Penktadienį prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą, buvo apklaustos abi kaltinamosios. Ikiteisminio tyrimo metu abi kaltinamosios neigė savo kaltę, tačiau penktadienį jos prisipažino visiškai ir nurodė, kad labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Detaliai paaiškinti apie įvykdytas vagystes, vietoves, kur jos lankėsi ir pagrobė pinigus, kaltinamosios negalėjo. Jos sakė, kad nebeprisimena, bet kaltinamajame akte viskas teisingai parašyta. Anot kaltinamųjų, jos norėjo užsiimti būrimu. R. B. turėjusi verslo liudijimą šiai veiklai, tačiau vagystėmis užsiėmusi iš nevilties, nes reikėjo pinigų. Viskas, anot kaltinamųjų, vyko ekspromtu.

Abi kaltinamosios yra ne kartą teistos: R. B. – 6 kartus, T. S. – 18 kartų. Paskutiniu nuosprendžiu už analogiškas veikas kaltinamosioms bausmės paskirtos šių metų pavasarį. Abi kaltinamosios bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose.

R. B. ir T. S. kaltinamos, kad dalyvaudamos organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą įsibraudamos į gyvenamąsias patalpas. Jos kaltinamos, kad nuo 2018 metų gruodžio pradžios iki 2019 metų vasario pabaigos, susitarusios ir pasisamdžiusios apie nusikalstamą veiką nieko nežinojusį vairuotoją, važinėjo po įvairias Lietuvos vietas, užsukdavo pas senyvus žmones į namus ir pagrobdavo pinigus. Kaltinamosios prisistatydavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos arba elektros tinklų darbuotojomis. Dažniausiai nusikalstamos veikos scenarijus būdavo toks: R. B. užeidavo į senolių namus ir nurodydavo, kad atėjo grąžinti 50 eurų permoką už elektros energiją ir pateikdavo 100 eurų kupiūrą. Nukentėjusieji, norėdami atiduoti grąžą, atsinešdavo savo santaupas. Tuomet į nukentėjusiųjų namus įeidavo kita kaltinamoji T. S. Tuo tarpu R. B. pagrobdavo pinigus. Moterys kaltinamos iš nukentėjusiųjų pagrobusios skirtingas sumas: nuo 250 eurų iki 1595 eurų. Tačiau kaltinamosioms ne iš visų nukentėjusiųjų pavyko pagrobti pinigus.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nuosprendis bus skelbiamas rugsėjo 11 dieną.

Pasmerkti senjorai

Jaunystės kultas klesti, ir darbdavys darbo pokalbyje nesibodi pasiteirauti metų to, kuris atrodo vyresnis nei statistinis vidutinio amžiaus lietuvis. Senjorų veiduose raukšlėmis išrašytos gyvenimo istorijos darbdavių jau nedomina. Tiesa, garbaus amžiaus žmonių pasus po didinamuoju stiklu deda net medikai.

"Tuoj viską paaiškinsiu", – kitame laido gale atsiduso "Kauno dienos" skaitytoja Janina. Daugiau nei prieš metus pašlijo jos tėvo sveikata – 78 metų vyrą ėmė varginti pilvo skausmai, viduriavimas. Dingo apetitas, krito svoris. Senjoras kreipėsi į šeimos gydytoją. Poliklinikoje atlikti tyrimai nepaaiškino tikrosios negalavimų priežasties, todėl jam buvo paskirta išsami žarnyno apžiūra. Tėvo sveikata besirūpinanti kaunietė buvo nemaloniai nustebinta sužinojusi, kad žarnyno tyrimai jos tėčiui atsieis net 89 eurus. Daugiau nei prieš ketverius metus analogiška procedūra tuomet esą nieko nekainavo.

"Dabar gi mums buvo pasakyta, kad tėtis nebepatenka į asmenų, kuriems šis tyrimas skiriamas nemokamai, grupę. Suprask, esi pats kaltas, kad nemirei iki 74-erių. Ar būdamas vyresnis nesi vertingas valstybei? Visuomenė sensta, mūsų pensinis amžius ilgėja, manau, ir kompensuojamųjų tyrimų, juolab – onkologinių susirgimų profilaktikos amžiaus ribas, reikėtų peržiūrėti, – pečiais gūžčiojo 55-erių kaunietė. – Greit baigsis ir mano galiojimo laikas. Žinau, kad kai kurie tyrimai moterims nemokamai atliekami tik iki 60 metų."

Žvėriškos kainos

Janina neklydo. Kiekviena 25–60 metų moteris gali vieną kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio.

Evaldo Šemioto nuotr.

Kiekviena 50–69 metų moteris gali vieną kartą per dvejus metus nemokamai pasidaryti mamografinį tyrimą. Prostatos vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 70 metų, taip pat vyrai nuo 45-erių, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Programoje vyrai gali dalyvauti kas dvejus arba kas penkerius metus, priklausomai nuo turimų rezultatų. Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą, apie kurią ir kalbėjo Janina, 50–74 metų asmenys turi galimybę vieną kartą per dvejus metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą. Nepatenkantiesiems į apibrėžtas amžiaus grupes, priklausomai nuo pasirinktos gydymo įstaigos ir tyrimo sudėtingumo, gali tekti pakloti iki 100 eurų.

"Taip, kalbama ne apie kelis ar keliolika eurų, o apie dešimtis. Neseniai domėjausi, kiek privačioje klinikoje kainuoja mamografija su specialisto konsultacija, vaizdo aprašymu ir rezultatų įrašymu į diską. 100 ir daugiau eurų! Aš dar sukrapštysiu, bet ką kalbėti močiutei, kurios pensija 200 eurų?" – kalbėjo buhaltere dirbanti moteris.

Sudarytos rizikos grupės

Anot Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Rimanto Zagrebajevo, Lietuvoje įgyvendinamose vėžio prevencijos programose yra nustatytos tam tikros amžiaus grupės ir tam tikrų tyrimų periodiškumas.

Šios programos yra skirtos žmonėms, kurie nejaučia jokių ligos simptomų. Taip esą siekiama diagnozuoti ligą ankstyvoje, dažnai ikivėžinėje, stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma.

"Daugelyje Europos valstybių, kur prevencinės programos pradėtos vykdyti prieš keletą dešimtmečių, jau pasiekta gerų rezultatų. Užsienio patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad įgyvendinant gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programas tam tikrose amžiaus grupėse, galima gerokai sumažinti mirtingumą nuo šių ligų. Tad ir Lietuvoje pagal minėtas programas pasitikrinti raginami pirmiausia tam tikro amžiaus žmonės", – kalbėjo R.Zagrebajevas.

Šios amžiaus grupės vėžio prevencijos programose nustatytos remiantis 2003 m. gruodžio 2 d. ES Tarybos rekomendacijoje dėl vėžio atrankinės patikros nustatytais pagrindiniais ankstyvo vėžio nustatymo geriausios patirties principais. Joje nurodyta, kad atrankinės programos šalyse – Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, turėtų būti įgyvendinamos remiantis įrodymais pagrįsta vėžio atrankinių programų praktika, rekomendacijomis ir taikomos tam tikro amžiaus grupės asmenims.

Suprask, esi pats kaltas, kad nemirei 74-erių. Ar būdamas vyresnis nesi vertingas valstybei?

Asmenų, galinčių dalyvauti prevencinėse programose, amžiaus riba nustatoma tai amžiaus grupei, kurioje pagal įrodymais pagrįstos medicinos duomenis atrankinė patikra yra efektyviausia.

Rūpinkitės patys

Jei žmogus nepriskiriamas prevencinėje programoje nustatyto amžiaus grupei, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Tuomet dėl tyrimų reikalingumo sprendžia jo šeimos gydytojas ar kitas jį gydantis gydytojas specialistas. Net ir jaunesni ar vyresni nei prevencijos programose nustatyto amžiaus žmonės, pastebėję pakitimų ar sveikatos sutrikimų, turėtų patys nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, prireikus, nusiųs į nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją. Visi šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto paskirti tyrimai tokiais atvejais privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams atliekami nemokamai, o prireikus gydymo, jis taip pat apmokamas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, neatsižvelgiant į apdrausto paciento amžių.

"Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ragina gyventojus rūpintis savo sveikata, nedelsti ir profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio. Nemokamai tai padaryti galima dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų prevencinių programų", – asmeninės atsakomybės svarbą pabrėžė VLK atstovas.

Preliminariais VLK duomenimis, pernai pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą pasitikrino 119 tūkst., pagal krūties vėžio – 106 tūkst., pagal prostatos vėžio – 96 tūkst., pagal storosios žarnos vėžio – 230 tūkst. žmonių. Panašios tendencijos buvo stebimos ir ankstesniais metais.

Sulaukia daug skundų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skundų, panašių į kaunietės Janinos, sulaukia gana dažnai. Būta situacijų, kai po tyrimų paaiškėjo, kad amžiaus ribos nustatymai – pagrįsti. Tiesa, kai kuriais atvejais diskriminacija vis dėlto buvo pripažinta.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Praėjusių metų pabaigoje Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad specialių protezų kompensavimo tvarka diskriminavo vyresnius žmones su negalia. Ji kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, rekomenduodama panaikinti nepagrįstą reikalavimą dėl amžiaus, o tokį sprendimą priėmė po to, kai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi pensinio amžiaus moteris, negavusi kompensacijos šlaunies protezui su hidrauliniu kelio sąnariu.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą praėjusiais metais taip pat kreipėsi asmuo su negalia, kuriam, sulaukus 18 metų, kompensuojamųjų sauskelnių skaičius per mėnesį sumažėjo nuo 60 iki 45 vienetų. Skunde teigiama, kad sulaukus pilnametystės, sveikatos būklė ir medicinos pagalbos priemonių poreikis nepasikeitė, todėl, pareiškėjo teigimu, sumažinus skiriamų kompensuojamųjų priemonių kiekį, jis diskriminuojamas dėl amžiaus ir savo negalios. Įvertinusi situaciją, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė konstatavo, kad valstybė turi tinkamai pasirūpinti asmenimis su negalia jų nediskriminuodama. Nustačiusi Lygių galimybių įstatymo pažeidimą, kontrolierė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, siūlydama keisti medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką taip, kad ji užtikrintų būtinų priemonių įsigijimą, nepriklausomai nuo amžiaus.

Neaišku – kreipkitės

"Atsakant į jūsų klausimą, svarbu išanalizuoti kiekvieną paminėtą atvejį atskirai, pasitelkti ekspertų įžvalgas, jei yra, mokslinius tyrimus, statistiką apie gyventojų poreikius ir t.t. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkai, gavę tokį skundą, įsigilina į visus susijusius teisinius dokumentus ir faktines aplinkybes", – tvarką dėstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus teisininkas Karolis Čepas.

Galimi diskriminacijos atvejai, anot jo, tarnyboje tiriami vadovaujantis Lygių galimybių įstatymu, kuris apibrėžia, kas yra tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija. Ten numatytos ir išimtys, kas nelaikoma diskriminacija. Viena iš išimčių – įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

"Noriu pabrėžti – tam, kad apribojimai būtų teisėti, jie pirmiausia privalo būti reglamentuoti įstatymais. Ir jie turi būti pagrįsti objektyviomis ir protingumo principą atitinkančiomis priežastimis. Jei žmonės mano, kad koks nors apribojimas pažeidžia jų lygias galimybes, raginame tarnybai pateikti skundą", – išsklaidyti kilusias abejones su specialistų pagalba kvietė K.Čepas.

Pasitikrinti dėl onkologinių ligų bus paprasčiau

Vidurio ir Vakarų regiono atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų koordinavimo centru tapus Kauno klinikoms, žmonėms bus paprasčiau nemokamai pasitikrinti dėl onkologinių ligų – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio.

Artimiausiu metu numatoma paskirti analogišką Rytų regiono centrą, kuris koordinuos prevencinių onkologinių susirgimų programas, teikiamas rytinių Lietuvos regionų gyventojams. Šiuo centru pretenduoja tapti Nacionalinis vėžio institutas ir Santaros klinikos Vilniuje.

Tikimasi, jog tokie centrai padės užtikrinti, kad prevencinėse gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio programose, kaip ir kitose ES šalyse, dalyvautų 70–80 proc. atitinkamai grupei priklausančių žmonių, o onkologinė liga būtų aptikta kaip galima anksčiau ir leistų greičiau pradėti gydymą.

Žinoma, tai leis užtikrinti, kad kokybiškos, mokslo įrodymais pagrįstos paslaugos taptų dar labiau prieinamos, apie jas sužinotų kuo daugiau gyventojų.

Sunkiai suderina su darbu

VUL Santariškių klinikų Slaugos studijų centro vadovė Aldona Mikaliūkštienė pabrėžė, kad sveikas senėjimas – kiekvieno žmogaus teisė ir siekiamybė valstybiniu lygmeniu. „Tačiau nereikia pamiršti, kad šiandien sveikatos sąvoka apibrėžiama ir kaip fizinė, ir kaip psichinė, ir kaip socialinė asmens gerovė. O ši neišvengiamai daugiausia priklauso nuo konkrečios šeimos socialinės padėties ir galimybių“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak jos, nors, atrodo, kad visi turėtų stengtis užtikrinti pasitinkančiam gyvenimo saulėlydį žmogui palankias ir jo pageidaujamas sąlygas, realybė yra kitokia. Retas kuris pajėgia suderinti senatvėje pasiligojusio artimojo priežiūrą ir darbą.

Reikia tinkamo pasiruošimo

Visi turėtų stengtis užtikrinti pasitinkančiam gyvenimo saulėlydį žmogui palankias ir jo pageidaujamas sąlygas, realybė yra kitokia. Retas kuris pajėgia suderinti senatvėje pasiligojusio artimojo priežiūrą ir darbą.

Sergančiojo slaugymas – ypač sunkus fizinis darbas, reikalaujantis ne tik fizinių jėgų, bet ir psichologinio bei medicininio pasirengimo. „Kitą kartą slaugant demencinėmis ligomis sergantį žmogų susiduri su tokiomis situacijomis, kai jam padedi, viską padarai, o jis tavęs net neatpažįsta, net ima kaltinti, kad dingsta daiktai ir pan. Iš šalies žiūrint, tai pasirodyti net komiška, tačiau tai – juokas pro ašaras. Kasdien tam kartojantis tai ima erzinti. Tai vis dėlto nėra malonus rūpestis, o neigiamos emocijos veikia kiekvieną žmogų“, – kalbėjo A. Mikaliūkštienė.

Ne vienas tyrimas rodo, kad artimųjų, slaugančių sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė, palyginti su neslaugančiaisiais artimųjų. Dažnai tai blogina besirūpinančiojo gyvenimo kokybę, didina įvairių ligų, konfliktų su kitais namiškiais riziką.

Senelių namai – nebe tabu

Nors viešojoje erdvėje nemąžta diskusijų apie slaugos ir senelių namus, specialistė pastebi, kad palengva vis daugiau žmonių palankiau ima vertinti globos įstaigas. „Anksčiau lydėdavo stipri baimė, kad pasmerks aplinkiniai, giminės, kad atiduodant tėvus į senelių namus tarsi atsikratoma pareigos. Dabar ir patys senyvo amžiaus žmonės prašo pablogėjus sveikatai jų jokiu būdu neslaugyti namuose, o vežti į tokią aplinką, kur nesijaus vieniši“, – sakė A. Mikaliūkštienė.

Jos manymu, jei tik yra galimybė, artimąjį verta patikėti į profesionalų rankas. „Neįgalus žmogus namuose gali būti ilgoms valandoms paliekamas vienas – tik kas trumpam pažvelgs į kambarį. O slaugos įstaigoje žmogus ne tik sulaukia tinkamos priežiūros, bet ir papuola į bendraminčių aplinką, gali pabendrauti ir prasmingiau leisti dienas“, – pastebėjo gydytoja.

Verta žinoti

Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrengimų. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku paduoti ar suleisti vaistus. Slaugos namuose ar panašioje įstaigoje tokių pacientų priežiūra ir slauga užtikrinama visą parą, todėl artimieji nėra priversti keisti darbą ar samdyti epizodiškai ateinantį ir ligonį slaugantį žmogų.

Nusprendus slaugyti senelį namuose, būtina tam pritaikyti namų aplinką: įsigyti tokių specialių priemonių kaip maitinimo staliukas, vonios suolelis, tualetinė kėdė ir daugelį kitų, įrengti porankius patogiam ir saugiam judėjimui namuose. Jei slaugomas žmogus vaikšto, pasirūpinti pagalbinėmis judėjimo priemonėmis - vaikštyne, lazdele, užtikrinti patalpos, kurioje jis gyvens išplanavimą, kad galėtų saugiai judėti. Būtina atsižvelgti ir į slaugomo specifines senolio ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų. Įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus senoliui ir jo aplinkiniams.

Atsakyti į šį klausimą paprašėme Kaune, Žaliakalnyje, atidarytų katalikiškų Šv.Klaros globos namų kapeliono pranciškono brolio Juozapo Marijos Žukausko OFM. Jis, baigęs dvasinio konsultavimo ir asistavimo studijas, dirba šiuose namuose ir nuoširdžiai rūpinasi jų gyventojais.

– Ar žmogaus atidavimas institucinei priežiūrai tikrai yra jo išdavystė ir egoizmo požymis? Kokį sprendimą priimti, kai ligonis yra nebesavarankiškas, o mes turime eiti į darbą?

– Manau, kad pagrindinis argumentas visada yra artimo meilė ir troškimas, kad mylimam žmogui būtų geriau. Jeigu įmanoma užtikrinti gerą ir kokybišką slaugą namuose, visada būčiau už tai, kad žmogus liktų su namiškiais.

Tačiau realybė yra tokia, kad, amžiui ilgėjant, daugėja ir ligų, o priežiūra tampa vis labiau specializuota, prireikia profesionalių slaugytojų būti šalia visą laiką. Deja, net ir artimieji negali visą dieną būti namie, nes dirba.

Grįžus pavargusiam po darbo dienos sunku suskubti prausti, valgydinti ligonį. Ši pareiga pradeda varginti, subjursta nuotaika. Atidavus artimąjį gyventi į globos namus, darbo metu galima būti ramiam, kad juo yra pasirūpinta. Ateidami mylimo žmogaus aplankyti žmonės nebūna pervargę, gali visą dėmesį skirti bendravimui, to labiausiai ir reikia sergančiam žmogui.

Skatiname, kad žmogus būtų lankomas kaip galima dažniau, net kasdien. Gali tapti geru įpročiu grįžtant iš darbo kas vakarą nors pusvalandžiui užsukti pabendrauti pas artimąjį. Bendravimas bus daug kokybiškesnis nei tuo atveju, kai sergantis artimasis būna visą dieną praleidęs vienas namuose nieko nematydamas, o parlėkę artimieji turi pulti jį prausti, tvarkyti. Manau, kad slaugos namai gali būti didelė pagalba žmonėms, o pats ligonis vėlgi nesijaus kaltas, kad atima artimųjų laiką, kad yra našta.

Globos namuose apsigyvenęs artimasis galės bendrauti su savo amžiaus žmonėmis, dalytis mintimis apie praėjusius laikus. Galų gale jie tampa didelės šeimos dalimi, nes ir pas kitus gyventojus ateina lankytojai, su jais susipažįstama. Dienos tampa užimtos, gausios susitikimų, grupinės veiklos ir vienatvės tikrai sumažėja.

– Daugelis senelių labai priešinasi, kad būtų atiduoti į globos namus ar slaugos ligonines, nes priima tai kaip mirties nuosprendį, siuntimą į kapus, apleidimą ir nedėkingumą. Kaip reikėtų kalbėtis su išsigandusiu artimuoju, ką jam pasakyti, kai planuojama jį perkelti gyventi į globos namus?

– Manau, kad neigiamas globos ir slaugos namų įvaizdis likęs iš sovietmečio, kur viename kambaryje gyvendavo po penkis ar šešis žmones, o priežiūra būdavo tikrai ne kažin kokia.

Tačiau šiuo metu globos namai labiau primena sanatoriją. Bent jau Šv.Klaros globos namuose sukurta daugybė erdvių bendrauti, kur galima susirinkti švęsti net šeimos šventes. Įrengta skaitykla, koplyčia. Senyvi žmonės gali ramiai ir oriai leisti savo dienas, dalyvauti rankdarbių būreliuose.

Galima pasiūlyti artimajam tiesiog pabandyti pagyventi globos namuose. Nebūtina nuteikti, kad išvažiuojama į juos visam laikui. Galima numatyti mėnesio ar dviejų laikotarpį, o po to nuspręsti, kur geriau. Galų gal, šeima gali parsivežti savo mylimą žmogų savaitgaliui: darbo dienomis ramiai dirbti, o laisvalaikiu ir toliau būti su sergančiu artimuoju. Jis ir pats galės palyginti, kur geriau: namuose, kur darbo dienomis savo vaikų vis tiek nematydavo ir sėdėdavo vienas, rymodamas prie lango, ar globos namuose, kur dienos kupinos bendravimo, užimtumo. Jeigu vaikai ir anūkai nuolatos lankys senelius, jie nepajus atitrūkimo nuo artimųjų.

– Kokie yra gyvenimo globos namuose pranašumai?

– Visų pirma viskas daroma su meile. Žmonės, kurie ateina dirbti su tikėjimu, nedirba vien dėl uždarbio. Eilinis samdomas darbininkas padarys, kas jam priklauso pagal jo pareigų aprašą, o darbuotojas, ateinantis mylinčia širdimi, dirbs visai kitaip. Jis tikrai neskaičiuos, kiek kartų nusišypsoti, kiek kartų palaikyti už rankos ar paklausti: "Kaip laikaisi?“

Bendras gyventojų užimtumas globos namuose vis dar kuriamas, atsižvelgiant į žmonių pomėgius ir pageidavimus. Socialinė darbuotoja rūpinasi užimtumu, siūlo skirtingo tipo rankdarbius, šokių terapiją, pritaikytą net ir sėdintiesiems neįgaliųjų vežimėlyje.

Kas savaitę pas mus aukojamos šv.Mišios, du kartus per savaitę suteikiama dvasinių pokalbių galimybė. Čia sudaryta jauki namų aplinka.

– Daugeliui senyvo amžiaus žmonių labai sunku atsisveikinti su savo namais, kuriuose yra savita tvarka, jie žino, kur kas padėta, jaučiasi saugūs.

– Namai yra namai, tačiau į mūsų globos namus sudaryta galimybė atsivežti sau mielą namus primenantį daiktą. Tai gali būti spintelė, kėdutė ar stalinė lempa. Tie, kurie dar pajėgūs vaikščioti, gali patys gamintis maistą virtuvėlėje, iškepti pyragą savo draugams ar giminaičiams. Tai nėra izoliuota aplinka, kur žmogus pririštas prie lovos. Žinoma, ateis ir tas laikas, kai nebegalės iš jos išlipti, bet tada dar labiau reikės profesionalios priežiūros, kuri teikiama globos namuose. Slaugytojos nuolatos varto žmogų, kad nesusidarytų pragulos.

Galų gale ir dvasinis palydėjimas artėjant susitikimui su amžinybe tampa vis aktualesnis. Žmogus norom nenorom pradeda galvoti apie anapusybę ir yra pilnas baimių. Dabar sensta ta visuomenės dalis, kuri užaugo sovietmečiu, kai Dievas buvo labai toli. Todėl kai kurie tik dabar jį atranda. Manau, kad tikėjimas gali būti didelis atradimas senatvėje, kad mirtis būtų iškeliavimas ne į nežinią, o į mylinčio tėvo namus.

– Daug senyvo amžiaus žmonių yra pamaldūs ir prašo, kad artimieji pagal galimybes sekmadieniais juos vežiotų į šv.Mišias. Kartais tai gali sudaryti sunkumų daug dirbantiems ir pavargstantiems jų vaikams. Turbūt verta atsižvelgti į savo artimojo pamaldumą ir renkantis globos namus?

– Jau pradėjome aukoti šv.Mišias Šv.Klaros globos namuose. Kartu su seneliais jose dalyvavo ir jų vaikai, tad senjorai buvo labai patenkinti. Galimybė dalyvauti Eucharistijoje, ypač, kai žmogus jau sėdi neįgaliojo vežimėlyje, yra didelė dovana.

Atsimenu, kad dar gyvendamas Kretingoje pažinojau močiutę, kuri kiekvieną rytą ir vakarą ištikimai dalyvaudavo šv.Mišiose. Vieną dieną ji atėjo apsiverkusi pasakyti, kad vaikai ją išsiveža į didelį miestą, kur niekas jos kasdien nevežios į bažnyčią, nes ji esą labai toli. Vaikai pasakė, kad nuveš močiutę į šv.Mišias nebent per šventes. Dėl to ji buvo labai nuliūdusi. Manau, kad jai ir panašių įsitikinimų senjorams krikščioniškuosiuose globos namuose būtų net geriau nei vaikų namuose, kur jie netenka širdžiai brangios tikėjimo praktikos.

– Ko reikėtų nepamiršti ir neapleisti, atidavus artimąjį gyventi į globos namus?

– Reikėtų nepamiršti žmogų lankyti, paminėti gimtadienius ir kitas svarbias sukaktis bei įvykius. Raginčiau vaikus, kurie atiduoda savo tėvus į globos namus, nusivežti ten ir anūkus, kad jie lankytų senelius ir matytų senatvę. O tie tėvai, kurie neveža savo vaikų ir slepia nuo jų senatvę, ligą ir mirtį, turėtų nesistebėti, kad jiems pasenus vaikai jų neslaugys. Gražus tėvų pavyzdys yra labai svarbi auklėjimo dalis.

Seneliams labai svarbu žinoti, kas vyksta jų vaikų gyvenime, tad jei negali atvažiuoti, reikėtų bent paskambinti ir papasakoti naujienas, kad ir kokios nereikšmingos jos atrodytų. Reikėtų paraginti net paauglius anūkus reguliariai užbėgti aplankyti senelių, kad išliktų ryšys su šeima.

Tarp įvardytų trūkumų – senelių užrakinimas kambariuose, maudymas kartą per dvi savaites, apdriskę ir nedezinfekuoti čiužiniai, privatumo stoka bei neveikianti pagalbos kvietimo sistema.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pastebėjo, kad tik dvi iš vienuolikos aplankytų globos įstaigų – Ežerėlio slaugos namai ir Kauno Panemunės senelių namai – ištaisė visus įvardytus trūkumus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais.

„Tačiau buvo tokių įstaigų, pavyzdžiui, senelių globos namai „Užusaliai“, kurie pašalino tik tris nustatytus pažeidimus iš dvylikos konstatuotų. Globos namai „Globasta“ iš dvidešimt vienos teiktos rekomendacijos įgyvendino tik septynias. Panaši situacija ir Rumšiškių senelių globos namuose „Auksinis amžius“, – teigia jis.

Anot pranešimo, tikrintojams apsilankius „Užusalių“ senelių namuose rasta gyventojų, kurie buvo užrakinti kambariuose, o jų raktai buvo pas darbuotojus.

„Direktorė Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojams paaiškino, kad taip ji siekė užtikrinti gyventojų saugumą. Tačiau rakinti asmenis gyvenamuose kambariuose griežtai draudžiama“, – pabrėžia A.Normantas.

Asmens saugumas, anot Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojų, turi būti užtikrinamas nepažeidžiant jo privatumo ir orumo. Socialiniai darbuotojai turėtų skatinti vyresnio amžiaus gyventojus rūpintis savimi, naudotis turimais įgūdžiais.

„Asmens kasdienė veikla turi būti organizuojama taip, kad palaikytų, skatintų ir motyvuotų asmenį būti kuo savarankiškesnį– gamintis maistą savo reikmėms, tvarkytis gyvenamąjį kambarį ir kita. Todėl socialinių paslaugų darbuotojai turi nuolat skatinti asmenų savarankiškumą ir privatumo srityje“, – sakė Seimo kontrolierius.

Jo įsitikinimu, netoleruotina, kai globos įstaigų darbuotojai įeidami į kambarius nesibeldžia, o medicinos darbuotojai gyventojus apžiūri visų kambaryje esančių asmenų akivaizdoje: „Toks darbuotojų elgesys nuasmenina gyventoją, tarsi jis neturėtų orumo“.

Pakartotinai apsilankę „Globastos“ globos namuose Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai nerado pagalbos kvietimo mygtukų gyventojų kambariuose, nors Socialinės globos normų aprašas numato, kad pagalbos kvietimo sistema turi būti įvesta gyvenamuosiuose kambariuose, asmens higienos patalpose. Be to, buvo įstaigų, kuriose pagalbos kvietimo sistema įrengta, tačiau ji neveikė.

Įstaigoms toliau nesprendžiant problemų, Seimo kontrolierius žada prašyti steigėjų įvertinti atsakingų darbuotojo veiklą ar net kreiptis į teismą. Tikimasi, kad įstaigų veiklą įvertins ir licencijas išduodantis Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pastarąjį dešimtmetį augo senyvų žmonių dalis visuomenėje. 2014 m. 60 m. ir vyresni asmenys sudarė 24,4 proc. šalies populiacijos, nors prieš dešimtmetį tokių žmonių buvo 3,2 proc. mažiau. Taip pat dabar daugiau senyvo amžiaus žmonių serga, teigia Higienos instituto specialistai.

2014 m. sergančiųjų 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių dalis sudarė apie 90 proc., o 2005 m. – apie 77 proc.  Daugiausia sergančių senyvo amžiaus gyventojų buvo Panevėžio bei Alytaus miestų savivaldybėse. Lietuvoje 2014 m. daugiau kaip pusė 60 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų (63 proc.) sirgo kraujotakos sistemos ligomis, o ketvirtadalis – jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligomis, akies ir jos priedinių organų ligomis.

Taip pat nemaža problema tarp senyvo amžiaus gyventojų – traumos. 2014 m. maždaug 1 iš 10 senyvo amžiaus gyventojų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl įvairių traumų. Apie trečdalis susižalojusių 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių patyrė klubų ir kojų susižalojimus, iš kurių didžiausią traumų skaičių lėmė šlaunikaulio lūžiai. Pagrindinė šio amžiaus žmonių traumų priežastis – nukritimai. Beveik 30 proc. iš visų 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių, besikreipusiųjų į gydytojus dėl susižalojimų, kreipėsi dėl susižalojimų nukritus.

Remiantis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje mirė 32 463 senyvo amžiaus žmonės. 2014 m. 60 m. ir vyresnio amžiaus kaimo gyventojų mirtingumas buvo 1,2 karto didesnis nei miesto (miesto – 5139/100 000 gyv., kaimo – 4229/100 000 gyv.). Daugiausiai 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų – net 63 proc. mirčių. Pagrindinės kraujotakos sistemos ligos, nuo kurių mirė senyvo amžiaus gyventojai, - tai lėtinė išeminė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos. Tuo tarpu penktadalį senyvo amžiaus gyventojų mirčių sudarė mirtys nuo piktybinių navikų. 2014 m. senyvo amžiaus vyrai dažniausiai mirė nuo bronchų ir plaučių piktybinių navikų, o moterys – nuo krūties piktybinių navikų.

Lėtinės neinfekcinės ligos yra pagrindinės mirties priežastys ir tarp kitų ES šalių senyvo amžiaus gyventojų, tačiau susirūpinimą kelia tai, jog Lietuvos mirtingumo rodikliai nuo visų dažniausių ligų yra vieni didžiausių.

Duomenys apie senyvo amžiaus žmonių demografinę bei socialinę–ekonominę padėtį, sveikatos priežiūrą, sergamumo ir ligotumo rodikliai, mirties priežastys bei Lietuvos senyvo amžiaus žmonių būklė Europos Sąjungos kontekste nagrinėjami Higienos instituto specialistų parengtame leidinyje „Lietuvos senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“. Leidinyje analizuojami netolygumai tarp skirtingų amžiaus grupių, lyčių bei savivaldybių.

„Senti iš principo nėra malonu, bet gyventi - gera. Mokslas vystosi ne dienomis, o valandomis, nepaprastai įdomus amžius, mes visada informuoti, o internetas ir mobilusis telefonas yra kažkas fantastiško, neįtikėtinai įdomaus. Visada gali jausti gyvenimo pulsą“, – akcijos „#Prisiliesk“ organizatorių paklausta, ar Lietuvoje garbaus amžiaus žmonėms gyventi gera, sakė sportinių šokių klubo „Sūkurys“ vadovė Jūratė Norvaišienė.

Kad veiklūs ir entuziastingi garbaus amžiaus žmonės Lietuvoje būtų pilnaverčiai visuomenės nariai, o ne retos išimtys, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo (MCLPF) iniciatyva penktadienį startavo akcija „#Prisiliesk“.

Jos sumanytojai kviečia visuomenę, atsakingas valstybės institucijas ir garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybei neabejingas organizacijas bei privačias iniciatyvas prisijungti prie Pasaulio sveikatos organizacijos judėjimo „Draugiškas pasaulis senatvei“. Šio judėjimo tikslas yra sistemingai ir kryptingai gerinti garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę ir tapti draugiška senatvei šalimi.

„Akcija norime priminti, kad galime būti visuomene, kuri supranta garbaus amžiaus žmogaus poreikius, skatina jam deramą pagarbą ir siekia, kad toks žmogus gyventų oriai, prasmingai, aktyviai ir sveikai: ne lauktų mirties, o gyventų gyvenimą, kurį norisi gyventi“, – sakė  MCLPF vadovas Marius Čiuželis.

Akcijos organizatoriai primena, kad Lietuvoje visuomenė sensta sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje ir jau 2030 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Naujausiais indekso „Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių šalių. Tuo tarpu Latvija yra 35-oje, o Estija - net 23-ioje vietoje.

Akcija „Prisiliesk“ vyksta sausio 15-16 d. prekybos centre GO9, o pokalbiai su įdomiais senoliais - kavinėje „Huracán Coffee“. Akcijos dalyviai arbata vaišinami nemokamai.

M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas įkurtas 2014 m. Kristinos ir Mariaus Čiuželių iniciatyva. Šio fondo tikslas – gerinti visokeriopos gyvenimo, slaugos ir medicininės priežiūros sąlygas Lietuvoje, diegti inovacijas, investuoti į modernią ir ilgalaikę slaugos techniką bei pažangiausias technologijas. Viena pagrindinių šio fondo veiklos krypčių yra garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimas. Fondas siekia, kad Lietuva taptų draugiška šalimi senatvei, kur kiekvienam būtų gera senti, o garbaus amžiaus žmogus būtų integrali ir svarbi visuomenės dalis.

Prezidentas Valdas Adamkus emocingai pakvietė prisidėti prie prasidedančios 10-osios „Maltiečių sriubos“ akcijos ir taip pagelbėti tūkstančiams savo butuose įkalintų senelių. Akcija šiais metais vyks net 30 Lietuvos miestų ir žada daug staigmenų.

„Atvežęs maistą, ilgai skambinu į duris, – pasakoja karštą maistą seneliams vežiojantis Vilniaus maltietis Mantas. – Po to ilgai klausausi kiekvieno garso už durų. Tyla... Vėliau pasigirsta vos girdimas šnarėjimas, atsargūs tolimi bilstelėjimai, tylus žingsniai, palydimi lazdelės tuksėjimo. Pagaliau atsivėrus durims, pamatau įsikibusį į vaikštynę ar ramentais besiremiantį išbalusį seną žmogų, kuris mane palydi į virtuvę. Į jau paruoštą lėkštę iš termoso įpilu karštos sriubos, padedu duonos. Senelis tuoj pat pradeda valgyti, bilsnodamas šaukštu į dubenėlio kraštą...Ne visi gali ir duris atidaryti. Nemažai yra nepakylančių iš lovos – jie tiesiog palieka duris neužrakintas. O jeigu ir durų neatidaro, ir nepalieka atrakintų – tada nelaimė. Dažniausiai su jais jau nebetenka bendrauti.“

Įkalinti savo butuose

Visų šių pagyvenusių žmonių istorijos panašios – vienatvė, ligos, skurdas. Dabar tokių senelių Lietuvoje maltiečiai globoja net 2302. Praeitais metais jie savanorių buvo aplankyti daugiau kaip 75 000 kartų.

„Nugriūnu, atsikeliu ir vėl einu, – liūdnai kalba 89 metų Elena. – O ką darysi... Esu viena, padėti nėra kam.” 92 metų Marija, lūžus stuburui metus išgulėjusi prikaustyta prie lovos, patyliukais ir skundžiasi, ir džiaugiasi: „Neduok Dieve, taip ilgai gyventi. Aš gi jau beveik nieko nematau, apsipilu sriuba, jėgų nėra visai... Tikra laimė, kad man valgio atneša, kitaip visai pražūčiau...”

Maltiečiai seneliams į namus atveža karšto valgio, galintiems pasigaminti – produktų. Pačius silpniausius prižiūri specialiai apmokyti maltiečių programos „Priežiūra namuose” savanoriai. Visa ši pagalba – „Maltiečių sriubos” akcijos metu Lietuvos žmonių paaukotomis lėšomis.

„Iš 2014 m. akcijos metu surinktų lėšų šiais metais 17 miestų išdalinsime daugiau kaip 95 000 karšto valgio porcijų, papildomai nuvešime per 10 000 sauso maisto davinių. 10 miestų mūsų savanorės globoja ypatingos priežiūros reikalaujančius senjorus, 5 miestuose veikia maltiečių Senjorų klubai, kurių tikslas skatinti pagyvenusius žmones bendrauti, padėti vienas kitam“, – sako Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius Eitvydas Bingelis.

Jubiliejinė „Maltiečių sriuba“

Šiemet 10-oji, jubiliejinė, „Maltiečių sriuba” bus ypatinga, pateiks daug staigmenų. Akcijos kulminacija – lapkričio 22 dieną 19.30 val. per LRT transliuojamas spalvingas koncertas, kurį ves Arūnas Valinskas ir Beata Tiškevič.

Po koncerto per Lietuvą nuvilnys labdaros renginių banga. Gruodžio 1 dieną 17 val. V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje, ją pradės „Maltiečių sriubos“ šventė. Savo sriuba čia vaišins ir prie kilnios aukojimo idėjos prisidėti kvies kavinės, restoranai, organizacijos, susivienijimai, visuomenės veikėjai... Bus rekordinis įvairiausių sriubų skaičius. Kiti miestai taip pat žada nustebinti.

Ir visa tai dėl kilnaus tikslo – sukviesti Lietuvą į pagalbą mūsų visuomenės silpniausiems.

V. Adamkus su maltiečiais – nuo akcijos pradžios

Prezidentas Valdas Adamkus nuo pat akcijos pradžios globoja „Maltiečių sriubą”. Dalyvauja renginiuose, šaltyje ir skersvėjyje pilsto sriubą į jį apspitusiųjų dubenėlius. Kokią ypatingą prasmę Prezidentas įžvelgia šioje akcijoje?

„Maltiečių sriuba” sujungia visus, kuriems rūpi Lietuvos ateitis, – kalba Prezidentas. – Tik nuo mūsų priklauso, ar bus gera čia gyventi, ar sugebėsime pasirūpinti savo tėvais, seneliais, ar mokėsime ištiesti pagalbos ranką vienišam ir vargstančiam kaimynui. Akcijos tikslas – suvienyti visus norinčius padėti. Svarbiausia įtraukti jaunimą. Koks bus mūsų jaunimas, tokia bus ir Lietuva. Jeigu jis bus rūpestingas, atjaučiantis, su pagarba žvelgiantis į senatvę, visi mūsų šalyje jausimės gerai. Prisilietimas prie skausmingų problemų, ligų, skurdo verčia susimąstyti, pabudina jauno žmogaus pačius tauriausius jausmus. Nuoširdžiai kviečiu visus prisijungti, parodyti širdies taurumą, auka prisidėti įgyvendinant kilnius pagalbos tikslus.”

Kviečiame jau nuo šios dienos aukoti trumpaisiais numeriais: 1417 – 1,45 €, 1418 – 2,90 €. Kiekviena auka seneliams taps taip laukiamais karštos sriubos dubenėliais.

Popiežius Pranciškus trečiadienį savo savaitinėje maldoje paragino tikinčiuosius rodyti švelnumą ir pagarbą seniems žmonėms, nesielgti su jais kaip su ateiviais.

„Atsisakyti pagyvenusiųjų yra moralinė nuodėmė“, – kalbėjo pontifikas tikintiesiems, kaip įprasta, gindamas neturtinguosius ir atstumtuosius.

„Pagyvenusieji nėra ateiviai, po trumpesnio ar ilgesnio laiko mes būsime jie, neišvengiamai būsime jie, nors nenorime apie tai galvoti “, – sakė jis 12 tūkst. tikinčiųjų miniai Šv.Petro aikštėje.

„Visuomenė, kurioje pagyvenusiųjų atsisakoma, nešiojasi savyje mirties virusą“, – kalbėjo 78 metų iš Argentinos kilęs pontifikas.

Pasak Pranciškaus, nors vidutinė gyvenimo trukmė pastaraisiais dešimtmečiais pailgėjo, senyvas amžius dažnai laikomas „liga, nuo kurios reikia laikytis per atstumą“.