Pasikeitus geopolitinei situacijai Pakrančių apsaugos rinktinė atkurta tik šiemet, bet anksčiau ji veikė Klaipėdoje. Prieš daugmaž ketverius metus buvo sujungta su Pagėgių rinktine.

„Galiu pasidžiaugti, kad atkūrus rinktinę nebuvo nė vieno pažeidimo prie valstybės sienos“, – džiaugėsi Pakrančių apsaugos rinktinės vadovas Juozas Rinkevičius. 

Pasieniečiai saugo kone 120 kilometrų ilgio Baltijos jūros ruožą bei Kuršių marias. Dalis sienos ribojasi su agresyvia kaimyne – Rusija. Pakrančių apsaugos rinktinei patikėta ir strateginių objektų, SGD bei Būtingės terminalų apsauga.

„2022 metais baigėme vieną plaukiojimo priemonių atnaujinimo etapą, pagal mūsų poreikį, patrulinių ir greitaeigių katerių, su kuriais vykdome tarnybą, šiam momentui tikrai pakanka“, – tikino J. Rinkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Susipažinti su atkurta rinktine atvykusiai premjerei Ingridai Šimonytei pristatyta ne tik kaip saugoma siena jūroje ir mariose, bet ir visos sienos su Rusija pasieniečių parengtas veiksmų planas.  

„Pirmiausia, mūsų teisinės bazės tobulinimas. Kalbame apie tam tikrą tvarkos sugriežtinimą patekti į pasienio zoną. Antras aspektas – sustiprinti mūsų reagavimo galimybes“, – kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. 

Tam reikia ir daugiau pasieniečių. Itin svarbus ir infrastruktūros tobulinimas, net fizinių barjerų statymas.  

„Techninės stebėjimo sistemos jūroje ir prie jos pradėtos diegti 2014 metais, tad ateina laikas jas atnaujinti. Parengėme išsamų planą ir diskutuojame su ES dėl finansavimo“, – aiškino R. Liubajevas. 

Skaičiuojama, kad reiktų apie 68 mln. eurų. 

Pasieniečius neramina ir vos prieš dvi savaites prasidėjęs laivybos sezonas. Per jį padaugėja sienos su Rusija kirtimo atvejų. Dažniausiai pasiklysta buriuotojai ir žvejai. 

„Praeitais metais turėjome septynis valstybės sienos pažeidimus Kuršių mariose. Visi jie buvo netyčinio pobūdžio“, – pasakojo Pakrančių apsaugos rinktinės vadovas. 

Tad laivavedžiai įspėjami būti atidūs ir sekti sieną su Rusija žyminčius ženklus. 

„Valstybės sienos ir kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimas yra vienas aukščiausių prioritetų šalia gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo. Mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba, prisimenant Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką pasitelkiant migrantus, yra išbandyta ir įrodžiusi gebėjimą veikti sudėtingų iššūkių sąlygomis“, – Vyriausybės komunikacijos departamento pranešime cituojama I. Šimonytė.

„Svarbu ir toliau ugdyti atsparumą ir gludinti bendradarbiavimą tarp institucijų, tęsiant efektyvų pastarųjų metų darbą“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė lankėsi VSAT Pakrančių apsaugos rinktinėje. Ji buvo atkurta šių metų pradžioje siekiant sustiprinti reagavimą į valstybės sienos pažeidimo atvejus, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kovą su kontrabanda.

Premjerė aptarė nacionaliniam saugumui svarbios uosto infrastruktūros apsaugos, tarpinstitucinės sąveikos, pasienio stebėjimo ir reagavimo pajėgumų stiprinimo klausimus.

I. Šimonytei taip pat pristatytos VSAT techninės priemonės, naudojamos užtikrinant valstybės sienos ir strateginės svarbos objektų apsaugą.

Lietuva su Rusija turi 255 kilometrų sausumos sieną, Kuršių mariomis – 18 kilometrų, Baltijos jūra – 22 kilometrus.

„Finansų ministerija, mano žiniomis, jau yra kažkur prie finalinės stadijos, galbūt kitą savaitę galės tą (gynybos – BNS) fondo įstatymo projektą ir pateikti institucijoms derinti. Manau, kad čia kelių savaičių klausimas“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė premjerė.

Apie specialaus fondo gynybai steigimą I. Šimonytė pranešė balandžio viduryje. Jame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį taip pat galėtų aukoti gyventojai ar verslas.

I. Šimonytė nedetalizavo, kada Vyriausybė pateiks konkrečius pasiūlymus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai, tačiau kalbėjo, kad juos būtina priimti iki birželio pabaigos – baigiantis parlamento pavasario sesijai.

„Tai tikrai mes tų terminų laikysimės ir pasiūlymus Seimui pateiksime tinkamu metu, kad jie būtų spėti priimti iki sesijos pabaigos“, – sakė ministrė pirmininkė.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Premjerė anksčiau yra sakiusi, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Tai pirmadienį per televizijos maratoną pareiškė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“.

„Kai dėl sienos su Baltarusija, tai anapus nematome kokių nors Rusijos jėgų, kurios galėtų būti panaudotos įsiveržimui į mūsų valstybės teritoriją“, – informavo jis.

Pareigūnas pažymėjo, kad, deja, Baltarusija ir toliau remia šalį agresorę, pradėjusią karą prieš Ukrainą, „todėl ši kryptis išlieka pavojinga“.

Anot jo, situacija šia kryptimi visiškai kontroliuojama.

„Tuo pat metu mes ir toliau didiname savo gynybinius pajėgumus šiame ruože“, – sakė A.  Demčenka.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai pažymėjo, kad Ukrainos pasienyje su Rusija, Černihivo, Sumų ir Charkivo sričių teritorijoje, priešas naudoja įvairius ginklus, dažniausiai atakuodamas Charkivo ir Sumų sritis.

Jis taip pat pabrėžė, kad aktyviai veikia Rusijos diversinės ir žvalgybinės grupės, ypač Sumų srities kryptimi.

„Nieko nepaisydami mes toliau didiname savo gynybinius pajėgumus palei visą sieną su šalimi agresore. Deja, neįmanoma statyti inžinerinių įtvirtinimų palei pat sienos liniją, tačiau tokie darbai atliekami kuo arčiau jos“, – pabrėžė A. Demčenka.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Černihivo srityje, kur apžiūrėjo statomus atspirties punkto įtvirtinimus.

Sienos perėjimo punktai buvo užverti reaguojant į migrantų antplūdį.

Suomija, kuri po Rusijos invazijos į Ukrainą prisijungė prie NATO karinio aljanso, teigia, kad dėl migrantų antplūdžio atsakinga Rusija. Maskva šių kaltinimų kratosi.

Kaimyninės šalys turi 1 340 km ilgio sieną.

Suomija sieną uždarė gruodžio viduryje, nuo rugpjūčio suskaičiavus beveik 1 000 migrantų, be vizų atvykusių per sienos su Rusija perėjimo punktus. Vėliau Suomija kelis kartus pratęsė uždarymo terminą. Siena turėjo likti uždaryta iki balandžio 14 d.

„Sprendimas galios iki tolesnio pranešimo, bet ne ilgiau nei būtina“, – ketvirtadienį pareiškime pažymėjo vyriausybė.

Be to, nuo balandžio 15 d. „jūrų eismui skirti sienos perėjimo punktai Haapasaaryje, Nuijamaa uoste ir Santijuje bus užverti pramoginiams laivams“, siekiant neleisti, kad „instrumentalizuota migracija išplistų į jūrų eismą“. Nuo balandžio 15 d. prieglobsčio bus galima prašyti tik kituose jūrų eismui skirtuose sienos perėjimo punktuose arba oro uostuose.

Suomijos ir Rusijos santykiai po invazijos į Ukrainą 2022 m. pašlijo.

2023 m. balandį Suomija po dešimtmečius trukusio neutralumo prisijungė prie Vakarų karinio NATO aljanso. Maskva tai pavadino „išpuoliu prieš Rusijos saugumą“ ir pagrasino „atsakomosiomis priemonėmis“.

Lapkritį Suomija uždarė keturis iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų, o iki mėnesio pabaigos užvėrė ir likusius. Nors Helsinkis kiek vėliau iš dalies sušvelnino uždarymą, gruodžio 14 d. šalis vėl nusprendė uždaryti visą sieną. Pasak Suomijos pareigūnų, atidarius sieną gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

„Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją. Šį pavasarį nepastebėjome nieko, kas leistų mums daryti išvadą, kad ši situacija reikšmingai pasikeitė“, – pareiškime cituojama vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen. Ji pridūrė, kad Rusijos pusėje netoli Suomijos sienos vis dar yra šimtai ar galbūt tūkstančiai žmonių.

Suomijos vidaus reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Šiaurės šalies nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai iškiltų rimta grėsmė, jei šimtai trečiųjų šalių piliečių ir toliau bandytų kirsti sieną iš Rusijos be tinkamų dokumentų.

„Remiantis valdžios institucijų pateikta informacija, rizika, kad instrumentalizuota migracija (iš Rusijos) atsinaujins ir plėsis, kaip buvo pastebėta anksčiau, išlieka tikėtina“, – teigė ministerija.

Praėjusių metų pabaigoje Suomija uždarė savo 1 340 km sausumos sieną su Rusija, pastebėjusi tinkamų dokumentų neturinčių migrantų plūstelėjimą. Per tris mėnesius nuo rugsėjo, po Suomijos įstojimo į NATO, į šalį atvyko daugiau kaip 1,3 tūkst. migrantų be tinkamų dokumentų ar vizų.

Dauguma migrantų atvyko iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, įskaitant Afganistaną, Egiptą, Iraką, Somalį, Siriją ir Jemeną. Didžioji dauguma jų pasiprašė prieglobsčio ES narėje Suomijoje, turinčioje 5,6 mln. gyventojų.

Suomijos pasienio apsaugos tarnyba anksčiau yra sakiusi, kad daugelis migrantų turi galiojančias darbo ar studijų vizas arba leidimą gyventi Rusijoje, kuri laikoma saugia šalimi.

Apkaltinęs Maskvą, kad ši sąmoningai siunčia migrantus į paprastai griežtai saugomą Rusijos ir Suomijos pasienio zoną, kuri taip pat yra ES išorės siena šiaurėje, ministro pirmininko Petteri Orpo (Peterio Orpo) kabinetas kelis kartus pratęsė terminą, kuriam uždaromi kontrolės punktai.

Nuo gruodžio 15-osios uždaryti visi aštuoni Suomijos ir Rusijos sausumos sienos perėjimo punktai. Krovininiams traukiniams skirtas pietryčių geležinkelio kontrolės punktas Vainikaloje lieka atviras, tačiau ketvirtadienį vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 15 dienos uždarys tris jūrų kontrolės punktus.

Migrantai ir toliau galės prašyti prieglobsčio Suomijoje, priklausančioje Šengeno zonai, – Suomijos oro uostuose ir uostuose, pranešė vyriausybė.

„Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją, – sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen. – Šį pavasarį nepastebėjome nieko, kas leistų daryti išvadą, kad [migracijos] situacija reikšmingai pasikeitė.“

Be to, Suomijos vyriausybė mano, kad šiltesni pavasario orai padidins sieną pasiekiančių migrantų skaičių, todėl spaudimas rasti tvarų sprendimą Helsinkiui vis didesnis.

„Netoli Suomijos sienos Rusijos pusėje yra šimtai ir galbūt tūkstančiai žmonių, kurie gali būti panaudoti prieš Suomiją, – sakė M. Rantanen. – Instrumentalizuota migracija yra vienas iš būdų, kaip Rusija gali daryti spaudimą ir paveikti Suomijos bei ES saugumą ir socialinį stabilumą.“

Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją.

Suomijos ministrų kabinetas šiuo metu rengia teisės akto projektą dėl kovos su instrumentalizuota migracija priemonių, įskaitant leidimą pasienyje su Rusija taikyti vadinamąjį apgręžimo metodą.

Nuo 2021 metų vasaros migrantai ir prieglobsčio prašytojai bando iš Baltarusijos patekti į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Šios šalys bando užkirsti kelią nelegaliai migracijai apgręždamos migrantus ir sugrąžindamos juos į Baltarusiją.

Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja ES nares ir sako, kad tarp migrantų yra nuo persekiojimo bėgančių žmonių, pagal tarptautinę teisę galinčių prašytis prieglobsčio.

Europos lyderiai šią migraciją vadina hibridiniu karu. Jie kaltina autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką kuriant naują, dirbtinį migracijos kelią ir taip siekiant destabilizuoti ES.

Suomijos vidaus reikalų ministerija teigė, kad pasiūlymas dėl teisės akto dėl migracijos turi būti kuo greičiau pateiktas parlamentui. Kad pasiūlymas būtų priimtas, jį turi paremti didžioji įstatymų leidėjų dauguma, o ekspertai, politikai ir piliečiai jį jau plačiai aptarė.

Anksčiau vyriausybė teigė, kad gavo tarptautinę paramą įstatymui iš ES ir kitų organizacijų.

Tai pareiškė Riigikogu Valstybės gynybos komisijos pirmininko pavaduotojas, atsargos papulkininkis Leo Kunnas, praneša portalas ERR.

Pasak jo, gynybinių įtvirtinimų statyba pasienyje su Rusija reikalauja įvykdyti tris sąlygas.

„Pirma, mes turime atkurti minų, kurias atidavėme Ukrainai, atsargas. Pavyzdžiui, atidavėme labai daug prieštankinių minų. Turime nedelsiant jas pakeisti, o paskui nupirkti daugiau minų, sprogmenų ir kitų medžiagų, reikalingų minavimui“, – sakė L. Kunnas.

Kitas žingsnis, anot jo, turėtų būti visų Baltijos šalių sprendimas denonsuoti Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų uždraudimo.

O trečia, pasak L. Kunno, - Estija turėtų pradėti gaminti sprogmenis kariniams tikslams, kurie galėtų būti naudojami prieštankinėse ir priešpėstinėse minose bei artilerijos sviediniuose.

„Kai tik visa tai padarysime, tada bus galima kalbėti apie tai, kad mes rimtai pasirengę pradėti statyti gynybinius objektus", – sakė jis.

Neseniai Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad šalies vyriausybė kol kas nemato svarių argumentų uždaryti sieną su Rusija, tačiau yra pasirengusi imtis tokių priemonių, jei to prireiks.

„Šių metų mūsų prioritetas yra stiprinti sieną su Rusijos Federacija. Taip, turime fizinį barjerą, taip pat turime ir stebėjimo sistemą, bet mes kalbame apie atnaujinimą infrastruktūros, stebėjimo sistemų, dronų, pareigūnų skaičiaus didinimą. Šiais metais esame nusimatę papildomai 244 pareigūnus, kurie ateis dirbti į pasienio tarnybą“, – ketvirtadienį l Klaipėdoje sakė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė ketvirtadienį lankėsi nuo sausio 1 d. atkurtoje ir pradėjusioje veikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos pasienio rinktinėje (PAPR).

Pasak A. Bilotaitės, minėtos rinktinės atkūrimas yra vienas iš sienos Rusijos stiprinimo elementas.

„Jūrinė siena turi savo specifiką, ji reikalauja atitinkamos technikos, pavyzdžiui, laivų, katerių, atitinkamo pareigūnų pasirengimo“, – atkreipė dėmesį A. Bilotaitė.

Anot ministrės, PAPR tampriai bendradarbiaus su Lietuvos kariuomene, padės saugoti strateginius objektus. A. Biloitaitė užsiminė, kad PAPR sudėtį planuojama papildyti naujais pasieniečiais.

„Tai yra numatyta, žinoma. Mes dėliojamės savo resursus“, – aiškino ji.

Rinktinės vadas: planuose – plaukiojimo priemonių atnaujinimas

VSAT PAPR vadas pulkininkas Juozas Rinkevičius žurnalistams pasakojo, kad rinktinėje pastaruoju metu daug dėmesio skirta techninių valstybės sienos stebėjimo sistemų ir jos komponentų atnaujinimui.

„Iš tikrųjų nepilni metai, kaip esame absoliučiai atnaujinę techninių stebėjimų priemonių sistemą, tai yra mūsų elektroninė akis. Ir visas mūsų pajūris, priekrantė, tą, ką mums reikia šiandien dienai užtikrinti pavestoms funkcijoms, bendroms pasienio funkcijoms, bendroms specifinės, būtent šitos rinktinės funkcijoms, jūrinės dalies ir pakrantės apsaugai, tai būtent akcentuotume techninių stebėjimų priemonių sistemą ir jos atnaujintus komponentus“, – dėstė J. Rinkevičius.

Jis teigė, kad artimiausiu metu rinktinėje planuojama investuoti į vandens transporto priemonių atnaujinimą.

„Toliau yra planuose vis su kiekvienais metais atnaujinti turimą plaukiojimo priemonių bazę. Dabar vykdomas projektas, darbo grupė sudaryta, įvertinta yra dėl laivo su pagalvėmis, kuris mums labai reikalingas tiek sienos apsaugai Kuršių mariose, tiek žmonių paieškai ir gelbėjimui, ypač žiemos metu“, – pasakojo J. Rinkevičius.  

Atkurta Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė

Nuo sausio 1 d. veiklą pradėjusi atkurta VSAT PAPR veikė iki 2019 m., kai buvo sujungta su VSAT Pagėgių pasienio rinktine.

Kaip anksčiau pranešė Vidaus reikalų ministerija, atkurtasis VSAT padalinys veikia pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusija ir Latvija, teritorinėje jūroje, jos priekrantėje, jūrų uoste ir veiklos teritorijoje esančiame Palangos oro uoste, Kuršių mariose. Visa tai sudaro galimybę operatyviau valdyti rizikas, padidinti reagavimo į valstybės sienos pažeidimus spartą, užtikrinti efektyvesnį paieškos ir gelbėjimo darbų valdymą nelaimės vietoje.

Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės (PAPR) struktūra yra tokia: vadovybė, Kriminalinės žvalgybos, Sienos kontrolės ir Migracijos skyriai bei trys rinktinei pavaldžios užkardos – Neringos, Uosto bei Palangos.

Nuo Rusnės – Rusija kaip ant delno.

„Iki jų žemės yra maždaug 300 m. Dešinioji upės pusė priklauso Lietuvai, o kairioji – Rusijai“, – sakė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Kad Rusija visai šalia Rusnės, už neplačios Skirvytės upės, vietinių nebaugina.

„Kol kas nieko, o toliau, bala žino“, – teigė vyras.

„Tyku, ramu. Nevyksta nei kontrabanda. Seniau lakstydavo įvairių berniokų čia, dabar niekas nebelaksto“, – sakė senjorė.

„Ką jie padarys? Siena – saugoma. Nėra čia jokių baimių“, – kalbėjo vyriškis.

Rusniškiai sako nuolat matantys pasieniečius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pagal juos galima tikrinti savo laikrodžius. Jie kursuoja taip, kaip ir priklauso“, – teigė D. Drobnienė.

Bet iš Rusnės salos nesunku pasiekti Rusiją. Tą parodė vasarą su pagrobtu vaiku Skirvytę perplaukęs, dabar jau Lietuvos pilietybės netekęs, Algirdas Švanys.

„Vyras pasirinko tą vietą, kuri jam pasirodė mažiausiai matoma. Neapsaugosime pasaulio nuo ligonių, bet reikia stengtis“, – kalbėjo seniūnė.

Už neteisėtą sienos kirtimą rusai A. Švaniui skyrė vos 800 eurų baudą.

„Visi prisimename tą atvejį, kai iš Lietuvos Respublikos pilietis su vaiku pajudėjo per sieną ir padarė tai greitai. Sienos apsaugos tarnyba sureagavo labai greitai, daug greičiau nei numatyta pagal standartą. Nepaisant to, nebebuvo galimybės sureaguoti laiku. Bet kuriuo atveju galiu sakyti, kad siena apsaugota patikimai. Pareigūnai žino, ką daro“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasieniečiai sako padarę išvadas, bet neketina riboti žmonių patekimo į pamario pasienio ruožus.

„Labai daug turistų atvyksta ne tik iš Lietuvos. Manome, kad turime suteikti tokią galimybę mūsų turistams prieiti prie vandenų. Tačiau turime sustiprinti prieigų kontrolę, kad būtų galima kontroliuoti asmenis atvykstančius į pasienio ruožą“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

Nevyksta nei kontrabanda. Seniau lakstydavo įvairių berniokų čia, dabar niekas nebelaksto.

Pasieniečiai sako itin daug dėmesio skiriantys atvykstančiųjų per Lietuvos-Rusijos-Baltarusijos sienas srautams. Jie tradiciškai ūgteli prieš šventes, bet dabar pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi stebimos kitokios tendencijos.

„Matome Rusijos Federacijos piliečių, atvykstančių į Lietuvą, mažėjimą“, – sakė R. Liubajevas.

Prezidentas giria tarnybas, kurios net suomius mokys, kaip kovoti su nelegalia migracija. Tačiau ragina nenuvertinti grėsmių.

„Puikiai suprantame, kokį kaimyną turime“, – sakė G. Nausėda.

Po Naujųjų stiprinama ir jūros sienos apsauga, atkuriama pakrančių apsaugos pasienio rinktinė.

Šis pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai ji buvo vėl atidaryta, tačiau dėl padidėjusio migrantų antplūdžio, dėl kurio Helsinkis kaltina Maskvą, Suomija nusprendė ją vėl užverti.

„Šis reiškinys vėl prasidėjo ir mes uždarysime visą sieną“, – sakė Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen.

Antradienį Helsinkis nusprendė iš dalies sušvelninti sienos uždarymą, kurį ji taiko nuo lapkričio pabaigos, kad įvertintų, ar pasienyje vis dar tvyro įtampa.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo atidaryti keli rytinės sienos kirtimo punktai.

Ketvirtadienį Suomijos sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad nuo tada, kai buvo atidaryti keli rytinės šalies sienos punktai, į Suomiją pasiprašyti prieglobsčio atvyko mažiausiai 40 žmonių.

Lapkričio viduryje Suomija uždarė keturis iš aštuonių savo sienos su Rusija perėjimo punktų, o vėliau paliko dirbti tik vieną – labiausiai nutolusį į šiaurę. Galiausiai lapkričio pabaigoje buvo uždarytas ir šis punktas.

Nuo rugpjūčio pradžios prie 1 340 km ilgio Suomijos ir Rusijos sienos pasirodė beveik 1 tūkst. prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Somalio, Irako ir Jemeno, nurodo suomių pareigūnai.

„Tai organizuota veikla, o ne tikra ekstremali situacija“, – lapkričio pabaigoje apie šį antplūdį sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas).

Rusija neigia Suomijos kaltinimus dėl tyčinio migrantų antplūdžio.

Suomijos santykiai su rytine kaimyne pašlijo Kremliui pernai vasarį pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.

Suomijai atsisakius dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir balandį įstojus į JAV vadovaujamą NATO, Rusija įspėjo dėl atsakomųjų priemonių.