-
„Maltiečių sriubos“ paramos koncertas: gerumui karantino nėra 5
Koncerto metu skambės ne tik muzika, bus parodyta 10 siužetų su senolių istorijomis. Pamatysite, kaip įvairiuose Lietuvos kampeliuose vienišas dienas leidžia maltiečių globojami žmonės. Petras iš Prienų su baime laukia Kūčių – pirmos vienišos šventės prieš pusmetį palaidojus žmoną. „Kol žmogus sveikas, darbingas, esi visur tinkamas, turi draugų, bet kada ateina senatvė, tuomet viskas pasikeičia, nebelieka draugų, o galiausiai nebetenki artimiausios gyvenimo draugės ir pasilieki vienas. Tada prasideda negalia, nemiga, skausmai, atrodo, esi niekam nereikalingas, nieko vertas. Beribė neviltis, kurią praskaidrina aplankantys maltiečiai,“ – pasakoja senolis
Bus ir linksmesnių istorijų. Štai Antanas iš Simno – jau suremontuotame namelyje. Prieš porą metų jis dar braukė ašarą liūdnas aprūkusioje trobelėje, o šiandien maltiečių ir aukojusių žmonių dėka jo gyvenimas šviesesnis. Pats Antanas juokauja, kad po remonto ir pats nušvito.
Koncerto metu savo dainomis atverti gerumui širdis ir aukoti kvies žymiausi Lietuvos atlikėjai – jie už orią, sočią ir laimingą senatvę. Gražiausius savo kūrinius atliks Monika Liu, Inga Jankauskaitė, Jurijus Veklenko, Leon Somov su Dileta ir Juste, Inga Valinskienė, Ona Kolobovaitė, Liudas Mikalauskas, Deivis ir Renata, Edmundas Kučinskas, Vytautas Grubliauskas ir Elzė Grubliauskaitė, Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, Dainotas Varnas ir Iglė Bernotaitytė, taip pat kiti atlikėjai ir šokėjai. Šventinius stebuklus kurs Mantas Wizard. Daug gražios muzikos, šokių ir šventinės nuotaikos.
Ir visa tai, kad maltiečiai su šalies žmonių pagalba galėtų globoti vienišus skurstančius senelius. Šiandieninis švenčių laukimo laikotarpis kitoks nei kasmet. Nėra tradicinio šurmulio, pirkinių karštinės ir renginių gausos. Tad raskime laiko gerumui – jam karantinas nepaskelbtas. Susirinkę prie ekranų prisiminkime tuos, kurie galbūt vieniši, ligoti, kuriems trūksta mūsų dėmesio ir pagarbos. Jie kuklūs, tie mūsų senoliai, nereikalauja, bet nelikime abejingi jų nebyliam prašymui.
Maltiečiai šiuo metu globoja 2600 senų ir neįgalių žmonių 43 Lietuvos vietovėse. Akcijos „Maltiečių sriuba“ tikslas – surinkti lėšų, kad ir ateinančiais metais su maisto lauknešėliais galėtų lankyti savo globotinius. Iki koncerto ir koncerto metu galima aukoti trumpaisiais numeriais 1410 – 10 eurų, 1418 – 3 eurai, didesnė suma – https://maltieciusriuba.lt/ Ačiū, kad dalinatės.
-
Lietuvos policija ir paštas pradeda bendrą kampaniją: informuos senjorus, kaip išvengti sukčių 1
„Policijos misija yra ginti, saugoti ir padėti Lietuvos žmonėms. Siekiant mažinti nukentėjusiųjų nuo sukčių gyventojų skaičių šalyje, imamės visų įmanomų priemonių šiai problemai spręsti. Edukacija didina žmonių sąmoningumą – suprasdami galimas grėsmes, jie patys gali būti budresni, atpažinti potencialius sukčių veiksmus. Senjorai, ypač vieniši, yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Startuojame su kampanija, kurios pagrindinis tikslas ir yra edukuoti būtent juos, suteikti jiems kuo platesnę informaciją apie sukčiavimų atvejus. Partnerystė su Lietuvos paštu itin svarbi. Lietuvos pašto darbuotojai kasdien pasiekia tūkstančius senjorų ir gali padėti perduoti svarbią žinutę net tiems, kurie gyvena atokiausiose vietovėse“, – sako Vilniaus apskrities policijos Prevencijos poskyrio viršininkė Enida Adomaitienė.
Siekiant mažinti nukentėjusiųjų nuo sukčių gyventojų skaičių šalyje, imamės visų įmanomų priemonių šiai problemai spręsti.
Anot jos, neretai sukčiai iš senjorų išvilioja pinigus apsimesdami pareigūnais ar banko darbuotojais. Paskambinę telefonu jie praneša, neva pensija išmokėta netikrais pinigais, todėl prašo nedelsiant pateikti turimas santaupas netrukus atvyksiančiam pareigūnui, kuris tuoj pat ir atvyksta. Viskas vyksta itin greitai, pagyvenusiam žmogui nespėjus apie tai papasakoti artimiesiems ar kaimynams. Pasak policijos atstovės, vienu atveju nukentėjusysis sukčiams atidavė daugiau nei 10 tūkst. eurų, kitais atvejais išviliotos sumos siekia nuo 1 iki 5 tūkst. eurų.
„Kai kuriems senjorams esame kur kas daugiau nei kasdien laikraštį pristatantis laiškininkas – neretai būname vieninteliai, su kuriais jie gali bent trumpai pasišnekėti, pašto darbuotojai pas juos sutinkami kaip šeimos nariai. Jaučiame atsakomybę ne tik užtikrinti kokybiškas pašto paslaugas, bet ir, esant galimybei, padėti gyventojams. Pašto darbuotojai taip pat šviečiami apie galimus sukčiavimų atvejus. Bendradarbiaudami su policija pristatysime senjorams svarbią informaciją ne tik rašytiniu, bet ir gyvu žodžiu. Tikime, tai gali padėti senjorams apsisaugoti nuo sukčių“, – sako Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis.
Lietuvos pašto nuotr.
Lietuvos paštas užtikrina, kad laiškininkai pensijas ir kitas išmokas pristato tikrais, nepadirbtais pinigais, pabrėžiama Vilniaus apskrities policijos pranešime. Nei policijos pareigūnai, nei kiti asmenys neina į namus ir netikrina pašto darbuotojų išmokėtų pinigų kupiūrų, todėl tokiems asmenims paskambinus telefonu, reikia su jais nutraukti pokalbį arba tiesiog pasakyti, kad grynųjų pinigų namuose neturite, jiems atėjus į namus, jokiais būdais neatidaryti durų ar juo labiau neduoti jiems tikrinti pinigų. Taip pat perspėjama, kad senjorai turėtų būti budrūs ir neatidaryti durų asmenims, teigiantiems, kad jie renka aukas ar siūlo paslaugas. Svarbu niekam neatskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenų ‒ nei pareigūnai, nei banko darbuotojai šių duomenų niekada neprašo.
Jeigu kyla įtarimas, kad skambino ar prašo įsileisti sukčius, reikia nedelsiant pranešti policijai skubios pagalbos telefonu 112 arba per ePolicija.lt paslaugų portalą (www.epolicija.lt). Pastebėjus galimus sukčiavimo veiksmus, susijusius su Lietuvos pašto veikla, apie tai galima pranešti per laiškininkus, tiek ir bendrovėje veikiančiu pranešimo kanalu, t. y. el. paštu pranesk@post.lt.
-
Savanorystės projektas padėjo ne tik pažinti save, bet ir atrasti, ką nori veikti gyvenime
Skirtingoms savanorystės sritims reikalingi skirtingas pasiruošimas
Projekto ir jį įgyvendinančios organizacijos „Kartu stipresni“ vadovė Inga Dulinskienė sako, kad dalyviai gali rinktis iš dviejų sričių: pagalbos namuose vyresnio amžiaus žmonėms arba darbo su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą: „Pirmiausia jie gauna teorines žinias, o paskui, bendradarbiaudami su savanorių koordinatoriumi, gali save išbandyti savanoriškoje veikloje.“
Pasakodama apie savanorių pasiruošimą, I. Dulinskienė pažymi, kad autizmas – labai įvairiapusis dalykas, tad 12 valandų trukmės mokymuose neįmanoma perduoti visko, ką reikia žinoti. Vis tik savanorius stengtasi paruošti kaip įmanoma geriau.
„Plačiai analizavome autizmo temą, analizavome, į ką svarbu atkreipti dėmesį. Pastebėjau, kad dalis savanorių truputį išsigando ir labiau linko prie pagalbos namuose vyresnio amžiaus žmonėms, kur to specifiškumo nėra tiek daug. Vyresni žmonės savanorius mielai priima, tad jie turi pasiruošti kitiems dalykams – ribų nustatymui, taip pat, kad senolių poreikiai neviršytų jų galimybių“, – tęsia ji.
Senoliams svarbiausia bendravimas
Jaunuoliai, pasirinkę savanoriškai padėti senoliams, teikia jiems įvairią pagalbą.
„Mūsų savanoriai jiems į namus atnešdavo maisto produktų. Taip pat jeigu asmuo geria medikamentus, jiems jų nupirkdavo mūsų savanoriai. Kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie ganėtinai neblogai mato, labai aktualus yra knygų skaitymas, tai į namus savanoriai iš bibliotekos pristatydavo ir knygų. Aišku, tokią paslaugą teikia ir pati biblioteka, tačiau jie turi ribotą kiekį žmonių, tad mūsų savanoriai mielai pristatydavo knygas senoliams“, – pasakoja projekto vadovė.
Pasak jos, projektas labai patiko vyresnio amžiaus žmonėms, mat šiai asmenų grupei itin svarbus bendravimas su kitais žmonėmis.
„Jiems ypač smagu, kai juos pastebi jauni žmonės, koncentruoja į juos dėmesį, išklauso. Jiems labai svarbu, kad kažkas jų klausytų, nebūtinai, kad atsakytų. Jie tikrai jaučiasi vieniši, nors tikrai ne vienas turi vaikus, tačiau jie būna užsiėmę, o senoliai jaučiasi kalti, jei „trukdo“ savo vaikams. O kai ateina žmogus iš šalies, kuris atrodo lyg tam ir yra, kad klausytų, padėtų, senas žmogus ima jaustis ne toks vienišas“, – dalijasi I. Dulinskienė.
Naudą mato ir ypatingus vaikus auginančios šeimos
Kita savanorių sritis – darbas su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais – taip pat įgyvendinama įvairiomis formomis.
„Pačiame Žaliakalnyje veikia Kauno Prano Daunio ugdymo centras, kuriame jie turi atskirą autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų grupę. Ten dirba specialieji pedagogai, kurie su jais užsiima. Keletas mūsų savanorių labai susidomėjo ir ten nuėjo savanoriauti. Jie dalyvavo grupės veikloje, kurią koordinuodavo pati auklėtoja. Kai kuriems vaikams sudėtinga ir apsirengti, tad savanoriai padėdavo apsirengti, pavalgyti, asistuodavo kūrybinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, padėdavo piešti, lavinti smulkiąją motoriką. Tuo tarpu auklėtoja padėjo atpažinti kiekvieno vaiko poreikį ir atitinkamai reaguoti“, – apie projekto eigą pasakoja pašnekovė.
Savanoriai dirbo ir su šeimomis, lankėsi jų namuose. I. Dulinskienė prideda, kad nors iš pradžių kai kurie tėvai į pagalbą žvelgė nedrąsiai, vėliau patys pastebėjo naudą.
„Keletas šeimų tikrai turėjo gražių atsiliepimų, pavyzdžiui, kad mama jaučiasi ne tokia vieniša. Kai kalba eina apie specialiuosius poreikius ar ypatinguosius vaikus, mamos dėl atžalos negalios dažnai yra linkusios kaltinti save. Jos užsidaro nuo aplinkinio pasaulio, stengiasi pačios tvarkytis su savo problemomis – galvoja, kad tai yra jų kaltė, kad privalo viską padaryti pačios, turi tam tikrų psichologinių barjerų, kurie pastūmėja į izoliaciją.
Pačios šeimos įvardijo, kad joms projekto patirtis padėjo į situaciją pažiūrėti kitaip, leido išlaisvėti. Mamos iš pradžių baimindavosi, o projekto eigoje matėsi pokytis – jos vis laisviau patikėdavo savanoriams savo vaiko priežiūrą, tarpusavio pasitikėjimas augo, o kai atėjo laikas išsiskirti, tai to išsiskyrimo šeimos nelabai norėjo. Savanorių pagalba jiems buvo patogi, tėvai galėjo atsipūsti, viso dėmesio nekoncentruoti į vaiką“, – džiaugiasi projekto vadovė.
Geriau pažinus save, lengviau apsispręsti dėl ateities
Su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais pasirinkusi dirbti moksleivė, projekto savanorė Lina Pušinskaitė sako, kad prie iniciatyvos prisijungė, nes norėjo suprasti, ką nori veikti gyvenime. Vis tik, pasirinkta veiklos sritis iš pradžių buvo iššūkis.
„Buvo baisu, tačiau kai buvau jaunesnė, lankiausi vaikų pensionate, tad žinojau, kaip į šiuos vaikus reikia reaguoti. Be to, kai pradedi su jais dirbti, bendrauti, pamatai, kad šie vaikai viską supranta, tavęs klauso.
Iš pradžių vaikai manęs nenorėjo klausyti visai. Tačiau juk eini ne vieną, o daug kartų, tai galiausiai jie ima klausyti. O kai su jais susidraugavome, tai vos man atėjus jie atbėgdavo apsikabinti, bendrauti“, – patirtimi dalijasi savanorė.
Šis projektas jai padėjo ne tik įgyti naujų įgūdžių, bet ir suprasti, į kokią sritį nori pasukti baigusi mokyklą: „Atradau ir supratau, kad man vis labiau patinka vaikai. Be to, kad ne tik noriu, bet ir galiu su jais dirbti, nesvarbu kokiais. Apsisprendžiau, ką studijuosiu. Aš esu sportininkė, tad nusprendžiau studijuoti Lietuvos sporto universitete ir tapti krepšinio trenere.“
Kita projekto savanorė Rugilė Karalevičiūtė taip pat dirbo su šiais vaikais.
„Aš esu vyriausia šeimoje ir man visada tekdavo pabūti tiek su jaunesne sese, tiek su pusbroliais mažais. Man visada patikdavo su jais bendrauti, tad pagalvojau: kodėl nepanaudojus šių įgūdžių geram tikslui?“ – sako ji.
R. Karalevičiūtė priduria, kad projekto patirtis jai padėjo suprasti ir geriau pažinti save – suvokti, kokių savybių jai trūksta.
„Man iškilo sunkumų prižiūrint didelę grupę vaikų. Supratau, kad man daug lengviau, kai yra vienas ar du vaikai. Todėl, jeigu norėčiau dirbti tokį darbą, man reikėtų daugiau patirties, ir žinių. Suvokiau, kad man patinka bendravimas su įvairiais žmonėmis, o dalyvavimas projekte užtvirtino mano spėjimą, kad studijuosiu komunikacijos mokslus“, – priduria mergina.
Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.
