-
Nebevažiuojantys automobiliai Vilniaus kiemuose: skelbia, kuriuos liepą priverstinai nutemps 4
Aplinkosaugos specialistai primena, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) dar ir teršia aplinką bei užkerta kelią plėtoti tvarumą, o atsikratyti jomis iš tiesų yra visai paprasta.
Automobilių detalės, baigusios savo gyvavimo ciklą ir tapusios atliekomis, yra degios ir toksiškos. Vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių – variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva, nes joje yra švino, kadmio ir arseno, o vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens. Alyvos ir metalo yra ir transporto priemonių filtruose bei amortizatoriuose, o akumuliatorius yra toksiškas dėl jo sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų.
„Seni automobiliai kaip ir kita pasenusi, netinkama tolesniam naudojimui įranga, turi būti perdirbama – tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai bei kiti resursai. Pagal ES direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti pašalinama“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos atstovė Vitalija Sičiūnienė.
Daugelį dalių galima panaudoti dar kartą
Pakartotinai panaudotos gali būti automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys yra išlydomos ir metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje.
Atliekų tvarkytojai, be jau minėtų dažniausiai pakartotiniam naudojimui tinkamų automobilių dalių, perdirba ir visas kitas transporto priemonių atliekas.
Tokias transporto priemones galima utilizuoti ir gauti už tai pinigus bei pasinaudoti valstybės teikiama parama įsigyti ekologiškas transporto priemones.
Nors nutempiamų eksploatuoti nebetinkamų transporto priemonių skaičius Vilniuje mažėja, per pirmąjį šių metų pusmetį mieste daugiau nei 30 jų buvo išvežta priverstinai. Tiesa, savivaldybės skelbiamuose sąrašuose automobilių būna gerokai daugiau, tačiau kai kurie savininkai, sulaukę įspėjimo, patys pasirūpina tinkamu nebevažiuojančio automobilio utilizavimu.
Atsikratyti senų automobilių galima labai lengvai
„Raginame gyventojus, turinčius netinkamus eksploatuoti automobilius, priekabas, motociklus ar kitas transporto priemones, nelaikyti jų bendro naudojimo vietose. Tokias transporto priemones galima utilizuoti ir gauti už tai pinigus bei pasinaudoti valstybės teikiama parama įsigyti ekologiškas transporto priemones“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius vedėjas Andžej Dinikis.
Atsikratyti nebereikalingų automobilių gyventojai gali be jokio galvos skausmo. Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo automobilio paėmimo.
Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.
Automobilių, kurių savininkai prašomi iki 2022-07-25 transporto priemones patraukti iš Vilniaus bendrojo naudojimo vietų, sąrašą galite rasti čia.
-
Rajonų ugniagesiai važinėja automobiliais, kurių vieta muziejuje: ne visi turi net darbinius rūbus 9Rajonų ugniagesiai važinėja automobiliais, kurių vieta muziejuje: ne visi turi net darbinius rūbus 9
Savaitgalį Jurbarko rajone vyko gaisras. Socialiniame tinkle „Facebook“ jurbarkietis Aurimas pasidalijo, kaip staiga užsidegus garažams pagalbos laiku sulaukti nepavyko – ugniagesių automobilis užgeso vis tik įsukęs į kiemą ir užblokavo kelią keliems automobiliams.
„Iš po variklio pradėjo verstis dūmai. Mes sakėm: jūs jau nebegesinkit gaisro, eikit gesinti savo mašiną. Ačiū Dievui, kad ji dar neužsidegė kieme“, – pasakojo įvykio liudininkas Tomas.
Po pusvalandžio atvykusios kitos dvi ugniagesių komandos pagelbėti jau nebegalėjo – pastatus jau buvo prarijusios liepsnos.
„Viskas šiai dienai atitenka policijos pareigūnams. Jų naujos mašinos, nauja įranga. Skirti labai dideli pinigai tik policijai. O mūsų ugniagesiai nukenčia nuo valstybės neskiriamų pinigų“, – teigė Tomas.
Kad savivaldybių ugniagesiai lyg našlaičiai iš pasakos, ne vienus metus žinoma ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkui Sauliui Džiautui. Jis atskleidžia, kad rajono ugniagesiai važinėja automobiliais, kurių vieta muziejuje, o nauja darbinė uniforma dažniausiai ne būtinybė, o privilegija.
„Savivaldybių ugniagesiai ne visi net darbinių rūbų turi. Mes dar merdim 1995 metų lygyje, kada atsirado gelbėjimo įranga, tai iki šiol ta įranga ir yra. Ir kvėpavimo aparatai iki šiol tie patys yra. Mes niekuo netobulėjam“, – skundėsi S. Džiautas.
Iš po variklio pradėjo verstis dūmai. Mes sakėm: jūs jau nebegesinkit gaisro, eikit gesinti savo mašiną.
Profsąjungos vadovas piktinosi, kad ir centrinė valdžia, ir vietos valdžios ugniagesius palikusios paraštėse: „Mes visada buvom trečias brolis, ne antras iš šeimos vidaus reikalų sistemoje – po pasienio ir policijos. Taip yra ir dabar. Nežinau, kodėl toks požiūris, nors visuomenė labiausiai pasitiki ugniagesiais“.
Kad savivaldybių ugniagesiai aprūpinami prasčiau, neneigia ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
„Bent jau mūsų subjektyviu vertinimu, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo taryba ženkliai geriau aprūpinta. Atsižvelgiant į mūsų darbų spektrą, tas aprūpinimas tikrai yra ženkliai geresnis lyginant su savivaldybe“, – kalbėjo PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
„Yra savivaldybių, kurios susitvarkiusios, investavusios, pripirkusios lizingu naujų automobilių, bet mažesnės savivaldybės negali sau leisti tokių investicijų ir mes savivaldoj važinėjam dar vaz gaz kamaz. Tokiomis transporto priemonėmis, tokiomis gaisrinėmis mašinom greit nenulėksi ir gali pakely ir sustoti. Atsakomybė už nepakankamą finansavimą kliūna ir valstybei, ir savivaldai“, – teigė Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Vos prieš metus PAGD vykdė didžiausią visų laikų pirkimą Lietuvoje. Jo metu turėjo būti įsigyta daugiau nei 60 naujų ugniagesių automobilių, o jie – perduoti į regionus. Visgi procesas sustojo, o savivaldybių automobiliai taip ir nepasiekė.
„Tokio masto pirkimo PAGD istorijoje nėra buvę. Pirma pirkimų iteracija buvo nutraukta, skelbiama iš naujo. Žiūrėsim, kokia bus situacija toliau“, – sakė M. Kanapickas.
Seniausios autocisternos yra eksploatuojamos Jurbarko rajono savivaldybėje, kur ir įvyko incidentas. Jos pagamintos prieš beveik 60 metų. Geriausiai ugniagesiai aprūpinti Vilniaus rajone, prasčiausiai – Druskininkų ir Rietavo savivaldybėse.