Paveiks kone visus

„Atsižvelgdami į siūlomos mokesčių reformos turinį, galime aiškiai prognozuoti, kad neišvengiamai ji turės žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir, priešingai, nei tikisi valdantieji, – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką. Todėl raginame Seimo narius nepritarti siūlomiems pakeitimams“, – pranešime teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Kreipimosi autorių teigimu, mokesčių didinimas paveiktų kone visus gyventojus, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu, – jie skaičiuoja, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie iš individualios veiklos neuždirba nė 24 tūkst. eurų pajamų per metus.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė sako, kad daroma didelė klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams.

„Atlikėjams, autoriams praktiškai nėra jokio kito priimtino teisinio pagrindo veikti, juk meno atlikėjas gali būti įdarbintas tik itin retais atvejais. Meno atlikėjas negauna nemažai naudos, kuri gali būti teikiama darbuotojams, o prisiimdamas reikšmingai didesnę riziką net negali atskaityti nemažai realių sąnaudų, su kuriomis susiduria“, – pranešime cituojama A. Begetė.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo Daliaus Rudoko teigimu, mokesčių didinimas paskatins kainų augimą. Jis prognozuoja, kad gali išaugti mokesčių vengiančiųjų skaičius.

„Pabloginus mokestinę aplinką kelioms dešimtims tūkstančių pavežėjų ir kurjerių, neišvengiamai didės kainos vartotojams arba mažės jų realios pajamos. Be abejo, toks spaudimas sudarys papildomas paskatas nesąžiningiems rinkos dalyviams slėpti pajamas ir padidins konkurencinį pranašumą trumpam atvykstantiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje ir taip neketina mokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – teigia D. Rudokas.

Truks ne vieną posėdį

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar pirmasis ėmėsi mokesčių reformos svarstymo.

Parlamentarai analizavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus – jų yra daugiausia. Kaip sakė komiteto vadovas Justas Džiugelis, pertvarkos svarstymai truks ne vieną posėdį.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, viena silpniausių šios reformos dalių – bandymas prilyginti individualią veiklą darbo santykiams.

„Kadangi svarstysime tikrai iš širdies, tikėtina, kad per vieną posėdį nebaigsime ir formalių sprendimų nepriimsime. Tuo labiau kad dabar vasara ir ne visi pasiūlymų autoriai galės prisijungti ir juos pristatyti. Taip pat nesame sulaukę Finansų ministerijos nuomonės dėl registruotų parlamentarų siūlymų“, – dar prieš prasidedant svarstymui teigė komiteto pirmininkas.

„Svarstymą pradėsime, bet formalių sprendimų nepavyks priimti. Tikėtina, kad darysime pertrauką, nes dėl mokestinės reformos nematome poreikio skubėti. Komiteto nuomonė dėl darbo santykių gali būti labai svarbi“, – pridūrė jis.

Anot jo, komitetas pateiks savo nuomonę dėl kiekvieno pasiūlymo. Pasak J. Džiugelio, Seimo nariai, beje, beveik visi iš valdančiajai daugumai priklausančių liberalų ir „laisviečių“, yra pateikę vienuolika siūlymų, o asociacijos, verslas ir lobistai – septynis.

Pasiūlymai ir kritika

Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas birželio pabaigoje sakė, kad, jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvų didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.

Liberalai norėtų, kad būtų aiškiau įvardytos priemonės, skirtos pinigams iš šešėlio ištraukti, taršos ir turto apmokestinimui didinti ir Vyriausybės suplanuotam individualios veiklos apmokestinimui keisti.

Verslo atstovai akcentuoja, kad daroma klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams. Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 m. siūloma didinti 15–17 proc., o nuo 2026 m. – iki 20 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas bus patogesnis.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

Pritaria pozicijai

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako galinti sutikti su dauguma verslo priekaištų Vyriausybės inicijuojamai mokesčių reformai.

Anot jos, viena silpniausių šios reformos dalių – bandymas prilyginti individualią veiklą darbo santykiams.

„Šioje mokesčių reformoje vienareikšmiškai yra kritikuotinų dalių, su didele dalimi tų priekaištų, kritikos, kurią išsakė verslas, galėčiau sutikti. Mes, kaip liberalai, matome vieną iš silpniausių pasiūlymų, kad bandoma sulyginti individualią veiklą ir samdomą darbą“, – Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai yra ydingas požiūris, nes ir kūrėjai patenka į tą lauką žmonių. Lyginti rizikas, kurių prisiima žmonės, – jos visiškai nepalyginamos (…) matyt, šita vieta yra keistina“ – pridūrė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, liberalai pasisakytų už tai, kad daugiau būtų susitelkiama į tuos mokesčius, kurie nemažina galimybių užsidirbti, – nekilnojamo turto, aplinkosaugos mokesčiai, pasak jos, yra tie, per kuriuos būtų galima subalansuoti sistemą.

V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad įvairios frakcijos, tarp jų ir liberalų, bent iš dalies atsižvelgs į verslo, „į to sektoriaus, kuris suneša didelę dalį į biudžetą“, nuomonę.

Ji taip pat užsiminė, kad mokesčių reformoje yra ir gerų pasiūlymų, pavyzdžiui, investicinė sąskaita, kai kurie palengvinimai verslui.

„Kai yra sisteminių pokyčių, svarbu, kad jie darytų pačią sistemą paprastesnę, lengviau suprantamą, administruojamą, lengvesnę žmogui ar verslui. Čia to nėra, tai irgi kliūva verslui ir žmonėms, jie turi pastabų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji nesiėmė prognozuoti, koks bus galutinis reformos rezultatas, tačiau sakė, kad diskusijų bus daug.

„Tendencijos yra gerėjančios ir Lietuva tampa vakarietiška valstybė, kurioje šešėlis yra vis mažiau toleruojamas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Anot jos, pernai gruodį paskelbta Europos Komisijos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio vertinimo ataskaita rodo, kad 2019-aisiais PVM surinkimo atotrūkis per metus Lietuvoje sumažėjo 3 proc. punktais iki 21,4 proc.

Pasak G. Skaistės, Lietuva ataskaitoje buvo įvertinta kaip šalis, kurioje PVM atotrūkio sumažėjimas buvo didžiausias.

Ministrės teigimu, rizikingiausiais sektoriais išlieka didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Statistikos departamento duomenimis, neapskaitytos ekonomikos dalis 2019 metais šiose srityse siekė 5,6 proc. BVP. Pramonėje ji siekė 2,9 proc., o statybose – 2,4 procento.

Mažiausia šešėlio rizika – informacijos ir ryšių, viešojo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (po 0,2 proc.) bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose (0,1 proc.).

Finansų ministrė sakė, jog 2030-aisiais Lietuvoje surenkamo PVM atotrūkį siekiama sumažinti iki Europos Sąjungos vidurio. Anot G. Skaistės, įgyvendinus šį tikslą valstybės biudžetas papildomai galėtų surinkti apie 800 mln. eurų pajamų.

Didžioji plano priemonių dalis skirta spartinti skaitmeninimo procesus: „Keturiasdešimt procentų plano priemonių yra nukreipta į skaitmeninimą“.

Taip pat plane numatytas savanoriškumo skatinimas, priemonės rizikingiems sektoriams bei teisės aktų ir sistemos tobulinimas.

Pasak G. Skaistės, nuo 2023 metu skaitmeninių platformų operatoriai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės teikti duomenis apie apskaitomas sumas.

„Jeigu yra kas nors parduodama skaitmeninėje platformoje ar joje teikiama paslauga, tuos duomenis turės gauti Valstybinė mokesčių inspekcija, ir jau nuo 2024-ųjų metų pagal tuos duomenis bus galima apskaičiuoti mokėtinus mokesčius“, – sakė ministrė.

Ministrė taip pat teigė, jog artimiausiu metu bus sprendžiamos atsiskaitymo grynaisiais ribojimo iniciatyvos, dėl kurių šiuo metu diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

„Mes esame pateikę savo matymą ir drauge su Seimo nariais bandysime rasti tą bendrą matymą, kuris sprendimas būtų teisingiausias, nes tų pasiūlymų yra įvairių“, – sakė G. Skaistė.

Be to, pasak ministrės, numatoma toliau vykdyti VMI ir Muitinės duomenų gavimo analizės ir procesų skaitmeninimą.

„Apsikeitimas duomenimis bus kokybiškesnis ir jų surinkimas kokybiškesnis nei buvo iki šiol“, – sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė teigė, jog bus siekiama, kad finansinio raštingumo didinimas mokyklose būtų integruotas į bendrą švietimo sistemą, o ne vykdomas per atskiras papildomas pamokas.

G. Skaistės teigimu, nuo rugsėjo Kenos geležinkelio poste turėtų pradėti veikti rentgeno kontrolės sistema, o kitais metais ji turėtų būti įrengta ir Stasylų poste.

„Tikimės, kad tai padės užkardyti nelegalią kontrabandą iš kitų valstybių“, – teigė ministrė.

Kontrabandos mastai auga

Finansų ministrės teigimu, pastaraisiais metais matomas kontrabandos suaktyvėjimas, o tai susiję su geopolitine įtampa ir lengviau praleidžiamais kroviniais Baltarusijos pusėje.

„Skaičiai turbūt yra išaugę dėl dviejų priežasčių: viena – dėl sąmoningo A. Lukašenkos sprendimo leisti tiems daiktams, nelegalioms cigaretėms, važiuoti į Lietuvą. Bet tuo pačiu ir dėl to, kad esame priėmę sprendimą tikrinti šiek tiek griežčiau“, – sakė G. Skaistė.

„Manau, kad su papildoma įranga tikrai galėsime užkardyti didesnius kontrabandos kiekius jau nuo rugsėjo 1-os dienos Kenos punkte, o kitais metais jau ir Stasylų punkte“, – pridūrė ji.

Pasak G. Skaistės institucijoms derinti pateiktas įstatymas, kuriuo siūloma už piktybinius pažeidimus didinti baudas bei praplėsti jų gavėjų ratą.

„Siekiame, kad nebūtų tolerancijos nuo pirmo nesumokėto euro ir pagrindinė žinutė – efektyvumą lemia ne tik bausmių griežtumas, bet ir atsakomybės neišvengiamumas“, – teigė ministrė.

Didžiausias šešėlinės ekonomikos lyginamasis svoris regione išlieka Latvijoje, mažiausias – Estijoje. Tuo tarpu sparčiausias jo augimas užfiksuotas Lietuvoje, o kukliausias padidėjimas – Latvijoje.

Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, padidėjo 2,7 procentinio punkto iki 23,1 proc., Latvijoje – 1,1 punkto iki 26,6 proc., Estijoje – 2,5 punkto iki 19 procentų.

Ataskaitoje pažymima, jog šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje, skatinamas su COVID-19 pandemija susijusių veiksnių, pernai pakilo aukščiausiai nuo 2009-ųjų, kai šie indeksai buvo pradėti skaičiuoti, o Latvijoje ir Estija šešėlinė ekonomika išsiplėtė labiausiai per pastarąjį dešimtmetį.

Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausia šešėlinės ekonomikos sudedamoji dalis Baltijos šalyse 2021-aisiais išliko darbo užmokestis „vokeliuose“, kuri siekė 46,2 proc. visos šešėlinės ekonomikos Latvijoje, 42,7 proc. Estijoje ir 38,8 proc. Lietuvoje. Nedeklaruotos pajamos Latvijoje suformavo 30 proc., nelegalūs darbuotojai – 23,8 proc., Lietuvoje – atitinkamai 37,7 proc. ir 23,5 proc., Estijoje – 27,2 proc. ir 30 proc. šešėlinės ekonomikos.

„SSE Riga” Tvaraus verslo centro vadovas Arnis Sauka pabrėžė, jog visų trijų valstybių politikos formuotojams nelabai sekėsi mažinti šešėlinės ekonomikos lyginamąjį svorį net ir ikipandeminiais metais, kai bendrasis vidaus produktas sparčiai didėjo. Jo žodžiais, šiais metais, neskaitant nesibaigiančios pandemijos, neapibrėžtumą sustiprino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

„Esant tokioms labai sudėtingoms aplinkybėms, ateinančiais metais nereikėtų pamiršti šešėlinės ekonomikos mažinimo ir ieškoti naujų, modernesnių sprendimų šiam tikslui siekti. Nes vis dar šešėlinėje ekonomikoje švaistomi didžiuliai ištekliai, kurie būtų naudingi tiek krašto gynybai stiprinti, tiek sveikatos apsaugai, švietimui ir mokslui, socialinei apsaugai ir kitoms sritims“, – sakė A. Sauka.

Organizatorių teigimu, visą savaitę prie akcijos prisijungę verslai ir institucijos visos Lietuvos gyventojams primins, kaip svarbu išlikti ir būti skaidriems.

Pirmadienį vyks akcijos atidarymas ir spaudos konferencija, kurioje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatys šešėlio situaciją Lietuvoje. Taip pat bus pristatytas gyventojų nuomonės tyrimas apie jų požiūrį į skaidrią ir atsakingą įmonių veiklą.

Akciją organizuoja asociacija „Investors‘ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“.

Verslininkė Ilona skaičiuoja šios dienos uždarbį. Uždirbtus pinigus reikės nešti į banką, iš kurio alga atkeliaus į jos darbuotojų sąskaitas. 

Nuo sausio 1-osios įsigaliojęs įstatymas atlyginimų, dienpinigių ar komandiruotpinigių grynaisiais pinigais mokėti nebeleidžia. Dabar užmokestis – tik pavedimu. 

Apskaitininkai baiminasi, kad kai kuriems verslininkams tokie pasikeitimai sukels problemų. 

Trejus metus verslą plėtojanti Ilona sako, kad jai problemų tai nesukelia. Mat su didžiąja dalimi savo darbuotojų ir atsiskaito pavedimu. Tačiau priduria, kad verslininkams iš mažų miestelių problemų galėjo kilti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Grėsmes smulkiesiems verslininkams, šeimų verslams ar tiesiog įmonėms iš mažų miestelių mato ir pramonininkai. 

Buhalteriai pritaria ir sako, kad įstatymas Lietuvą įklampins į dar gilesnę šešėlinės ekonomikos problemą. 

Tam pritaria ir Ilona. Ji įsitikinusi, kad šešėlio atsiskaitymo sistemos pokyčiai nesuvaldys. Tačiau ji mano, kad darbuotojo algos pervedimas į sąskaitą verslininkams – palengvinimas. 

Tačiau profsąjungos prieštarauja. Esą atsiskaitymas su darbuotojais pavedimu problemų sukels tik neskaidriems verslams. 

Turgaus prekeivių nuomonės skiriasi. Vieni algos nori tik pavedimu, kitiems svarbiausia pats užmokestis. 

Jeigu darbuotojas atsisakys pateikti savo banko sąskaitą, darbdavys turės laikinai pasaugoti šias lėšas darbuotojo įmonės sąskaitoje, iki darbuotojas pateiks savo sąskaitą. 

„Padėtis neapibrėžta ir tikrai (nereikia – BNS) tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis (...) be papildomų priemonių. Manau, kad turime būti labai realistiški, nes istorija rodo, kuomet yra sunkesni metai, ypač po krizinių metų, šešėlis yra linkęs augti“, – antradienį Seime sakė V. Šapoka, atsakydamas Biudžeto ir finansų komiteto narei socialdemokratei Rasai Budbergytei.

Parlamentarė teiravosi, kodėl kitąmet neplanuojama daugiau pajamų ištraukti iš šešėlio.

„Gyrėtės per šiuos metus, kad labai sėkmingai kovojote, tuo tarpu augimas pajamų yra projektuojamas (...) labai atsargiai. Ar praradote viltį, kad iš šešėlio galima ištraukti daugiau pajamų?“ – klausė R. Budbergytė.

V. Šapoka pabrėžė, kad nepaisant koronaviruso krizės, kas šešėlinės ekonomikos didėjimo užuomazgų nesimato.

„Tokių požymių šiuo metu tikrai nefiksuojame, tačiau tam, kad šešėlis trauktųsi (...) reikia priimti tuos sprendimus, kurie jau yra pateikti Seimui, kaip,  pavyzdžiui, statybininko kortelė“, – tvirtino V. Šapoka.

Valstybinė mokesčių inspekcija yra skelbusi, kad pernai iš šešėlio ištraukta apie 164 mln. eurų (2018 metais – 130 mln. eurų).

„Alkoholis iš pliažų niekur nedingo, tik tiek, kad jis funkcionuoja nelegaliai. Policija rodo, kad šešėlinė ekonomika ten dabar klesti. Mes jokio alkoholio grąžinimo nepriėmėme, tik priėmėme sprendimą, kad pačios savivaldybės išspręstų. Ji pati turi spręsti, kokia situacija ir ką reikia daryti. Tai nereiškia, kad jie būtinai turi kažką grąžinti, statyti barus ir panašiai. Mes tiesiog grąžiname savivaldai teises“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė G. Kirkilas.

„Skiriasi, kokiais metodais tai reikia spręsti. Manau, kad, jeigu iki šiol nepasiteisino tie draudimai, tai tie, kurie galvoja, kad mes čia kažkur grįžome, priešingai yra“, – pridūrė jis.

Anot jo, ginčą su „valstiečiais“, kurie pasisakė prieš šį įstatymo projektą, išspręs praktika.

„Koalicijos bendradarbiavimas visada yra sudėtingas, tikrai ne visais klausimais mes sutariame. Bet manau, kad šį ginčą išspręs praktika. Pamatysime, kaip savivaldybės spręs ir pamatysime, ar padaugėjo tokio prasto alkoholizmo, ar atvirkščiai – viskas susitraukė, mažiau nusikalstamumo, šešėlinės ekonomikos ir panašiai“, – teigė G. Kirkilas, pridurdamas, kad svarstant šį klausimą buvo tiesiog palaikyta Vyriausybės pozicija.

Seimas yra pritaręs grupės parlamentarų siūlymui sušvelninti prekybą silpnu alkoholiu paplūdimiuose įrengtose nestacionariose viešojo maitinimo vietose. Nuo rugpjūčio mėnesio iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu bus galima prekiauti paplūdimiuose ir lauko kavinėse.

Draudimas prekiauti daugiau nei 15 laipsnių turinčio stiprumo alkoholiu galios ir toliau.

„Jeigu pasižiūrėsime pastaruosius keletą metų, matyt, niekam jau nekyla abejonių, kad šešėlis Lietuvoje sparčiai traukiasi. Čia nesigirsiu, čia ne mano nuopelnas – visos Lietuvos žmonių nuopelnas ir tuo turime didžiuotis. Per keletą metų šešėlis susitraukė daugiau nei 10 proc. punktų. Aš manau, kad tai yra įspūdingas rezultatas“, – kasmetinei akcijai „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui” skirtoje konferencijoje pirmadienį sakė V. Šapoka.

Pasak jo, Vyriausybė per kadenciją ėmėsi veiksmingų iniciatyvų mažinant neapskaitytą ekonomiką, o svarbiausias buvo vertybinis pokytis.

„Žinoma, Vyriausybės darė daug darbų, buvo „Baltųjų finansų iniciatyva“ – patikimų mokesčių mokėtojų kriterijai, buvo galimybė sumokėti „pamirštus“ mokesčius, modernizuota Valstybinė mokesčių inspekcija. Buvo visko daug. Bet aš tikrai tikiu, kad įvyko svarbiausias dalykas – pradėjo formuotis naujos vertybės“, – sakė ministras.

V. Šapokos teigimu, nors dabar valstybė susiduria su šoku ir pandemija, akivaizdu, kad sąžiningai mokami mokesčiai labai padeda valstybei, verslui ir žmonėms. Ministro teigimu, reikia tikėtis, kad po krizės šešėlis negrįš į ankstesnį mastą.

„Kas vyksta dabar? Šokas, pandemija, bet svarbus dalykas yra tas, ką tiesiogiai reiškia tie sumokėti mokesčiai – tai ir pagalba medikams, išmokos pažeidžiamiausiems, subsidijos, prastovų finansavimai ir visi kiti dalykai. Tai grįžta atgal žmonėms tam, kad galėtume išgyventi šį sunkų periodą. Ar yra grėsmė, kad sugrįš šešėlis? Taip, tokia grėsmė yra, bet aš kažkaip noriu tikėti, kad tų vertybių šitas sunkmetis nenubrauks“, – sakė V. Šapoka.

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo savaitę truksianti kasmetinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams.

Tokio proveržio nesitikėjo

"Galutinius skaičius turėsime kovo mėnesį, bet, pagal pirminius vertinimus, pernai buvo iš šešėlio ištraukta ne mažiau kaip 160 mln. eurų", – sakė A.Stončaitis.

Vyriausybės atstovų teigimu, nors sulaukta didelio pasipriešinimo ir nepasitenkinimo dėl jau vykdomų sektorinių šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių ir planuojamų sprendimų, tokio proveržio komisija nesitikėjo.

A.Stončaitis džiaugiasi teigiamomis valstybės biudžeto surinkimo tendencijomis ir kelerius metus iš eilės vykdomais valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planais: 2018 m. pajamų surinkimo planas viršytas 135 mln., 2019 m. – 214 mln. eurų. Šiais metais į biudžetą tikimasi surinkti 11,6 mlrd. eurų. Taip pat pajamos iš PVM didėjo sparčiau nei galutinio vartojimo išlaidos, augo pajamos iš akcizais apmokestinamų prekių pardavimų. Dar 42,36 mln. eurų gauta iš surinktų "pamirštų" sumokėti mokesčių per vykusią amnestijos akciją "Ta vienintelė".

Dar daug lieka neištraukta

"Vykdant veiksmingas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, pirmiausia siekiama apsaugoti tuos, kurie sąžiningai dirba, užsiima verslu ar kita veikla, laikosi mokestinės drausmės", – sako Vyriausybės kancleris.

Vykdant veiksmingas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, pirmiausia siekiama apsaugoti tuos, kurie sąžiningai dirba, užsiima verslu ar kita veikla, laikosi mokestinės drausmės.

Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos analizuotuose ir vertintuose ekonominės veiklos sektoriuose pagal valstybinių institucijų, tyrėjų ir mokslininkų duomenis galimas neapskaitytos ekonomikos mastas yra virš 900 mln. eurų. Dar pernai Vyriausybė, atsižvelgdama į komisijos siūlymus, pateikė Seimui reikalingų įstatymų projektus dėl šešėlinę ekonomiką mažinančių sprendimų statybos, automobilių prekybos, automobilių atliekų tvarkymo ir prekybos turgavietėse sektoriuose. Tikimasi, kad priėmus šiuos sprendimus šešėlinės ekonomikos mastas minėtose srityse reikšmingai sumažėtų.

Pasak A.Stončaičio, šiemet daug dėmesio bus skiriama statybų, medicinos paslaugų, prekybos automobiliais sektoriams skaidrinti.

"Statybos ir remonto paslaugų sektorius, kurio rizika šešėlio, įvairiais vertinimais, gali būti 600–700 mln. eurų, taip pat gana didelis šešėlis prekyba automobiliais, jų dalimis, – sakė Vyriausybės kancleris. – Kai kurių tyrėjų nuomone, vien prekybos automobilių detalėmis šešėlis gali būti šimtai milijonų eurų. Lygiai taip pat kiekvienas susiduriame su netobula sistema pačios prekybos, apskaitos naudotais automobiliais. Tarp rizikingų veiklos sektorių medicinos įvairiausių paslaugų nuėjimas galimai į šešėlį. Tai odontologija. Nepriklausomų ekspertų vertinimu, šešėlyje gali būti daugiau nei pusė šioje srityje besidarbuojančių įmonių ar pagal kitas veiklos rūšis veikiančių piliečių."

Taip pat tarp prioritetinių sričių šiemet – šešėlio mažinimas maitinimo, atliekų tvarkymo, krovinių pervežimo sektoriuose.

Nuo latvių atsiliekame

Finansų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudarė 14, 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t.y. buvo 0,3 proc. mažesnė nei 2018 m. 2019-aisiais pavyko aplenkti Estiją, kurioje šešėlis siekė 14, 7 proc. BVP. Latvijoje praėjusiais metais šešėlinės ekonomikos dydis buvo mažiausias tarp Baltijos šalių – 13,1 proc.

Pasak A.Stončaičio šie rodikliai turėtų dar pagerėti, mat Vyriausybei pataisius reikiamus teisės aktus, ministerijos būtų įpareigotos parengti strateginius, metinius planus dėl šešėlio mažinimo, o visi ministrai atsiskaitytų, kaip jų laikomasi. Beje, taip pat siūloma, kad visi nauji teisės aktai būtų vertinami ir pagal poveikį šešėliui. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip šešėlio mažinimui panaudoti dirbtinį intelektą, dar labiau sujungti institucinius informacinių technologijų pajėgumus neapskaitytos ekonomikos mastams vertinti ir analizuoti.

Ekspertai ne tokie optimistai

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ne toks optimistiškas. Jo ekspertai jau praėjusių metų pabaigoje paskelbė pastebėję, kad šešėlinės ekonomikos mažėjimas akcizinių prekių rinkoje Lietuvoje atsimušė "į grindis". Tyrimai rodo, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 proc., cigarečių – 19 proc. visos rinkos. Tokias tendencijas atskleidė LLRI kartu su rinkos tyrimų bendrovėmis atlikti tyrimai.

"Žiūrint į bendrą šešėlinės ekonomikos lygį, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, po krizės ėmęs mažėti šešėlis toliau kasmet stabiliai traukiasi. Pagrindinis to veiksnys – ekonomikos augimas, gyventojų ir verslo finansinės padėties gerėjimas, – komentuodamas rinkos tyrimų rezultatus teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas. – Panašią tendenciją matėme ir iki 2009 m. krizės. Tačiau tam tikruose sektoriuose, konkrečiai – stipriausiai apmokestintose akcizinių prekių grupėse, tokiose kaip cigaretės ar stiprieji alkoholiniai gėrimai, ženklus šešėlio kritimas buvo iki maždaug 2015 m. Po to, galima sakyti, šešėlis tapo stabilus ir ganėtinai atsparus augančioms pajamoms ar valdžios taikomoms kovos priemonėms."

Pavyzdžiui, tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pernai pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, naminės, kontrabandinių gėrimų ir pan.) – tiek pat, kaip ir 2017-aisiais.

O štai "Nielsen" atlikto "Tuščių cigarečių pakelių tyrimo" duomenimis, vidutiniškai kas penktas surūkomas cigarečių pakelis yra nelegalus (19 proc.), panašus šešėlio lygis šiame sektoriuje nesikeičia nuo 2015 m. Akcizai tabakui Lietuvoje per pastaruosius aštuonerius metus augo 54 proc. Kaimyninėse šalyse cigarečių šešėlis yra mažesnis. Latvijoje jis siekia 16 proc., Estijoje – 12 proc.

Akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams 2012–2017 m. laikotarpiu buvo padidintas 6 proc., o šiuo laikotarpiu žmonių vidutinis darbo užmokestis išaugo 36 proc. Nuo 2017 m. situacija apsivertė. Nuo to laiko akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams augo net 36 proc., o vidutinis darbo užmokestis augo 27 proc. Taigi, viena iš priežasčių, kodėl stipriojo alkoholio rinkoje šešėlis nemažėja, yra ta, kad apmokestinimas auga sparčiau nei žmonių pajamos."

Akcizo 13 proc. mažiau

LLRI pastebėjimus patvirtina naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys apie alkoholio akcizus. Šios pajamos sausį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų mėnesiu, sumenko daugiau nei dešimtadaliu. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį siekė 24,647 mln. eurų – 13,2 proc. mažiau nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį.

Spiritinių gėrimų akcizų pajamos šiemet sumažėjo 19,1 proc., iki 15,79 mln. eurų, alaus – 4,8 proc., iki 5,779 mln. eurų. Vyno akcizų pajamos šiemet išaugo 9,3 proc., iki 2,481 mln. eurų, tarpinių produktų – 10,8 proc., iki 596 tūkst. eurų.

Didmeninė prekyba spiritiniais gėrimais, akcizų sandėlių duomenimis, sausį sumenko 26,5 proc., alaus – 4,8 proc., tuo metu vyno ir tarpinių produktų – išaugo atitinkamai 5,8 proc. ir 8,1 proc.

Kontrabandininkai nesnaudžia

Kaip skelbia ELTA, Muitinės departamento generalinis direktorius Jonas Miškinis atkreipė dėmesį, kad šių metų pradžioje itin suaktyvėjo sulaikytų kontrabandinių cigarečių mastai – ligšioliniai rezultatai jau pasivijo praėjusių metų pirmo ketvirčio rezultatus.

"Per 2019 m. muitinės užkardyta žala sudarė 31 mln. eurų. Palyginti su 2018 m., cigarečių sektoriuje buvo sulaikyta daugiau 31 proc. cigarečių. Vertinant šešėlį toje srityje cigarečių, tai tas šešėlis buvo apie 19 proc. 2019 m.

Tačiau jau metų pabaigoje mes stebėjome tendenciją ir disponavome tam tikra informacija, kad kaimyninėse valstybėse yra susikaupusio tabako gaminių pertekliniai kiekiai, ir tai signalizavo, kad bus ketinama tuos kiekius įvežti į ES per Lenkijos ar Lietuvos postus. Ta prielaida pasitvirtino ir šių metų pradžioje tie sulaikymai buvo ganėtinai dideli. Praktiškai viršijome pirmo ketvirčio praėjusių metų sulaikymus. Bet tikimės, kad situaciją suvaldysime", – sakė J.Miškinis.