Per pastaruosius kelerius metus Klaipėdos rajono biudžetas augo itin sparčiai, šiemet jis siekia daugiau nei 123 mln. eurų. Didesnės lėšos lemia ir išaugusį projektų, ir darbų kiekį bei leidžia spręsti daugiau problemų, gerinti gyventojų gyvenimo kokybę užtikrinant paslaugų plėtrą. Tai ir nemenkas iššūkis savivaldybės darbuotojams. Turi būti užtikrinta ir darbų sparta, ir kokybė.

Tam, kad to būtų pasiekta, jau prieš porą metų savivaldybėje pradėti diegti ir vadybos metodai, kurie taikomi versle. Vienas jų – projektinis valdymas. Šiuo metu tokiu būdu yra įgyvendinama net 11 stambių projektų – nuo naujų darželių ir mokyklų iki Gargždų miesto centrinės dalies pertvarkymo ar baseino ir modernios sporto salės statybų.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Tačiau daugybė įvairiausių projektų įgyvendinami ir kitais būdais. Administracija vykdo europinius, paveldosauginius projektus, prisideda prie bendruomenių ar valstybės įstaigų įgyvendinamų projektų. Darbai irgi įvairiausi – nuo pastatų ar objektų renovacijos, remonto iki naujų statybos ar, pavyzdžiui, vadinamųjų minkštųjų projektų, kai kuriamos naujos kokybiškos paslaugos, planai ar koncepcijos. Prie viso to dirba daugybė skirtingų sričių specialistų, kurie kasdien, pasitelkdami savo kompetencijas, rūpinasi ir stengiasi, kad visi projektai vyktų sklandžiai.

Savivaldybėje stengiamės užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi išgirstas ir vertinamas. Jau visai netrukus pasirašysime ir naują kolektyvinę sutartį su darbuotojų profesine sąjunga. Džiaugiuosi, kad man būnant administracijos direktoriumi nekilo jokių problemų ją derinant. Gerbiu darbuotojų norą burtis ir kartu spręsti jiems kylančias problemas. Mano durys jiems visuomet atviros.

Tačiau, nepaisant visko, administracijos specialistams kasdien tenka susidurti ir su įtemptomis situacijomis. Kad ir vis dar vyraujantis klaidingas visuomenės požiūris, jog dirbantys savivaldybėje nieko neveikia, ar besikeičianti politinė situacija, skirtingų interesų derinimas, siekiant vieno tikslo – naudos visuomenei.

Manau, kad tiek man, tiek Klaipėdos rajono gyventojams svarbiausia, kad visi suplanuoti darbai vyktų sklandžiai. Šių metų pradžioje taryba patvirtino savivaldybės biudžetą metams bei Strateginį veiklos planą ateinantiems trejiems metams. Tad gairės jau nubrėžtos, darbų suplanuota tikrai daug ir administracijai reikės sutelkti jėgas bei suremti pečius, kad viskas vyktų sklandžiai ir gyventojai pajustų realius pokyčius. Būtent nuo jų ir priklauso rajone vykdomų projektų sėkmė.

Mano, kaip administracijos vadovo, pagrindinis siekis, kad komanda dirbtų sutelktai, kad jie būtų ramūs, kad jiems nebūtų trukdoma, o kaip tik jais pasitikima ir leidžiama kūrybiškai spręsti kylančias problemas, ieškoti išeičių. Ne kartą sakiau, kad savivaldybėje dirba tikrieji šio krašto patriotai, tad šiandien esu tikras, kad jų dėka suplanuoti darbai nesustos, projektai bus vykdomi ir toliau, o Klaipėdos rajono gyventojai galės džiaugtis besikeičiančiu ir gražėjančiu rajonu

Vienas iš objektų, kurį rajono gyventojai linksniavo ne kartą, – Gobergiškės darželis. Atrodė, kad tai amžiaus statybos. Reikėjo renovuoti nedidelį darželį, kuriame veiks dvi grupės, tačiau vis kildavo problemų. Bendruomenė, įdėjusi daug darbo, kad šis darželis būtų sutvarkytas, su nerimu stebėjo, kaip projektas stringa. Bet rankų jie nenuleido. Vis bendravo su savivaldybe, nenustojo domėtis, klausti ir prašyti atsakymų. Tai nenuėjo veltui. Pakeitus rangovą, nors manau, kad darbus buvo galima baigti ir su tuo pačiu, renovacija buvo baigta ir šių metų pradžioje 35 darželinukai sugužėjo į šviesias, erdvias ir modernias patalpas. Nauju darželiu džiaugiasi ir tėvai, kurių vaikai ugdomi arčiau namų, ir darbuotojai, kurių darbo sąlygos akivaizdžiai pagerėjo.

Metų pradžioje atidarytas naujas darželis Gobergiškėje.

Kitas objektas, kurio įgyvendinimo pabaigos gyventojai, ko gero, jau nesitikėjo sulaukti – Endriejavo kultūros namų ir bibliotekos pastatas. Ir čia projektas strigo, buvo klaidų tiek iš savivaldybės, tiek iš rangovo pusės – nepavyko priimti sprendimų, kurie būtų išjudinę darbus. Tuo metu bendruomenė ne tik kantriai laukė, bet ir aktyviai veikė – jie darė viską, kad tik projektas nepaskęstų stalčiuose, o taip laukti kultūros namai netaptų pastatu vaiduokliu. Šiandien, stebint vykstančius darbus, galiu drąsiai pasakyti, kad kultūros namai ir biblioteka Endriejave tikrai bus. Tai mato ir patys gyventojai – pastatas sparčiai kyla ir šiemet jau turėtume švęsti įkurtuves.

Žinoma, o kaip čia be Gargždų autobusų stoties. Kai šalia sparčiai kyla verslo statomos parduotuvės, tikrai nėra labai smagu žiūrėti į dar iki šiol nebaigtą stotį. Ne kartą pradedant naujus darbus teko girdėti – „bus taip, kaip su stotim“. Norėčiau išsklaidyti šį skepticizmą.

Taip, projektas strigo. Tačiau savivaldybė nėra verslo įmonė – mes negalime patys pasirinkti tokių rangovų, kokių norime, mes privalome vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, kur kitokios sąlygos ir terminai. Tad ir konkursus dažnai laimi ne geriausi, o pigiausi. Tačiau mes privalome dirbti su tuo, ką turime. Mes turime kalbėti ir kalbėtis su rangovais. Galima juokauti, kad svarbiausia – netrukdyti jiems dirbti, tačiau dažnai turime ir padėti. Kaip ne kartą sakiau – ieškoti galimybių ir išeičių.

Šiandien Gargždų autobusų stotyje darbuojasi naujas rangovas ir nuotaika gana optimistiška. Planuojame, kad vasarą jau galėsime visus pakviesti į naujos ir modernios stoties atidarymą ir Gargždai turės savo veidą, pasitinkantį kiekvieną, atvykstantį į rajono centrą.

Ko gero, paskutinis simbolis tarp „strigusių projektų“, apie kurį rajonas kalba jau ne vienus metus, – Gargždų daugiafunkcis sporto centras. Projektas, galiu sakyti, buvo beveik numarintas. Diskusijos dėl vietos, dėl dydžio, dėl jo reikalingumo, dėl finansavimo – visa tai taip užtempė procesus, kad tikrai daug kam kilo minčių, jog jo niekada nepastatysime.

Ką reikėjo daryti ir kuo džiaugiuosi, jog padarėme, – įsiklausėme ir išgirdome žmones. Priėmus sprendimą, kad daugiafunkcis centras stovės Dariaus ir Girėno gatvėje, per rekordiškai trumpą laiką buvo paskelbtas tarptautinis pirkimas ir šiandien turime stiprų ir pajėgų rangovą, kuris per pustrečių metų pastatys modernią sporto salę su baseinu. Kad darbai vyksta – mato kiek-vienas. Šiuo metu ruošiama statybų aikštelė, o vasario pabaigoje jau planuojamas ir simbolinis kapsulės įkasimas. Kai yra aiškus sutarimas tarp politikų, specialistų, rangovų, kai visi vienodai supranta projekto svarbą – darbai vyksta sklandžiau ir greičiau. Tikiuosi, kad statant šį sporto ir pramogų kompleksą visada rasime bendrą kalbą su rangovu ir išeitis iš įvairiausių situacijų, kokių tik gali pasitaikyti vykdant tokios apimties darbus. 

Tai yra labai nedidelė dalis projektų, kuriuos vykdome ar įvykdėme. Rajonas yra didelis. Vienur projektai vykdomi sėkmingiau, kitur iššūkių kyla daugiau, tačiau iš esmės judame į priekį, laikomės principo, kad sutarties nutraukimas – kraštutinis atvejis. Pirmiausia turime išnaudoti visas galimybes darbus tęsti.

Siekiu, kad to principo laikytųsi ir savivaldybės administracijos specialistai. Turime išnaudoti visas įstatymo leidžiamas galimybes, kad darbai vyktų toliau ir nenutrūktų. Tam turi susitelkti mūsų teisininkai, biudžeto, viešųjų pirkimų specialistai – visuomet reikia ieškoti ne kabliuko, o kompromiso, turime gebėti tartis ir ieškoti galimybių bei išeičių. Juk visų, tiek mūsų, tiek rangovo, tikslas bendras – užbaigtas projektas.

Kylančias problemas, be abejo, reikia spręsti, kartais tenka ir griežčiau kalbėtis, tačiau patirtis rodo, kad kai nori, viskas yra išsprendžiama. Nutrauktos sutartys, naujų rangovų paieška kainuoja ne tik laiką, bet ir pinigus, nes medžiagos brangsta, kyla projekto vertė. Tad privalome daryti viską, kad darbai būtų įgyvendinami kuo greičiau, nepaisant trukdžių, kurie dažniausiai nepriklauso nuo mūsų. Tik taip galime užtikrinti sėkmingą projektų įgyvendinimą laiku, nesukeldami didelių nepatogumų gyventojams. 

Tam, kad projektai būtų įgyvendinami, žinoma, vien gerų norų ir sutarimo nepakanka. Reikalingas ir finansavimas. Kiekviena seniūnija, gyvenvietė nori gyventi patogiau – visur reikia laisvalaikio, sporto infrastruktūros, kelių, apšvietimo, paslaugų. Tad pastarosiomis dienomis savivaldybėje dėliojamas naujas biudžetas, kuriame turi būti suplanuotas finansavimas ne tik svarbiausiems darbams, bet ir tam, kad sklandžiai veiktų biudžetinės įstaigos, o gyventojai gautų visas reikiamas paslaugas. Šis darbas yra mažiau matomas, tačiau sunkus, reikalaujantis didelio susitelkimo, sutarimo tarpusavyje.

Prie rajono biudžeto, kuris šiemet viršys 123 mln. eurų, formavimo galite prisidėti ir jūs.  Iki sausio 23 d. lauksime gyventojų pastebėjimų ir pasiūlymų. Visus juos vertinsime ir svarstysime – juk būtent jūs žinote, ko labiausiai reikia mūsų rajonui. Tikroji savivalda – jūsų rankose.

Suremontavus avarinės būklės tiltą jis išliks unikalus ir pasitarnaus trumpinant kelią tarp aplinkinių gyvenviečių.

Savivaldybė jau ieško rangovo maždaug milijono eurų vertės darbams, BNS teigia savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas. 

„Iš viso Jokšų tilto rekonstrukcija gali atsieiti apie milijoną eurų, o Kultūros ministerijos prisidėjimas – 118 tūkst. eurų. Tikiuosi, kad viešieji pirkimai vyks sklandžiai ir rasime pajėgų rangovą, galintį sutvarkyti šį visam rajonui reikšmingą objektą“, – komentare BNS sakė S. Karbauskas.

Atskirą tilto tvarkybos konkursą paskelbė ir Kultūros infrastruktūros centras.

„Tikimasi rasti rangovą, pasirašyti su juo sutartį, kad kai atšils orai ir bus tinkamas laikas būtų galima atlikti tuos darbus“, – BNS sakė centro vadovas Šarūnas Šoblinskas.

Rekonstruojant į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktą tiltą reikės atkurti unikalią jo išvaizdą bei konstrukciją, kurios važiuojamojoje dalyje yra medinis paklotas, pakeliamas taip, kad tilptų praplaukiančių laivų stiebai.

46 metrų ilgio ir 5,6 metro pločio tiltu galės važiuoti ir lengvieji automobiliai, jis gerokai sutrumpins susisiekimą tarp Venckų ir Svencelės – šiuo metu į jas galima nuvažiuoti tik padarius nemažą lanką per Priekulę ir Dreverną.

1902–1904 metais buvo pastatyta 10 tiltų per Vilhelmo kanalą, tačiau jie Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti, išliko tik Jokšų tiltas.

Kuršių marias Klaipėdoje ir Miniją ties Lankupiais Klaipėdos rajone jungiantis 27 kilometrų ilgio Vilhelmo kanalas oficialiai atidarytas 1837 metais, jis pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei ir buvo skirtas apsaugoti laivus bei plukdomus sielius nuo audrų, kildavusių mariose.  

Ateityje planuojama kanalą pritaikyti turizmui.

Su UAB „Infes“ pasirašyta Gargždų daugiafunkcio sporto centro statybos sutartis – išties pelnytai vadinama istoriniu įvykiu visam rajonui. Ko gero, dešimt metų diskutavome, kur ir kaip jį statyti, ginčijomės dėl vietos, tačiau dabar neverta dairytis atgal. Visada visi sutarėme, kad rajono centrui – Gargždams – reikalinga universali ir moderni, LKL reikalavimus atitinkanti sporto salė bei baseinas.

Dabar šis visam rajonui svarbus projektas virsta realybe. Per pustrečių metų Dariaus ir Girėno gatvėje iškils šiuolaikiškas sporto ir pramogų kompleksas. Bus pastatyti du pastatai, sutvarkytas sklypas, įrengiant visas reikalingas komunikacijas, automobilių stovėjimo aikštelę, takus, viešąsias erdves.

Viename pastate bus įrengtas baseinas su SPA zona. Baseinas turės keturis 25 m ilgio takelius, tribūnas, rūbines, administracines patalpas, SPA zoną su pirtimis, sūkurine vonia. Baseinas bus su pakeliamu dugnu, kad čia galėtų vykti ne tik plaukimo, bet ir šuolių į vandenį nuo tramplyno treniruotės bei varžybos. Baseino dugno gylis sieks iki 4 m.

Kitame pastate bus įrengta universali sporto salė. Rajone labai trūksta sporto bazių, kur galėtų treniruotis įvairių sporto šakų komandos. Kadangi sporto salė atitiks LKL reikalavimus, pagaliau mūsų krepšinio komanda Gargždų „Gargždai“, šiemet iškopusi į LKL, turės savo namus, kur galės treniruotis bei žaisti namų varžybas. Čia taip pat treniruosis ir varžysis mūsų tinklininkai, salės futbolo komanda bei kiti sportininkai. O ir gyventojai galės stebėti aukščiausio lygio varžybas neišvykdami iš savo rajono. Tikriausiai visi sutiksime, kad palaikymas namuose yra svarbus kiekvienam sportininkui, kad savos sienos – visuomet padeda.

Sigitas Karbauskas. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr. 

Žinoma, pradedant tokius projektus neišvengiama ir skeptiško požiūrio. Ko gero, Gargždų autobusų stotis, kuri vis dar nepastatyta, jau tapo šiokiu tokiu simboliu gyventojams, rodanti, kad ir vos 140 kv. m pastato statybos gali trukti gerokai per ilgai bei paskęsti projektų, pirkimų, biurokratijos pinklėse.

Tačiau noriu visus nuraminti. Esu įsitikinęs, kad Gargždų daugiafunkcio sporto centro stoties likimas neištiks. Konkursą laimėjo rangovas, kuris tikrai gali atlikti darbus laiku ir kokybiškai. Vien tai, kad sutarties užtikrinimo garantą jie pateikė vos per dvi dienas, rodo, kad jie yra stabili ir patikima įmonė. O Savivaldybė taip pat yra finansiškai pajėgi šį projektą įgyvendinti. Tad tikrai tikiu, kad abiem pusėms bendradarbiaujant darbai vyks sklandžiai ir nesustos.

Su stotimi irgi viskas bus gerai. Darbai juda pirmyn, tikimės, kad iki technologinės pertraukos rangovas baigs pagrindinius darbus išorėje ir pereis į pastato vidų, kur darbuosis toliau. Juda ir kiti anksčiau sustoję darbai: kyla Endriejavo kultūros centras, Gobergiškės darželis – finišo tiesėje, plečiamas Slengių daugiafunkcis centras, kur įsikurs dar dvi darželio grupės. Pasirašyta sutartis dėl Sendvario daugiafunkcio centro, kuriame įsikurs mokykla, darželis, biblioteka, kultūros erdvė. Priekulėje bus statomas priestatas prie mokyklos, kuriame bus įrengta aktų salė, papildomos keturios klasės. Visai netrukus turėsime sutartį ir dėl Gargždų „Vaivorykštės“ modernizacijos.

Neabejoju, kad atsiras sakančių – baikite vienus darbus, o tada pradėkite kitus. Tačiau noriu paaiškinti, kad vieni darbai kitiems netrukdo. Kiekvienas projektas turi savo atskirą finansavimo eilutę biudžete. Kiekvienas projektas turi savo projektuotojus, rangovus. Juk pradėję tiesti šaligatvį Judrėnuose, nesustabdysime darbų visame rajone. Juk statydami daugiafunkcį Sendvaryje, nenustosime asfaltuoti kelių Dauparuose ar Priekulėje, o statydami stotį Gargžduose, nenustosime tvarkyti Dovilų karjerų, dėl Endriejavo kultūros namų statybos nereikia atšaukti Gargždų kultūros centro modernizacijos. Turime spėti su gyventojų poreikiais, gerinti infrastruktūrą, paslaugų kokybę, tad ir projektų bei darbų yra daug.

Esame augantis rajonas. Auga gyventojų, įmonių skaičius, auga biudžetas, tad turime turėti ambicijų ir plačių užmojų, turime planuoti ir pradėti projektus, kurie reikalingi gyventojams, nes turime realių galimybių juos įgyvendinti. Mūsų pareiga užtikrinti, kad projektai vyktų sklandžiai. Bendradarbiavimas su rangovais, sugebėjimas visiems laiku pastebėti signalus, kad kažkur kliūvame, ir tai spręsti kartu, – tai ir yra raktas į sėkmę.

Gatvių apšvietimą reguliuoja seniūnijos

„Kylančios elektros kainos išties verčia susimąstyti. Taupyti turime, tačiau protingai, nerizikuodami žmonių saugumu ir sveikata. Pavyzdžiui, viena iš rekomendacijų, pateiktų seniūnijoms, – išjungti gatvių apšvietimą nuo 23 iki 7 val., išskyrus Gargždų miestą. Tai yra rekomendacija, todėl norisi ūkiško seniūnų požiūrio. Jie turi įvertinti, kur toks apšvietimo laikas yra tinkamas, o kur ji reikėtų įjungti anksčiau ar išjungti vėliau. Galbūt vienoje gatvėje yra autobusų stotelė, kur vaikai laukia autobuso jau prieš 7 val., todėl ten apšvietimą reikia įjungti anksčiau. Reguliuodami apšvietimą turime atsižvelgti į eismo intensyvumą, pėsčiųjų srautus. Tad, jei gyventojai turi pastabų ir mato, kad esamas apšvietimo laikas netinkamas, – kviečiu drąsiai kreiptis į seniūnus ir kartu spręsti kylančius klausimus“, – teigė S.Karbauskas.

Seniūnijoms taip pat rekomenduojama išjungti fontanus, fasadų, su eismo ir gyventojų saugumu nesusijusių objektų apšvietimą.

„Šiek tiek nerimo kelia ir artėjantis šildymo sezonas. Tačiau vėlgi, nesinori taupyti aukojant žmonių sveikatą, tad tikrai specialiai šildymo sezono neatidėliosime. Jį, kaip įprasta, pradėsime, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Šiandien kaip savivaldybės administracijos vadovui truputį rūpesčių kelia tie objektai rajone, kurie šildomi gamtinėmis dujomis, nes šio kuro kaina pakilusi kelis kartus. Tačiau tokių objektų turime tik du – Gargždų miesto stadioną bei vadinamąją policijos salę. Vis dėlto, manau, kad susitvarkysime. Daugiau klausimų kyla dėl Vėžaičių gyventojų, kur situacija dėl šildymo yra kitokia nei visame rajone, nes jiems tenkantis mokestis už šildymą – gerokai didesnis. Jau kalbėjome su „Klaipėdos rajono energijos“ vadovu ir jei matysime, kad gyventojams reikalingos papildomos kompensacijos, spręsime“, – sakė S.Karbauskas.

Tai išties svarbus projektas gyventojams, paliesiantis visas seniūnijas. Gyvensime šviesiau ir saugiau.

Taupyti padės ir nauji šviestuvai

Žengtas ir dar vienas žingsnis link energijos taupymo − Klaipėdos rajone jau prasidėjo apšvietimo sistemos modernizavimo darbai. Senos lempos į naujus LED šviestuvus bus keičiamos visose seniūnijose, − iš viso net 250 kilometrų gatvių bus pakeista apie 3 tūkst. šviestuvų, dar tūkstantis pakabinta naujų. Kur reikia, bus pakeistos ir senos atramos, atnaujinti tinklai, pastatytos naujos valdymo spintos.

„Šiandien galiu sakyti, kad prieš keletą metų priimtas sprendimas modernizuoti rajono apšvietimo tinklą buvo toliaregiškas. Planavome, kad po modernizacijos kasmet sutaupysime apie 200 tūkst. eurų. Dabar ši suma turėtų būti dar didesnė. Tad įgyvendinę šį projektą ne tik pagerinsime apšvietimo kokybę, bet ir taupysime elektros energiją“, – tikino S.Karbauskas.

Sigitas Karbauskas. 

Apšvietimo tinklo modernizavimo darbus visame rajone atlieka konkursą laimėjusi UAB „Indikacija“. Darbų vertė – 1,8 mln. eurų, pusė sumos gauta iš valstybės biudžeto.

Kitas žingsnis – apšvietimo plėtra

Apšvietimo modernizavimas – pirmas žingsnis prie modernaus ir taupaus apšvietimo. Tačiau būtina ne tik atnaujinti seną apšvietimą, bet ir plėsti jo tinklą visame rajone, kur dar daug gatvių apskritai nėra apšviestos.

Šiuo metu paskelbtas konkursas privataus partnerio atrankai, kuris visose seniūnijose turės įrengti ne mažiau nei 2 tūkstančius naujų šviestuvų 83-jose Klaipėdos rajono gatvėse. Šviestuvai bus modernūs, taupantys elektros energiją.

„Privatus investuotojas turės padaryti daugiau nei 4 mln. eurų pradinių investicijų. Per 2 metus po sutarties pasirašymo laimėtojas turės suprojektuoti ir pastatyti naujus apšvietimo tinklus, po to savivaldybė 13 metų mokės už naujai įrengtos apšvietimo sistemos valdymą ir priežiūrą. Projekto įgyvendinimas viešos ir privačios partnerystės būdu naudingas tuo, kad savivaldybei nereikia iškart sumokėti didelės sumos, kurią galime paskirstyti kitoms sritims, o privačiam partneriui išsimokame dalimis per keliolika metų. Anksčiau per metus galėdavome apšviesti po porą gatvių, o projekto įgyvendinimas pagal šį modelį leidžia gana greitai padaryti didelį pokytį. Tai išties svarbus projektas gyventojams, paliesiantis visas seniūnijas. Gyvensime šviesiau ir saugiau“, – pabrėžė S.Karbauskas.

Pavadino Šreku

Reakcijų susilaukė asmeninėje R.Petrauskienės feisbuko paskyroje paviešinta žinutė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė taryboje S.Karbauską vadina Sigiu, mini pravardę Šrekas.

R.Petrauskienė dalijosi S.Karbausko nuotraukomis, šalia pridėjusi internete rastus piešinius su apkūnių vyrų atvaizdais.

Politikė aiškino, kad įžeisti S.Karbausko nenorėjo, o siekė atkreipti dėmesį į administracijos direktoriaus elgesį.

"Kiek pažįstu direktorių, jis ir neturėjo stipriai sureaguoti. Jis viską puikiai suprato, tai nebuvo dėmesio atkreipimas į jo išvaizdą, dėmesys nukreiptas į jo politinius veiksmus", – paaiškino R.Petrauskienė.

Papiktino: Klaipėdos rajono tarybos narės užuomina apie savivaldybės administracijos direktorių S.Karbauską sukėlė diskusijų audrą. "Facebook" nuotr.

Pranešimą ištrynė

Tačiau Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas labai griežtai sureagavo į tokį politikės šmaikštavimą ir patikino, kad skatinimas patyčioms neturėtų sklisti iš politikų.

"Kada chamizmas tapo norma? Kada mūsų tarpusavio bendravime nebeliko pagarbos ir pakantumo vienas kitam? Ypač nepagarba kitokiai nuomonei ar pozicijai išryškėjo pastaruoju metu. Tarybos posėdžiuose daugiau laiko skiriama įžeidinėjimams, o kartais net ir atvirai neapykantai, o ne normaliam darbui. Ir tai daro ne kas kitas, o kai kurie tarybos nariai, kurie sau leidžia atvirai įžeidinėti vieni kitus, svaidosi nepagrįstais kaltinimais ar šmeižia net nesusimąstydami apie pasekmes ir kaip jų elgesys griauna ne tik jų pačių įvaizdį, parodo vidinės kultūros stoką ir pakerta pasitikėjimą taryba, politika ar demokratija apskritai", – kalbėjo B.Markauskas.

Rajono meras pripažino, kad pats nebereaguoja, kai įžeidinėjamas jis pats.

Aš sakiau, kad reikia rinkti merą pagal svorį.

"Ir tai ne tik įvairūs epitetai. Kuriamos ir nebūtos istorijos bei vadinamieji memai, kurie akivaizdžiai prasilenkia su padorumu ar etika. Vis dėlto kaip meras privalau reaguoti į tarybos narės paskelbtą informaciją. Įrašą ji jau ištrynė, matyt, sulaukusi pamokymų, kad tai visiškai prasilenkia su etika. Tačiau prieš ištrinant jį jau matė daugybė žmonių, todėl moralinė žala – padaryta. Man gėda, kad gyventojų išrinkti atstovai – tarybos nariai, kurie turėtų dirbti dėl gyventojų ir gyventojams, kurie gali ir turi kartais nesutarti, šiandien skęsta įžeidinėjimų ir patyčių liūne, kurį patys ir kuria", – pabrėžė B.Markauskas.

Dėmesys politiniam fonui

B.Markausko manymu, įraše R.Petrauskienė ne tik atvirai tyčiojosi iš administracijos direktoriaus išvaizdos, bet ir kvietė tai daryti kitus.

"Noriu pabrėžti – kviečia ne kritikuoti darbus, įgyvendinamą politiką, bet konkrečiai tyčiotis iš to, kaip žmogus atrodo. Ar tarybos narei yra riba, ties kuria ji sustotų, susivokusi, kad negali žeminti kitų žmonių?" – svarstė Klaipėdos rajono meras.

"Tai tik mero nuomonė. Tai jo asmeninis vertinimas. Aš turėjau kitą tikslą. Tai tik viena detalė iš konteksto. Sekant rajono politinį gyvenimą, tai buvo reakcija į nuolatinį administracijos direktoriaus kitų žmonių žeminimą, įžeidinėjimus ir nesiskaitymą. Aš norėjau atkreipti dėmesį į politinį foną rajone", – į kritiką atsakė R.Petrauskienė.

Politikė aiškino, kad ji neturi tikslo perauklėti S.Karbausko.

"Diskusija apie tai, ką ateityje mes norime turėti valdžioje. Ar norime ir toliau matyti nepraustaburnius ar kitokius žmones?" – tikino R.Petrauskienė.

Į merus – pagal svorį

Pats S.Karbauskas tikino, kad turi storą politiko odą, todėl jo tokie pasisakymai neįžeidė.

"Man nuoširdžiai gaila Rasos. Nes labiausiai šioje istorijoje nukentėjo pati R.Petrauskienė. Man suprantama, ji neteko administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų, algos. Reikėtų suprasti, kad einant į politiką būna laimėjimų, bet pasitaiko ir pralaimėjimų. Siūlau mažiau mokyti kitus", – kalbėjo S.Karbauskas.

Direktorius juokavo, kad išties geras buvo jo siūlytas šūkis prieš rinkimus.

"Aš sakiau, kad reikia rinkti merą pagal svorį. Tai gali būti tiek fizinis, tiek politinės įtakos svoris", – juokavo S.Karbauskas.

Gatvių pavadinimo suteikimo klausimai tarybos posėdžiuose yra įprasti ir dažniausiai nesukeliantys papildomų diskusijų. Naujoms gatvėms suteikiami pavadinimai, kuriuos siūlo patys gyventojai, bendruomenės, speciali komisija. Šios komisijos siūlymai nugula ir tarybos sprendimų projektuose. Tuomet taryba apsisprendžia, ar pritaria tam tikro pavadinimo suteikimui vienai ar kitai gatvei. O gatvių pavadinimų būna įvairių – nuo gėlių ir medžių iki įžymių žmonių, kilusių iš tam tikros vietovės, pavardžių ar svarbių mūsų valstybei įvykių.

Procedūra paprasta, tačiau prieš kurį laiką Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimų suteikimo komisija svarstė vienos politinės partijos pasiūlymą keisti  jau esančių P.Cvirkos ir J.Janonio gatvių pavadinimus. Atkreipiu dėmesį – ne suteikti pavadinimus naujoms gatvėms, bet keisti jau esamų. Todėl, manau, kad prieš teikdami sprendimo projektą tarybai, privalome atsiklausti gyventojų.

Sigitas Karbauskas. 

Žinoma, jei pasiūlymą dėl gatvių pavadinimo keitimo būtų pateikę patys gyventojai, – puiku, jokių problemų! Aš tik už tai, kad gyventojai patys imtųsi iniciatyvos, įsitrauktų į sprendimų priėmimą, teiktų siūlymus. Tačiau pasiūlymą pateikė ne kurios nors gatvės gyventojų dauguma, o politinė partija. Tad, atrodo, natūralu, kad derėtų atsiklausti pačios gatvės gyventojų, ką jie mano. Ar nori, kad jų gatvės pavadinimas būtų keičiamas? O jei nori, gal net turi pasiūlymų, kaip ji galėtų vadintis?

P. Cvirkos gatvėje gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau nei 1 000 gyventojų. Daugiau nei 800 iš jų yra 18 m. ir vyresni, todėl turi teisę balsuoti vietos gyventojų apklausoje. J. Janonio gatvėje gyvena daugiau nei 900 asmenų, o virš 700 – turi teisę balsuoti apklausoje. O ji tikrai bus. Nematau kito kelio. Juk tam ir yra demokratija, tam ir yra savivalda, kad išgirstume visuomenės poziciją, įsiklausytume į ją. Nebe tie laikai, kai iš viršaus „nuleidinėjami“ sprendimai, neklausiant gyventojų nuomonės.

Jau vyksta pasiruošimas gyventojų apklausai, kurią vykdysime vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymu. Ją skelbsime artimiausiu metu. Noriu pakviesti visus P. Cvirkos ir J. Janonio gatvių gyventojus aktyviai dalyvauti, išsakyti savo poziciją – apsispręsti. O mes jūsų sprendimą mielai įvykdysime. Viskas jūsų pačių rankose.

Naujai susiformavusi dauguma ne tik jau parengė ambicingą darbų programą, bet ir priėmė sprendimus dėl daugiafunkcio statybos Dariaus ir Girėno gatvėje, susitarė kuo greičiau skelbti naujo rangovo paieškas autobusų stočiai, plėsti darželių ir mokyklų tinklą, skirti didesnį dėmesį kultūrai, sveikatai, socialinei sričiai. Pasak naujos koalicijos atstovų, užduotis nebus lengva, liko mažiau nei metai, bet bus daroma viskas, kad dalis projektų būtų įgyvendinti, o kiti – bent pradėti.

Naujos koalicijos dėlionės neužtruko nė savaitės, dėl naujų darbų programos susitarta dar greičiau. Pasak koalicijos partnerių, taip yra todėl, kad nėra jokio blaškymosi – tikslai ir prioritetai sutapo, todėl ir būsimų darbų planas patvirtintas vienbalsiai.

„Šios koalicijos esminis tikslas – susitarti dėl strateginių darbų. Tai padaryta itin greitai. Visi partneriai supranta, jog laiko iki šios kadencijos pabaigos nebėra daug, todėl reikia paskubėti norint įgyvendinti svarbiausius projektus. Puikiai matėme, kas vyko pastaruosius metus. Tai netenkino nei manęs, ką nuolat primindavau buvusiai koalicijai, nei gyventojų, kurie nematė jokio proveržio. Todėl, nors dabartinė mūsų programa yra ganėtinai ambicinga, neabejoju, kad sugebėsime išsikeltus tikslus įgyvendinti“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

„Planai ambicingi, bet be ambicijų nieko nepasieksi“, – sako meras Bronius Markauskas.

Prioritetinės sritys – kultūra, sveikata, socialinės paslaugos

Pasak vicemerės Ligitos Liutikienės, svarbus ne tik strateginių projektų tęstinumas, bet ir didesnis dėmesys kultūrai, sveikatai, socialinei sričiai. Būtina renovuoti Veiviržėnų ambulatorijos pastatą, Tilvikų, Daukšaičių, Pėžaičių medicinos punktų pastatus. Taip pat pradėti teikti paslaugas gyventojams namuose. Vienas prioritetų – naujų gydytojų pritraukimas į rajoną, todėl ruošiama medikų, visuomenės sveikatos specialistų skatinimo programa. Ne mažiau svarbi ir socialinė sritis. Reikia plėsti vaikų dienos centrus, steigti grupinio gyvenimo namus, skatinti nevyriausybines organizacijas teikti akredituotas vaikų dienos socialines paslaugas.

„Sieksime į rajoną pritraukti naujų gydytojų“, – sako vicemerė Ligita Liutikienė.

„Be abejonės, nepamiršome ir kultūros srities. Manau, kad per birželį pasirašysime sutartį su rangovu, kuris rekonstruos Gargždų kultūros centrą. Endriejavo kultūros namus jau statome ir kitais metais jie turėtų atverti duris. Rengsime projektą ir Veiviržėnų kultūros centro pastatui modernizuoti, atkursime istorinį Jokšų tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Ieškosime ir naujų patalpų gausią eksponatų kolekciją turinčiam Gargždų krašto muziejui“, – tikina Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

Daugės darželių ir mokyklų

Vicemerė Violeta Riaukienė džiaugiasi, kad koalicija sutarė ir dėl darželių bei mokyklų tinklo plėtros. Galbūt jau šiemet bus galima pasirašyti sutartį su rangovu, kuris statys Sendvario daugiafunkcį centrą su mokykla ir darželiu. Bus rengiami naujų darželių Mazūriškiuose, Dercekliuose, Priekulėje ir Gargžduose projektai, kad kuo greičiau būtų galima sumažinti eiles į ugdymo įstaigas. Klasių trūkumas Ketvergiuose ir Priekulėje bus sprendžiamas statant prie mokyklų priestatus, o Plikių pagrindinėje mokykloje – modulinį pastatą. Planuojama atnaujinti ir dvi rajono gimnazijas, jų aikštynus. Sutarta rengti projektus Gargždų „Vaivorykštės“ ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijų pastatams rekonstruoti.

„Rajone turi daugėti ugdymo įstaigų“, – teigia vicemerė Violeta Riaukienė.

„Mūsų rajonas auga. Kasmet čia įsikuria po du–tris tūkstančius naujų gyventojų. Dažniausiai tai jaunos šeimos, turinčios vaikų, bet susiduriančios su vietų trūkumu darželiuose ir mokyklose. Todėl koalicijos strategija plėsti darželių ir mokyklų tinklą rajone yra tikrai geras žingsnis. Suprantame, kad taip sparčiai augant gyventojų skaičiui rajone, turi daugėti ir ugdymo įstaigų“, – neabejoja Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

Prioritetiniai darbai – Gargždų stotis ir daugiafunkcis sporto centras

Prie koalicijos prisijungęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Dumašius teigia, kad tarp svarbių valdančiosios daugumos numatytų darbų ir daugiabučių namų renovacijos skatinimas. Nors projektai ir juda, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nors nauda gyventojams, mažinant šildymo sąskaitas, yra neabejotina. Kitas svarbus klausimas – rajono kelių tinklo modernizavimas. Kasmet tam skiriama vis daugiau lėšų, o jos leidžia rekonstruoti gatves visame rajone.

„Gargždų autobusų stotis privalo būti pastatyta“, – sako Tarybos narys Jonas Dumašius. 

„Turime pasirūpinti ir žlugusiu projektu – naujos Gargždų autobusų stoties statybomis. Aš jau praėjusiais metais mačiau, kad šis projektas turi bėdų, tačiau likau neišgirstas. Dabar situacija tokia, kad rangovas, statęs stotį, bankrutavo, todėl turime viską padaryti, kad kuo greičiau būtų paskelbtas naujas konkursas ir stotis būtų užbaigta. Dar vieno pastato vaiduoklio miestui nereikia ir viską darysime, kad projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau“, – teigia Tarybos narys Jonas Dumašius.

Metai laiko prarasti ir dėl ankstesniųjų valdančiųjų delsimo įgyvendinti Gargždų daugiafunkcio sporto centro projektą. Todėl formuojant daugumą jis buvo didžiausias prioritetas. Visi koalicijos partneriai vieningai sutarė, kad jis bus statomas Dariaus ir Girėno gatvėje, nes toks buvo gyventojų pageidavimas.

„Sutarta: daugiafunkcis bus Dariaus ir Girėno gatvėje“, – teigia Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

„Parengiamieji darbai jau padaryti. Esu optimistas ir viliuosi, kad jau per šį mėnesį galėsime paskelbti rangos darbų konkursą. Mums svarbu, kad mieste atsirastų baseinas su sporto sale, atitinkančia LKL reikalavimus. Ypač po to, kai mūsų krepšinio komanda įsiveržė į aukščiausią Lietuvos lygą. Negalime sau leisti, kad mūsų krepšininkai treniruotųsi ir žaistų kitame mieste. Taip pat turime užtikrinti, kad ir mūsų vaikai galėtų mokytis plaukti būtent Gargžduose, o ne vyktų į už keliolikos kilometrų esančią Klaipėdą. Neabejoju, kad jau šiemet turėsime sutartį ir pagaliau galėsime pradėti darbus, kurių gyventojai tiek ilgai laukė“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Skaičiuoja perversmus

Naujoji valdančioji dauguma sudaryta iš trijų frakcijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Socialdemokratų partijų atstovų, visuomeninio rinkimų komiteto "Kuriame kartu".

Lemiamu, auksiniu balsu imant valdžią rajone tapo tarybos narys Jonas Dumašius, kuris anksčiau priklausė konservatorių frakcijai, tačiau savo frakciją paliko opozicijoje.

Tai jau antras valdžios perversmas po šios kadencijos savivaldos rinkimų.

Pirmoji valdančioji dauguma buvo sudaryta iš "valstiečių", konservatorių ir liberalų bei visuomeninio rinkimų komiteto "Bendrai geriau".

Pernai balandį draugystė valdančiojoje daugumoje žlugo, "valstiečiai" neteko valdžios pozicijų.

Naują koaliciją sutarė sudaryti konservatoriai liberalai, socialdemokratai.

"Valstietis" Bronius Markauskas toliau Klaipėdos rajono mero pareigas ėjo būdamas opozicijoje.

Sveika, sugrįžusi į šeimą.

Linkėjo nepasiklysti

Administracijos direktoriumi anuomet tapo Justas Ruškys, vicemerėmis liberalė Audronė Balnionienė, socialdemokratė Ligita Liutikienė. Administracijos direktoriaus pavaduotojais paskirti konservatorė Rasa Petrauskienė ir LSDDP atstovas Česlovas Banevičius.

Bet ir ši koalicija buvo trapi. Politinį perversmą liberalams ir konservatoriams padėję įvykdyti socialdemokratai valdžioje išliko, persvarą nulėmė ir J.Dumšiaus prisijungimas.

Vakar vykusiame tarybos posėdyje iš pareigų atleista vicemerė A.Balnionienė palinkėjo naujai valdančiajai daugumai sėkmės.

"Linkiu nepasiklysti valdžios ir pinigų labirintuose. Sėkmės", – palinkėjo A.Balnionienė.

Į vicemerės postą pasiūlyta Violeta Riaukienė.

"Gėlių vieną kartą jau gavai. Sveika, sugrįžusi į šeimą", – juokavo Klaipėdos rajono meras B.Markauskas.

Charakterio nekeis

Iš pareigų atleidus administracijos direktorių J.Ruškį, į šias pareigas buvo siūloma Sigito Karbausko kandidatūra.

Tačiau klausimų kilo tarybos nariui Nerijui Galvanauskui dėl S.Karbausko gyvenimo aprašymo. Liberalė Aušra Gudauskienė klausė, ar S.Karbauskas susitvarkys dėl etikos klausimų, ir priminė, kaip interesantus esą buvo išvijęs iš kabineto.

Politikė priminė, kad S.Karbauskas buvo svarstomas etikos sargų, nes pusę metų nebuvo pateikęs privačių interesų deklaracijos.

"Būsiu savimi. Nelabai ką keisiu. Išvaryti iš kabineto yra tekę. Jei ateis vienos partijos atstovai ir lips ant galvos, tikrai išginsiu. Save aš vertinu gan gerai. Išginsiu. Jei matysiu provokaciją. Pas mane niekas nepasikeitė. Tarp kitko, važiuoju ir važiuosiu į Šeimų sąjūdžio renginius. Valdžios ir pinigų išbandymą esu perėjęs. Reaguoju į pastabas. Dabar tik "skūra" storesnė, tik ne pats plonesnis", – juokavo S.Karbauskas.

Politikas aiškino, kad bus dar reiklesnis, nei buvo.

Paklaustas, kokius tris pirmus darbus ruošiasi atlikti, S.Karbauskas patikino, kad aiškinsis administracijos nuotaikas. Toliau domėsis daugiafunkcio centro statyba bei aiškinsis, kodėl rajone uždaromos bibliotekos.

S.Karbauskas administracijos direktoriaus pareigas pradės eiti birželio 7 d. Iki tol šias pareigas vykdys Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Daiva Dilytė.

Kol kas ir patys politikai kritikuoja šį užmojį, tačiau tai dar nereiškia, jog šių siekių bus galutinai atsisakyta.

Kyla klausimas, kuo gali baigtis priverstinis gyventojų būstų prijungimas prie centrinio šildymo?

Už

Sigitas Karbauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius:

– Aš supratau, kad gyvenamųjų būstų prijungimas prie centralizuotų tinklų vyktų tik ten, kur tai įmanoma padaryti. Jei nėra centrinio šildymo, niekas nedraus žmogui šildytis. Bet tik po dešimtmečio esą tokia tvarka būtų. Prabilta ir apie subsidijavimą. Gal net kompensuotų naujo katilo įsigijimo išlaidas? Aišku, kad dar per anksti svarstyti, kokia ta tvarka iš tiesų gims. Kol kas į pirminius politikų pamąstymus mes nereaguojame. Aš pats tikiu specialistais ir manau, jog kalbėti apie oro užterštumą reikia. Esama sistema pasitikiu, tad viliuosi, jog Aplinkos ministerija išgrynins oro užterštumo mažinimo idėją. Donaldas Trumpas sako, jog iš viso jokios grėsmės pasauliui dėl klimato kaitos nėra. Bet aš lietuviais labiau pasitikiu. Galinga valstybė štai kokią nuomonę turi. Aš manyčiau, jog priemonių reikia imtis. Tik klausimas – kokių? Specialistai turi labai gerai aptarti šio plano turinį ir paremti sprendimą tyrimais. Turėtų būti apskaičiuotos ir išlaidos, kiek visa tai kainuos. Kompensacijų sistema Lietuvoje veikia – pajamų neturintiems kompensuojamos šildymo išlaidos, gyventojams valstybė skiria paramą namų renovacijai. Ir čia gal būtų panaši schema. Aš pasitikiu, kad nesąmonės valdžia nepriims. Per sezoną savivaldybė sulaukia ne vieno skundo dėl to, jog neaišku, ką gyventojai meta į savo krosnis.

Prieš

Naglis Puteikis, Seimo narys:

– Ne nuo to galo pradeda. Lietuvoje pagrindinės gyventojų mirštamumo priežastys, be maitinimosi, netinkamų įpročių, yra kraujagyslių ligos. O jas gali sukelti kietosios dalelės ore, kuriuo visi mes kvėpuojame. Oro tarša susideda iš trijų dedamųjų, o pirmoje vietoje yra dyzelinu varomų variklių išmetamų dalelių koncentracija ore. Pirma reikia uždrausti per miestus važinėti didiesiems vilkikams. Antroje vietoje yra dulkės. O taip nutinka dėl to, kad nelaistomos miestų gatvės. Tik trečioje vietoje yra kietasis kuras ir gyventojų krosnys. Valstybė turėtų kita tvarka imtis mažinti užterštumą. Pirmiausia vertėtų pasirūpinti didžiųjų vilkikų išmetamais teršalais. Klaipėdiečiai turi dar ir uostą su atvira tarša. Pirmiausia valstybė turi sugalvoti ir turėti kompensacijos mechanizmą, tada ateiti pas žmogų ir sakyti: "Prašau, imk pinigus, statyk naują ir mesk anglis į šoną." Pasaulyje tokias modernizacijas valstybės remia. Vaikšto kompanijų atstovai ir siūlo įsigyti modernias technologijas, pabrėždami, kad dalį išlaidų kompensuoja valstybė. Tada aš suprasčiau tokią tvarką. Arba, pavyzdžiui, Vokietija, kur kas antrame name – po saulės bateriją ant stogo. Juk didžioji dali išlaidų kompensuojama valstybės. Vokiečiui net į galvą neateitų malkomis šildytis. Būtų tokia tvarka, žmonės patys veržtųsi ir dar eilėse stovėtų, kad tik naują šildymo katilą gautų.