sausra ir kaitros derlių sumažino 1,5-2 tonomis iš hektaro, o tai lėmė ir mažesnį sėklinės medžiagos kiekio paruošimą šių metų pavasario sėjos sezonui“, – sakė jis.

S. Augo teigimu, šio pavasario sėjai ypač trūko ankštinių kultūrų – pupų, žirnių.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad kainos per metus šiek tiek padidėjo, bet nežymiai. Anot jos, didžiosios dalies sėklų asortimento kainos išliko kaip ir pernai, o kai kuri padidėjo 7-10 proc.

„Sėklų kainos, priklausomai nuo rūšies ir dydžio, svyruoja nuo 0,45 eurų iki 3,49 eurų“, – pasakojo ji.

Pasak P. Savanevičiaus, šiemet sėklos brango maždaug iki 10 proc., o L. Kunigiškytė teigė, kad kainos augo nuo 5 iki 13 proc.

„Į kainos padidėjimą įskaičiavome tik tuos praradimus, kuriuos patyrėme per kovidą – tiek, kiek, sumažėjus sėklų auginimo plotams, kainas pakėlė sėklų tiekėjai. Ta visa energetika, kuras ir trąšos mums dar nesuveikė, nes prekiaujame praėjusių metų derliaus sėklomis. Kitais metais sėklos tikrai brangs. Manau, kad 10-20 proc.“, – BNS prognozavo L. Kunigiškytė. 

Šie postai, kaip praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), pradės veikti nuo 2023 m. sausio 1 d.

Tikimasi, kad įsteigus naujus fitosanitarijos postus pagrindiniuose, didžiausiuose siuntų gavimo ir paskirstymo punktuose, bus labiau užtikrinama atsisiunčiamų iš trečiųjų šalių augalų apsauga nuo pavojingų kenkėjų, kurie gali daryti didelę ekonominę žalą mūsų šaliai. Net ir nedideli sėklų ar sodinamosios medžiagos kiekiai gali kelti didelę grėsmę, jei atkeliautų iš trečiųjų šalių pažeisti kenksmingų bakterijų ar virusų, pabrėžia ŽŪM.

Todėl visos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siuntos iš trečiųjų šalių (nepriklausančių Europos Sąjungai) turi turėti joms išduotą fitosanitarinį sertifikatą ir prieš jas išleidžiant į rinką (atiduodant klientui) turi būti atliktas jų fitosanitarinis patikrinimas.

Per Vilniaus oro uostą daugiausia atvežamos sodinamosios medžiagos komercinės siuntos, o per Lietuvos paštą gyventojai dažniausiai siunčiasi sodinamąją medžiagą ir sėklas savo reikmėms.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įpareigojo Valstybinę augalininkystės tarnybą nebeišduoti dokumentų siekiantiems iš Lietuvos į Rusiją ir Baltarusiją išgabenti dauginamąją medžiagą, augalus ir jų dalis, skirtus dauginti bei sodinti.

Ministerija nurodo, kad iš Lietuvos į Rusiją ir  Baltarusiją nebebus galima išvežti ir importuotos iš kitų valstybių sėklos.

2021 metais į Baltarusiją buvo išvežta 163,5 tonos įvairios kilmės augalų sėklų, o į Rusiją – 3 055 tonos.