Irmgard Furchner praėjusį ketvirtadienį turėjo stoti prieš teismą dėl kaltinimų bendrininkavimu 1943–1945 metais nužudant per 10 tūkst. žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje.

Tačiau senolė, tos dienos rytą taksi automobiliu išvykusi į metropoliteno stotį iš senelių namų netoli Hamburgo, kuriuose gyveno, teisme taip ir nepasirodė.

Po kelių valandų policija I. Furchner sulaikė. Jai buvo skirtas suėmimas iki spalio 19-osios, kai bus atnaujintas jos teismo procesas.   

„Teismas suspendavo arešto orderį ir paleido kaltinamąją į laisvę pritaikius apsaugos priemones“, – sakė Icehojės teismo atstovė Frederike Milhoffer (Frederikė Milhofer).

Ji atsisakė pateikti detalių apie tas priemones, tačiau patikino, kad jos garantuos, jog senolė paskirtą dieną pasirodys teisme.

Prokurorai kaltina I. Furchner padėjus sistemingai žudyti kalinius Štuthofe, kur ji nuo 1943 metų birželio iki 1945-ųjų balandžio dirbo stovyklos vado Paulio Wernerio Hoppe (Paulio Vernerio Hopės) kabinete.

Remiantis kaltinamuoju aktu, netoli Gdansko miesto veikusioje stovykloje žuvo apie 65 tūkst. žmonių; tarp jų buvo „žydų kalinių, lenkų partizanų ir SSRS karo belaisvių“.

Tarptautinio Aušvico komiteto pirmininko pavaduotojas Christophas Heubneris (Kristofas Hoibneris) neslėpė pasipiktinimo kilusia sumaištimi.

Jis naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors I. Furchner galiausiai buvo surasta, jos bandymas pabėgti demonstruoja „nepagarbą išgyvenusiems [nacių stovyklų kaliniams], taip pat įstatymų viršenybei“.

Irmgard Furchner, viena iš pirmųjų moterų, teisiamų dėl nacių laikų nusikaltimų, kaltinama bendrininkavimu 1943–1945 metais nužudant per 10 tūkst. žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje.

Ji šį rytą iš senelių namų, kuriuose gyveno, taksi išvyko į metropoliteno stotį, bet teisme taip ir nepasirodė, sakė Icehojės teismo atstovė Frederike Milhoffer (Frederikė Milhofer).

Tuomet teismas išdavė bėglės arešto orderį.

Praėjus kelioms valandoms I. Furchner buvo rasta, o teismas dabar sprendžia, ar jai skirti iki ikiteisminį įkalinimą, sakė F. Milhoffer.

Kilus šiai sumaiščiai teisėjas Dominikas Grossas (Dominikas Grosas) paskelbė, kad bylos nagrinėjimas atidedamas iki spalio 19 dienos.

Tarptautinio Aušvico komiteto pirmininko pavaduotojas Christophas Heubneris (Kristofas Hoibneris) sakė, kad šis pabėgimas demonstruoja „nepagarbą išgyvenusiems [nacių stovyklų kaliniams], taip pat įstatymų viršenybei“.

Pasak jo, tai taip pat atkreipė dėmesį į galimus teisingumo sistemos trūkumus.

„Net jeigu ši moteris labai sena, negi nebuvo galima imtis atsargumo priemonių [kad ji negalėtų pabėgti]? Kur ji išvyko? Kas jai padėjo?“, – naujienų agentūrai Ch. sakė Heubneris.

JAV ir Izraelio pilietybę turinčiam Efraimui Zuroffui (Efraimui Zurofui), atlikusiam svarbų vaidmenį patraukiant atsakomybėn kai kuriuos buvusius nacių karo nusikaltėlius, šio incidento išvada buvo aiški.

„Pakankamai sveika, kad pabėgtų – pakankamai sveika, kad keliautų į kalėjimą!“ – per „Twitter“ parašė jis.

Laiko lieka vis mažiau

Bylos nagrinėjimas Icehojėje turėjo prasidėti likus dienai iki 12 nacių elito atstovų nuteisimo myriop per Niurnbergo teismo procesą 75-ųjų metinių.

Be to, po savaitės netoli Berlyno esančiame Noirupine turi prasidėti atskiras 100 metų mirties stovyklos sargybinio teismas.

I. Furchner, dabar gyvenanti senelių namuose netoli Hamburgo, teisiama jaunimo teisme, nes stovykloje dirbo būdama 18–19 metų amžiaus.

Prokurorai kaltina pensininkę padėjus sistemingai žudyti kalinius Štuthofe, kur ji nuo 1943 metų birželio iki 1945-ųjų balandžio dirbo stovyklos vado Paulio Wernerio Hoppe (Paulio Vernerio Hopės) kabinete.

Remiantis kaltinamuoju aktu, netoli Gdansko miesto esančioje stovykloje žuvo apie 65 tūkst. žmonių; tarp jų buvo „žydų kalinių, lenkų partizanų ir SSRS rusų karo belaisvių“.

Po ilgų svarstymų vasarį teismas nusprendė, kad I. Furchner gali stoti prieš teismą.

Praėjus 76 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, laiko patraukti atsakomybėn vaidmenį nacių sistemoje suvaidinusius asmenis lieka vis mažiau.

Centrinio nacionalsocialistų nusikaltimų tyrimo biuro duomenimis, šiuo metu prokurorai nagrinėja dar aštuonias bylas. Jose, be kita ko, figūruoja buvę Buchenvaldo ir Ravensbriuko stovyklų darbuotojai.

Pastaraisiais metais kelios bylos buvo nutrauktos, nes kaltinamieji mirė ar fiziškai negalėjo stoti prieš teismą.

Vėliausiu, liepą paskelbtu Vokietijos teismo nuosprendžiu SS sargybinis Bruno Dey (Brunas Dėjus) buvo pripažintas kaltu ir sulaukė lygtinės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės; jam tuomet buvo 93 metai.

Egzekucijų įsakymai

I. Furchner yra vienintelė moteris, pastaraisiais metais stojusi prieš teismą dėl nacių laikų nusikaltimų, kadangi į moterų vaidmenį Trečiajame reiche ilgą laiką buvo žiūrima pro pirštus.

Tačiau nuteisę mirties stovyklos sargybinį Johną Demjanjuką (Džoną Demjaniuką) už vaidmenį Trečiojo reicho vykdytose žudynėse, prokurorai išplėtė savo tyrimų apimtį – dabar neapsiribojama tik asmenimis, tiesiogiai atsakingais už žiaurumus.

Pasak advokato Christopho Rueckelio (Kristofo Riukelio), atstovaujančio Holokaustą pergyvenusiems asmenims, dalyvaujantiems I. Furchner procese, ši teisiamoji „tvarkė visą korespondenciją“ su stovyklos vadu P. W. Hoppe.

„Ji spausdino deportacijos ir egzekucijos įsakymus“ jam diktuojant ir pati parafavo kiekvieną pranešimą, visuomeniniam transliuotojui NDR sakė Ch. Ruckelis.

Tačiau prieš teismo procesą I. Furchner advokatas vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ pateikė versiją, kad sekretorė buvo „izoliuota“ nuo įvykių Štuthofe.

Dėl įtariamo vaidmens nacių stovyklose tyrėjų akiratyje atsidūrė mažiausiai trys moterys, tarp jų – kita Štuthofo sekretorė, mirusi praėjusiais metais nespėjus jai pareikšti kaltinimų.

Pasak Liudvigsburgo centrinės prokuratūros pareigūnų, šiuo metu Noirupino prokurorai tiria Ravensbriuko stovykloje dirbusios moters bylą.

Tarp moterų, traukiamų atsakomybėn už savo veiksmus nacių laikais, buvo ir Aušvico-Birkenau stovyklos sargybinė Maria Mandl (Marija Mandl). Ji buvo nuteista myriop Krokuvoje ir 1948 metais buvo pakarta.

1946–1948 metais Hamburge 21 moteris buvo teisiama britų kariniame tribunole už vaidmenį Ravensbriuko moterų koncentracijos stovykloje.

Jos istoriją prezidentas pavadino „dar vienu neteisingu kaltinimu“.

D. Trumpas reagavo į laikraščio „The Washington Post“ pirmajame puslapyje išspausdintą straipsnį apie tai, kaip Rachel Crooks (Reičel Kruks), kuri savo kaltinimus prezidentui viešai metė dar prieš 2016 metų rinkimus, per viešus pasirodymus atkakliai laikėsi savo, net ir nežinodama, ar tai kada nors ką nors pakeis.

R. Crooks sako, kad 2006 metais, kai jai buvo 22 metai ir ji dirbo priimamojo sekretore vienoje investicijų firmoje, kuri buvo įsikūrusi Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“, ji, D. Trumpui prie jos biuro laukiant lifto, prisistatė tuomet 59 metų nekilnojamojo turto magnatui.

R. Crooks teigia priėjusi prie jo tiesdama ranką, o jis čiupęs ranką ir ėmęs moterį bučiuoti.

„Jis pradėjo bučiuoti mane į vieną skruostą, paskui į kitą. Tarp bučinių jis kalbėjo man, klausė, iš kur aš, ar noriu būti modeliu. Jis nepaleido mano rankos, o tada ... ėmė bučiuoti mane į lūpas“, – vienai moterų grupei pasakojo R. Crooks, kurią citavo laikraštis.

Pasak jos, incidentas truko maždaug dvi minutes.

D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ atsikirto į kaltinimus ir parašė: „Moteris, kurios nepažįstu ir, kiek įstengiu prisiminti, niekada nebuvau sutikęs, netikrų naujienų „Washington Post“ PIRMAJAME PUSLAPYJE sako, kad aš prieš 12 metų ją bučiavau (net dvi minutes!) „Trump Tower“ vestibiulyje. (To) niekada nebuvo!“

„Kas taip darytų viešoje vietoje su veikiančiomis, tiesiogiai transliuojančiomis saugumo kameromis?“ – sakė jis ir klausė, kodėl „The Washington Post“ nepranešė apie „moteris, imančias pinigus, kad išgalvotų istorijų apie mane?“

19 moterų jau yra viešai apkaltinusios prezidentą nederamo seksualinio elgesio atvejais, įvykusiais per kelių dešimtmečių periodą. Pikti D. Trumpo paneigimai tviteryje dažnai tik dar labiau pakurstydavo debatus apie jo elgesį su moterimis.

B. Pomsel buvo paskutinis vis dar gyvenantis žmogus, asmeniškai pažinojęs J. Goebbelsą.

Žinią apie jos mirtį patvirtino dokumentinio filmo apie šios moters gyvenimą "Vokietės gyvenimas" (A German Life) kūrėjas Christianas Kroenesas (Kristianas Krėnesas).

Pasak jo, B. Pomsel mirė sausio 27 d. miegodama savo namuose Miunchene.

Filme "Vokietės gyvenimas" B. Pomsel pasakojo apie trejus darbo su J. Goebbelsu metus.

"Niekada neatleisiu Goebbelsui už tai, ką jis padarė pasauliui, ir už savo nekaltų vaikų nužudymą", – tąsyk sakė ji.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, vykstant mūšiams Berlyne, J. Goebbelsas nusižudė Reicho kanceliarijos bunkeryje kartu su žmona Magda, prieš tai nužudę visus šešis savo vaikus.

B. Pomsel sakė, kad dirbdama J. Goebbelsui nežinojo nei apie Holokaustą, nei apie kitokį masinį žmonių žudymą. Moteris tvirtino, kad vėliau visą likusį gyvenimą ją kankino kaltės jausmas.

Teisėjų tarybos narė, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė BNS trečiadienį patvirtino, kad toks įvykis teisme buvo ir darbuotoja iš pareigų atleista už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Ji darbo metu buvo neblaivi ir tokiais veiksmais diskreditavo teismą, kaip valstybės instituciją, kuri vykdo teisingumą.

Sekretorė dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime. Jo metu kaltinamoji įtarė, kad sekretorė neblaivi ir pranešė teismo vadovybei.

Teismo pirmininkė L. Braždienė tuo metu nagrinėjo civilines bylas, o po bylų nagrinėjimo iš teismo kanclerės sužinojo apie įvykį.

„Po teismo posėdžio byloje dalyvaujantis asmuo pajuto alkoholio kvapą, todėl buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, sudaryta komisija, sekretorė išsiųsta neblaivumui nustatyti. Gavus išvadą iš neblaivumo nustatymo įstaigos, priimtas sprendimas ją atleisti iš darbo“, – BNS sakė L. Braždienė.

Pasak L. Braždienės, Vilniaus priklausomybės ligų centro medikai pateikė išvadą, kad moteris koncentruoja dėmesį, jos kalba aiški ir rišli, tačiau girtumas nustatytas.  

Abejonių dėl sekretorės blaivumo buvo kilę ir anksčiau, tačiau tąkart, maždaug prieš metus, ji pristatė pažymą, kad yra visiškai blaivi. Šįkart teismo darbuotoja buvo vežama tikrintis blaivumo teismo transportu ir lydima teismo personalo.

Sekretore Vilniaus miesto apylinkės teisme ji dirbo apie 20 metų. Moteris anksčiau buvo teisiama su seserimi teisininke byloje dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Tačiau, pasak L. Braždienės, nušalinti jos nuo darbo tuo metu nebuvo pagrindo, bet situacija buvo svarstyta.

„Aukšti reikalavimai, mažas užmokestis“

Kaip skelbė BNS, Vilniaus apylinkės teismui nuolat trūksta darbuotojų. Šiuo metu teisme trūksta 12 teisėjų.

Taip pat trūksta 20-ties posėdžių sekretorių. Kai kurie iš teisėjų neturi nuolatinių teismo posėdžių sekretorių – kasdien jie turi vis kitą pavaduojantį darbuotoją.

Trečiadienį vyko konkursas sekretorių pakaitines darbo vietas užimti, tačiau į jį neatvyko nė vienas asmuo.

„Aukšti reikalavimai, bet mažas darbo užmokestis“, – teigė teismo vadovė. Teismo sekretorė turi turėti aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą, turi išspręsti bendrų gebėjimų testą.

Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme dirba 59 civilines bylas nagrinėjantys teisėjai, 27 – baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas ir devyni ikiteisminio tyrimo teisėjai.

2016 metais gauta 65 tūkst. 111 bylų: administracinių teisės pažeidimų – 16 tūkst. 234, baudžiamųjų – 3 tūkst. 967, civilinių – 44 tūkst. 910.

Vilniaus miesto apylinkės teismas yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas (įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai), hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas bylas bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusias bylas. Jame dirba apie keturi šimtai darbuotojų.

Taip pat apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

Teismo sekretorei, kuri prokurorei neišsiuntė teismo nutarties dėl tris vaikus per avariją pražudžiusio buvusio policijos pareigūno Sauliaus Pauliko lygtinio paleidimo, gresia nuobauda.

S.Pauliką į laisvę paleido Vilniaus miesto apylinkės teismas, o Vilniaus prokurorė Danutė Mekionienė sako jo laiku neapskundusi, nes negavo teismo nutarties. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas sako, jog nutartis išties nebuvo išsiųsta prokurorei, ir tai esanti žmogiška klaida. „Dar atliekamas tarnybinis patikrinimas, bet, kiek man žinoma, tai buvo paprasčiausia žmogiška klaida, sekretorė neišsiuntė nutarties. Pagal tvarką, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ir sekretorė turėtų išsiųsti nutartį prokurorui, kad jis galėtų laiku pateikti apeliacinį skundą, jei nesutinka su teismo nutartimi“, - žurnalistams penktadienį sakė E.Laužikas.

Klausiamas, ar už tai teismo sekretorei gresia nuobauda, Teisėjų tarybos pirmininkas atsakė: „Be abejo, gresia“.

Naujienų portalas delfi.lt šią savaitę pranešė, kad S.Paulikas išėjo į laisvę, nors jam skirta bausmė baigiasi kitų metų lapkričio 8-ąją. S.Pauliką  į laisvę paleisti sausio 5-ąją nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. Teisėjo nutartį per penkias dienas buvo galima skųsti apeliacine tvarka, bet prokurorės skundas teismui nebuvo įteiktas.

R.Rainys lygtinai paleistam S.Paulikui  skyrė baudžiamojo poveikio priemones – iki 2016-ųjų lapkričio 8-osios nurodė nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Pernai rugsėjį Vilniaus apygardos teismas buvo atmetęs tragišką avariją sukėlusio vairuotojo prašymą paleisti jį anksčiau laiko. Tuomet teismas teigė, kad S.Paulikui  dar liko nemaža neatliktos bausmės dalis, o nuteistasis pataisos namuose ne visada elgėsi pavyzdingai.

2007 metais neblaivus policininkas S.Paulikas  Skuodo rajone automobiliu rėžėsi į šalikele iš mokyklos einančius vaikus ir pabėgo iš įvykio vietos. Trys vaikai žuvo. Po šio įvykio iš pareigų pasitraukė vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ir generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius.

Šveicarijos parlamente dirbanti sekretorė, kuri fotografavosi nuoga ir skelbė tas nuotraukas daugiau negu 11 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Twitter“, trečiadienį sakė vienam laikraščiui nemananti, kad pažeidė kokias nors taisykles.

Daugelis tų asmenukių buvo padarytos tos moters biure Federaliniuose rūmuose – prieš 162 metus iškilusiame pastate su kupolu Berno mieste, kuriame posėdžiauja Šveicarijos vyriausybė ir parlamentas, rašo dienraštis „Neue Zuercher Zeitung“ (NZZ).

Neįvardyta parlamento sekretorė sakė laikraščiui, kad tos intymios nuotraukos nepažeidžia federalinių darbuotojų statuto, nes tokie atvaizdai yra jos privataus gyvenimo dalis. Pranešime nenurodoma priežastis, kodėl ji darė tokias nuotraukas.

Vyriausybės žmogiškųjų išteklių departamento atstovas sakė, kad jis apie šį incidentą sužinojo tik iš trečiadienį pasirodžiusio žiniasklaidos pranešimo.

„Parlamento tarnybos spręs, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, ar šis atvejis pažeidžia geros valios įsipareigojimus tarp darbdavio ir darbuotojos“, – sakė atstovas Anandas Jagtapas.

Kai ta parlamento sekretorė buvo paklausta, ar ji nebijojo, kad nuotraukas gali pamatyti jos bendradarbiai, moteris atsakė: „Šis klausimas nuolat sukasi mano galvoje.“