Tetsuya Yamagami (Tecuja Jamagamis) buvo sulaikytas iškart po to, kai buvęs Japonijos premjeras buvo pašautas praėjusių metų liepą, sakydamas rinkimų kampanijos kalbą vakariniame Naros mieste. Vėliau ekspremjeras mirė ligoninėje.

42 metų vyrui kelis mėnesius buvo atliekama psichiatrinė ekspertizė, po kurios šią savaitę jis buvo perkeltas į Naros policijos nuovadą.

Pasak vietos žiniasklaidos priemonių, įskaitant laikraščius „Yomiuri“ ir naujienų agentūrą „Kyodo News“, T. Yamagami kaltinamas žmogžudyste ir ginklų kontrolės įstatymų pažeidimu. Jei bus nuteistas, jam gali būti skirta mirties bausmė.

Anot vietos žiniasklaidos, T. Yamagami prisipažino nužudęs Sh. Abe, o įvykio vietoje darytose nuotraukose matyti, kaip jis laiko akivaizdžiai savadarbį ginklą ir iš jo šaudo.

Pranešama, kad jis kėsinosi į Sh. Abe dėl buvusio premjero ryšių su Susivienijimo Bažnyčia.

Manoma, kad T. Yamagami piktinosi bažnyčia dėl didelių aukų, kurias jo motina jai aukojo ir kurios privedė jo šeimą prie bankroto.

Sh. Abe, kuriam buvo surengtos retos valstybinės laidotuvės, nebuvo Bažnyčios narys, tačiau yra kreipęsis į su ja susijusią grupę, kaip ir kiti įtakingi kalbėtojai, pavyzdžiui, buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

1954 metais Korėjoje Sun Myung Moono (Sun Mjung Muno) įkurta Bažnyčia, kurios nariai kartais vadinami „munistais“, 8-ame ir 9-ame dešimtmetyje išgarsėjo visame pasaulyje.

Bažnyčia, oficialiai vadinama Šeimų federacija už taiką ir susivienijimą pasaulyje, neigia padariusi nusižengimų ir įsipareigojo užkirsti kelią „per didelėms“ narių aukoms.

Po Sh. Abe mirties atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Bažnyčia palaiko glaudžius ryšius su daugeliu konservatyvios pakraipos valdančiųjų įstatymų leidėjų, įskaitant vieną ministrą, kuris atsistatydino.

Atskleisti faktai papiktino visuomenę ir prisidėjo prie to, kad ministro pirmininko Fumio Kishidos (Fumijo Kišidos) administracijos reitingai nukrito į istorines žemumas.

F. Kishida nurodė pradėti vyriausybės tyrimą, po kurio Susivienijimo Bažnyčia gali netekti nuo mokesčių atleidžiamos organizacijos statuso Japonijoje, nors tokiu atveju ji vis dar galėtų tęsti savo veiklą.

Jo vyriausybė taip pat priėmė teisės aktus, kuriais sugriežtintos religinių aukų taisyklės.

Paaiškėjusios detalės apie T. Yamagami vaikystę, įskaitant tai, kad jo motina tariamai nesirūpino savo vaikais, kad galėtų vykdyti bažnytinę veiklą, sukėlė pyktį prieš organizaciją ir paskatino kai kurių Japonijos visuomenės narių simpatijas T. Yamagami.

Į Osakos sulaikymo centrą, kuriame jis buvo laikomas psichiatrinės ekspertizės metu, plūstelėjo piniginės aukos, drabužiai, maistas ir knygos.

Pasak vietos žiniasklaidos, apie 15 tūkst. žmonių taip pat pasirašė peticiją, ragindami prokurorus švelninti jo bausmę.

Sh. Abe pelenai į ceremoniją Tokijo arenoje „Nippon Budokan“ atvežti po pietų vietos laiku, tačiau jau nuo ankstyvo ryto prie netoliese dviejose palapinėse įrengtų altorių nusidriekė didžiulė eilė žmonių, norinčių padėti gėlių ir pasimelsti už buvusį lyderį.

Pelenus į areną nešė velionio našlė Akie Abe (Akijė Abė), o ekspremjero garbei nuaidėjo 19 šūvių salvė.

Palaikus gabenęs kortežas važiavo iš A. Abe namų sostinėje, o palei maršrutą stovėjo eilė baltas uniformas dėvėjusių karių.

Sh. Abe, ilgiausiai dirbęs Japonijos premjeras, tebėra viena iš labiausiai atpažįstamų šalies politinių veikėjų, žinomas dėl tarptautinių aljansų puoselėjimo ir „Abenomikos“ ekonominės strategijos.

2020 metais jis atsistatydino dėl sveikatos problemų, tačiau išliko įtakingu politiku ir agitavo už savo valdančiąją partiją iki liepos 8 dienos, kai jį nužudė vienas veikęs šaulys.

Sh. Abe nužudymu kaltinamas vyras taikėsi į buvusį lyderį manydamas, kad jis susijęs su Susivienijimo bažnyčia. Įtariamasis piktinosi šios religinės organizacijos veikla, nes jo motina aukojo jai didžiules sumas.

Premjero žūtis šokiravo šalį, garsėjančioje mažu su ginklais susijusių nusikaltimų skaičiumi, taip pat sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

Tačiau sprendimas surengti Sh. Abe valstybines laidotuves – tik antrąsias ekspremjero laidotuves pokario laikotarpiu – sukėlė pasipriešinimą: neseniai atliktų apklausų duomenimis, maždaug 60 proc. japonų nepritarė tokiam renginiui.

Kai kurie įstatymų leidėjai iš opozicinių partijų apskritai boikotuoja laidotuves.

Japonijos imperatorius ir imperatorienė nedalyvaus, nes yra neutralūs nacionaliniai veikėjai. Vis tik sosto įpėdinis princas Akishino (Akišinas) ir jo sutuoktinė ruošiasi pusantros valandos trukmės pamaldų pabaigoje padėti gėlių kartu gedinčiaisiais.

Kontroversijos priežastys įvairios: vieni kaltina dabartinį premjerą Fumio Kishida (Fumiją Kišidą) vienašališkai patvirtinus laidotuves be konsultacijų su parlamentu, kiti piktinasi apie 12 mln. dolerių (12,4 mln. eurų) renginio kaina.

Nevienareikšmiškai vertinamas ir Sh. Abe politinis palikimas. Jo kadencija pasižymėjo dažnais kaltinimais nepotizmu, taip pat pasipriešinimu Sh. Abe nacionalistinėms pažiūroms bei planams perrašyti Japonijos pacifistinę konstituciją.

F. Kishidos vyriausybė, kaip spėjama, tikisi, kad iškilmingas renginys, kuriame dalyvaus apie 4,3 tūkst. žmonių, įskaitant 700 svečių iš užsienio, užgoš vidinius nesutarimus.

Tarp svečių yra JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) ir pasaulio lyderiai, įskaitant Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi (Narendrą Modį) ir Australijos premjerą Anthony Albanese'į (Entonį Albanizį).

Sh. Abe stengėsi puoselėti glaudžius ryšius su Vašingtonu, norėdamas sustiprinti svarbų JAV ir Japonijos aljansą, taip pat siekė sustiprinti Japonijos, Jungtinių Valstijų, Indijos ir Australijos Ketverto (angl. The Quad) grupę.

Gedintieji klausėsi F. Kishidos ir kitų politikų, įskaitant Sh. Abe po jo atsistatydinimo pakeitusį Yoshihide Sugą (Jošihidę Sugą), kalbų.

Ministras pirmininkas F. Kishida savo kalboje pavadino velionį „drąsiu žmogumi“ ir išvardijo jo nuopelnus, įskaitant pastangas stiprinti Japonijos diplomatinius ryšius.

„Jaučiu širdį veriantį sielvartą“, – sakė F. Kishida, žiūrėdamas į Sh. Abe nuotrauką, pakabintą virš didžiulės gėlių kompozicijos su Japonijos vėliava, ekspremjero gautais apdovanojimais bei pelenų urna.

Nacionalinės policijos agentūros vadas Itaru Nakamura (Itarus Nakamura) šį pranešimą paskelbė jo tarnybai pateikus ataskaitą apie savo nesugebėjimą apsaugoti Sh. Abe, kuris liepos 8 dieną buvo nušautas iš savadarbio ginklo vakarinėje Naros prefektūroje.

Teisėsaugos ataskaitoje sakoma, kad buvo nustatyta Sh. Abe skirtos policijos apsaugos spragų, sudariusių galimybę užpuolikui šauti į buvusį premjerą iš už nugaros.

„Saugumo planai ir rizikos vertinimas, kuriuo jie buvo grindžiami, turėjo trūkumų, o vietos [policijos] vado vadovavimas buvo nepakankamas“, – žurnalistams sakė I. Nakamura.

„Problemos esmė glūdi dabartinės sistemos, galiojančios daug metų, ribotume, kai visa atsakomybė už saugumo užtikrinimą tenka vietos policijai“, – pridūrė jis.

I. Nakamura sakė prisiimsiantis atsakomybę už šiuos trūkumus ir atsistatydinsiantis iš policijos vadovo posto.

„Nusprendžiau pertvarkyti mūsų personalą ir iš naujo pradėti vykdyti mūsų apsaugos pareigas. Dėl to šiandien įteikiau prašymą atsistatydinti Nacionalinei visuomenės saugumo komisijai“, – nurodė jis.

Įtariamas šaulys Tetsuya Yamagami (Tecuja Jamagamis) buvo sulaikytas įvykio vietoje. Jis policijai sakė užpuolęs Sh. Abe dėl buvusio lyderio numanomų ryšių su Suvienijimo Bažnyčia, kurios įtariamasis nekentė.

Šiuo metu atliekamas vyro psichiatrinis vertinimas, kuris tęsis iki lapkričio pabaigos.

Remdamiesi gydytojų išvadomis prokurorai turės nuspręsti, ar T. Yamagami yra pakaltinimas.

Kaip pranešama, T. Yamagami motina dosniai aukodavo Suvienijimo Bažnyčiai, ir vyras kaltino tokį jos elgesį dėl šeimos finansinių sunkumų.

Sh. Abe buvo žinomiausias Japonijos politikas ir ilgiausiai pareigas ėjęs premjeras, bet jo apsauga buvo gana menka, kai buvęs vyriausybės vadovas gatvėje sakė agitacine kalbą.

Vietos policija jau anksčiau pripažino, kad buvusio lyderio apsauga turėjo „nepaneigiamų“ trūkumų.

Sh. Abe šeima neilgai trukus po nužudymo surengė privačias laidotuves, bet rugsėjo 27 dieną taip pat organizuojamos valstybinės laidotuvės, kuriose tikriausiai dalyvaus lyderių iš viso pasaulio.

Renginys bus „nereliginis, paprastas ir kuklus“, bet šie planai sulaukė kritikos, nes esą politiko laidotuvėms bus švaistomos valstybės lėšos.

Sh. Abe šeima ketvirtadienį pagerbė velionį per privačią budistų ceremoniją, minėdama 49-ąją dieną po jo nužudymo.

Ekspremjeras, atsistatydinęs 2020 metais dėl sveikatos priežasčių, išliko aktyvus visuomenės veikėjas. Tačiau Sh. Abe taip pat sulaukdavo kaltinimų kronizmu ir buvo kritikuojamas dėl nacionalistinių pažiūrų.

Sh. Abe buvo nušautas anksčiau šį mėnesį, kai sakė kalbą per rinkimų kampanijos renginį vakariniame Naros mieste. Jo nužudymas sukrėtė saugumu ir griežta ginklų kontrole garsėjančią šalį. Įtariamas žudikas buvo iškart areštuotas, pareigūnai siekia oficialiai pateikti kaltinimus nužudymu.

Ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno (Hirokadzus Macunas) sakė, kad valstybinės laidotuvės yra tinkamos dėl Sh. Abe, kaip ilgiausiai dirbusio Japonijos lyderio, „nepaprastų indėlių“ ir „išsiskiriančio vadovavimo bei ryžtingų veiksmų“ įvairiose srityse, įskaitant ekonomikos atsigavimą, Japonijos ir JAV aljansu grindžiamos diplomatijos skatinimą, atstatymą po 2011 metų cunamio ir branduolinės katastrofos.

H. Matsuno teigimu, laidotuvės nebus religinė ceremonija ir vyks arenoje „Nippon Budokan“, pastatytoje 1964 metų Tokijo olimpiadai ir vėliau tapusioje populiaria vieta sporto varžyboms, koncertams ir kultūriniams renginiams. Šioje arenoje vyriausybė taip pat kiekvienais metais rugpjūčio 15-ąją rengia pamaldas Japonijos pralaimėjimui Antrajame pasauliniame kare paminėti.

Į Sh. Abe valstybines laidotuves bus pakviesta veikėjų iš užsienio, sakė H. Matsuno, bet dėl detalių, įskaitant prognozuojamas išlaidas ir dalyvių skaičių, dar nenuspręsta.

Premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) praėjusią savaitę paskelbė valstybinių laidotuvių planus, bet kai kas juos laiko bandymu pastiprinti jo pozicijas valdžioje – įsiteikiant Sh. Abe rėmusiems ultrakonservatoriams.

Planą nevienodai įvertino opozicijos lyderiai ir visuomenė. Kai kas nepritaria laidotuvių finansavimui iš mokesčių mokėtojų pinigų, o kiti kritikuoja F. Kishidos valdančiąją partiją dėl Sh. Abe žūties politizavimo siekiant išaukštinti jį ir užbaigti debatus dėl jo itin skaldančio politinio palikimo, apimančio karingą diplomatiją ir saugumo politiką, revizionistinę poziciją dėl karo metų istorijos.

Ketvirtadienį viena pilietinė grupė, nepritarianti Sh. Abe valstybinių laidotuvių planams, Tokijo rajono teismo paprašė sustabdyti ministrų kabineto sprendimą ir renginio biudžetą, tvirtindama, kad valstybės apmokamos laidotuvės be parlamento pritarimo yra konstitucinės teisės į tikėjimo laisvę pažeidimas.

Dešimtys protestuotojų penktadienį prie premjero biuro reiškė nepritarimą vyriausybės sprendimui. Viena opozicijos lyderių Mizuho Fukushima (Midzuho Fukušima) sakė, kad sprendimas nėra pagrįstas visuomenės konsensusu, neturi teisinio pagrindo ir turėtų būti atšauktas.

Sh. Abe privačios laidotuvės jau įvyko vienoje iš Tokijo šventyklų, jose dalyvavo maždaug 1 tūkst. žmonių, įskaitant parlamentarus ir verslo lyderius.

Sh. Abe nužudymas atkreipė dėmesį į dešimtmečius trukusius abejotinus jo ir jo partijos ryšius su Susivienijimo Bažnyčia.

Sh. Abe nužudymu įtariamas 41 metų Tetsuya Yamagami (Tecuja Jamagamis) policijai sakė, jog į politiką taikėsi manydamas, kad jis yra susijęs su jo nekenčiama religine organizacija. Pranešimai apie jo liudijimą ir kiti įrodymai rodytų, kad jis krimtosi dėl savo motinos didelių aukų šiai organizacijai, sukėlusių šeimai finansinių sunkumų.

Pietų Korėjoje 6-ajame dešimtmetyje įkurta Susivienijimo Bažnyčia paskelbė, kad T. Yamagami motina jai priklausė, bet nekomentavo jokių jos galimai paaukotų sumų.

Sh. Abe, garsiausias Japonijos politikas ir ilgiausiai dirbęs premjeras, buvo nušautas penktadienį per kampanijos renginį prieš aukštųjų parlamento rūmų rinkimus. Jo nužudymo šokiruoti pasaulio lyderiai siuntė į Japoniją užuojautos žinutes.

Šią savaitę vienoje Tokijo šventykloje surengtose privačiose laidotuvėse dalyvavo šeima ir artimiausi draugai, bet taip pat bus surengtos valstybinės laidotuvės, kaip sakė F. Kishida, siekiant parodyti, kad „Japonija nepasiduos smurtui yra pasiryžusi apginti demokratiją“.

Sh. Abe „buvo labai gerbiamas tarptautinės bendrijos, įskaitant užsienio lyderius“, o „užuojautos žinutės plūdo iš šalies ir užsienio“, reporteriams sakė premjeras.

„Atsižvelgdami į tai rudenį surengsime valstybines laidotuves buvusiam premjerui Abe“, – paskelbė jis.

67-erių Sh. Abe iš viso dirbo beveik devynerius metus, o 2020-aisiais atsistatydino dėl susilpnėjusios sveikatos.

Per renginį bus pagerbti jo ilgas valdymas, parama atstatymui po 2011 metų cunamio ir branduolinės katastrofos, pastangos siekti diplomatijos, pirmiausia grindžiamos stipriais Japonijos ir JAV santykiais, sakė F. Kishida.

Kaip nurodo japonų žiniasklaida, tai bus antros valstybinės laidotuvės buvusiems premjerams per šalies istoriją po karo. Pirmos buvo surengtos 1967 metais Shigeru Yoshidai (Šigerui Jošidai).

Sh. Abe nužudymu įtariamas 41 metų Tetsuya Yamagami (Tecuja Jamagamis) yra sulaikytas ir policijai sakė, jog į politiką taikėsi manydamas, kad jis yra susijęs su jo nekenčiama organizacija.

Jis, kaip pranešama, tyrėjams sakė, kad dėl jo motinos didelių aukų vienai religinei organizacijai šeima patyrė finansinių sunkumų.

Pietų Korėjoje 6-ajame dešimtmetyje įkurta Susivienijimo Bažnyčia paskelbė, kad T. Yamagami motina jai priklausė, bet nekomentavo jokių jos galimai paaukotų sumų.

Ketvirtadienį F. Kishida taip pat patarė neprarasti budrumo Japonijoje daugėjant užsikrėtimo COVID-19 atvejų, bet jokių naujų suvaržymų nepaskelbė.

Jis sakė, kad jo nurodymu iki devynių atominių elektrinių atnaujins darbą – taip siekiama padėti spręsti Rusijos karo Ukrainoje kurstomą energijos trūkumo ateinančią žiemą problemą.

Tačiau toks žingsnis po 2011 metų Fukušimos branduolinės katastrofos vertinamas prieštaringai, be to, vyriausybė negali priversti elektrinių atnaujinti darbą. F. Kishida ketvirtadienį pažadėjo, kad valdžia pirmiausia atsižvelgs į saugumą ir „klausysis vietos gyventojų“.

„Sužinojusi apie buvusio Ministro Pirmininko Shinzo Abe nužudymą, buvau labai sukrėsta ir giliai prislėgta.

Lietuvos Vyriausybės ir žmonių vardu noriu pareikšti nuoširdžią užuojautą pono Shinzo Abe šeimai bei draugams ir visiems Japonijos žmonėms, gedint dėl tokios skaudžios netekties. Jo nužudymas sukrėtė Japoniją ir visą pasaulį. Netekome tikro lyderio ir demokratijos gynėjo.

Lietuva labai vertina partnerystę su Japonija, kuri itin sustiprėjo ponui Abe einant Ministro Pirmininko pareigas. Jo vizitas Lietuvoje 2018 m. palietė daugelio lietuvių širdis ir iki šiol prisimenamas kuo šilčiausiai.

Šią sunkią akimirką Lietuva laikosi išvien su Japonija pagerbdama velionį poną Abe. Linkiu jo šeimai ir visiems Japonijos žmonėms išlikti stipriems. Shinzo Abe pasiges tiek Lietuva, tiek visas pasaulis“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Buvęs Japonijos ministras pirmininkas Sh. Abe mirė penktadienį, į jį buvo šauta per rinkimų kampanijos renginį. Jam buvo 67 metai.

Tai buvo aukščiausio rango Taibėjaus pareigūno vizitas Japonijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Kinija autonominį demokratinį Taivaną laiko savo teritorija, o šalys, palaikančios diplomatinius santykius su Pekinu, paprastai susilaiko nuo oficialių ryšių su Taivanu.

„Netikėtai mirus buvusiam Japonijos ministrui pirmininkui Shinzo Abe, Taivano valdžia pasinaudojo tuo kaip galimybe imtis politinės manipuliacijos“, – per eilinę spaudos konferenciją žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

„Taivanas yra Kinijos dalis, ten nėra vadinamojo viceprezidento“, – pridūrė URM atstovas.

Pasak jo, Kinijos vyriausybė jau pateikė „nusiskundimą“ Japonijos pareigūnams ambasadose Pekine ir Tokijuje.

Taibėjus šio vizito nekomentavo, tikriausiai nenorėdamas dar labiau supykdyti Pekino.

Tačiau taivaniečių žiniasklaida pranešė, kad W. Lai išvyko kelionės prezidentės Tsai Ing-wen (Can Ingven) nurodymu, o vienas valdančiosios partijos įstatymų leidėjas šį žingsnį pavadino „diplomatiniu proveržiu“.

Nors Japonija formaliai nepripažįsta Taivano, pastaraisiais metais abiejų šalių santykiai atšilo, Tokijui paaukojus salai kelias vakcinos nuo COVID-19 partijas ir pradėjus atviriau kalbėti apie augančią Kinijos įtaką regione.

Japonijos pareigūnai irgi stengėsi nesureikšminti vizito: užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimaša Hajašis) antradienį pareiškė, kad W. Lai dalyvavo laidotuvėse „kaip privatus asmuo“.

„Pagrindinė mūsų šalies politika išlaikyti santykius su Taivanu kaip nevyriausybinius, darbinius ryšius nepakito“, – žurnalistams pareiškė Y. Hayashi.

Taivaniečių žiniasklaida Sh. Abe praminė „Taivanui draugiškiausiu Japonijos ministru pirmininku“. Atsistatydinęs 2020 metais jis toliau reiškė paramą salai Kinijos karinio ir ekonominio spaudimo akivaizdoje.

Tačiau ekspremjero palikimas Kinijoje vertinamas nevienareikšmiškai: jis buvo kritikuojamas dėl apsilankymų Jasukunio šventykloje, kur pagerbiamos Japonijos karo aukos – įskaitant kai kuriuos asmenis, nuteistus JAV tribunolo už karo nusikaltimus per Antrąjį pasaulinį karą. Dėl šios priežasties Sh. Abe mirtis sukėlė džiūgavimo bangą kinų socialiniuose tinkluose.

Į Sh. Abe buvo iš arti šauta penktadienį per kampanijos renginį Naros mieste, jam sakant kalbą. Buvęs premjeras nužudytas kelios dienos prieš parlamento aukštųjų rūmų rinkimus, kuriuose jo partija sustiprino savo pozicijas valdžioje.

Sh. Abe nužudymu įtariamas 41 metų Tetsuya Yamagami (Tecuja Jamagamis) yra sulaikytas ir policijai sakė, jog į politiką taikėsi manydamas, kad jis yra susijęs su jo nekenčiama organizacija.

Nors laidotuvių apeigose gali dalyvauti tik šeimos nariai ir artimi draugai, prie Tokijo Dzodžiodži šventyklos susirinko daug žmonių, norinčių pareikšti pagarbą ilgiausiai Japonijos premjero poste dirbusiam žmogui. Dalis ilgose eilėse stovėjusių žmonių vilkėjo juodai.

„Negaliu nusikratyti liūdesio, tad atėjau čia padėti gėlių ir pasimelsti“, – naujienų agentūrai AFP sakė 41 metų konsultantas Tsukasa Yokawa (Cukasa Jokava). Jis Sh. Abe pavadino „didžiu ministru pirmininku, daug padariusiu dėl Japonijos iškilimo“ pasaulinėje scenoje.

„Tai niekinga“, – sakė 51 metų slaugytojos padėjėja Yuko Takehisa (Juko Takehisa), gyvenanti Kanagavoje netoli Tokijo.

„Buvo galima padaryti daugiau, kad to nenutiktų“, – sakė ji ir pasiskundė, kad „niekas nepranešė“ apie T. Yamagami policijai, nors jis prieš išpuolį, kaip teigiama, išbandė savadarbį šaunamąjį ginklą.

Nacionalinės visuomenės saugumo komisijos pirmininkas Satoshi Ninoyu (Satošis Ninojus) – ministrų kabineto narys, atsakingas už nacionalinę policiją – antradienį pažadėjo nuodugniai išstudijuoti bet kokius galimus trūkumus užtikrinant saugumą.

Vietos policija jau pripažino garsaus politiko, prie kurio užpuolikas vidury dienos priėjo iš už nugaros, apsaugos programos trūkumus.

Policija per kratą įtariamojo namuose surado šratų ir kitų galimų komponentų tokiam primityviam ginklui, koks buvo panaudotas per išpuolį, antradienį pranešė japonų žiniasklaida, remdamasi apie tyrimą informuotais šaltiniais.

Užuojautos pareiškimai

T. Yamagami trejus metus tarnavo Japonijos kariniame jūrų laivyne ir, kaip pranešama, tyrėjams sakė, kad dėl jo motinos aukų vienai religinei organizacijai šeima patyrė finansinių sunkumų.

Pietų Korėjoje 6-ajame dešimtmetyje įkurta Susivienijimo Bažnyčia pirmadienį paskelbė, kad T. Yamagami motina jai priklausė, bet nekomentavo jokių jos galimai paaukotų sumų.

Sh. Abe nužudymas sukėlė šoką ir pasipiktinimą Japonijoje ir pasaulyje, į Tokiją plūsta užuojautos pareiškimai.

Užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašis) antradienį sakė, kad iš 259 valstybių, teritorijų ir tarptautinių organizacijų gauta per 1,7 tūkst. užuojautos žinučių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį asmeniškai nuvyko į Tokiją pareikšti užuojautos dėl buvusio ministro pirmininko, artimo Jungtinių Valstijų sąjungininko, nužudymo. Per šį iš anksto neplanuotą apsilankymą A. Blinkenas pavadino Sh. Abe „žmogumi, turėjusiu viziją“.

Taivano viceprezidentas Williamas Lai (Viljamas Lai) pirmadienį taip pat netikėtai apsilankė Japonijoje, kur išreiškė pagarbą Sh. Abe, pranešė taivaniečių žiniasklaida.

Šis vizitas gali išprovokuoti Pekino įtūžį, nes Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, bet Y. Hayashi sakė, kad W. Lai atvyko privačiai ir kad Japonijos politika dėl darbinių nevyriausybinių santykių su Taivanu nepasikeitė.

Po antradienio laidotuvių Sh. Abe palaikai bus vežami pro kai kurias su politika susijusias garsias Tokijo vietas, įskaitant premjero rezidenciją ir šalies parlamentą.

Vieši atminimo renginiai turėtų vykti vėliau, užsimenama, kad juose galėtų dalyvauti svarbiausi užsienio politiniai lyderiai, bet jokių detalių kol kas nepaskelbta.

Sh. Abe, ilgiausiai dirbęs Japonijos ministras pirmininkas, buvo politikų šeimos palikuonis ir tapo jauniausiu pokario premjeru, kai 2006-aisiais, būdamas 52-ejų, iškilo į valdžią.

Jis atsistatydino 2020-aisiais, baigiantis jo antrai kadencijai, dėl sveikatos problemų.

Jo griežtos, nacionalistinės pažiūros, ypač jo troškimas peržiūrėti pacifistinę Japonijos konstituciją, skaldė visuomenę, jis išgyveno ne vieną politinę audrą, įskaitant įtarimus dėl kronizmo.

Tačiau kiti giria jo ekonominę strategiją, pramintą „Abenomika“, ir jo pastangas įtvirtinti Japonijos pozicijas pasaulinėje scenoje, taip pat ir puoselėjant glaudžius ryšius su ankstesniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Valstybinė naujienų agentūra CNA citavo Taivano valdančiosios Demokratinės pažangos partijos įstatymų leidėjo Kuo Kuo-Weno (Kuo Kuoveno) pareiškimą, kad W. Lai atšaukė kitus planus ir išvyko į Japoniją prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) nurodymu.

Šis vizitas yra „diplomatinis proveržis“, pranešime cituojamas Kuo Kuo-wenas.

Be to, kaip pranešė keli Taivano leidiniai, W. Lai tapo aukščiausio rango vyriausybės pareigūnu, apsilankiusiu Japonijoje nuo 1972 metų, kai Tokijas nutraukė oficialius ryšius su Taibėjumi ir pripažino Pekino vyriausybę.

Taivaniečių vyriausybė apie šį vizitą iš anksto nepaskelbė, žinodama, kad jis gali išprovokuoti Pekino įtūžį. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją užimti, prireikus – jėga.

Paprašyta pakomentuoti šiuos pranešimus Užsienio reikalų ministerija Taibėjuje pareiškė neturinti daugiau informacijos apie „viceprezidento Lai asmeninės kelionės maršrutą“.

Nors Japonija formaliai nepripažįsta Taivano, pastaraisiais metais abiejų šalių santykiai atšilo, Tokijui paaukojus salai kelias vakcinos nuo COVID-19 partijas ir pradėjus atviriau kalbėti apie augančią Kinijos įtaką regione.

Taivaniečių žiniasklaida Sh. Abe praminė „Taivanui draugiškiausiu Japonijos ministru pirmininku“. Atsistatydinęs jis toliau reiškė paramą salai Kinijos karinio ir ekonominio spaudimo akivaizdoje.

Pirmadienį vėliavos ant Taivano valstybinių įstaigų pastatų ir mokyklų buvo nuleistos iki pusės stiebo, o prie Japonijos faktinės ambasados Taipėjuje buvo iškabinti užuojautos laiškai.

„Visų laikų geriausias Taivano draugas“, – savo laiške parašė Tsai Ing-wen, pareiškusi pagarbą Sh. Abe improvizuotame memoriale.

„Dėkoju už Jūsų indėlį į Taivano ir Japonijos draugystę, taip pat į pasaulio demokratiją, laisvę, žmogaus teises ir taiką“, – pridūrė prezidente.

Japonų žiniasklaidos pranešimuose kaip galimas nusikaltimo motyvas minimas didelės įtariamojo motinos finansinės aukos ir vėlesnis jos bankrotas. Bažnyčios vadovas Tomihiro Tanaka (Homihiras Tanaka) atsisakė išsamiau komentuoti klausimą apie paaukotas lėšas, nes atliekamas policijos tyrimas. Jis nesileisdamas į detales patvirtino, kad kai kurie žmonės dosniai aukojo Bažnyčiai, bet pabrėžė, jog nė vienas iš jų nebuvo verčiamas to daryti.

Pranešimuose, kuriuose Sh. Abe susiejamas su piniginėmis problemomis, teigiama, kad Tetsuya Yamagami (Tecuja Jamagamis), sulaikytas įvykio vietoje po penktadienį surengto išpuolio, dėl savo šeimos finansinės padėties kaltino Susivienijimo Bažnyčią.

„Mėginimas suprasti, kaip tokia neapykanta galėjo paskatinti įvykdyti nužudymą, visiškai glumina“, – viename Tokijo viešbutyje žurnalistams sakė T. Tanaka.

Pasak jo, nei T. Yamagamis, nei Sh. Abe nepriklausė Bažnyčiai, o buvęs premjeras rėmė tik jos pastangas skatinti taiką regione.

Nors policija konkrečiai nepaminėjo šio judėjimo, japonų žiniasklaida nurodė, kad kalbama apie velionio Sun Myung Moono (Sun Mjung Muno) įkurtą Susivienijimo Bažnyčią Japonijoje, dar žinomą kaip Šeimų federacija už taiką ir susivienijimą pasaulyje. Remiantis kai kuriais pranešimais, grindžiamais anoniminiais šaltiniais, T. Yamagami manė, kad Sh. Abe yra susijęs su šia organizacija.

T. Tanaka atmetė tokius Japonijos žiniasklaidos pranešimus kaip spėliones ir pabrėžė, kad įtariamojo motyvas vis dar nėra aiškus.

Sh. Abe buvo nužudytas Japonijos vakarinėje Naros prefektūroje, kur jis sakė agitacinę kalbą prieš sekmadienį vykusius parlamento rinkimus. Pašautas iš savadarbio ginklo Sh. Abe susmuko ir vėliau mirė ligoninėje.

„Tai yra įvykis, kurio niekada neturėjo įvykti, esu labai pasipiktinęs, – sakė T. Tanaka, žemai nusilenkdamas. – Man veria širdį, kad Japonija neteko mylimo ir gerbiamo lyderio.“

Nusilenkimas yra japonų etiketo dalis pareiškiant užuojautą ir nebūtinai reiškia, kad pripažįstama kaltė.

T. Tanaka paskubėjo savo Bažnyčios vardu atsiriboti nuo žmogžudystės. Jis pabrėžė, kad nėra duomenų, kad T. Yamagami kada nors būtų dalyvavęs pamaldose ar kitame religiniame renginyje, nors vaikystėje jį galėjo atvesti motina.

Įtariamojo motina, prisijungusi prie šio judėjimo 10-ojo dešimtmečio pabaigoje pastaruoju metu Susivienijimo Bažnyčios renginiuose dalyvaudavo maždaug kartą per mėnesį. T. Tanakos teigimu, pasitaikydavo daug metų, kai ji išvis neateidavo.

Nors Bažnyčioje būta su aukomis susijusių skandalų, 2009 metais buvo sugriežtintos taisyklės ir nuo to laiko didesnių nesklandumų nekildavo, teigė organizacijos vadovas.

„Aukų suma priklauso nuo kiekvieno žmogaus, – sakė jis. – Esame dėkingi tiems, kas aukoja dideles sumas, tačiau nieko nereikalaujama.“

Pasak japonų žiniasklaidos, T. Yamagami motina 2002 metais paskelbė apie bankrotą, tačiau atitinkamų 20 metų senumo įrašų nepavyko patvirtinti. Tuo metu T. Tanaka pareiškė, kad šio sprendimo aplinkybės nežinomos.

T. Yamagami yra sulaikytas ir negali pateikti komentarų.

Įtakinga religinė grupė

Susivienijimo Bažnyčia per daugelį metų buvo įsivėlusi į tam tikras kontroversijas. Nuo organizacijos įkūrimo 1954 metais Sun Myung Moonas sukūrė verslo imperiją, valdančią šimtas įmonių daugiau nei pustuzinyje šalių: nuo ligoninių ir universitetų iki laikraščių ir baleto trupės.

Tarp prieštaringai vertinamų praktikų išsiskiria masinės tuoktuvės arba primestos santuokos, kai dažnai sutuokiami iš skirtingų šalių atvykę sekėjai. Tokiais ritualais neva siekiama sukurti daugiakultūrį religinį pasaulį. Masinės vestuvės buvo rengiamos Niujorko arenoje „Madison Square Garden“.

Japonijoje Susivienijimo Bažnyčiai priklauso garsios aktorės, o politikai palaiko su šia grupe draugiškus ryšius dėl jos įtakos visuomenei. Japonijos atšaka buvo įkurta 1959 metais. Bažnyčios atstovo Ahn Ho-yeulo (An Hojulo) duomenimis, Japonijoje Bažnyčia turi 300 tūkst. narių, o Pietų Korėjoje – dar 150–200 tūkst. sekėjų.

Bažnyčios įsitikinimai grindžiami idėja, kad Dievas nori, kad taika ir harmonija pasaulyje įsivyrautų per meilę santuokoje ir šeimoje.

Daugumos japonų dvasingumas ir folkloras glaudžiai persipynę tiek su šintoizmu, tiek su budizmu.