Už balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė 15. Paskutinis balsavimas vyks kitame posėdyje.

Pataisomis siūloma savivaldybes įpareigoti nustatyti šilumos ūkio valdymo dešimčiai metų ar ilgiau planus, taip pat nurodyti priemones, kad 2030 metais jose tiekiama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 90 proc., namų ūkiuose – 80 proc., o 2040 metais – 100 procentų. 

Šilumos tiekėjai turėtų parengti bent 10 metų plėtros investicinį planą, kurį tvirtintų savivaldybės. Toks planas turėtų būti atnaujinamas ne rečiau kaip kas trejus metus.

Savaitgalis bus pavasariškas ir malonus. Šeštadienį krituliai nenumatomi, daug kur sušils iki 5–10 laipsnių. Šilčiau bus ties pietvakariniais rajonais.

„Nepaisant to, kad visai vėjuota diena bus, bet vėjas iš pietryčių, tai nebus labai žvarbus“, – BNS sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė.

Sekmadienį numatomi nedideli krituliai, bet tik vietomis. Naktį bus apie 0–5 laipsnius šilumos, o dienos metu sušils iki 7–12 laipsnių.

Kitos savaitės pradžioje lis, tačiau temperatūra išliks teigiama.

Anot I. Daunoravičiūtės, naktį turėtų sušilti iki 1–5 laipsnių, o dieną – iki 5–10 laipsnių.

Pagal dabartinius duomenis, antra kitos savaitės pusė bus gerokai šiltesnė. Ketvirtadienį Lietuvą pasieks šiltesnė oro banga, todėl termometro stulpeliai gali rodyti ir 15 laipsnių šilumą.

Gamtos reiškinius ir augalus ne vienerius metus stebinti žolininkė tikino, kad po įspūdingos šilumos, kuri netikėtai aplankė mus metų sandūroje, verta tikėtis staigių pokyčių.

"Tokie atšilimai viduržiemį pasitaiko kas dvylika metų. Viskas ratu sukasi", – pastebėjo A. Karaliūnaitė.

Vasaros pabaigoje dienraščio kalbinta A. Karaliūnaitė tikino, kad ši žiema bus gūdi ir šalta. Moteris tokią išvadą darė dairydamasi į uogomis apsipylusius šermukšnius.

Gausaus sniego ši žiema jau pažėrė, o ar duos arktinio šalčio?

"Po šios šilumos praeis dar pora savaičių ar kiek daugiau, ir ateis šaltis. O jis bus labai pavojingas. Gali būti, kad sulauksime arktinio šalčio. Atšalimas bus be sniego. Per daug nulijo, ištirpo visas sniegas. Augalų ir aš nedengiau, buvo sniego, galvojau, peržiemos po sniegu. Bet dabar jau neramu darosi", – kalbėjo žolininkė.

Tokie atšilimai viduržiemį pasitaiko kas dvylika metų. Viskas ratu sukasi.

A. Karaliūnaitė patarė kuo skubiau pridengti rožes, hortenzijas, egzotinius augalus.

"Kažin kaip bus. Daug kas augina persikus, kitus augalus, jiems gali būti pavojinga. Šaltis – sodininkų rykštė", – nerimavo A. Karaliūnaitė.

Pridengus sodo augalus, moteris ragina sausį imtis sode tų darbų, kurie buvo pamiršti.

"Jei kas nebalino medžių iš rudens, tai turi padaryti dabar. Gali būti, kad švies saulė, o tuo pat metu spaus ir šaltukas. Vienas medžio kamienas šils, o kitas šals, tikrai gali sproginėti medžių žievė", – perspėjo žolininkė.

Šalčio bangą A. Karaliūnaitė prognozuoja sausio antroje pusėje arba pabaigoje.

Po šalčio bangos žolininkė žada dar vieną atšilimą.

"Vasaris jau nebebus toks baisus. Gaila, kad per tuos darbus nebuvo laiko atidžiau stebėti gamtos reiškinių. Reikia žiūrėti, kada pasirodys kryžiasnapiai, jie iš šiaurės pas mus traukia palesti ir pasistiprinti. Kryžiasnapiai atneša šaltį, o po jų jau parskrenda kovai, kurie ir parneša šilumą", – apie liaudies orų stebėjimus kalbėjo A. Karaliūnaitė.

Moteris pastebėjo, kad gamtoje yra keistų reiškinių.

"Mano sodyboje uosiai – su lapais. Erškėtrožės apsipylusios uogomis, net ir šaltalankių dar daug. Toks įspūdis, kad dabar – lapkričio orai. Labai keista. Sako, kad iš šiaurės dar nepajudėję paukščiai, kuriems visa tai bus maistas", – stebėjosi moteris.

Feisbuko paskyroje tarnyba pranešė, kad gruodžio 31-ąją Kybartuose buvo užfiksuota 10,7°C šilumos. Ankstesnis šešiolikos metų senumo rekordas buvo viršytas 3,1 laipsnio.

Sausio 1-ąją Druskininkuose išmatuota net 14,9°C šilumos. Ankstesnis penkių metų senumo rekordas pagerintas net 6,1 laipsnio.

Iki šiol viso sausio aukščiausia oro temperatūra buvo 12,6°C šilumos (Lazdijai, 2007-ųjų sausio 10-ąją). Taigi, preliminariai, šis šešiolikos metų senumo rekordas buvo pagerintas 2,3 laipsnio.

Remiantis preliminariais duomenimis, registruotas ir sausio 2-osios šilumos rekordas. Jis stebėtas naktį. Kalvarijoje ir Druskininkuose pirmoje nakties pusėje išmatuota 12,8°C šilumos. Ankstesnis rekordas buvo 8,8°C šilumos, fiksuotas Kybartuose 1988 metų sausio antrąją. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos iliustracija.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pabrėžia, kad tai yra preliminari informacija, visus skaičius dar turės patikrinti specialistai.

Pirmoji metų diena daug kur buvo debesuota ir su lietumi bei gūsingu vėju, oras sušilo iki 8–13 laipsnių. Pietvakariniuose rajonuose buvo šilčiausia (13–15 laipsnių), ten lietaus iškrito mažiau, pasirodė saulė, o taip pat fiksuoti silpnesni vėjai. Naktį vietomis palijo, žemiausia oro temperatūra siekė 1–6 laipsnius šilumos.

Atplūdusi šiluma po truputį trauksis. Šiandien dieną numatomas lietus. Vėjas pietinių krypčių, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 5–10 laipsnių šilumos.

– Šiais metais Kalėdos buvo labai permainingos. Kas bus dabar?

– Artimiausios dienos bus ganėtinai panašios, nes nuo Atlanto vandenyno vienas po kito pūs ciklonai, o su jais atkeliaus atmosferos frontai. Tuomet turėsime kritulių. Daugiausiai lankysis mišrūs krituliai. Tiek dienomis, tiek naktimis temperatūra bus lengvai teigiama, naktimis svyruos nuo nulio iki penkių laipsnių šilumos, dieną bus dar šiek tiek šilčiau, tarp vieno ir šešių laipsnių. Iki pat gruodžio 31 dienos mišrių kritulių taip pat netrūks. Dar turėsime sniego, šlapdribos, tačiau trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį įsivyraus lietus ir sniego nebeturėsime.

– Kokią įtaką tokie orai gali turėti sniego dangai, kurią šiuo metu vis dar turime Lietuvoje?

– Šiuo metu, ypač rytinėje šalies pusėje, sniego turime kiek daugiau, vidurio ir vakarų Lietuvoje – mažiau, bet tas sniegas pamažu tirps. Panašu, kad iki pat Naujųjų nelabai sniego ir beturėsime.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar iki naujųjų metų sniego vilkas Rotušės aikštėje išsilaikys? Ar lietūs ir šiluma jį irgi gali ištirpdyti?

– Tikrai gali ištirpdyti, nes ypač gruodžio 31 dienos naktį pasieks dar didesnė šiluma. Dienos metu, prieš pat naujuosius metus, temperatūra bus teigiama, tarp vieno ir šešių laipsnių šilumos. O kalbant apie sausio 1-osios naktį, kris lietus, bus nemenka šiluma, naktį bus apie 1–6 laipsniai šilumos, o naujųjų metų dieną šiluma niekur nesitrauks, lietus bus apėmęs daugelį rajonų. Panašu, kad turėsime tarp trijų ir aštuonių laipsnių šilumos, ypač pietinėje Lietuvos dalyje gali sušilti net iki devynių laipsnių šilumos. Iš tiesų, tos dienos yra anomalios, tokia temperatūra tikrai nebūdinga sausio mėnesiui. Kol kas galime tikėtis pavasariškos temperatūros. Taip pat bus ir vėjuota, tad su tuo vėju jutiminė šiluma gal taip nesijaus.

– Ar ilgam apsistos ši anomali šiluma?

– Kol kas sunku kalbėti daugiau negu savaitei į priekį, nes prognozės keičiasi greitai, bet galime tikėtis, kad sausio pradžia bus tikrai šilta.

Skaičiavimai atlikti atsižvelgus į tai, kad pernai gruodį šilumai buvo taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), o šiemet jis yra nulinis.

Tarp penkių didžiųjų miestų gruodį už šilumą mažiausiai moka Vilniaus, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Gruodį, palyginti su pernai gruodžiu, šilumos kaina mažėjo tik sostinėje – 3,1 proc. iki 8,47 cento (be PVM). Tuo metu Kaune ji augo 6,4 proc. iki 8,98 cento, Klaipėdoje – 41 proc. iki 8,87 cento, Šiauliuose – 32,8 proc. iki 8,86 cento, Panevėžyje – 61,3 proc. iki 9,58 cento.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, Vilniuje šilumos kaina mažėjo 3,7 proc., Kaune – 2,3 proc. Tuo metu Klaipėdoje ji augo 3,3 proc., Šiauliuose 4 proc., Panevėžyje išliko tokia pat.

Išaugus šilumos poreikiui ir nukritus oro temperatūrai lapkričio viduryje Vilniuje pradėtas deginti mazutas. Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) teigimu, tai yra laikinas sprendimas, keičiant itin brangias dujas, kol visu pajėgumu po metų pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas. 

Kaip pastebi nuotraukomis pasidalijusi Elvyra, dabartiniai orai sparčiai vėsta.

„Linksmieji lapkričio vaizdeliai: šuo, prasidėjus rudens darganoms, puikiai jaučiasi su šeimininko striuke, sveikuoliams subjurę orai – nė motais“, – feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ rašė moteris.

Linksmos nuotraukos fiksuotos Utenoje vakar, lapkričio 14 d., apie 14 val. Vyras, atvykęs mankštintis ar sportuoti vėsiu oru, akivaizdžiai kartu pasiėmė ir šunį. Kad augintinis nesušaltų, vyriškis jį aprengė savo drabužiais.

Nuotraukomis pasidalijusi moteris tvirtino, kad ji kasdien mato šį šuniuką prie ežero kartu su jaunu šeimininku. Dažniausiai vaikinas sportuoja kartu su draugu, o savo keturkojį draugą apgobia striuke.

E. Sabalytės nuotr.

Toks vaizdas greitai sulaukė linksmų komentarų ir palaikymo. Štai Janina rašė, kad tai geriausia dienos nuotrauka, o Indrė atkreipė dėmesį į kitą detalę. Pasak pastarosios, šeimininkas siekė ne sušildyti šunį, o apsaugoti striukę nuo vagystės.

„Kiečiau nieko neteko matyti!!“ – po nuotraukomis brūkštelėjo ir Rūta.

„Metų nuotrauka“, – jai antrino ir Rasa.

E. Sabalytės nuotr.

Bet kokiu atveju, pasielgta ne tik linksmai ir kūrybingai, tačiau ir tikrai teisingai. Kaip rašoma feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, šiandien diena bus rudeniška, o trečiadienį-ketvirtadienį persijungsim į labiau žiemai būdingą režimą. Tomis dienomis, bent jau dalyje Lietuvos, turėtume išvysti krentančias snaiges.

Naktis iš ketvirtadienio į penktadienį jau bus žiemiška ir pagal oro temperatūrą, o penktadienį įdienojus oras sunkiai sieks 0 šilumos.

Šaltas bus visas savaitgalis. Kitos savaitės pradžia irgi bus šalta, tačiau nuo savaitės vidurio labai pamažu turėtumėm grįžti prie artimesnių normai temperatūrų. Bet apie dienas, kai termometras rodydavo daugiau dešimties laipsniai, jau geriau nebesvajoti.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 5,6 proc. iki 9,71 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh).

Pasak VERT nario Mato Taparausko, mažesnes šildymo kainas lėmė sumažėjusios gamtinių dujų ir biokuro kainos.

„Pagrindinė priežastis yra, nors ir ne ženkliai, bet žemyn pasukusios gamtinių dujų ir biokuro kainos. Spalio pradžioje mes turėjome energijos išteklių kainas, kurios laikėsi iš esmės praėjusio vasario kainų lygyje. Per spalio mėnesį tiek dėl šiltų orų, tiek dėl Europoje užpildytų gamtinių dujų saugyklų bendros kainos šiek tiek pasuko žemyn“, – BNS teigė M. Taparauskas.

„Tas pokytis yra ir leidžia šiek tiek įmonėms sumažinti savo prognozuojamą lapkričio mėnesio kainą, įvertinant jų sudarytus kontraktus tiek dėl biokuro, tiek dėl gamtinių dujų“, – pridūrė VERT narys.

Mažesnes šildymo kainas lėmė ir rinkos reguliuotojo rugsėjį pakeista jų skaičiavimo metodika, leidžianti lanksčiau keisti kainas.

Pasak M. Taparausko, iki rugsėjo šildymo kainos būdavo skaičiuojamos remiantis fiksuota visų metų kuro struktūra bei ankstesnių mėnesių jo kainomis. Tuo metu dabar jos skaičiuojamos atsižvelgiant į tiekėjų kuro įsigijimo ateities kontraktus bei būsimojo laikotarpio kuro struktūrą.

„Metodikos pakeitimas leido įmonėms skaičiuoti kuro kainas pagal į ateitį sudarytus kontraktus bei įvertinti tai, kokia kuro struktūra, koks kuras bus naudojamas kitą mėnesį bei apskritai ateinantį laikotarpį“, – aiškino M. Taparauskas.

„Ankstesnis skaičiavimas sukurdavo neigiamus finansinius srautus įmonėms, kada staigiai keičiasi kuro kainos. Tuo pačiu gyventojams nebūdavo pasiūlomas lankstumas arba neužtikrinamas kainų pokytis“, – teigė VERT narys.

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovo Valdo Lukoševičiaus, pakeista metodika leidžia subalansuoti šilumos tiekėjų pajamas bei išlaidas.

„Kai prasidėjo energetinė krizė, susidarė tokia problema, kad kai per mėnesį kuro kainos šoko vos ne pusantro–du kartus, įmonės likdavo be pinigų ir neturėdavo pajamų. Pavyzdžiui, kainas skaičiuojant pagal vasarą, kai pasibaigus šildymo sezonui apimtys yra mažos, įmonės nesurinkdavo pinigų, reikėdavo daug skolintis ir sektoriui susidarydavo gana sudėtinga situacija“, – BNS aiškino V. Lukoševičius.

Dabar kainos tikslesnės.

„Dabar kainos tikslesnės. Kokios išlaidos bus tą mėnesį, tokios jos ir įskaičiuotos į kainą. Tada įmonių pajamos bus atitinkamai subalansuotos su atitinkamo mėnesio išlaidomis“, – teigė LŠTA vadovas.

„Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Antanas Katinas teigė, jog šilumos kainas lapkritį leido sumažinti įmonės investicijos į biokuro įrenginius, taip pat metodikos pokyčiai.

„Nepriklausomi šilumos gamintojai, ypač šildymo sezono metu, reaguoja į šilumos tiekėjo (kuro struktūrą – BNS). Kol neturėjome biokuro katilų, jie žiūrėdavo į mūsų dujinę dedamąją. Kai atsirado biokuro katilai, jie to daryti nebegali. O biokuras visada buvo 30 procentų pigesnis už dujas“, – BNS teigė A. Katinas.

„Ir ta metodika, be abejonės, turi įtakos. Vis tiek šaltuoju periodu dar reikia naudoti kažkiek iškastinio kuro, bet tie metodiniai pataisymai, kai jo nereikia naudoti, leido jo ir neskaičiuoti, nes anksčiau pagal metodiką reikėdavo jį įdėti“, – kalbėjo „Klaipėdos energijos“ vadovas.

„Mes galime dėti realesnes prognozes. Metodikos pakeitimas leido tiksliau prognozuoti kainas, nes kuras yra 80 procentų kainos. Tikslesnis prognozavimas duoda savų rezultatų“, – pridūrė jis.

Lapkritį, palyginti su spaliu, šilumos kaina labiausiai sumažėjo Klaipėdoje – 14,6 proc. iki 8,59 cento. Panevėžyje ji smuko 13,9 proc. iki 9,58 cento, Kaune – 3,3 proc. iki 9,19 cento, Vilniuje – 1,5 proc. iki 8,77 cento, Šiauliuose – 0,7 proc. iki 8,52 cento. Šiame mieste lapkritį kaina buvo mažiausia.

Sąskaitos priklausys nuo kuro kainų ir orų

Pasak VERT nario M. Taparausko, nesikeičiant kuro kainoms, šilumos kainos šio sezono metu gali išlikti panašios, kaip lapkritį.

„Viskas priklausys nuo energijos kuro kainų. Bent jau šiuo metu vyraujančios kainos yra panašios į tai, ką mes turėjome praėjusios žiemos piko metu – sausio ir vasario mėnesiais. Jeigu kuro kainos nesikeis, šio šildymo sezono kaina gali išlikti panašiame lygyje“, – teigė M. Taparauskas.

„Vis dėlto, jeigu pasikeistų situacija, dėl ko kuro kaina pasuktų aukštyn arba žemyn, atitinkamai koreguotųsi ir šilumos kaina“, – pridūrė jis.

Pasak V. Lukoševičiaus, kintančios kuro kainos labiausiai paveiks tuos miestus, kur kūrenama daugiau dujų.

„Labai skirtinga situacija bus kiekvieną mėnesį, nes dujų kainos mes nežinome, ji yra labai kintanti, todėl labai lems dujų sunaudojimas, kiek jo reikės, o jos dar priklauso ir nuo klimato, kiek jų reikės. Ir kaina nežinoma, ir kiek jų reikės“, – teigė V. Lukoševičius.

Vis dėlto, pasak jo, kitų metų vasarį ir sausį šilumos kainos turėtų būti 10–30 proc. didesnės nei šiemet tuo pat laiku: „Nebus to didžiulio skirtumo, kaip buvo rudenį“.

„Klaipėdos energijos“ vadovas A. Katinas tikisi, kad gruodį šilumos kainos bus tokios pat, kaip lapkritį, o kitų mėnesių situacija priklausys nuo to, kiek reikės kūrenti mazuto ir dujų. Jų dalis, pasak A. Katino, per šildymo sezoną gali siekti iki 15 proc. įmonės sunaudojamo kuro.

„Manyčiau, kad galėtume išlaikyti stabilias šilumos kainas bent jau ateinantį mėnesį – gruodį. Vėliau bus matyti, kaip orai. Jeigu galėsime gaminti šilumą nenaudodami iškastinio kuro, tai kainos tikrai neturėtų drastiškai brangti“, – teigė A. Katinas.

Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, trečiadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Į rugpjūčio šilumos kainas įskaičiuota vidutinė liepos biokuro kaina – 28,32 euro už megavatvalandę (MWh), ji buvo 17,36 proc. didesnė nei į rugpjūčio šilumos kainas įskaičiuota vidutinė birželio biokuro kaina (24,13 euro), o gamtinių dujų kaina siekė 204,02 euro – 68,5 proc. daugiau nei į rugpjūčio šilumos kainas įskaičiuota vidutinė birželio dujų kaina (121,08 euro).

Per metus – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – biokuro kaina didėjo 2,4 karto, o gamtinių dujų – 3 kartus.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina didėja 61,76 proc. iki 3,85 cento.

Agentūra „Factum“ žodį „rekordas“ siūlo pakeisti lietuvišku „išskirtiniai pasiekimai“, bet rekordai yra rekordai. Kai Lietuvos sportininkai šią vasarą pažėrė pergalių, tai – išskirtiniai pasiekimai. Bet kai į kosmines aukštumas iššovė degalų, elektros energijos, maisto, kelionių, poilsio kainos – jau rekordai. Pasiekimas yra Kipre šią vasarą rastas dujų telkinys, kuris padės Europai užsitikrinti energijos alternatyvų.

O kainų skalėje – vieni rekordai. Net ir viltį, kad lietuviškos bulvės rudenį sotins mūsų skrandžius neplonindamos piniginių, tenka laidoti. Po šienapjūtės bulviakasiui besiruošiantys ūkininkai jau dabar žada kainų šuolį.

Ekonomistai ne orus ir gamtą dėl to kaltina – Rusijos agresiją Ukrainoje, dėl to pakilo elektros ir dujų kainos. Taip, ir karas pateikė rekordų. Mūšis dėl Donbaso įeis į įstoriją kaip vienas žiauriausių Europoje ir dėl Europos. O Ukrainos aktoriaus Serhijaus Prytulos šią vasarą „YouToube“ kanalu pasakyta kalba – kreipimasis į rusus – bus įtraukta į Ukrainos istorijos vadovėlius. Vasarį S.Prytula taip pat vaizdo žinute kreipėsi į kolegas Rusijoje, tikėdamas, kad kultūros, meno, pramogų pasaulio žmonės gali padėti nutraukti rusų Ukrainoje užkurtą pragarą. Šiandien jis nebeturi naivių vilčių ir sarkastiškai išdėstė, ką galvoja apie rusus. Vis dėlto tarp jų yra išdrįstančių pasakyti: karui – ne. Ir menininkų. Garsi Rusijos aktorė Lija Achedžakova yra pasakiusi: „Šis karas, šis melas plečiasi. Tai išsiliejusi jūra. Jau gamta nebeatlaiko mūsų melo ir niekšybių.“

Išties – gamta nebeatlaiko. Sausros alinamoje Didžiojoje Britanijoje atėjo vadinamasis netikras ruduo – drėgmės trūkumą medžiai suvokė kaip rudens atėjimą ir ėmė barstyti lapus. Tarsi greituoju traukiniu lekiame į rudenį... Ir vėl vėsa įsirangys į namus, o šilumos sąskaitos paralyžiuos gyvenimą. Tada teliks ilgėtis vasaros ir šildytis maloniais prisiminimais. Išties. Britų mokslininkai įrodė, kad jie šildo ne tik sielą, bet ir kūną: būdami šaltyje ir prisiminę kažką mielo, jaučiame aukštesnę temperatūrą. Tad nedejuokime ir susirinkime tas šilumos dovanas – dar vienas vasaros savaitgalis!