Vakaruose paplito tokios frazės kaip „sekso darbas“, „sekso darbuotoja(s)“, kurios įdomios ne tik ekonomistams, bet ir žmogaus teisių aktyvistams. Pastarųjų organizacija „Amnesty International“ rugpjūčio 12-ąją savo forume Dubline priėmė rezoliuciją, rekomenduojančią visiškai dekriminalizuoti, laikyti nenusikalstama veikla, tokį sekso darbą, kuris vykdomas laisvu visų pusių noru“.
Anot „Amnesty International“, tyrimai rodo, kad tai esąs geriausias būdas apginti sekso darbuotojų, – prostitucija užsiimančių moterų ir vyrų, jų sąvadautojų bei viešnamius įkūrusių ir laikančių asmenų – žmogaus teises.
„Mes suprantame, kad šis kritiškas žmogaus teisių klausimas labai sudėtingas, todėl mes jį ir sprendėme pagal tarptautinius žmogaus teisių strandartus“, – sakė Salilas Shetty, „Amnesty International“ generalinis sekretorius, ir pridūrė: „mes taip pat konsultavomės su savo globalinio sąjūdžio nariais, kad priimtume dėmesin skersai išilgai pasaulio besireiškiančius skirtingus požiūrius“.
Kaip pranešė naujienų portalas „Fox News“, „organizacijos „Amnesty International“ sprendimas svarbus dėl to, kad ji naudos savo įtaką tam, jog įtikintų pasaulio vyriausybes priimti būtent jos požiūrį“.
Išankstinė žinia, kad žmogaus teises ginanti organizacija rengiasi tokį požiūrį piršti, sukėlė kai kurių moterų grupių pasipriešinimą. Jos kaltina, kad „Amnesty International“ daro rimtą klaidą. Šios grupės, kaip antai JAV įsikūrusi „Koalicija prieš prekybą moterimis“ (CATW), nors visiškai sutinka, kad verčiami prostitutėmis dirbti žmonės neturėtų būti laikomi nusikaltusiais, vis dėlto teigia, jog absoliutus prostitucijos dekriminalizavimas paverstų sąvadautojus „verslininkais“, kuriems leidžiama nebaudžiamai pardavinėti pažeidžiamus žmones.
„Tai tikrai smūgis į veidą ir dar gyvoms išlikusioms prostitucijos aukoms, ir moters teisių grupėms visame pasaulyje“, – sakė Taina Bien-Aime, koalicijos vykdomoji direktorė.
Žinių agentūrai „AFP“ ji pareiškė, kad „nėra jokios logikos prielaidoje, jog tam, kad būtų apsaugoti išnaudojamieji, reikia dekriminalizuoti ir išnaudotojus“.
Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, grupė „Koalicija prieš prekybą moterimis“ išplatino ir savo atvirą, prieš „Amnesty International“ žygį prostitucijos įteisinimo link pasisakantį laišką, kurį jau rugpjūčio 12 d. pasirašė daugiau nei 8500 žmonių, įskaitant, pasak Koalicijos, „tautinių ir tarptautinių žmogaus teisių ir moters teisių organizacijų, religinių ir pasaulietinių, darbuotojus ir šiaip susirūpinusius žmones“.
Svarbiausia, „tarp pasirašiusiųjų – sekso prekybą išgyvenusieji, jų autoritetas kyla iš asmeninės patirties ir jie mus informuoja apie sekso prekybos jiems primestą žalą, o tai mus veda ieškoti prasmingų būdų šiems žmogaus teisių pažeidimams pristabdyti“.
Koalicijos laiško autoriai, priminę, kad „Amnesty International buvo pirmoji ir žinomiausia organizacija, globalią pasaulio visuomenę supažindinusi su žmogaus teisių sąvoka“, teigia, kad dabar ji „savo istorinę reputaciją išdavė“.
Laiško autorių žodžiais, „mes tvirtai įsitikinę ir su „Amnesty International“ sutinkame, kad žmonės, – o tai daugiausia moterys, – perkami ir parduodami sekso versle neturi būti jokioje jurisdikcijoje laikomi nusikaltusiais, ir kad jų žmogaus teises reikia gerbti ir kuo daugiau saugoti“.
Mes taip pat sutinkame, jog, išskyrus tik kelias šalis, valstybių vyriausybės ir teisėsaugos organai sunkiai pažeidinėja prostitucijos pavergtų asmenų žmogaus teises.
Bet štai dabar Jūs, „Amnesty International“, nesuvokiamai siūlote visapusiškai dekriminalizuoti sekso pramonę, o tai iš esmės legalizuoja sąvadavimą, viešnamių laikymą, sekso pirkimą.
Vis daugiau duomenų rodo, kad sekso verslo dekriminalizacija veda prie katastrofiškų pasekmių. Pvz., Vokietijos vyriausybė, kuri dereguliavo prostitucijos industriją 2002 m., nustatė, jog sekso pramonė, šiam įstatymui įsigaliojus, netapo moterims saugesnė.
Atvirkščiai, smarkiai išaugęs legalių viešnamių Vokietijoje skaičius tik padidino prekybą žmonėmis prostitucijos tikslais.
Sekso verslo dekriminalizacija iš viešnamių savininkų padarė „verslininkus“, kurie nieko nebijodami skatina labai jaunų moterų iš pačių vargingiausių Rytų Europos šalių ir globalinių Pietų įvežimą į Vakarų Europą, idant ten padidėjusi prostitučių paklausa būtų patenkinama“.
Laiško autoriai duoda ir kitų moterų išnaudojimo ne tik Vokietijoje, bet ir Olandijoje pavyzdžių, o savo laiško pabaigoje rašo, kad „organizacijos „Amnesty International“ reputacija kovojant už kiekvieno individo žmogaus teises būtų smarkiai supurvinta, jeigu ji pasisakytų už politiką, kuri stoja sekso pirkėjų, sąvadautojų ir kitų išnaudotojų, bet ne išnaudojamųjų pusėn“.
Vis dėlto galų gale „Amnesty International“ už tokią politiką ir pasisakė. Nemažai laikraščių tokį sprendimą palaikė.
Štai Pietų Vokietijos dienraščio „Seddeutsche“ nuomone, „tokios valstybės kaip Švedija gal ir sumažino sekso verslą bausdamos sąvadautojus bei klientus, tačiau tik pas save. O klientai keliauja toliau, pvz., į Vokietiją“.
„Prostitucija yra brutalus verslas, tačiau draudimu jo nepradanginsi. Čia padeda tik vienas dalykas – išvilkimas į dienos šviesą. Tik šitaip valstybė gali atskirti savanorišką prostituciją nuo prekybos žmonėmis. Ir su pastarąją kovoti visu griežtumu“, – rašo Miunchene leidžiamas laikraštis.
Berlyno „Tageszeitungo“ požiūriu, seksas yra „deficitinis gėris. Užtat jo ir paklausa didelė. O tai reiškia, kad atsiranda prostitucija, įskaitant prievartinę. Jeigu su pastarąją kovojama draudimais, dėl to tik persistumia rinka. Ji keliasi į internetą, privačius butus ir tamsius krūmus“.
„Trumpai tariant, draudimu kaip tik sukuriamos tos kriminalimės struktūros, kurių siekiama išvengti. Ir, be to, nusikaltėliais paverčiami žmonės, kurie patys nusprendė teikti seksualines paslaugas. Nesvarbu dėl kokių priežasčių“, – teigia Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis.