„Transporto balso“ programėlė regėjimo negalią turintiems žmonėms tikru laiku teikia garsinę informaciją apie atvažiuojantį viešąjį transportą. Šios aplikacijos pagalba galima girdėti, koks autobusas atvyksta į stotelę, programėlė taip pat praneša ir apie netrukus – nurodydama minutes – atvyksiančius autobusus. Įgarsinamas autobuso numeris bei kryptis, galutinė maršruto stotelė.

Programėlės nustatymus vartotojas gali susikonfigūruoti sau patogiausiu būdu. Galima pasirinkti, ar pranešimus klausyti transporto diktoriaus balsu (taip, kaip girdi ir kiti keleiviai), ar telefone naudojamo sintezatoriaus pagalba.

Klausantieji pranešimų gali reguliuoti diktoriaus kalbėjimo tempą, silpnaregiai programėlės nustatymuose gali koreguoti patogiausius jiems spalvų derinius (iš 3 variantų).

Programėlėje galima nusistatyti atstumą, kuriuo aptinkamas autobusas. Nors gerokai iš anksto skelbiama informacija apie atvykimą kai kuriais atvejais gali būti reikalinga, kasdieniam vartojimui rekomenduojama nusistatyti mažiausią atstumą – tada bus mažiau trikdžių iš priešinga kryptimi važiuojančių autobusų, tikslus bus vienas paskui kitą važiuojančių autobusų eiliškumas.

Diegiant programėlę viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ teko atlikti nemažai parengiamųjų darbų. Preciziškiau buvo sutikslinta stotelių geolokacija, sumontuotos žymos 184 stotelėse ir 208 autobusuose. Įstaiga už nuoširdų bendradarbiavimą dėkinga neregių bendruomenės visuomenininkui Aleksui Konovui, kuris testavo programėlės veikimą įvairiais išmaniaisiais įrenginiais ir įvairiomis sąlygomis. Programėlė įdiegta Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis vykdant priemonę „Transporto balso programinės įrangos pritaikymas miesto viešajam transportui“. Tam iš viso išleista 46 766,50 Eur.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ l.e.d.p. Andrius Samuilovas (Redakcijos archyvo nuotr.)

Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Laimono Ubavičiaus, tokio formato filmų prieinamumas yra viena iš kino centro krypčių.

Jau antradienio vakarą LRT Plius eteryje bus pristatyta Lietuvos kino centro restauruota ir neregiams bei silpnaregiams pritaikyta 1989-ųjų metų Raimundo Banionio drama „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“. Kovo 16 d. tuo pačiu laiku žiūrovai galės pamatyti Vytauto Mikalausko filmą „Žydrasis horizontas“ (1957). Abu kino darbus pagal poreikį televizijos žiūrovai galės žiūrėti su garsiniu vaizdavimu arba be jo. Garsinis vaizdavimas – tai atskiras, specialiai neregiams ir silpnaregiams skirtas garso takelis, kurį galima įsijungti televizoriaus ar TV priedėlio nustatymuose. Po premjeros eteryje abu filmus dar mėnesį bus galima rasti ir pažiūrėti LRT mediatekoje.

Praeitais metais Lietuvos aklųjų biblioteka pristatė savo vartotojams naują paslaugą – LAB filmoteką. Prisijungus prie virtualios bibliotekos ELVIS ir į paieškos laukelį įvedus „filmas su garsiniu vaizdavimu“, nuo šiol bus galima rasti ir restauruotų lietuviškos kino klasikos darbų, kurių garsinį vaizdavimą inicijavo Lietuvos kino centras. Be to, Lietuvos aklųjų bibliotekos padaliniuose sukurtos specialios kompiuterizuotos darbo vietos, skirtos šių filmų peržiūrai. Ši paslauga skirta tik asmenims, turintiems regos sutrikimų, sakoma Lietuvos kino centro pranešime.

Pavasario gale ELVIS papildys ir daugiau lietuviškos kino klasikos. Bus galima rasti ir pamatyti filmus „Maža išpažintis“ (rež. A. Araminas, 1971), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. A. Puipa, 1983).

Garsinis vaizdavimas – tai vienas iš audiovizualinio vertimo būdų, perteikiantis vizualinę informaciją žodžiu. Tai padeda neregiams ir silpnaregiams geriau suprasti teatro spektaklius, kino filmus, televizijos laidas, dailės parodas, sportines varžybas. Pirmosios „audiodeskripcijos“, pritaikytos masiniam naudojimui, pradėtos kurti JAV 2009 metais.

Lietuviškos kino klasikos filmus su atskiru, specialiai neregiams ir silpnaregiams skirtu garso takeliu parengė Lietuvos kino centras kartu su garsinio vaizdavimo specialiste, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Laura Niedzviegiene ir įgarsinimo studija „Aktida“. Filmus garsino aktorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas.

Jis paragino iki kitų šių metų pavasarį vyksiančių rinkimų - antrojo savivaldos turo, Prezidento ir Europos Parlamento narių - parengti, pagaminti ir į visas šalies rinkimų apylinkes pristatyti visiems prieinamu formatu išspausdintų rinkimų biuletenių, skirtų žmonėms su regos problemomis balsavimo teisei užtikrinti.

Anot parlamentaro, kovo 3-iąją įvykęs pirmasis savivaldos rinkimų turas apnuogino vis dar neišspręstas balsavimo apylinkių pritaikymo žmonėms su negalia problemas. Sekmadienį į parlamentarą J. Džiugelį kreipėsi ne vienas pilietis, skųsdamasis, kad negali pasinaudoti savo Konstitucijos garantuojama teise rinkti valdžią.

„Šįkart prieš rinkimus buvo daug dėmesio skiriama žmonių su judėjimo negalia galimybei balsuoti. Deja, visiškai pamiršti silpnaregiai. Jiems nėra jokių galimybių savarankiškai atiduoti savo balsą už patinkantį kandidatą. Rinkimų įstatymas aiškiai apibrėžia balsavimo slaptumą, kurį privaloma užtikrinti“, - sako J. Džiugelis.

Jis dar kartą priminė precedentą, kai po 2016 m. Seimo rinkimų keliems neįgaliesiems dėl nepritaikytos rinkimų aplinkos teismas priteisė kompensacijas. „Jei VRK nekeis požiūrio į neįgalius rinkėjus ir negebės tinkamai priimti visų norinčiųjų balsuoti, valstybei tai kainuos kur kas brangiau, nei rinkimų biuletenių spausdinimas“, - įsitikinęs J. Džiugelis.

Žiūrovai gauna belaides ausines su pulteliais, o vertėjai iš Vilniaus universiteto Kauno fakulteto komentuoja veiksmą scenoje.

Renginyje dalyvauja ir 22 šio fakulteto bakalauro studentai, studijuojantys audiovizualinio vertimo specialybę, drauge su dėstytoja dr. Laura Niedzviegiene. Ši studentų grupė, nagrinėdama spektaklio vaizdo įrašą, ir parengė garsinį aprašymą, kurį skaityti patikėta vienai vertėjai.

Prieš spektaklį žiūrovai pakviesti susipažinti su jame vaidinančiais aktoriais ir jų kuriamais veikėjais, pabendrauti, įsiminti jų balsus. Taip pat gali prisiliesti prie spektaklio aksesuarų ir dekoracijų, sužinoti, kaip atrodo veikėjų kostiumai.

Spektaklis "Tėvas" 2016 m. buvo apdovanotas dviem Auksiniais scenos kryžiais: Darius Meškauskas jį gavo už rotmistro Augusto vaidmenį, o Karolina Kontenytė – už nepagrindinį Bertos vaidmenį. Spektaklis pelnė ir daugiausia apdovanojimų VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje – D.Meškauskas ir Aldona Bendoriūtė (spektaklyje rotmistro žmona Laura) išrinkti geriausiais aktoriais, K.Kontenytė – geriausia jauna aktore, o M.Kimelė – geriausia režisiere.

Šį projektą inicijavo ir bendradarbiaudama su teatrais vykdo LASS. Pasak LASS kultūros projektų vadovės Linos Puodžiūnienės, spektaklių rodymo su garsiniu vaizdavimu projektas pradėtas 2012 m., o poreikis ir susidomėjimas kasmet auga.

Pirmąjį spektaklį žiūrėjo 40 žmonių, 2016 m. spektaklį Panevėžyje – jau per 80 aklųjų. Šiemet į Klaipėdą atvyko 300 žiūrovų, o norinčiųjų buvo dar daugiau.

Spektaklis "Tėvas" – dešimtas šiame projekte. Organizatoriai stengiasi, kad žiūrovai susipažintų su įvairių režisierių kūryba.

Garsinio vaizdavimo vertėjus ruošianti Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja L.Niedzviegienė pasakojo, kad užsienyje garsinis vaizdavimas kultūros renginiuose jau yra įprasta praktika, o Lietuvoje šiai sričiai labai trūksta kultūros institucijų dėmesio. Spektaklių, filmų garsinio vaizdavimo poreikis yra didelis, plati ir susidomėjusi auditorija, bet sąlygos tam sudaromos itin retai. Ji džiaugėsi, jog net keli šimtai žmonių iš įvairių Lietuvos miestų išsiruošė į kelionę, kad pamatytų spektaklį uostamiestyje.

Kaip pranešė tarnyba, Valakupių reabilitacijos centras ieškojo mokytojo, kuris neregiams padėtų perprasti Brailio raštą bei ekrano skaitymo ir didinimo programas, akliesiems ir silpnaregiams padedančias naudotis informacinėmis technologijomis. Reabilitacijos centro Aklųjų ir silpnaregių profesijos mokytojo pareiginiuose nuostatuose parašyta, jog šias pareigas gali užimti tik regėjimo negalią turintis asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą arba baigęs Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą.

Lygių galimybių kontrolierių pavaduojantis Seimo kontrolierius Raimondas Šukys nusprendė siūlyti keisti Aklųjų ir silpnaregių profesijos mokytojo pareiginius nuostatus, kandidatams sudarant vienodas sąlygas konkuruoti nepaisant jų negalios ar socialinės padėties.

Kaip pranešė tarnyba, centro direktorė Tatjana Ulbinienė teigė, jog tinkamai išmanyti minėtas programas ir Brailio raštą gali būtent aklieji ir silpnaregiai, nes šių profesinių gebėjimų Lietuvoje galima įgyti tik turint regos negalią, toks mokytojas, anot jos, būtų jautresnis aklųjų atžvilgiu. Kita jos įvardyta priežastis – aklųjų ir silpnaregių įtraukties į darbo rinką didinimas.

Formuodama tokį pareigybės aprašymą, Valakupių reabilitacijos centro administracija nurodo rėmusis Lygių galimybių įstatyme numatytomis tiesioginės diskriminacijos išimtimis. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad palankesnių sąlygų taikymas pateisinamas siekiant didesnės integracijos, taip pat jei išskirta savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas.

Anot skundą tyrusios teisininkės Laimos Vengalės-Dits, šie pareiginiai nuostatai negali būti laikomi įstatymo išimtimi, kadangi jie nėra pagrįsti kitais teisės aktais – Švietimo ir mokslo ministerijos Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše, kuriame įtvirtinti ir kriterijai, reglamentuojantys silpnaregių programas bei mokymosi dalykus, reikalavimo turėti negalią nėra. Valakupių reabilitacijos centre pasiremta tik žodiniu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įvertinimu.

Teiginio, kad programas ir Brailio raštą suprasti ir akliesiems perteikti gali tik regos negalią turintis asmuo, centras taip pat negalėjo moksliškai pagrįsti.

„Neregiai, ypač jauni, šiais laikais vis mobilesni. Judėti po miestą jiems padeda ne tik įprastos baltosios lazdelės, bet ir moderniausios informacinės technologijos. Augant neregių savarankiškumui, bankomatai turi tapti įprasta jų kasdienybės dalimi. Juk disponavimas savo lėšomis – tai esminė savarankiškumo sąlyga!“ – teigia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė, neseniai kartu su keliais neregiais išbandžiusi silpnaregiams ir akliesiems pritaikytą bankomatą.

Prie tokio bankomato prisijungęs ausines silpnaregis ar neregys išgirs Reginos balsą, kurį jau pažįsta iš lietuviškos balso sintezės sukurtos „Windows“ platformai. Bankomatas balsu lydės savo klientą kiekviename žingsnyje, palaipsniui įvardindamas, ką ir kaip reikia atlikti, norint įvykdyti tam tikrą operaciją. Operacijoms atlikti ir patvirtinti ar atšaukti bankomate naudojama skaitmeninė klaviatūra ir mygtukai („Cancel“, „Clear“, „Enter“) su taktiliniais ženklais. Užrašai ant bankomato taip pat uždedami nacionaline šalies kalba ir Brailio raštu.

Minėtą sprendimą, išplečiantį bankomato galimybes, pritaikant jį prastai matantiems, sukūrė bankinių technologijų bendrovė „BS/2“, priklausanti įmonių grupei „Penki kontinentai“. „Toks „kalbantis“ bankomatas suteiks neregiams ir silpnaregiams daugiau laisvės ir savarankiškumo. Jiems nebereikės kito žmogaus pagalbos. Žmogus su regos sutrikimais galės privačiai atlikti būtiniausias operacijas: sužinoti savo sąskaitos balansą, išsiimti grynųjų pinigų, pasikeisti PIN kodą“, – sako „BS/2“ Verslo vystymo departamento vadovas Danielis Fuksonas.

D. Fuksonas pabrėžė, kad „BS/2“ jau turi naudingos patirties, įgytos diegiant silpnaregiams pritaikytą bankinę įrangą Gruzijoje, bendradarbiaujant su šios šalies bankais. Tačiau kiekvienoje šalyje taikomi skirtingi programinės įrangos sprendimai. R. Balčikonienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bankomatuose programiniai sprendimai neretai būna skirtingi, todėl silpnaregiams tenka išmokti prisitaikyti prie skirtingos pinigų išgryninimo eigos. Būtų patogiausia, kad skirtingų bankų naudojamuose bankomatuose veiktų vienoda operacijų eigos sistema, pavyzdžiui, kad mygtukai būtų išdėstyti tose pačiose vietose ir atliktų tas pačias funkcijas.

Pasaulyje yra apie 285 milijonai vartotojų, kurie yra silpnaregiai arba aklieji. Kiekvieną dieną jie susiduria su sunkumais, norėdami atlikti tokį iš pirmo žvilgsnio paprastą ir kasdienišką veiksmą – išsiimti pinigų iš bankomato. Norint pasinaudoti įprastu bankomatu jiems prireikia kito žmogaus pagalbos. Tai ne tik pasitikėjimo, bet ir tiesiog patogumo klausimas.

„Tikimės, kad Lietuvos bankai taip pat pradės diegti šias technologijas ir konsultuosis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ne tik dėl bankomato veikimo principų, bet ir dėl vietos, kur bankomatas bus statomas – juk tikrai ne visi miesto „taškai“ yra patogūs neregiams“,– sako R. Balčikonienė. Anot jos, specializuoto bankomato ypač trūksta geležinkelio ir autobusų stotyse bei pėsčiųjų mėgstamose Vilniaus gatvėse, o ateityje tokie bankomatai turėtų stovėti ne tik visuose sostinės mikrorajonuose, bet ir visoje Lietuvoje.

Pristatant bankomatą ir jo pritaikymą silpnaregiams iškilo ir saugumo klausimas. „BS/2“ atstovų teigimu, tokiais bankomatais naudotis tikrai saugu, į juos gali būti papildomai įdiegta „BS/2“ sukurta saugumą užtikrinanti vaizdo stebėjimo sistema „ATMeye.iQ“, kuri fiksuoja kliento atliekamas operacijas ir aplink bankomatą vykstančius įvykius. Papildomai galima įgyvendinti ekrano prigesinimo ar visiško išjungimo funkciją, kad pašaliniai asmenys negalėtų stebėti kokią sumą išsiima silpnaregis asmuo, kuriam šiuo atveju visiškai pakanka balso vedlio.

Toks bankomatų pritaikymas praverstų ne tik regos negalią turintiems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurių rega nusilpusi ir dėl to naudotis įprastu bankomatu yra sudėtinga. Jų skaičius pasaulyje dar didesnis, taigi specializuoti bankomatai reikšmingi didelei daliai visuomenės.

Motociklininkai kviečiami registruotis ir dalyvauti akcijoje visoje Lietuvoje. Tai Motociklininke.lt iniciatyva, kurią Aldona Juozaitytė-Pieva įgyvendina kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS).

Akcija nebūtų įmanoma be dalyvių – keleivių ir vairuotojų. Vienas akcijos dalyvių Liudas Bradauskas sako, kad visi žmonės turi svajonių. Vieni jų turi daug, bet mažų. Kiti didelių, bet mažai. Ir atvirkščiai. Vieniems tos svajonės taip ir lieka svajonėmis, kiti jas paverčia tikslais ir nuosekliai siekdami anksčiau ar vėliau įgyvendina. Svajonei reikia prasmės, priešingu atveju tai tik tuščias savo ego tenkinimas.

Evelina Sosnovskaja, tik praėjusiais metais gavusi motociklininko vairuotojo pažymėjimą pripažįsta, kad tai buvo jos svajonė.

"Visą gyvenimą ši svajonė mane lydėjo, stiprėjo ir brendo, tad savarankiškas jos pasiekimas suteikė naują skonį gyvenimui bei laisvalaikiui. Mielai pasidalysiu šiuo laisvės ir judėjimo potyriu su neregiu ar silpnaregiu žmogumi, nes noriu paneigti blogiukų – socialiai neatsakingų motociklininkų stereotipą, įkvėpti kitas moteris tikėti savimi ir galbūt išpildyti dar vieno žmogaus svajonę važiuoti dviem ratais, nes tai daryti gera ir smagu!" – nestokodama ryžto pavežti ne vieną neregį ar silpnaregį sako motociklininkė.

Dar vienas akcijoje jau pasiryžęs dalyvauti motociklininkas Mindaugas Rimidis tikina, kad vasaros sezono neįsivaizduoja be dviejų ratų. "Manau, kad šis projektas yra labai gera proga nors truputėlį pasidalyti tuo laisvės pojūčiu ir vėju galvoje kartu su tais, kurie ne visada turi galimybės tuo pasimėgauti. Nors su neregiais neteko bendrauti, manau, kad norint pajusti motociklo magiją, akys nebūtinos. Todėl nusprendžiau užsiregistruoti šiame projekte ir pasidalyti jausmu", – sako motociklininkas.

Projekto iniciatorė A.Juozaitytė teigia, kad jau atsiliepė beveik 80 neregių ir silpnaregių visoje Lietuvoje, o motociklininkai kol kas dar galvoja.

„KVT Balsas“ – tai pirmasis pasaulyje regėjimo negalią turintiems žmonėms skirtas inovatyvus sprendimas, realiu laiku teikiantis garsinę informaciją apie atvažiuojantį viešąjį transportą.

„Turint regėjimo negalią sudėtinga žinoti, koks transportas atvyksta. Ieškodami, kaip išspręsti šią problemą, svarstėme keli variantus. Galiausiai apsistojome ties sprendimu sukurti programinę bei techninę įrangą, kuri leistų identifikuoti realiu laiku atvykstantį autobusą ir pateikti informaciją apie jį. Tokia programėlė yra pirma pasaulyje“, – tvirtino idėjos autorius, bendrovės „Kauno autobusai“ IT skyriaus vadovas Paulius Lengvenis.

Nuo šiol visi keleiviai, atvykę į viešojo transporto stotelę, net užsimerkę galės sužinoti atvykstančios transporto priemonės maršrutą ir kryptį. Tereikės turėti išmanųjį telefoną ir nemokamai atsisiuntus pasileisti programėlę „KVT Balsas“, kurią galima rasti „Google Play“ parduotuvėje.

Programėlės principas paprastas – visose Kauno viešojo transporto priemonėse yra įmontuotos aktyvios žymos (angl. beacon), kurios „bluetooth“ ryšiu siunčia informaciją tiek į vartotojo telefoną, tiek į autobusų stoteles. Iš viso planuojama šias žymas įmontuoti į 50 stotelių.

Pastarąjį mėnesį programėlę testavo ir pateikdami pastabas ją tobulino Kauno aklųjų ir silpnaregių centro atstovai.

„Aš pats esu silpnaregis. Dienos metu dar galiu įžiūrėti, bet prieblandoje jau ieškau pagalbos, kad kas nors man padėtų. Dabar mano pagalbininku bus ši programėlė, kuri pasako, koks autobusas ar troleibusas atvažiuoja ir už kiek laiko. Aklas žmogus nėra toks pat kaip regintis – negali stovėti ir naršyti telefone. Jis turi ruoštis, kadangi nežino, kada autobusas atvažiuos, o tai gali nuspėti tik pagal garsą. Todėl tas programėlės perspėjimas, jog transportas atvyks už mažiau nei minutės, yra labai naudingas“, – pasakojo programėlę testavęs Saulius Kavaliauskas.

„Džiaugiamės ir didžiuojamės, jog tokia inovacija pasirodė būtent Kaune. Tai didžiulis kasdienybės palengvinimas žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Tačiau ši programėlė naudinga ne tik jiems, bet ir bet kuriam viešojo transporto keleiviui, nes informaciją galima gauti čia ir dabar. Programuotojai minėjo, kad programėlės naudotojai galės pasirinkti ir kitą kalbą, todėl ji pasitarnaus ir miesto svečiams ar Kaune gyvenantiems užsieniečiams“, – kalbėjo naujoji Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė.

Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo maždaug pusė metų. Programėlė bus toliau vystoma, plečiant jos funkcionalumą. „Kauno autobusai“ lauks keleivių atsiliepimų ir pasiūlymų.

Silpnaregių ir aklųjų bendruomenė Kaune vienija daugiau nei 700 miestiečių. Dar daugiau jų gali būti nepriklausančių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai.

Minint pasaulinę Baltosios lazdelės dieną, aklųjų ir silpnaregių sąjunga sako, kad per lėtai vyksta regėjimo negalią turinčių vaikų integracija į bendrojo ugdymo mokyklas. Šiuo metu Lietuvoje yra per tūkstantį tokių mokinių.  

Ir tik nedidelė jų dalis gali mokytis nespecializuotose ugdymo įstaigose. Aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas sako, kad vaikų mokymosi integracija į bendrojo lavinimo mokyklas stringa dėl specialistų ir technikos trūkumo.

Šios organizacijos nariais yra per 7 tūkstančius žmonių.