Jis tai pareiškė tą pačią dieną, kad Pietų Korėjos valdančioji partija patyrė pralaimėjimą parlamento rinkimuose.

Branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja šiais metais paskelbė Pietų Korėją savo „pagrindine prieše“, uždarė susivienijimui ir informavimui skirtas agentūras bei pagrasino karu, jei bus pažeista „bent 0,001 mm“ Šiaurės Korėjos teritorijos.

Jei Šiaurės Korėja bus provokuojama, Pchenjanas „nedvejodamas suduos priešui mirtiną smūgį, mobilizavęs visas turimas priemones“, pareiškė Kim Jong Unas, pranešė oficiali naujienų agentūra KCNA.

Jis šias pastabas išsakė balandžio 10 d., lankydamasis Kim Jong Ilo karo ir politikos universitete. Tą pačią dieną Pietų Korėjoje buvo rengiami parlamento rinkimai. „Dabar atėjo laikas būti pasiruošus karui nuodugniau, nei bet kada anksčiau“, – tvirtino Kim Jong Unas.

Valstybinė žiniasklaida paskelbė neryškias nuotraukas, kuriose matyti, kaip Šiaurės Korėjos vadovas kariuomenės pareigūnų apsuptyje apžiūri Pietų Korėjos sostinės Seulo miniatiūrą ir pusiasalio žemėlapius.

Per Pietų Korėjoje įvykusius parlamento rinkimus prezidento Yoon Suk Yeolo partija patyrė pralaimėjimą. Šalies vadovas Šiaurės Korėjos atžvilgiu užėmė griežtą poziciją ir ėmėsi stiprinti ryšius su JAV. Rinkimus laimėjusi opozicinė Demokratinė partija (DP) pasisako už švelnesnį požiūrį į Pchenjaną.

Analitikai teigia, kad šis rezultatas yra gera žinia Kim Jong Unui, ypač atsižvelgiant į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo perspektyvą.

Ekspertai spėlioja, kad D. Trumpas, kuris savo kadencijos JAV prezidento poste metu surengė istorinius, tačiau nesėkmingus susitikimus su Kim Jong Unu, sugrįžęs į Baltuosius rūmus gali pasisakyti už bendradarbiavimą su Pchenjanu.

Kim Jong Unas neseniai sustiprino karinius ryšius su Rusija, kuri praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje pasinaudojo veto teise ir taip iš esmės sustabdė JT ekspertų vykdytą Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų pažeidimų stebėseną.

Zhao Leji, kuris yra Kinijos komunistų partijos Politinio biuro nuolatinio komiteto narys ir aukščiausio rango Kinijos įstatymų leidėjas, „vadovaus Kinijos partijos ir vyriausybės delegacijai, kuri balandžio 11–13 dienomis vyks oficialaus geros valios vizito“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Pekinas yra svarbiausias Šiaurės Korėjos sąjungininkas ir ekonominis rėmėjas, o jų santykiai užsimezgė per 6-ajame dešimtmetyje vykusį kruviną Korėjos karą.

Be to, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) siekia sustiprinti savo šalies santykius su Kinija, kartu intensyvindamas agresyvią retoriką Pietų Korėjos atžvilgiu.

Zhao Leji yra trečias pagal rangą Kinijos pareigūnas po prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) ir premjero Li Qiango (Li Čiango).

Jo vizito metu jis su delegacija dalyvaus „Kinijos ir Šiaurės Korėjos draugystės metų“ atidarymo ceremonijoje, kuria bus pažymėta Pchenjano ir Pekino diplomatinių ryšių 75 metų sukaktis, sakė Mao Ning,

„Kinija ir Šiaurės Korėja yra geros kaimynės, kurias sieja kalnai ir upės, o mūsų partijos ir valstybės visada palaikė draugiško bendravimo tradicijas“, – sakė Mao Ning.

„Bendromis abiejų šalių pastangomis šis vizitas bus visiškai sėkmingas ir skatins tolesnį Kinijos ir Šiaurės Korėjos santykių gilinimą ir plėtrą“, – pridūrė ji.

Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra taip pat pranešė, kad Pchenjano valdančiosios partijos kvietimu Zhao Leji „surengs oficialų geros valios vizitą“.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pavadino raketą „dar vienu galingu strateginiu puolamuoju ginklu“. Pchenjanas, anot jo, sėkmingu bandymu taip pat pademonstravo, kad iš esmės visas „taktines, operatyvines ir strategines skirtingo nuotolio raketas gali aprūpinti kietuoju kuru ir branduoliniais koviniais užtaisais. Deklaruojamas šalies tikslas yra gebėjimas smogti priešui visame pasaulyje. Šiaurės Korėja pagrindinėmis savo priešėmis laiko JAV ir Pietų Korėją.

Pastarąjį raketos bandymą užfiksavo Pietų Korėja ir Japonija. Pietų Korėjos kariuomenė kalbėjo apie spėjamą vidutinio nuotolio raketą. Ji esą nuskriejo apie 600 km ir tarp Korėjos pusiasalio ir Japonijos nukrito į jūrą. Abi šalys pasmerkė bandymą, pavadindamos jį aiškiu JT rezoliucijų, draudžiančių Pchenjanui bandyti bet kokio nuotolio balistines raketas, pažeidimu.

Vakarai susirūpinę, kad pigių bepiločių tiekimai iš Irano, artilerijos sviedinių iš Šiaurės Korėjos ir potencialūs pristatymai iš Kinijos gali pakeisti pusiausvyrą jau daugiau nei dvejus metus vykstančiame kare Ukrainoje.

„Dirbame kiekvieną dieną, kad veiksmingai užkirstume kelią ginklų ir medžiagų perdavimui Rusijai, maitinančiam jos karo mašiną, gynybos pramonės bazę, įskaitant iš Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos“, – Paryžiuje žurnalistams sakė A. Blinkenas. „Tai ne tik grėsmė Ukrainai, tai grėsmė apskritai Europos saugumui“, – pridūrė jis.

Praėjusį mėnesį Pietų Korėjos gynybos ministras pranešė, kad maždaug nuo pernai liepos Šiaurės Korėja išsiuntė Rusijai apie 7 tūkst. konteinerių su ginklais jos karui Ukrainoje. Teheranas tiekia Rusijai dronus. Praėjusį mėnesį Didžiojo septyneto (G7) šalys perspėjo Iraną, kad įves „reikšmingas“ naujas sankcijas, jei Teheranas perduos Rusijai balistinių raketų, skirtų panaudoti Ukrainoje. Tuo metu Kinija tvirtina, kad nepardavė jokių mirtinų ginklų, skirtų panaudoti kare.

„Dirbame kartu, kad pabandytume nutraukti bet kokį tokios paramos teikimą iš Irano, Šiaurės Korėjos ar kitur, įskaitant Kiniją, ir už tai nubausti“, – sakė A. Blinkenas.

„Rusijos veiksmai šiandien ciniškai pakenkė tarptautinei taikai ir saugumui, o visa tai buvo padaryta tam, kad būtų pasiektas korupcinis sandoris, kurį Maskva sudarė su KLDR“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris), pavartodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo santrumpą.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Maskva užblokavo JT ekspertų grupės, stebinčios tarptautinių sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, atnaujinimą. Tokį sprendimą Rusija priėmė praėjus kelioms savaitėms po to, kai ši institucija pareiškė tirianti pranešimus apie ginklų perdavimą tarp Maskvos ir Pchenjano.

Maskvos veto nepanaikino jokių sankcijų Šiaurės Korėjai, tačiau užblokavo ekspertų grupės, stebinčios sankcijų įgyvendinimą ir tam tikrus įtariamus pažeidimus, metinio mandato atnaujinimą.

Ekspertų grupės įgaliojimai baigs galioti balandžio pabaigoje.

Nuo 2006-ųjų Šiaurės Korėjai taikomos vis griežtesnės JT Saugumo Tarybos sankcijos dėl Pchenjano branduolinės programos.

Tačiau nuo 2019 metų Rusija ir Kinija bando įtikinti JT Saugumo Tarybą sušvelninti sankcijas Pchenjanui.

Ketvirtadienį Kinijos ambasadoriaus pavaduotojas Geng Shuangas (Geng Šuangas) sakė, kad sankcijos Pchenjanui „padidino įtampą ir konfrontaciją ir padarė didelį neigiamą poveikį humanitarinei padėčiai“.

Tačiau, priešingai nei Rusija, Kinija susilaikė nuo veto.

Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad be kasmetinės peržiūros, kuri garantuotų sankcijų įvertinimą ir galimą jų pakeitimą, ekspertų grupės veikla yra nepagrįsta.

„Ekspertų grupė ir toliau daugiausia dėmesio skyrė nereikšmingiems klausimams, kurie neatitinka problemų, su kuriomis susiduria pusiasalis“, – nurodė jis.

„Rusija paragino Tarybą priimti sprendimą dėl atviros ir sąžiningos Tarybos sankcijų peržiūros [...] kasmet“, – pridūrė V. Nebenzia.

Senos sąjungininkės stiprina ryšius tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas per kovo 25–27 dienomis vykusį vizitą susitiko su Šiaurės Korėjos valstybės saugumo ministru Ri Chang Dae (Ri Čang Tae).

Pareigūnai aptarė, kaip stiprinti bendradarbiavimą, „kad būtų galima dorotis su nuolat augančiais priešiškų jėgų šnipinėjimo ir sąmokslų veiksmais“, sakoma KCNA pranešime.

Rusijai ir Šiaurės Korėjai taikomos pasaulinės sankcijos: Maskvai dėl trečius metus tęsiamos invazijos į Ukrainą, o Pchenjanui – dėl branduolinių ginklų bandymų.

Pernai rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) susitiko Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Per tą susitikimą Kim Jong Unas pareiškė, kad ryšiai su Maskva yra jo šalies „prioritetas numeris vienas“.

JAV vėliau ėmė tvirtinti, kad Pchenjanas pradėjo tiekti Maskvai ginklus.

Pietų Korėja anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad maždaug nuo praėjusių metų liepos Šiaurės Korėja nusiuntė maždaug 7 tūkst. konteinerių su ginklais Rusijai – jos karui prieš Ukrainą.

Vašingtonas ir ekspertai sako, kad Pchenjanas mainais siekia įvairios karinės pagalbos, pavyzdžiui, palydovų technologijų ir sovietinių laikų karinės įrangos atnaujinimo.

„Abi šalys pasiekė visišką nuomonių konsensusą dėl svarstytų klausimų“, – pranešime apie šios savaitės susitikimą rašė KCNA. Pranešime priduriama, kad derybos vyko tvyrant „draugiškai atmosferai“.

Santykiai tarp šių šalių istoriškai yra įtempti, taip pat ir dėl seno ginčo, susijusio su Japonijos piliečių grobimu, bei uždraustų Šiaurės Korėjos ginklų programų, tačiau Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) neseniai išreiškė norą gerinti ryšius, o Pchenjanas užsiminė, kad tam galbūt neprieštarautų.

Pernai F. Kishida sakė, kad nori susitikti su Kim Jong Unu „be jokių sąlygų“ ir kad Tokijas nori išspręsti visus klausimus, įskaitant Šiaurės Korėjos agentų praėjusio amžiaus 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose vykdytą Japonijos piliečių grobimą. Ši tema Japonijoje iki šiol yra labai skaudi.

Pirmadienį Kim Yo Jong (Kim Jo Čen), kuri yra viena svarbiausių režimo atstovų, pareiškė, kad F. Kishida paprašė susitikimo su jos broliu.

Tačiau jau kitą dieną ji paskelbė, kad Pchenjanas atmes bet kokius kontaktus su Japonija, nurodydama, kad Tokijui esą trūksta drąsos dėl „naujų“ Šiaurės Korėjos ir Japonijos santykių, įskaitant piliečių grobimo ir Šiaurės Korėjos karinių programų klausimus.

Šiaurės Korėjos ir Japonijos viršūnių susitikimas mūsų nedomina.

„Mūsų vyriausybė dar kartą aiškiai suprato Japonijos požiūrį ir išvada yra ta, kad mes nekreipsime dėmesio ir atsisakysime bet kokių kontaktų ar derybų su japonais“, – antradienį sakė Kim Yo Jong.

Jos žodžius citavo Pchenjano oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

„Šiaurės Korėjos ir Japonijos viršūnių susitikimas mūsų nedomina“, – pridūrė Kim Yo Jong.

F. Kishida pirmadienį sakė nežinojęs apie ankstesnį KCNA pranešimą ir tiesiogiai nekomentavo jo turinio, bet aukščiausio lygio derybas su Šiaurės Korėja pavadino svarbiu dalyku.

„Japonijos ir Šiaurės Korėjos santykiams aukščiausio lygio derybos yra svarbios siekiant išspręsti tokius klausimus kaip [piliečių] grobimas“, – parlamente kalbėjo F. Kishida.

Kim Yo Jong anksčiau įspėjo, kad jei Japonija ir toliau akcentuos grobimo klausimą, esą neturintį tolimesnio sprendinio, F. Kishidos viltys dėl geresnių santykių nevirs tikrove.

Šiaurės Korėja 2002 metais pripažino, kad 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose siuntė agentus pagrobti trylika japonų ir kad pagrobtieji buvo pasitelkti mokant šnipus japonų kalbos bei papročių.

Šis klausimas vis dar kelia dideles emocijas Japonijoje, kur įtariama, kad iš tikrųjų buvo pagrobta daug daugiau žmonių nei oficialiai pripažįstama.

Pastarojo įtakingoji sesuo Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) šiuos komentarus išsakė pirmadienį valstybinės žiniasklaidos išplatintame pranešime.

Kim Yo Jong teigimu, F. Kishida pasinaudojo nenurodytu kanalu, kad perduotų savo poziciją, jog nori kuo greičiau susitikti su Kim Jong Unu. Ji pridūrė, kad dvišalių santykių gerinimas priklauso nuo Japonijos.

Pasak jos, jei F. Kishida ir toliau sieks išspręsti įtariamų Šiaurės Korėjos įvykdytų Japonijos piliečių pagrobimų klausimą, jis neišvengs kritikos, kad derybomis siekia tik padidinti savo populiarumą.

Pats Japonijos premjeras derybas su Šiaurės Korėja pirmadienį pavadino svarbiomis.

„Japonijos ir Šiaurės Korėjos santykiams svarbios aukščiausio lygio derybos, kad būtų išspręsti tokie klausimai kaip pagrobimai“, – parlamente sakė F. Kishida, turėdamas omenyje pagrobimus, įvykdytus praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje.

„Todėl, kaip jau sakiau anksčiau, mes įvairiais būdais kreipiamės į Šiaurės Korėją tiesiogiai mano kontroliuojamu lygmeniu“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja užbaigė vienas didžiausių kasmetinių bendrų karinių pratybų, dėl kurių piktinosi ir kovinio šaudymo pratybas surengė branduolinį ginklą turintis Pchenjanas. JAV ir Pietų Korėjos bendras pratybas Šiaurės Korėja vadina pasirengimu invazijai.

Seulo kariuomenė pirmadienį nurodė, kad Šiaurės Korėja paleido kelias trumpojo nuotolio balistines raketas, JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) lankantis Pietų Korėjoje dėl derybų.

Pasak Pietų Korėjos naujienų agentūros „Yonhap“, itin didelė raketų leidimo sistema, Seulo ir Vašingtono kariškių vadinama KN-25, skirta trumpojo nuotolio balistinėms raketoms leisti.

Šiaurės Korėja teigė, kad šis ginklas gali nešti taktinę branduolinę galvutę.

Pchenjano oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pranešė, kad Kim Jong Unas vadovavo pirmadienį įvykusioms pratyboms, kai buvo išbandyti, kaip teigiama, 600 milimetrų kalibro raketų sistemų realūs karo pajėgumai. Nurodoma, kad lyderis akcentavo pasirengimo karui svarbą.

Pratybų metu taip pat buvo imituojamas sviedinio iš itin didelės raketų sistemos sprogimas iš anksto nustatytame aukštyje virš taikinio, teigė KNCA.

Kim Jong Unas pareiškė, kad minima sistema padės Šiaurės Korėjai „blokuoti ir nuslopinti karo galimybę, nuolat puikiai pasirengus sugriauti priešo sostinę“, sakoma pranešime.

Per pratybas Šiaurės Korėjos artileristai „pademonstravo puikų artilerijos taiklumą ir greitą bei atidžią kovinę parengtį“, priduriama pranešime.

Daugiau pratybų

Valstybinės žiniasklaidos išplatintose nuotraukose matyti, kaip įprastą juodą odinę striukę vilkintis Kim Jong Unas kartu su savo generolais stebi pratybas ir iškėlęs į viršų kumštį džiaugiasi numanoma sėkme.

Šį mėnesį Pchenjanas perspėjo, kad Seulas ir Vašingtonas brangiai sumokės už pratybas, o vėliau paskelbė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas vadovavo artilerijos daliniui, esą galinčiam smogti Pietų Korėjos sostinei.

Pasak valstybinės žiniasklaidos, praėjusią savaitę Kim Jong Unas taip pat prižiūrėjo desantininkų pratybas, kurių tikslas – parodyti, kaip jo kariai gali užimti „priešo regioną vienu kartu“.

Pirmadienį atliktas balistinių raketų bandymas buvo antrasis šiais metais. Sausio 14 dieną Pchenjanas paskelbė, kad sėkmingai išbandė naują vidutinio nuotolio balistinę raketą su hipergarsine manevringa kovine galvute.

Šiemet Šiaurės Korėja paskelbė Pietų Korėją savo pagrindiniu priešu, uždarė susivienijimui ir ryšiams su Pietų Korėja skirtas agentūras, ir pagrasino karu „net dėl 0,001 mm“ teritorinio pažeidimo.

Seulas yra vienas artimiausių JAV sąjungininkų regione. Pietų Korėjoje yra dislokuota apie 27 tūkst. amerikiečių karių, kurie padėtų ginti šalį nuo Pchenjano.

Praėjusią savaitę įvykusiose Vašingtono ir Seulo pratybose buvo imituojamos „valymo operacijos“ svarbiausiuose Šiaurės Korėjos objektuose, rengiantis tam atvejui, jei Pchenjanas surengtų ataką, teigė Seulo kariškiai.

Kaip rašo „The Times“, tai pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Won-sikas.

Anksčiau JAV ir Pietų Korėjos pareigūnai apkaltino Šiaurės Korėją tiekiant Rusijai artilerijos sviedinius, raketas ir kitą įrangą. Maskva ir Pchenjanas neigia sudarę susitarimą dėl ginklų tiekimo.

Pasak Pietų Korėjos pareigūnų ir privačių ekspertų, mainais už ginklus Šiaurės Korėja greičiausiai gavo iš Rusijos labai reikalingą maisto ir ekonominę pagalbą, taip pat karinę pagalbą, skirtą Kim Jong-uno pajėgoms modernizuoti.

Pietų Korėjos gynybos ministras teigia, kad Šiaurės Korėja iš pradžių naudojo laivus, tačiau dabar vis dažniau geležinkeliu gabena ginklus į Rusiją per savo sausumos sieną.

Mainais už galbūt kelių milijonų artilerijos sviedinių ir kitų šaudmenų perdavimą Šiaurės Korėja gavo iš Rusijos daugiau kaip 9 tūkst. konteinerių su pagalba, sakė Shin Won-sikas. Jis įtaria, kad Rusija galėjo  aprūpinti Šiaurės Korėją degalais, nepaisydama JT Saugumo Tarybos sankcijų, kurios griežtai riboja naftos ir naftos produktų importą į šią šalį.

2023 metų rudenį okupantų rusų arsenaluose ėmė rastis Šiaurės Korėjoje pagamintų sviedinių. Analitikų duomenimis, Rusija iš Šiaurės Korėjos gavo mažiausiai milijoną sviedinių, taip pat tam tikrą skaičių balistinių raketų.

Be to, keli Rusijos laivai nuo 2023 metų rudens reguliariai plaukiojo tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos uostų, gabendami konteinerius su, kaip manoma, šaudmenimis. Tačiau vasario mėnesį šie pervežimai nutrūko.