Saugos diržu prisirišęs basas 27 metų Nathanas Paulinas (Natanas Polenas) lėtai ėjo lynu, kuris buvo įtemptas tarp Eifelio bokšto ir „Chaillot“ teatro.

Jis kelis kartus buvo sustojęs pailsėti ir sėdėjo ar gulėjo ant lyno.

„Nebuvo lengva nueiti 600 metrų, sutelkti dėmesį, kai aplinkui buvo tiek visko, įtampos, ... tačiau tai vis tiek buvo gražu“, – šeštadienį po pasirodymo sakė jis.

N. Paulinas sakė, kad buvo sunku gauti visus būtinus leidimus, ką jau bekalbėti apie „stresą, susijusį su publika, ir tai, kad aplinkui buvo daug žmonių“.

N. Paulinas, kuriam priklauso keli pasauliniai rekordai, šį pasirodymą surengė Prancūzijoje minint kasmetinę Nacionalinio paveldo dieną, kuomet žmonės yra kviečiami apsilankyti istoriniuose pastatuose ir kitose vietose, kurios visuomenei paprastai yra uždarytos.

Beje, lynu virš Senos jis yra perėjęs ir 2017 metais.

Pirmadienį ryte upės vandens lygis pasiekė 5,84 metro ir toliau kelia galvos skausmą į darbą važinėjantiems žmonėms bei prie jos gyvenantiems paryžiečiams.

Potvynius stebinti agentūra „Vigicrues“ pranešė, kad Senos vandens lygis bus toks visą dieną, o antradienį pradės kristi.

Sostinėje, kur dėl kelias dienas kilusio vandens buvo paskelbtas pavojus, iš savo namų buvo evakuota maždaug 1,5 tūkst. žmonių, pranešė policija. Maždaug tiek pat namų ūkių vis dar neturi elektros.

Padarinius pajuto ir turistai – neplaukioja garsieji sostinės „Bateaux Mouches“ ekskursijų laivai. Sena šiuo metu leidžiama plaukioti tik gelbėjimo tarnyboms.

Iš tikrųjų Senos vandens lygis nepasiekė 6,1 m ribos, kaip 2016 metais, kai iš Luvro teko išvežti neįkainojamus meno kūrinius.

Tačiau lankomiausiame pasaulio muziejuje sekmadienį vis dar galiojo potvynio pavojus, kaip ir Orsė muziejuje bei Oranžerijos muziejuje.

Prancūzų armijos kario alžyriečio, Krymo karo dalyvio skulptūrą „Zuavas“, kuri nuo 1910 metų „saugo“ upę ties Almos tiltu Paryžiaus centre, purvinas vanduo semia iki šlaunų.

„Fluctuat nec mergitur („ Blaškomas bangų, bet neskęstantis“), tačiau šaaaalta“, – buvo paskelbta anoniminio gerbėjo sukurtoje statulos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“, pavartojant lotynišką Paryžiaus devizą.

Policija dar kartą perspėjo entuziastus nesimaudyti upėje ir neplaukioti baidarėmis, nes tai „draudžiama ir itin pavojinga“.

Potvynis pamažu slūgs

Ateinančią savaitę laukiami palankesni orai, bet meteorologai ir pareigūnai sako, kad vanduo slūgs pamažu, nes daug kur Šiaurės Prancūzijoje dirvožemis jau permirkęs.

„Jei kalbame apie sugrįžimą į visiškai normalias vėžes, tam prireiks savaičių“, – sakė regioninės aplinkosaugos tarnybos vadovas Jerome'as Goellneris (Žeromas Gelneris).

Šis gruodžio ir sausio periodas jau yra pats „šlapiausias“ nuo pat 1900 metų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys, nurodo Prancūzijos meteorologijos tarnyba.

Pagrindinės priemiestinio susisiekimo geležinkelio linijos „RER C“ stotelės Paryžiuje keleivių neaptarnaus mažiausiai iki vasario 5-osios. Kai kurios gatvės palei Seną uždarytos.

Tačiau nuogąstavimai, kad gali pasikartoti 1910 metų potvyniai, kai Senos vanduo pakilo iki 8,62 m ir išvedė iš rikiuotės didelę Paryžiaus pagrindinės infrastruktūros dalį, atrodo nepagrįsti.

Miesto centre Sena teka giliu kanalu, tad potenciali potvynių žala yra ribota. Tačiau užlieti keli rajonai miesto pakraščiuose, tarp jų – pietinis Vilnevo-Sen Žoržo priemiestis, kur kai kurie gyventojai plaukioja valtimis, o dešimtys buvo evakuoti iš savo namų.

Pasroviui nuo Paryžiaus vandens lygis kai kur pranoko 2016 metų potvynio lygį.

Puasi Minjo saloje Paryžiaus vakaruose „visi plaukioja valtimis“, sakė vietos gyventojas Serge'as Matikhinas (Seržas Matikenas).

„Nuotaika vis dar gera, mes prie to pratę – per 20 metų mums tai jau aštuntas ar devintas potvynis“, – sakė jis.

Šeštadienį vakare buvo išmatuota, kad upės lygis per parą pakilo dar 11 cm iki daugiau kaip 4 metrų virš normalaus lygio; dėl to kilo rūpesčių tiek keliaujantiems namo iš tarnybos sostinėje, tiek gyvenantiems prie ištvinusios upės.

Nukentėjo ir turistai dėl to, kad sostinės garsieji firmos „Bateaux Mouches“ ekskursijų laivai neplaukiojo, – navigacija Senos upe leista tik avarinėms tarnyboms.

Potvynius stebinčios agentūros „Vigicrues“ prognozės rodo, kad iki sekmadienio vakario ar pirmadienio vandens lygis Senoje gali pasiekti 5,95 metro, nors 2016 metais buvusio rekordinio 6,1 metro lygio nesitikima; anuomet teko keturioms paroms uždaryti Luvro muziejų.

Labiausiai pasaulyje lankomuose muziejuose rengiamasi blogiausiam, o Luvro islamo meno ekspozicija visai uždaryta lankytojams.

Penktadienį vanduo jau plūdo į kai kurių pastatų rūsius; Paryžiaus priemiesčių gyventojams teko naudotis valtimis užlietose gatvėse.

Paryžiaus šiaurės vakariniame priemiestyje penktadienį buvo evakuotas sveikatos centras, kuriam gydėsi 86 pacientai.

Paryžiaus regione, pasak policijos, evakuota daugiau kaip 1000 žmonių, nėra elektros maždaug 1500 namų.

Vis dėlto kai kuriose gatvėse žmonės džiaugėsi matydami antis vietoj automobilių.

Prognozuojama, kad Senos upė Paryžiuje toliau tvins iki šeštadienio. Potvynių pavojus taip pat gresia šalies šiaurėje ir rytuose.

Vidurio Prancūzijoje keturiuose departamentuose paskelbtas pavojus dėl sniego ir plikledžio.

Prancūzijos meteorologijos biuras pažymėjo, kad potvynius lemia itin lietinga žiema: Paryžiuje kritulių kiekis normą viršija dvigubai.

Iki ketvirtadienio ryto Senos lygis ties Austerlico tiltu sostinės rytuose pasiekė 5,44 m žymą. Tikėtina, kad iki šeštadienio upė toliau tvins ir pasieks maždaug 6,1 m lygį.

Kai 2016-ųjų birželį Paryžių ištiko toks pats potvynis, miesto valdžia buvo priversta uždaryti kelias istorines vietas, įskaitant Luvro muziejų.

Vis dėlto ši padėtis daug pakenčiamesnė negu 1910 metų Didysis potvynis, kai Seinos vanduo buvo pakilęs 8,62 metro. Tąsyk daug paryžiečių buvo priversti evakuotis iš namų.

Prieš dvejus metus Luvras buvo uždarytas keturioms dienoms. Be to, 35 tūkst. meno kūrinių buvo perkelti į saugesnes vietas.

„Nuo tada didelis kiekis rezervo kolekcijų laikomos supakuotos, kad būtų galima greitai jas perkelti potvynio atveju. Taip pat buvo apmokytas personalas“, – sakoma Luvro pranešime.

Kol kas šis muziejus tebeveikia, bet žemiau esantis Islamo meno skyrius buvo uždarytas bent iki sekmadienio.

Dėl kelias dienas Prancūziją skalavusių liūčių potvynių pavojų paskelbė 30 departamentų visoje šalyje. Kai kuriuos rytinius miestus ir gyvenvietes užliejęs vanduo skverbėsi į namus ir parduotuves.

Per patį Paryžiaus centrą tekanti Sena pirmadienį keliose vietose jau išlipo iš savo krantų ir užliejo pakrantėje esančius parkus ir pėsčiųjų takus.

Skelbiama, kad penktadienį vandens lygis turėtų pakilti iki 6,1 metro žymos, kuri paskutinį kartą buvo pasiekta 2016 metais. Netoli vandens esantys muziejai tuomet buvo priversti perkelti meno kūrinius iš požeminių saugyklų. Tais metais vandens lygis buvo pakilęs aukščiausiai nuo 1982 -ųjų.

Nacionalinė geležinkelių kompanija SNCF pranešė, kad bus uždaryta priemiestinių traukinių RER C linija, einanti po upe miesto centrinėje dalyje, taip „siekiant užtikrinti visų keleivių ir paslaugų saugumą“.

Kelios stotys – tarp jų tos, kurios aptarnauja į Paryžiaus katedrą ir Orsė muziejų atvykstančius turistus – bus uždarytos mažiausiai iki penktadienio.

Tuo metu „Citroen“, „Peugeot“ ir „Opus“ automobilių gamykla PSA turėjo nutraukti darbą, nes nuo potvynio nukentėjo vienas iš jos subrangovų Sošo.

Uždarytas slidinėjimo kurortas

Strasbūre regiono valdžia paskelbė, kad formuojama avarinė zona potvynio vandeniui sukaupti, kad po kelias dienas nesiliovusio snygio ir lietaus iš krantų neišsilietų Reinas.

Pirmadienį buvo evakuotas 600 ha ploto polderis ties Eršteinu prie Vokietijos sienos; čia galima priimti iki 7,8 mln. kubinių metrų vandens iš didžiosios upės, nurodo valdžios pareigūnai.

Toliau palei sieną, kaip parodė televizija RTS, Šveicarijos viduramžių miestas Sen Ursanas virto ežeru; sustabdytas eismas keliose kalnų geležinkelio linijose.

Dėl purvo nuošliaužos nuo bėgių Zoloturne pirmadienį vėlai vakare nuvažiavo traukinys, tačiau niekas nenukentėjo.

Prancūzų potvynių stebėjimo organizacija „Vigicrues“ perspėjo žmones dėl elektros tiekimo trikdžių, pabrėždama, kad „net retai užtvindomos vietovės" gali būti apsemtos.

Rytiniame Ornane, turinčiame apie 4 tūkst. gyventojų, apsemta pagrindinė gatvė, rotušės rūsiai – jau po vandeniu.

„Nematėme tokio potvynio jau ujo 2002 metų“, sakė naujienų agentūrai AFP jo meras Sylvain Ducret (Silvenas Diukrė).

Lietus tęsiasi didžiuliuose Prancūzijos plotuose, mokyklos Izero departamente Alpėse antradienį uždarytos dėl snygio.

Prancūzijoje dėl aukščiausio laipsnio lavinų pavojaus buvo uždarytos Šamoni slidinėjimo trasos prie Monblano kalno. Evakuota apie 100 kalnų namelių. Regione uždaryti keli svarbūs keliai ir tuneliai.

„Situacija – neįprasta: per vos 45 dienas iškrito penkių mėnesių kritulių norma“, – naujienų agentūrai AFP sakė Šamoni kurorto meras Ericas Fournier (Erikas Furnjė). Pasak jo, tiek daug sniego iškrenta „kas 15 metų“.

Merė Anne Hidalgo (An Hidalgo) sakė, kad ši iniciatyva, kuria vien pėstiesiems bus atiduota 3,3 km dešiniojo kranto atkarpa, yra „istorinis sprendimas, urbanistinio greitkelio pabaiga ir Senos susigrąžinimas“.

Šis projektas yra svarbus socialistų merės kovos su tarša elementas. Pirmąjį kiekvieno mėnesio sekmadienį jau draudžiama automobiliams važinėti Eliziejaus laukų gatve.

Kaip ir tikėtasi, planui miesto taryboje pritarė kairysis sparnas ir žalieji, o dešiniųjų opozicija, kuri sudaro mažumą, balsavo „prieš“.

Sprendimas galioja ruože, kuris nuo 2002 metų kiekvieną vasarą vieną mėnesį palei upę būdavo atiduodamas pėstiesiems ir itin populiariam Paryžiaus paplūdimiui.

Šiemet gatvė, kuri kerta Paryžių iš vakarų į rytus, nuvalius smėlį liko uždaryta eismui dėl vienos parodos.

Merė yra pasiryžusi kovoti su tarša Prancūzijos sostinėje, kur oro kokybė nuolat neatitinka ES normų ir kartais prilygsta tokių smarkiai užterštų miestų kaip Pekinas ir Šanchajus orui.

Medikai su oro tarša Paryžiuje kasmet susieja 2 500 mirties atvejų, o iš viso Paryžiuje ir jo apylinkėse – 6 600 mirties atvejų.

Kad gatvės uždarymas būtų veiksmingas, miestas planuoja stebėti eismą kitose pagrindinėse arterijose, taip pat žiūrės, kiek paupiu naudosis pėstieji, dviratininkai ir riedutininkai.

Gamtosaugai ir Paryžiaus gyventojų sveikatai daug dėmesio skirianti kairiųjų pažiūrų merė Anne Hidalgo garsi ne tik dėl Senos pakrantėje kiekvieną vasarą nusidriekiančių improvizuotų miesto paplūdimių. Panašu, kad ši gatvė taip ir liks uždaryta, nes merija nusprendė įkurti čia nuolatinę pėsčiųjų zoną, panašią į tą, kuri jau yra kairiajame Senos krante.

Be abejo, tai praplės parkų ir žalumynų plotus prie upės, bet vietos vairuotojai visai neapsidžiaugė. Jie supranta, kad toliau nuo Senos esančiose gatvėse eismo intensyvumas dar padidės.

Nepatenkinti ir čia įsikūrusių kavinių ir restoranų savininkai. Jų nuomone, triukšmas ir transporto kamščiai atbaidys klientus. Savo ruožtu merija tvirtina, kad panašios pėsčiųjų zonos kairiajame krante suformavimas davė daug naudos – ten įsikūrę restoranėliai ir kavinės per pastaruosius trejus metus pritraukė apie 6 milijonus lankytojų.  

Anksti šeštadienį Senos vanduo buvo pakilęs iki 6,1 m, bet tada pradėjo slūgti ir 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) buvo nuslūgęs iki 5,77 m, pranešta Aplinkos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

Tačiau aukščiausio „raudono“ laipsnio pavojus buvo paskelbtas Pajūrio Senos ir Ero departamentuose šiauriniame Normandijos regione. Anksti sekmadienį pavojaus laipsnis buvo sumažintas iki „oranžinio“.

Pavojus buvo paskelbtas ir dar 15-oje regionų, tarp jų – Il de Franse, kuriame yra Paryžius, Lotaringijoje šalies šiaurės rytuose, taip pat – kai kuriuose centriniuose šalies rajonuose. „Meteo France“ sekmadieniui prognozavo lietų beveik visoje šalyje.

Pajūrio Senos valdžia pranešė, kad „kol kas reikšmingos žalos nebuvo“.

Kai kur Normandijoje draudžiamas eismas. Regiono sostinėje Ruane Sena yra patvinusi, bet iš krantų neišsiliejusi.

„Kaip tuomet, kai būna dideli (jūros) potvyniai ir atoslūgiai“, – sakė vienas uosto pareigūnas.

Visoje Europoje per potvynius žuvo mažiausiai 18 žmonių, žmonės įstrigo savo namuose, griuvo medžiai ir elektros stulpai, buvo blokuoti keliai ir geležinkeliai, o gelbėtojai užlietomis gatvėmis turėjo plaukioti valtimis.

Paryžiuje Luvro ir Orsė muziejai, esantys vienas priešais kitą skirtingose Senos pusėse, sekmadienį yra uždaryti jau trečia diena ir turi būti vėl atidaryti tik antradienį. Juose buvo skubama atsargumo dėlei perkelti meno vertybes iš rūsių į viršutinius aukštus.

Nors miesto pareigūnai perspėjo žmones neiti prie pavojingų upės vietų, ant tiltų fotografuoti dramatiškų vaizdų susirinko minios.

„Tai sunku įsivaizduoti, – netoli Dievo Motinos katedros sakė 25 metų vokietė Bente Wegner (Bentė Vegner). – Niekad nemačiau taip aukštai (pakilusio vandens)! Turėjom atsisakyti planų dėl pasiplaukiojimo laiveliu, bet bent jau turėsim supernuotraukų.“

Zuavo statula buvo viena iš keturių, pastatytų pergalingame Almos mūšyje Kryme XIX amžiuje dalyvavusiems Prancūzijos Afrikos pulkų kariams pagerbti.

Neaiškiomis aplinkybėmis Zuavo (berberų lengvojo pėstininko) statula imta naudoti potvynio lygiui matuoti.

Šį penktadienį paryžiečiai rinkosi čia fotografuoti šio kario, kai virš 6,0 metro žymės pakilęs vanduo pasiekė kario klubą.

Toks vaizdas yra retas – praėjusį kartą Sena buvo smarkiai patvinusi 2010 metais, tada vanduo pasiekė kario pėdas.

Didžiausias pavojus Zuavą ištiko 1910 metais, kai per rekordinį potvynį vanduo pasiekė jo kaklą.

Šioje vietoje 1856 metais Napoleono III valdyo laikais buvo pastatytas akmeninis tiltas, kuris aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo pakeistas metaliniu.

Perstatant tiltą, kario skulptūra buvo pakelta keliais centimetrais aukščiau, sakė miesto architektas Simonas Carrage'as (Simonas Karažas).

Pasak jo, norint įveikti 1910 metų rekordą, reiktų, kad vanduo pasiektų kario barzdos galiuką.

Paryžiaus centre Senos upės vandens lygis pakilo iki 6 metrų žymos, o vėliau gali padidėti dar pusmetriu, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

„Prognozuojama, kad šį vakarą potvynio lygis Paryžiuje bus apie 6,3 metro, pagal blogiausią scenarijų – galbūt iki 6,5 metro“, – sakoma ministerijos pranešime.

„Pridurtina, jog tai bus veikiau plokščiakalnis, o ne smailė, nes šis lygis išliks gana stabilus visą savaitgalį, prieš nuslūgdamas“, - pažymima jame.

Pražūtingi potvyniai, dėl kurio užsidarė Luvro muziejus, taip pat kėlė sumaištį kituose Prancūzijos regionuose ir Vokietijoje.

Prancūzijoje vienas arkliu jojęs vyras nuskendo, kai jį nusinešė ištvinusios upės srautas į pietryčius nuo Paryžiaus esančioje Evri Greži prie Jero savivaldybėje, ketvirtadienį nurodė vietos pareigūnai.

Tuo tarpu Vokietijoje vienas 65 metų vyras rastas negyvas potvynių užlietame Simbacho prie Ino miestelyje, o pastarąją savaitę šalyje siautėjusios stichijos aukų padaugėjo iki dešimties.

Kelias dienas besitęsiančios smarkios liūtys dar labiau aptemdė niūrią atmosferą Prancūzijoje, kurioje trečią dieną vyksta geležinkelininkų streikai. Šalį jau kelis mėnesius krėtė protestų ir politinių neramumų banga.

Prancūzijos aplinkos ministrė Segolene Royal (Segolen Ruajal) nuogąstauja, kad daugiau žuvusiųjų bus rasta, kai vandenys nuslūgs šalies miesteliuose, kurių gatves užliejo drumzlini srautai.

Iš Venecijos atvykęs turistas Mohamedas Amine'as (Mohamedas Aminas) stovėdamas ant vieno Paryžiaus tilto smalsiai stebėjo kylantį vandenį.

„Esu įpratęs braidyti kelius siekiančiame vandenyne per „Aqua Alta“ (Aukšto vandens)“ laikotarpį, kai tas Italijos miestas būna užliejamas žiemą, vyras sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tačiau žmonės Paryžiuje nėra prie to įpratę“, – pridūrė jis.

Kai kuriuos vidurio Prancūzijos miestelius apsėmė didžiausi per ilgiau negu šimtmetį potvyniai. Nuo praeito savaitgalio daugiau negu 5 000 žmonių buvo evakuoti, o apie 19 tūkst. namų ūkio liko be elektros.

Paryžiuje pareigūnai statė laikinas užtvaras nuo potvynių palei Seną, o viena priemiestinių traukinių linija palei upę buvo uždaryta.

Ant Senos krantų įsikūręs tiek Luvras, kuris yra lankomiausias pasaulyje muziejus, tiek Orsė muziejus, kuris taip pat ruošėsi blogiausiam scenarijui.

Orsė muziejus, įsikūręs buvusioje geležinkelio stotyje, kurioje saugoma didžiausia pasaulyje impresionistų kūrinių kolekcija, ketvirtadienį užsidarė anksčiau ir ėmėsi perkėlinėti labiausiai pažeidžiamus eksponatus į kitus aukštus.

Potvynis Paryžiuje kol kas nepadarė didesnės žalos ir vargu ar užlies miesto centrą, bet gatvių skelbimai ragino netoli Senos gyvenančius žmones iškraustyti savo rūsius.

Paryžiaus priemiestyje Lonžiumo gelbėtojai užlietose gatvėse plaukiojo valtimis, o Montarži miestelyje virš vandens kyšojo tik automobilių stogai.

Meteorologai Prancūzijoje ir Vokietijoje perspėjo, kad per artimiausią parą tikėtinos naujos liūtys.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) nurodė, kad per ministrų kabineto posėdį ateinantį trečiadienį bus paskelbta „stichinės nelaimės“ padėtis, o toks žingsnis atvers kelią skirti kompensacijas.

Nuniokoti Vokietijos miestai

Keli miesteliai Vokietijos pietuose buvo smarkiai nuniokoti potvynių.

Simbache prie Ino vandens srautas išnešė visą medieną iš vienos lentpjūvės, o kelius užblokavo didžiulės į šipulius suskaldytų lentų krūvos.

Vienoje gatvėje matėsi lengvasis automobilis, likęs stirksoti stačias, atsirėmęs į namo sieną, kur jį priplakė potvynio srautas. Daugelis kitų mašinų riogsojo apvirtusios gatvėse, užneštose purvu.

Simbacho apylinkėse žuvo šeši žmonės, iš jų trys vienos šeimos narės – motina, senelė ir dukra – užkluptos potvynio savo name.

Dar du kiti senyvi žmonės taip pat buvo rasti negyvi savo namuose.

„Vanduo (pakilo) taip greitai, kad gyventojai praktiškai neturėjo laiko pabėgti“, – sakė policijos atstovas Arminas Angloheris.

Vokietijoje potvynių aukų padaugėjo iki 10 – įskaitant keturis anksčiau šią savaitę žuvusius žmones pietinėje Badeno-Viurtembergo žemėje.

Dar trys žmonės tebėra dingę, nurodė Bavarijos policija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad jos mintys su šeimomis „kurios nukentėjo šio nuniokojimo“.