Prekybos tinklas „Norfa“ ties Lenkijos pasieniu turi penkiolika parduotuvių. Žinią, kad Lenkija pusmečiui naikina PVM maisto produktams, „Norfos“ vadovas pasitiko ne itin džiugiai.

„Yra kažkiek pavojaus, kad pas mus, Lietuvoje, pradės mažėti apyvartos. Mums tai nėra džiugi žinia“, – sakė „Norfos“ grupės savininkas Dainius Dundulis.

Anot jo, pastaruoju metu ties pasieniu esančios lietuviškos parduotuvės galėjo sėkmingai konkuruoti su lenkiškomis, tačiau panaikinus PVM, kova nebebus apylygė.

„Skirtumas jau šiandien dėl PVM yra šešiolika procentų, o dėl visų kitų mokesčių, mano nuomone, dar keturi procentai. Tai iš viso skirtumas prekėje – apie 20 proc.“, – vardijo D. Dundulis.

Lenkija nuo vasario 1-osios laikinai stabdo PVM maisto produktams ir trąšoms, o degalams mažina tarifą nuo 23 iki aštuonių procentų. Skaičiuojama, kad dėl to vienas litras degalų turėtų atpigti apie šešiolika euro centų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Paskaičiuota, kad vyriausybei tas atsieis beveik beveik dvylika milijardų Lenkijos zlotų. O viena šeima perkant pigesnį maistą per mėnesį turėtų sutaupyti apie 50 zlotų – dvylika eurų“, – kalbėjo Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovė Liliana Jaroslovska.

Lenkijos premjeras paragino prekybos centrus ir mažesnes parduotuves sumažinti maisto produktų kainas, kad nulinis PVM netaptų našta valstybės iždui ar papildomu uždarbiu verslui. Pokyčių esmė – suvaldyti spartų kainų kilimą.

„Lenkijoje yra siekiama sumažinti padidėjusios infliacijos poveikį. Kiek mes žinome, infliacija Lenkijoje gruodžio mėnesį siekė 8,6 proc.“, – pasakojo L. Jaroslovska.

Nelegaliam verslui sudaromos dar geresnės sąlygos, o legaliam verslui atsiranda apsunkinimai.

Nors lenkų valdžia viliasi, kad vietiniai sutaupys, ši priemonė, anot ekonomistų, esmingai kainų nesumažins tik jas stabilizuos. „Jei šita priemonė Lenkijoje galios visus metus, tai reiškia, kad kitais metais jie PVM turės padidinti. Tada kainos vėl natūraliai padidės“, – sakė VU docentas Algirdas Bartkus.

Neabejojama, kad mažesnis PVM maistui bei degalams privilios ir daug lietuvių. „Swedbank“ duomenimis, pernai lietuviai išleido 65 milijonus eurų atsiskaitydami banko kortelėmis Lenkijoje. „Srautai išaugs ir neabejotinai, galima sakyti, taps rekordiniais“, – spėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lenkijos piniginės papilnės, tačiau iš Lietuvos biudžeto gali būti atimtas didelis kąsnis. „Prekybos nuostolis prieš krizę siekė apie 300-400 milijonų eurų, tai nenustebčiau, jei šiais metais pasiektų ir pusę milijardo eurų per metus. Tai – beveik vienas procentas bendrojo vidaus produkto“, – aiškino ekonomistas.

Nulinis PVM Lenkijoje bus antras didžiausias išbandymas Lietuvos mėsos pramonei po 2008 metų krizės. Anot perdirbėjų, mėsos sektoriuje šešėlis iki šiol siekė 150 milijonų eurų, o dabar jis didės dešimtadaliu.

„Mūsų turgavietės lygiai taip pat elgsis. Jie matys, kad produktas yra pigesnis ir veš čia, bet nepardavinės lenkiška kaina, kas vartotojui būtų tikrai labai naudinga, jie pardavinės lietuviška kaina su PVM, nors pirks be PVM. Tai čia įdavimas įrankio – nelegaliam verslui sudaromos dar geresnės sąlygos, o legaliam verslui atsiranda apsunkinimai“, – sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Nors prekybos įmonės dar neskambina pavojaus varpais, tačiau valdžią ragina atkreipti dėmesį į Lietuvos mokestinę aplinką – galbūt irgi laikinai mažinti PVM. Vykti į Lenkiją kai kuriuos skatina ir šiuo metu itin nusilpusi valiuta. Lenkijos zloto kursas pernai lapkritį nukrito į dvylika metų neregėtas žemumas.

Atlyginimai auga po patikrinimų

Odontologijos kliniką Andrius Kilda atidarė lygiai prieš metus ir nors karantinas tuo metu įmonėms smogė, pats verslininkas tikino, kad klientų netrūko.

„Panašu, kad buvo pacientų, kurie susikaupė, kurie nesilankė pirmomis bangomis, tai galėjome aptarnauti ir padėti daugiau žmonių“, – sakė A. Kilda.

Tokie rezultatai atsiliepė ir darbo užmokesčiui.

„Kadangi rezultatai augo, tai mūsų atlyginimai, natūralu, irgi augo“, – teigė A. Kilda.

Kad atlyginimai odontologijos sektoriuje ėmė sparčiai augti, pastebėjo ir VMI.

„Atlyginimas didėja 52 proc., o sumokamų mokesčių skaičius didėja netgi dvigubai“, – kalbėjo VMI Kontrolės departamento patarėjas Rolandas Puncevičius.

Inspekcija turi tam paaiškinimą. Mokesčių administratorius prieš kurį laiką daugiau nei tūkstantį odontologijos įmonių informavo apie galimus patikrinimus.

„Mokesčių administratorius netoleruos mažų darbo užmokesčių tame sektoriuje, nes puikiai žinome, kiek vis dėlto kainuoja tos paslaugos. Todėl, atitinkamai įvertinus visus šiuos duomenis, organizuojami įvairūs, tiek kontrolės, tiek stebėsenos veiksmai“, – komentavo R. Puncevičius.

Mokesčių administratorius netoleruos mažų darbo užmokesčių tame sektoriuje, nes puikiai žinome, kiek vis dėlto kainuoja tos paslaugos.

Odontologijos sektoriuje vis dar fiksuojamas didelis šešėlis. Kad jo atsikratytų, Odontologų rūmai ėmėsi iniciatyvos – ragina žmones pasiimti mokėjimo kvitą ir jį pateikti Odontologų rūmams. Už tai skiriamas atlygis.

„Kas savaitę – 100 eurų vertės odontologijos paslaugos. O net trys asmenys metų gale turės galimybę laimėti 1000 eurų vertės odontologijos paslaugų paketą“, – šnekėjo Odontologijos rūmų tarybos narys Bronius Einars.

Dvejoja, ar strategija duoda rezultatų

Tačiau ar išsigando nesąžiningi verslininkai vien tik mokesčių administratoriaus lazdos, patys odontologai abejoja.

„Atskaitos taškas buvo pandemijos pirmoji banga, kada odontologai negalėjo dirbti du tris mėnesius. Ne tik kad atlyginimų nemokėjo, dar ir prastovas turėjo“, – teigė A. Kilda.

Tačiau mokesčių inspekcija atkerta: esą odontologai neapmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, todėl atliktas tyrimas ir leidžia pamatyti realius pokyčius.

„Todėl sumokamų mokesčių skaičius yra lygiagrečiai susijęs su sumokamu gyventojų pajamų mokesčiu. Būtent padidėjęs darbo užmokestis ir nulemia padidėjusį sumokėtą gyventojų pajamų mokestį“, – tvirtino R. Puncevičius.

Nebūtinai reikia nubausti kiekvieną įmonę, bet užtenka informuoti apie planuojamus patikrinimus.

„Išlaidos įvairioms vienkartinėms apsaugos priemonėms padidėjo šešis ar dešimt kartų. Natūraliai tas pridėtinės vertės mokestis padidėja“, – tikino B. Einars.

Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtai įsitikinęs, kad tik akylas inspekcijos žvilgsnis padės suvaldyti šešėlį, mat neseniai inspekcija tikrino, ar gyventojai laisvalaikiu su įmonės automobiliu. Po patikrinimo įmonė suskubo ir sumokėjo į biudžetą 1,5 mln. mokesčių.

„Matome, kad tokia strategija duoda rezultatų. Nebūtinai reikia nubausti kiekvieną įmonę, bet užtenka informuoti apie planuojamus patikrinimus ir ypatingą VMI dėmesį tam tikriems sektoriams ar tam tikroms įmonėms“, – sakė M. Majauskas.

O šešėlyje ne tik odontologų verslas. Esą naudotų automobilių prekybininkai ir statybininkai vis dar aktyviai slepia mokesčius.

„Automobilių prekybos įmonėse darbo užmokestis pakilo 26 proc., viešojo maitinimo įstaigose po informacijos apie ekonominius patikrinimus pakilo maždaug 19 proc.“, – teigė M. Majauskas.

Mokesčių inspekcija sakė, kad statybos sektoriuje nustato bene daugiausia piktnaudžiavimo atvejų. Kas šiuo atveju padėtų, sakė, sprendimas yra, bet valstybė jam nesiryžta.

„Tų piktnaudžiavimų nustatome įvairių, bet kaip viena iš priemonių – statybininkų kortelė padėtų spręsti šią problemą“, – įsitikinęs R. Puncevičius.

Dar prieš patikrinimus didžiausius atlyginimus odontologijos įmonėse inspekcija fiksavo Akmenės ir Šilutės regionuose. Ten odontologai uždirba daugiau nei sostinėje ar kituose didžiuosiuose šalies miestuose.

Panevėžio pareigūnai, kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra, talkinant kolegoms iš Kauno, Šiaulių, Utenos, įvykdė plataus masto operaciją prieš šešėlinį alaus verslą.

Kaip skelbia prokuratūra, per spalio 13 dieną vykusią operaciją buvo suduotas stiprus smūgis Panevėžio mieste, Kupiškyje, Rokiškyje, Kėdainiuose, Šeduvoje įsikūrusiems alaus barams ir Panevėžio mieste registruotai įmonei, gaminančiai alų bei tiekiančiai jį barams. Įtariama, kad dalis parduotos produkcijos galbūt nebuvo įtraukiama į savo buhalterinę apskaitą.

Pareigūnai atliko virš 60 kratų, per jas rasti tyrimui reikšmingi dokumentai, neapskaitytas alus, kontrabandinės cigaretės, stiprūs alkoholiniai gėrimai be banderolių bei grynieji pinigai, kurie galbūt gauti iš neteisėtos veiklos.

Įtariama, kad su minėta nusikalstama veika yra susiję daugiau kaip 20 juridinių asmenų, kurių pagrindinė veikla yra alaus prekyba baruose.

Policijos nuotr.

Pasak Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento, kurio specialistai talkino operacijoje, direktoriaus Vido Osipovo, buvo patikrinta dešimt alaus barų, iš kurių septyni – Panevėžio mieste.

Daugiau kaip pusėje alaus barų fiksuoti pajamų neapskaitymo atvejai, viename iš barų rasta neapskaitytų grynųjų pinigų, kitame – kasos aparatas nebuvo įjungiamas kiekvieną baro darbo dieną, o klientams atsiskaičius banko kortelėmis, pardavimo operacijos nėra registruojamos kasos aparatu ir kiekvienam klientui neišduodamas kasos aparato kvitas, gautos pajamos kasos aparatu registruojamos po kelių dienų arba mėnesio pabaigoje.

Baruose rasti įvairūs kiekiai alaus, kurių įsigijimo dokumentai pareigūnams kelia įtarimų. Vieno alaus baro savininkas pora statinių slėpė net savo miegamojo spintoje.

Policijos nuotr.

Policijos pareigūnai, vykdę šią operaciją, tą pačią dieną įtarimus pareiškė trims asmenims, susijusiems su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingu duomenų apie pajamas ir pelną pateikimu.

Įtariama, kad pagamintas alus be apskaitos dokumentų buvo pristatomas į alaus barus, kur jis buvo parduodamas, gautų pajamų neapskaitant kasoje.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apribojo įtariamųjų teisę į jų nuosavybę.

Įtariamieji turės paaiškinti rastų per kratas pinigų, nekilnojamojo ir bei kito vertingo turto kilmę.

Suteiks automatiškai

Jau nuo kito mėnesio pradžios visi Lietuvoje eksploatuojami automobiliai privalės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Be jo į Lietuvą patekti galės tik tranzitu vežamos transporto priemonės.

Savininko deklaravimo kodas – unikalus kodas, kurį reikės turėti visoms šalyje esančioms ir Lietuvos gyventojams ar įmonėms nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms, taip pat naujas kodas bus sugeneruojamas kiekvieną kartą pasikeitus transporto priemonės savininkui. Kodą bus būtina turėti ne tik registruojant transporto priemonę, bet ir norint ją parduoti. Daliai transporto priemonių savininkų kodas bus suteikiamas automatiškai, o kitai daliai reikės kreiptis į "Regitrą" patiems. Pranešti apie turimą transporto priemonę ir gauti kodą bus galima elektroninėje sistemoje.

Kodas gegužės 1 d. automatiškai bus suteikiamas, jei transporto priemonė šiuo metu yra registruota Lietuvoje. Jos savininkui jokių papildomų veiksmų daryti nereikės. Priskirtą kodą taip pat bus galima sužinoti internetu arba "Regitros" padalinyje. SDK naujai registruojamam automobiliui elektroniniu būdu bus suteikiamas nemokamai, o išsiimant "Regitroje" kainuos virš 4 eurų.

Tuo atveju, jei transporto priemonė yra Lietuvos teritorijoje, tačiau  išregistruota arba dar neįregistruota, norint gauti kodą yra numatytas pereinamasis laikotarpis iki liepos 31 d. – savininkas turės per tris mėnesius kreiptis į "Regitrą" ir gauti kodą. Tačiau jeigu pastaruoju atveju transporto priemonę planuojama parduoti ar registruoti, tuomet kodą reikia gauti prieš atliekant šiuos veiksmus.

Praranda apie 40 mln. eurų

Mūsų dienraščio kalbintos "Regitros" atstovės Emilijos Bardauskienės teigimu, kaip ir įvedant kiekvieną didesnio masto naujovę, žmonėms kyla daug klausimų, tačiau stengiamasi informaciją kuo aiškiau ir plačiau paskelbti per žiniasklaidos priemones. Taip pat išsami informacija pateikiama ir įmonės interneto svetainėje.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, įvedant SDK pirmiausia siekiama mažinti šešėlį automobilių versle ir apsaugoti pirkėjų interesus. Iki šiol, įvykdžius sandorį, naujasis automobilio savininkas buvo fiksuojamas tik registracijos metu, tačiau dalis automobilį tolesniam pardavimui įsigijusių asmenų nesikreipdavo į "Regitrą" ir jo neregistruodavo savo vardu, todėl perpardavinėtojai likdavo nežinomi ir taip nesumokėdavo mokesčių.

Taip tikimasi pažaboti vadinamųjų kauferių (pirkimo–pardavimo sutarčių) sistemą, kai sandorio dokumentai būdavo sutvarkomi taip, kad atrodydavo, kad žmogus automobilį perka tiesiai iš savininko užsienyje, o realus automobilio perpardavėjas nefigūruodavo jokioje sutartyje.

"Šiuo metu dalis transporto priemonių perpardavimo sandorių vyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais, kurie nėra fiksuojami ar įtraukiami į sistemos apskaitą, todėl taip nuslepiami mokesčiai. Tikėtina, kad dėl to valstybė kasmet praranda apie 40 mln. eurų", – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot politikės, centralizuota transporto priemonių savininkų apskaitos sistema yra būtina ir neatidėliotina kaip kovos su šešėliniu automobilių verslu priemonė.

Taikiklyje – "kauferiai"

Politikės žodžius patvirtina ir skaičiai. 2018–2020 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), atlikdama kontrolės veiksmus, sektoriuje nustatė beveik 5 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių. Kontroliuotų mokesčių mokėtojų deklaruota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolė 2019 m., palyginti su 2018 m., išaugo 26,8 proc. Šio sektoriaus analizė rodo, kad dažniausiai nuo nesąžiningų pardavėjų nukenčia ir nuostolių patiria galutinis pirkėjas, kurio saugumą, sandorio skaidrumą bei atsekamumą ir turi užtikrinti ši priemonė.

Taip tikimasi pažaboti vadinamųjų kauferių (pirkimo–pardavimo sutarčių) sistemą, kai sandorio dokumentai būdavo sutvarkomi taip, kad atrodydavo, kad žmogus automobilį perka tiesiai iš savininko užsienyje, o realus automobilio perpardavėjas nefigūruodavo jokioje sutartyje. Anot pareigūnų, taip bus eliminuoti fiktyvūs sandoriai, užtikrinamos mokestinės prievolės ir atsakomybės.

Pasak VMI atstovų, pernai beveik pusė iš užsienio įvežamų naudotų transporto priemonių sandorių vieta buvo fiksuojama jų kilmės šalyje. Tai reiškia, kad per 79 tūkst. automobilių pirkimo sandorių buvo sudaryta tiesiogiai užsienyje. Lietuvoje – apie 82 tūkst. sandorių.

Kontrolė: nuo gegužės automobilius keliuose dėl SDK galės tikrinti net kelių institucijų darbuotojai. Evaldo Šemioto nuotr.

Perpardavinėtojai – šešėlyje

VMI specialistams antrina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Jų duomenimis, per praėjusius metus ypač išaugo šešėlinės prekybos naudotais automobiliais iš JAV mastas, o pogrindiniai prekeiviai pernai valstybei nesumokėjo beveik 4,5 mln. eurų mokesčių. FNTT šiuo metu atlieka devyniolika ikiteisminių tyrimų dėl prekybos automobiliais, juose nustatyta per 7,4 mln. eurų žala valstybės biudžetui.

Pasak FNTT, šiuo metu tyrimai atliekami dėl 4,5 tūkst. automobilių, kurie buvo įvežti iš JAV ar ES šalių. Dažniausiai automobiliai iš JAV į Lietuvą patenka per lengvatinio apmokestinimo zonose esančias įmones, kurias valdo nusikalstamų schemų organizatoriai.

Klastojant dokumentus sudaromos netikros pirkimo–pardavimo sutartys, į pardavimų grandines įtraukiami trečiųjų šalių gyventojai, kurie automobilius tariamai parduoda Lietuvos piliečiams. Suklastotuose dokumentuose nurodoma, kad automobilis pirktas iš užsienio piliečio, todėl pridėtinės vertės mokestis (PVM) gudriai paslepiamas. Sandoriai dažnai vyksta grynaisiais pinigais, todėl perpardavinėtojai, neretai dirbantys nelegaliai be jokių oficialių dokumentų, jų neįtraukia į apskaitą ir nemoka mokesčių valstybei.

Baudos – iki 600 eurų

Anot VMI, įvedus SDK bus taikomos griežtos kontrolės priemonės, sustabdant automobilvežį kelyje bus tikrinami visi jo gabenami automobiliai. Bus kontroliuojami pavieniai automobiliai kelyje, taip pat automobiliai, parduodami turgavietėse arba skelbimų portaluose. Visi parduodami automobiliai jau turės būti užregistruoti.

Parduodamų automobilių, kuriems turbūt ir aktualu taikyti šį kodą, šiuo metu yra tik apie 20 tūkst. Tuomet kodėl tas milijonas su viršum turi pereiti su SDK susijusius biurokratinius procesus?

Kontroliuojantys pareigūnai, nustatę, kad transporto priemonė neturi SDK, gali taikyti administracinę atsakomybę. Baudą skirs pažeidimą nustačiusi institucija. Automobilių pardavėjus galės tikrinti daugybė institucijų: policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Padarius pakartotinį pažeidimą – nuo 440 iki 600 eurų. Tiesa, iki rugsėjo nustatytas vadinamasis tolerancijos laikotarpis, per kurį pareigūnai žada nebausti.

Siekia aplenkti Europą?

Mūsų dienraščio kalbintas Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis teigė, kad įvedamos naujovės siekiai yra geri, tiesa, yra ir neaiškumų.

"SDK sistema įvedama, kad būtų pažabota netikrų vadinamųjų kauferių praktika. Ir ji turėtų būti veiksminga. Tačiau į ją įtraukiami visi 1,3 mln. Lietuvoje eksploatuojamų automobilių. Parduodamų automobilių, kuriems turbūt ir aktualu taikyti šį kodą, šiuo metu yra tik apie 20 tūkst. Tuomet kodėl tas milijonas su viršum turi pereiti su SDK susijusius biurokratinius procesus? Taip, suteikiant kodą, savininkams nieko daryti nereikės, bet pavyzdžiui, parduodant savo ilgai laikytą automobilį jie vis tiek turės atlikti papildomus veiksmus", – svarstė V.Naujanis.

Jo žodžiais, kitas dalykas, kad SDK nebūtinai išspręs pagrindinę problemą, kai apskaitos dokumentuose nurodomos žymiai mažesnės automobilių pardavimo vertės. Be to, automobilių prekeiviams ar bendrovėms neaiškumų sukels tai, kad, įsigijus automobilį Vokietijoje, jis, dar prieš įvežant į Lietuvą, privalės turėti SDK, tačiau dažnai būna neaišku, ar pirkinys iškart pasieks Lietuvą, ar dar ilgesnį laiką liks Vokietijoje. Beje, Vokietijoje, kaip ir didžiojoje Europos dalyje, tokios kodų sistemos nėra. Panašią taiko tik Latvija ir dar kelios šalys.

"Su šešėliu kovoti reikia, bet susidaro įspūdis, kad norime tai padaryti pirmieji Europoje. O juk tos problemos iš Europos ir ateina. Juk niekas per prievartą tų pirkimo–pardavimo sutarčių Europoje nekišdavo. O ir jos juk yra legalus dalykas. Tik tiek, kad jas išrašydavo Lietuvoje. Tiesa, ir iki šiol buvo galimybių automobilį Vakaruose įsigyti skaidresniu būdu, pavyzdžiui, bendrovės vardu. Bet kažkodėl ir pardavėjai iš Vakarų Europos, ir pirkėjai iš Lietuvos mieliau rinkdavosi kitokius būdus", – aiškino V.Naujanis.

Pašnekovas prognozavo, kad į Lietuvą parduoti įvežti automobiliai dabar bus registruojami įmonių vardu.

Šešėlis: savo duomenų į dokumentus neįrašydavę perpardavinėtojai dažnai išvengdavo ir mokesčių, ir atsakomybės už techninę automobilio būklę. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Guls ant pirkėjų pečių

Pasak automobiliais prekiaujančių bendrovių atstovų, SDK įvedimo jos nebijo. To labiau vengia pavieniai prekeiviai, kurie nenori parodyti realios automobilio pirkimo užsienyje kainos, kad mokėtų mažiau mokesčių. Taip pat, įvedus SDK, jei Lietuvoje realizuojamas automobilis bus techniškai netvarkingas, atsakomybę dėl to jau teks prisiimti būtent perpardavinėtojui.

Pardavimo skelbimų portalų atstovai siūlo, kad SDK suteikimo procesas nebūtų pernelyg biurokratizuojamas. Jų nuomone, užtektų to, kad, paprastam pardavėjui įdėjus registruotą skelbimą ir pateikus valstybinį automobilio numerį, vėliau vyksiantis sandoris ir naujas kodas būtų suteikiamas automatiškai iš "Regitros" ir VMI sistemų.

Mūsų kalbinti automobilių prekeiviai tvirtino, kad norintieji apgauti valstybę vis tiek ras būdų. Kaip kad nutiko su amerikietiškais automobiliais, kurie anksčiau būdavo įvežami per Klaipėdos uostą ir ten būdavo sumokami mokesčiai, o dabar iš JAV aukcionų automobiliai gabenami į Nyderlandų ar Belgijos uostus ir, ten įforminti muitinėje, įvežami į mūsų šalį. Taip Lietuvos biudžeto nepasiekia anksčiau iš šio sektoriaus rinkti milijonai.

Vairuotojai, diskutuodami socialiniuose tinkluose, neabejoja, kad išaugsiančios transporto priemonių iš Vakarų atgabenimo išlaidos pirmiausia guls ant eilinių vartotojų pečių. Spėjama, kad nuo vasaros ar rudens naudotų automobilių kainos turėtų gerokai šoktelėti į viršų.

Kartais susiklosčiusios aplinkybės, kaip COVID-19 viruso sukelta pandemija ir dėl jos atsiradusi galimybė gauti valstybės paramą šios krizės padariniams sušvelninti, atskleidė, kad nesąžiningas verslas gali paramos ir negauti.

Aplinkybių visuma

Taigi, kokie požymiai rodo verslo nesąžiningumą? Požymių, kurie signalizuoja apie šešėlį konkrečioje įmonėje, gali būti ne vienas: nuostolinga veikla, artimas minimaliai mėnesinei algai vidutinis darbo užmokestis, nuolat deklaruojama grąžintina iš biudžeto pirkimo PVM suma, daug avansu iš pirkėjų gautų įplaukų, kurios laikomos ilgą laiką, taip pat apyvartinių lėšų trūkumas.

Paminėtos toli gražu ne visos priežastys, kurios rodo galimą šešėlį, tačiau tik patys tokių įmonių savininkai ir vadovai tikrai žino, kiek gaunamų pajamų neįtrauktą į apskaitą arba kiek atlyginimų sumokėta vokeliuose. Deja, tokių savininkų naivumas taip pat kelia šypseną – jie mano, kad šešėlio jų valdomose įmonėse nesimato. Todėl norisi įspėti ir patikinti: bent kiek patirties turintis buhalteris, susipažinęs su jūsų įmonės buhalteriniais duomenimis, iš karto galės pasakyti – yra šešėlis ar ne. Dar lengviau situaciją suprasti gali patyrę auditoriai, mokesčių inspektoriai. Jie be didelių pastangų, panaudodami analitines procedūras, aiškiai nustato, ar įmonė vykdo šešėlinę veiklą.

Konkretus taikinys

Kalbant apie šešėlinį verslą, ar efektyvu akcentuoti tik tam tikras ūkio sritis? Bet kuriuo atveju – tai geriau, nei nieko nedaryti. Tačiau tuomet tame sektoriuje kyla nemažai įtampos, kai mokesčių administratorius paskelbia, kad didesnis dėmesys bus skiriamas tam tikrą veiklą vykdančių įmonių kontrolei. Visų patikrinti neįmanoma, tačiau to ir nereikia – tikrai yra nemažai sąžiningo verslo pavyzdžių.

Atrodo, kad, akcentuojant konkrečias sritis, galėtų suveikti rinkos savireguliacijos mechanizmai – nesąžiningos įmonės sunkiau rastų darbuotojų, verslo partneriai jomis neturėtų pasitikėti. Tačiau realybė liudija ką kitą: nors kai kuriose įmonėse yra didelė darbuotojų kaita, jos vis tiek randa naujų darbuotojų, jeigu tiekėjai nesuteikia mokėjimo atidėjimų – tada mokama grynais pinigais arba atsiskaitoma iš anksto. Ir jos vegetuoja jau ne vieną dešimtmetį. Panagrinėjus tokių įmonių finansines ataskaitas, susidaro įspūdis, kad naudingiau tokioms įmonėms buvo jau seniai užsidaryti, negu tęsti veiklą.

Dienos suskaičiuotos

Šešėlinio verslo aukso amžius praeina, vis daugiau išorinių aplinkybių jas skatina dirbti skaidriau: reikia išrašyti sąskaitą už prekę ar paslaugą, pirkėjas nebenori atsiskaityti grynais pinigais – tik banko pavedimu ar kortele. Darbuotojai pageidauja gauti visą atlyginimą legaliai į banko kortelę, o kai kurie verslo partneriai nebenori turėti jokių sandorių su nesąžiningo verslo įmonėmis, nes tai pakenks jų reputacijai.

Šios aplinkybės vis labiau daro įtaką verslui, taip blogindamos nesąžiningo verslo galimybes toliau gyvuoti. Visgi šešėlinis verslas vis randa tokių, kurie linkę bendradarbiauti, o dalis darbuotojų vis dar toleruoja algas vokeliuose, kai įmonės vadovas pasiūlo rinktis didesnę algą į rankas arba, sumokėjus mokesčius, gauti mažesnį atlyginimą.

Renkasi riziką

"Kai pagaus, tada pagalvosime, kaip išsisukti" – liūdna, bet dar ir šiandien tenka išgirsti tokią frazę. Ją dažniausiai ištaria senosios kartos verslininkai – jie rizikuoja ir tikina, kad dažnai ši rizika pasiteisina. Kartais juos VMI pasikviečia pasiaiškinti, iš kokių lėšų įsigytas nekilnojamasis turtas ar prabangus automobilis. Tokiu atveju dangstomasi šeimos nariais – pavyzdžiui, tikinama esą turtas įsigyjamas tėvų, brolių, seserų ar senelių vardu, kurie vėliau šį turtą jam padovanojo.

"Kai pagaus, tada pagalvosime, kaip išsisukti" – liūdna, bet dar ir šiandien tenka išgirsti tokią frazę.

Šešėlinį verslą vykdančios įmonės kartais taip pat sulaukia patikrinimų – tada priskaičiuojami papildomi mokesčiai. Šešėlinio verslo atstovai sumoka papildomai priskaičiuotus mokesčius, baudas, delspinigius ir toliau vykdo savo nesąžiningą verslą jiems įprastu būdu – kiek įmanoma neregistruojant pajamų ir toliau mokant atlyginimus vokeliuose.

Raginami keisti įpročius

Į klausimą, ar šešėlis išnyks, nėra vienareikšmio atsakymo. Žinoma, būtų idealu, jei taip įvyktų. Tačiau taip nėra nė vienoje, net labiausiai išsivysčiusioje, pasaulio šalyje. Tačiau skiriasi mastai. Jeigu Lietuvoje šešėlinis verslas, turimais duomenimis, sudaro iki ketvirčio bendrojo vidaus produkto, tai, pavyzdžiui, Šveicarijoje jis gali būti keletą kartų mažesnis. Tokių skirtumų priežastys pačios įvairiausios – nuo visuomenės sąmoningumo ir sąžiningumo lygio iki valstybės mokesčių sistemos ar kontrolės veiksmų politikos.

Nors Lietuvos mokesčių administratorius turi išmaniosios mokesčių administravimo sistemos "i.MAS" įrankius ir mokesčių mokėtojams atskleidžia dalį duomenų apie sukauptą informaciją, tačiau šešėlinio verslo atstovai įpročių nekeičia – sulaukę patikrinimų dar bando išsisukti, nors galiausiai sumoka priskaičiuotus mokesčius.

Belieka tik palinkėti vis dar šešėlinio verslo atstovams – susimąstykite patys ir keiskite blogus įpročius, nes jūsų įmonių pateikiami duomenys patyrusiems mokesčių specialistams išduoda apie įmonėje esantį šešėlį.

„Jeigu pasižiūrėsime pastaruosius keletą metų, matyt, niekam jau nekyla abejonių, kad šešėlis Lietuvoje sparčiai traukiasi. Čia nesigirsiu, čia ne mano nuopelnas – visos Lietuvos žmonių nuopelnas ir tuo turime didžiuotis. Per keletą metų šešėlis susitraukė daugiau nei 10 proc. punktų. Aš manau, kad tai yra įspūdingas rezultatas“, – kasmetinei akcijai „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui” skirtoje konferencijoje pirmadienį sakė V. Šapoka.

Pasak jo, Vyriausybė per kadenciją ėmėsi veiksmingų iniciatyvų mažinant neapskaitytą ekonomiką, o svarbiausias buvo vertybinis pokytis.

„Žinoma, Vyriausybės darė daug darbų, buvo „Baltųjų finansų iniciatyva“ – patikimų mokesčių mokėtojų kriterijai, buvo galimybė sumokėti „pamirštus“ mokesčius, modernizuota Valstybinė mokesčių inspekcija. Buvo visko daug. Bet aš tikrai tikiu, kad įvyko svarbiausias dalykas – pradėjo formuotis naujos vertybės“, – sakė ministras.

V. Šapokos teigimu, nors dabar valstybė susiduria su šoku ir pandemija, akivaizdu, kad sąžiningai mokami mokesčiai labai padeda valstybei, verslui ir žmonėms. Ministro teigimu, reikia tikėtis, kad po krizės šešėlis negrįš į ankstesnį mastą.

„Kas vyksta dabar? Šokas, pandemija, bet svarbus dalykas yra tas, ką tiesiogiai reiškia tie sumokėti mokesčiai – tai ir pagalba medikams, išmokos pažeidžiamiausiems, subsidijos, prastovų finansavimai ir visi kiti dalykai. Tai grįžta atgal žmonėms tam, kad galėtume išgyventi šį sunkų periodą. Ar yra grėsmė, kad sugrįš šešėlis? Taip, tokia grėsmė yra, bet aš kažkaip noriu tikėti, kad tų vertybių šitas sunkmetis nenubrauks“, – sakė V. Šapoka.

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo savaitę truksianti kasmetinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams.

Pranešime teigiama, kad teismas tenkino prokuratūros prašymą ir leido suimti keturis asmenis, įtariamus neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Tarp suimtųjų – panevėžietis policijos pareigūnas, kurį demaskavo kolegos.

Visi įtariamieji suimti 10–15 dienų terminui. Vienas iš suimtųjų – 30–metis Panevėžio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnas V. O., pirminiais duomenimis, buvo vienas iš šio šešėlinio verslo organizatorių.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus pareigūnai, padedant kitų skyrių pareigūnams, nustatė, kad viename kaime, gyvenamojoje sodyboje yra įrengta speciali patalpa, kurioje auginamos kanapės.

Atliekant tyrimą, buvo sulaikyti keturi asmenys. Įtariama, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, nuo šių metų vasaros ėmėsi nelegalaus verslo – kanapių auginimo.

Kratų metu buvo rasta ir augančių kanapių, ir jau ruošiamų realizavimui narkotinių medžiagų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Tyrimo metu nustatyti tarpusavio verslo ryšiais susiję pardavėjai per metus realizuodavo neapskaitytos mėsos produkcijos, kurios rinkos vertė viršijo 1 mln. eurų per metus.

Sostinės Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atliko 95 kratas mėsa prekiaujančiose prekyvietėse bei bendrovių veiklos vietose Vilniaus, Kauno bei Alytaus apskrityse. Taip pat kratos atliktos ir įtariamųjų gyvenamuosiuose vietose. Atliekant procesinius veiksmus dalyvavo daugiau nei 150 policijos ir mokesčių inspekcijos pareigūnų.

Kratų metu ūkio subjektų buveinėse bei įtariamųjų gyvenamosiose vietose paimti buhalteriniai dokumentai, kompiuterinės laikmenos, „juodosios buhalterijos“ dokumentai bei kiti tyrimui svarbūs dokumentai. Buvo aptikta ir paimta per 220 000 eurų galimai nusikalstamu būdu įgytų grynųjų pinigų.

Minėti asmenys įtariami taip organizavę įmonių veiklą, kad valstybei būtų mokami kuo mažesni mokesčiai. Įvertinus nedeklaruotos apyvartos mastą nustatyta, kad į sukčiavimo schemą įtrauktos bendrovės privalėjo deklaruoti pelną, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė duomenis, neatitinkančius realių pajamų. Taip įtariamieji nuslėpdavo ne mažiau nei 200 000 eurų mokėtino pridėtinės vertės ir pelno mokesčio per metus, todėl minėtoms bendrovėms veikiant ilgą laiką, žala Valstybei skaičiuojama milijonais eurų.

Dėl šių nusikalstamų veikų atliekamuose tyrimuose pareikšti įtarimai 33 asmenims, organizavusiems nelegalų verslą ir talkinusiems nusikalstamoje veikoje. 7 sulaikyti įtariamieji buvo patalpinti į areštinę, kitiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Kaip antradienį pranešė policija, surengta didelio masto policijos operacija, per kurią atlikti įtariamųjų asmenų sulaikymai bei daugiau nei 200 teismo sankcionuotų procesinės prievartos veiksmų įvairiose Lietuvoje registruotų juridinių asmenų buveinėse, asmenų gyvenamosiose vietose ir kitose patalpose: kratos, poėmiai, reikalavimai pateikti dokumentus.

Per kratas rasti ir paimti, tikėtina, „juodosios buhalterijos“ dokumentai, užrašai, kompiuterinės laikmenos, nusikalstamu būdu įgyti grynieji pinigai, kiti suklastoti ir tyrimui svarbūs dokumentai.

Per policijos operaciją sulaikyti aštuoni asmenys, dar penkiems suteiktas specialaus liudytojo statusas. Įtariamiesiems inkriminuojamas veikimas organizuotoje grupėje siekiant vykdyti įvairias nusikalstamas veikas.

Policijos operacijoje dalyvavo daugiau nei 200 pareigūnų.

Įtariama, kad šios nusikalstamos organizuotos grupės lyderis – ūkio subjekto vadovas, siekdamas sumažinti apyvartą ir nemokėti mokesčių, apgaulingai ir sukčiaudamas tvarkė juridinio asmens buhalterinę apskaitą, neapskaitė visų privalomų apskaityti sandorių, pirkimų-pardavimų faktų, klastojo sąskaitas-faktūras.

Teisėsaugos duomenimis, per vienerius metus jis nuslėpė apie pusę visos esamos apyvartos (apie 1 mln. eurų) taip fiktyviai ją sumažindamas, į deklaracijas-ataskaitas įrašydavo suklastotus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikdavo jas valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengdamas privalomų sumokėti mokesčių.

Įtariama, kad nusikalstamos organizuotos grupės lyderis buvo susijęs neskaidriais verslo ryšiais su ne mažiau nei 138 Lietuvos juridiniais ir fiziniais asmenimis.

Pasak policijos, šių asmenų komercinė veikla, jų mokėti mokesčiai valstybės biudžetui taip pat bus vertinami. Įtariamųjų gali daugėti.

Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, taip pat iš galbūt nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimą, įtariamiesiems prokurorai apribojo nuosavybės teises į maždaug 1 mln. eurų vertės turtą.

Tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras.

Po ilgalaikio tyrimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, padedant Valstybinei mokesčių inspekcijai, išaiškino gerai organizuotą asmenų grupę, vykdžiusią didelio kiekio mėsos ir jos produkcijos „šešėlinę“ prekybą. Tyrimo metu nustatyti komerciniais ryšiais susiję pardavėjai per metus, įtariama, realizavo neapskaitytos mėsos produkcijos, kurios rinkos vertė viršijo 1 mln. eurų. Įsisenėjęs ir gerai užmaskuotas „verslas“ per penkerių metų mokestinės senaties laikotarpį padėjo įtariamiesiems nuslėpti mėsos produkcijos pardavimus, viršijusius 5 mln. eurų.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, derindami savo veiksmus su Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorais, kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais bei pasitelkę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus, kelias dienas trukusios policijos operacijos metu atliko daugiau kaip 120 kratų mėsa prekiaujančiose prekyvietėse bei bendrovėse Vilniaus bei Panevėžio apskrityse. Aktyvioje nusikalstamo verslo užkardymo stadijoje dalyvavo daugiau nei 170 policijos ir mokesčių administratoriaus pareigūnų. Kratos atliktos praėjusią savaitę po ilgalaikio ir kruopštaus žvalgybinio, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo, išanalizavus informaciją, gautą stebint ir vertinant nusikalstamus  šešėlinio verslo procesus.

Kratų metu ūkio subjektų buveinėse paimti juridinių asmenų buhalteriniai dokumentai, kompiuterinės laikmenos, neapskaityta produkcija, „juodosios buhalterijos“ dokumentai bei daugiau kaip 130 000 eurų grynųjų pinigų, galimai įgytų nusikalstamu būdu (neapskaitytų), kiti suklastoti ir tyrimui svarbūs dokumentai. Taip pat įtariamųjų asmenų gyvenamosiose vietose rasti ir paimti neteisėtai laikomi koviniai ginklai – šautuvas su optiniu taikikliu, pistoletas, revolveris.

Policijos operacijos metu buvo sulaikytas vilkikas, iš Lenkijos Respublikos atgabenęs daugiau nei 12 tonų mėsos. Ši mėsa buvo atgabenta be privalomų dokumentų, todėl tikėtina, kad ji visa ar jos dalis būtų neapskaityta ją gaunančių Lietuvos bendrovių buhalterinėje apskaitoje ir vėliau būtų realizuota nesumokant valstybei privalomų mokesčių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, nustatę, kad neužtikrintas produkcijos atsekamumas, nusprendė sustabdyti atvežtos mėsos tiekimą Lietuvos rinkai.

Minėti asmenys įtariami taip organizavę įmonių veiklą, kad valstybei būtų mokami kuo mažesni mokesčiai arba jie visai nebūtų mokami. Pareigūnų surinktais duomenimis, didelė dalis į bendrovių prekyvietes pristatomos produkcijos nebuvo įtraukiamos į bendrovių buhalterinę apskaitą, ji realizuojama klastojant ir naikinant dokumentus, neišmušant elektroninių kasos aparatų čekių. Tokiu būdu įtariamieji nuslėpė ne mažiau nei 300 000 eurų mokėtino pridėtinės vertės ir pelno mokesčio per metus, todėl žala valstybei skaičiuojama milijonais eurų. Neapskaitytos produkcijos ir nesumokėtų mokesčių mastas bus tikslinamas atliekant ikiteisminį tyrimą bei paimtų dokumentų specialistų tyrimus.

Įmonių vadovai įtariami apgaulingos apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną pateikimu, dokumentų klastojimu. Įtarimai dėl šių nusikalstamų veikų pareikšti 37 asmenims (taip pat 40 asmenų suteiktas specialiojo liudytojo statusas), organizavusiems nelegalų verslą ir talkinusiems plataus masto nusikalstamoje veikloje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba siekia užkirsti, atskleisti nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikalstamas veikas, sukėlusias platų atgarsį visuomenėje, darančias didelę turtinę žalą valstybei, atskleidžiant didelės apimties neteisėtų pajamų ir turto gavimo šaltinius, užtikrinant neteisėtų pajamų ir turto suradimą, siekiant iš „šešėlio“ grąžinti valstybei nesumokėtus mokesčius.

Suvokiant žalingą poveikį ekonomikai, policija ir toliau vykdys atitinkamus tyrimus, sistemingai ir pastoviai skirs ypatingą dėmesį tam tikroms nesąžiningoms verslo sritims, kurios sukčiauja, apgaulingai tvarko apskaitą, vengia mokėti mokesčius.