„Privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma neterminuotai, neatsižvelgiant į tai, ar po tam tikro laiko tokios priemonės vis dar pagrįstos ir būtinos siekiamam tikslui įgyvendinti – užtikrinti sąžiningą konkurenciją“, – skelbė KT.

Pasak teismo, reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali sudaryti nepalankių, nevienodų sąlygų bei varžyti įmonių  iniciatyvos.

Anot KT, šilumos įmonėms neterminuotai taikant privalomą kainodarą buvo sukurtos prielaidos riboti jų teises ir teisėtus interesus daugiau negu būtina užtikrinant viešąjį interesą, taip pat nepaisyta konstitucinio proporcingumo principo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į KT kreipėsi pernai kovą sustabdęs administracinę bylą tarp bendrovės „Biovatas“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).

„Biovatas“ dar 2021 metų spalį Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų) prašė panaikinti energetikos rinkos reguliuotojo nutarimą, kuriuo įmonė buvo pripažinta reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju.

„Biovatas“ teigė 2019 metų spalį iš firmos „Fono“ nuosavomis ir skolintomis lėšomos už rinkos kainą – 3,872 mln. eurų (su PVM) įsigijusi atskirus Alytaus rajoninės katilinės įrenginius ir nekilnojamąjį turtą praėjus daugiau nei penkeriems metas po to, kai buvusi jų savininkė jiems modernizuoti pasinaudojo ES parama. Pati „Biovatas“ teigė ES parama nesinaudojusi.

Nepaisant to, VERT manymu, išlyga dėl paramos išlieka, todėl naujai savininkei turėtų būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

Pasak „Biovato“, pirkimo-pardavimo sutarties vertė buvo artima visai 4 mln. eurų katilinės modernizavimo projekto vertei. Įmonė tikino, kad po penkerių metų jos įsigyti įrenginiai nusidėvėjo, tuo metu kitų pastatų ir kito turto vertė buvo tik 129 tūkst. eurų.

LVAT nutartyje rašoma, kad Lietuvos verslo paramos agentūra 2010 metų spalį katilinės modernizavimui ir pritaikymui kūrenti biokurą „Fonui“ skyrė 1,929 mln. eurų (be PVM) paramos. Projektas baigtas 2013 metų pabaigoje ir nuo 2014 metų VERT „Fonui“ pradėjo taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 metų spalį „Biovato“ skundą atmetė, dėl to bendrovė kreipėsi į LVAT.

Sprendimą vertinti, ar Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog nepriklausomiems šilumos gamintojams, kai jie yra gavę ES paramos, privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma neterminuotai, atitinka pagrindinį šalies įstatymą, KT priėmė pernai balandį.

Pasak Valdo Lukoševičiaus, vienintelis kelias tokioms įmonėms išlaikyti stabilias šilumos kainas – skirti joms 30–50 proc. subsidijas pasikeisti katilus – bendra jų suma siektų apie 50 mln. eurų, o bendros investicijos – apie 140 mln. eurų, tuo metu tam numatyta tik 9 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.

„Komercinėmis paskolomis keisti biokuro katilus atsisakant dujų arba keičiant jau susidėvėjusius biokuro katilus, reikšmingai galime padidinti šilumos kainas, todėl siekiame ne tik lengvatinių paskolų, bet ir didesnių subsidijų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė LŠTA vadovas.

„Invegos“ ir Finansų ministerijos siūlomos lengvatinės paskolos su 3 proc. palūkanomis beveik nemažina šilumos kainos, skirtumas tik 3 proc.: vienu atveju šilumos gamybos savikaina siektų 4,91 euro už kilovatvalandę (su 5 proc. komercinėmis palūkanomis – BNS), o kitu (su lengvatinėmis 3 proc. palūkanomis – BNS) – 4,77 euro, o investavus su paskola už 3 proc. ir 50 proc. subsidija – 4,33 euro – lemtų 12 proc. sumažėjimą“, – aiškino V. Lukoševičius. 

Turto kaštai šilumos kainoje mažosiose savivaldybėse siekia ne 1–2 centus už kilovatvalandę, kaip didžiuosiuose mistuose, o 5,2–5,5 cento.

 

Jo teigimu, labiausiai susidėvėję yra Lazdijų, Kazlų Rūdos, Šakių įmonių biokuro katilai – jos pirmos pradėjo deginti biokurą.  

„Turto kaštai šilumos kainoje mažosiose savivaldybėse siekia ne 1–2 centus už kilovatvalandę, kaip didžiuosiuose mistuose, o 5,2–5,5 cento“, – teigė V. Lukoševičius.

Pasak jo, mažuose miesteliuose iki šiol deginamos gamtinės dujos, nes jas pakeisti kitu kuru yra per brangu.

„Nauji biokuro katilai, kad ir kuras pats pigus, bet pats katilas brangus ir didintų šilumos kainą“, – pabrėžė jis.

Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, biokuro katilai Lietuvoje pradėti statyti nuo 2006 metų, paskutiniai įrengti 2014-2015 metais. 

Ji pripažįsta, kad jų keitimo poreikis yra didžiulis. „Dabar yra nudėvėta 250 megavatų katilų, tai buhalterinis nudėvėjimas, kai kurie dar gali toliau veikti“, – teigė ji.

Viceministrės duomenimis, vieno MW galios biokuro katilas 2022 metų kainomis kainavo apie 800 tūkst. eurų. Ji taip pat pabrėžė, kad atnaujinant biokuro katilus Lietuva nepasiekia anglies dioksido (CO₂) mažinimo rodiklių.

„ES parama skiriama, kad būtų sumažinti CO₂ rodikliai“, – aiškino I. Žilienė.

Ji taip pat kėlė klausimą, kodėl biokuro katilų atnaujinimui savininkai nekaupė lėšų: „Kodėl iš pelno maržos nesukaupiama investicijoms, o gal savivaldybės pasiima tas lėšas išsimokėti dividendams?“

Tuo metu kuras pabrangsta beveik dvigubai palyginti su vasarinėmis kainomis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, biokuro kainos palyginti su praėjusių metų vasara šoktelėjo net 40 proc. Pernai tona naftos ekvivalento (TNE) vidutiniškai kainavo maždaug 120 eurų, o dabar – 190–195 eurų. Šilumininkai tikina, kad ir už tokią kainą tiekėjai net neparduoda tiek, kiek reikia. O kas darysis žiemą? Praėjusį sezoną didžiausia kaina siekė 250 TNE. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA pateikė savo skaičiavimus, kad biokuro savikaina esą dabar siekia 237 TNE. Jei šie skaičiai pagrįsti, šilumos vartotojai stipriai pakratys kišenes.

Įtaria, kad lupikaus

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius sulaukia vis daugiau signalų, kad kaupiami dideli kiekiai biokuro ar jo žaliavos ir Kaune, ir kituose miestuose. Tiekėjai neparduoda, laukia šildymo. Anot jo, statistika rodo, kad šis kuras žiemą pabrangsta beveik du kartus. Tad kodėl praleisti progą užsidirbti?

Šilumos gamintojai su nerimu laukia, kokias sąskaitas teks išrašyti žmonėms. Seniau, kai iš anksto būdavo prisiperkama, iš anksto buvo galima pasakyti, kokia maždaug bus šildymo kaina. Šiemet kitaip. Matyt, kuras, jei jo atsiras, bus perkamas tik rudens mėnesiais. O tuo metu kainos jau gali būti šokiruojančios.

Energijos išteklių biržos BALTPOOL generalinis direktorius Andrius Smaliukas teisinosi, kad po praėjusiais metais itin sudėtingo šildymo sezono biokuro tiekėjams, šiemet biokuro tiekėjai yra atsargesni ir neskuba sudaryti ilgalaikių sandorių už mažiausias kainas. Esą biokuro kaupimas nėra naujas reiškinys.

"Sandėliuose buvo ir bus kaupiama, nes tai yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo sandorio nevykdymo nuostolių. Pavyzdžiui, taip buvo 2017 m. rudenį, kai dėl lietaus biokuro gamintojai negalėjo patekti į miškus. Kaupimas mažina biokuro tiekėjų riziką", – tikino A.Smaliukas.

Kuro gamintojai nesibaimina, kad atsargos iki šildymo sezono suges. Gera vadinamoji skiedra SM1, SM2, be žievės, be spyglių nepūva. SM3 – prastesnis kuras, jis genda. Bet yra galimybė pirkti ir sandėliuoti malkas, šakas, iš kurių gamina biokurą. Sandėliuojant prarandami tik keli procentai kaloringumo, šiluminės vertės, o kaina šokteli 100 proc. Beje, LITBIOMA pripažįsta, kad sandėliavimo išlaidos tesiekia kiek daugiau nei 3 proc. savikainos.

Šilumos tiekėjai narstomi po kaulelį, o už tvoros kuro tiekėjai gauna 50 proc. pelnus. Tai koks čia reguliavimas, kokia viešoji paslauga?

Bet ar normalu, kad valstybė, reguliuojanti šildymo ir perdavimo kainas, kuro tiekėjams paliko spragą užsidirbti kosmines sumas?

"Tai yra esmė, – paaiškino V.Lukoševičius. – Priminsiu, kad buvo didžiulis skandalas, kai "Gazprom" taikė nesąžiningas kainas. Tada Rusijos dujų milžinas buvo paduotas į arbitražą, apskųstas Europos Komisijai ir t.t. O čia – paprasčiausia spekuliacija: superkamas biokuras iš smulkiųjų gamintojų, kaupiamas dideliais kiekiais, paskui gali būti išvežtas ar į Latviją, ar į Švediją, ar į Daniją. Bet kur. Nes tai labai paklausus, žiemą jo poreikis išauga 5 kartus, suprantama, tada ir kainos kitos. Pas mus centralizuotas šildymas, remiamas valstybės (taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis, mokamos socialinės išmokos), kad nebūtų per didelė našta gyventojams, šilumos tiekėjai narstomi po kaulelį, o už tvoros kuro tiekėjai gauna 50 proc. pelnus. Tai koks čia reguliavimas, kokia viešoji paslauga? Jei valstybė ėmėsi reguliuoti šį sektorių, kaip neišvengiamą monopolį, gal vis dėlto reikėtų ir apie biokurą pagalvoti? Gal galėtų prisijungti ir valstybiniai miškai, stabilizuotųsi kainos ir biokuras nebūtų spekuliacijų sritis."

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė pripažino, kad biokuras brangesnis, bet tik 20–25 proc. Pasak vadovės, tai lėmė objektyvios priežastys: brango žaliava, dyzelinas, jis naudojamas biokurui ruošti ir transportuoti, didėjo darbuotojų atlyginimai. Taip pat kainos dalį nulemia tai, kad dėl šiltų pastarųjų trejų metų žiemų biokuro gamintojai dirbo net su minusine marža.

Anot V.Gaubytės, kalbėti, kad biokuras lems šilumos kainų šuolį, nėra teisinga. Kuro kainų augimas gali lemti šilumos kainos didėjimą 0,3–0,4 euro cento už kilovatvalandę. Biokuras sudaro tik penktadalį bendros šilumos kainos.

Birža žadėjo skaidrumą

Steigiant energijos išteklių biržą BALTPOOL buvo akcentuojama, kad šilumos gamintojus privertus kurą pirkti tik čia bus išvengta piktnaudžiavimo, o aukcionuose kainos nekils, bet atvirkščiai – pardavėjai varžysis, kuris tieks pigiau. Tačiau rinkos dėsniai šias pasakas sumalė į miltus.

"Manau, kažkokiu metu toks efektas ir buvo. Kol visi prisitaikė ir išmoko apeiti BALTPOOL biržą, kaip žaisti pagal naujas taisykles. Birža nieko nereguliuoja, tik sudaro sąlygas prekiauti. Yra 5 stambūs tiekėjai, kurie, kas gali paneigti, nesiderina kainų, – svarstė LŠTA prezidentas. – Tokioje mažoje Lietuvos rinkoje birža nelabai daro poveikį. Čia vis dėlto svarbi valstybės politika, ar ji leis plėšikauti, uždarbiauti pensininkų sąskaita, ar kažkaip garantuos šildymo prieinamumą ir reguliuos visų etapų kainas – kuro tiekimo, šilumos gamybos, perdavimo."

O BALTPOOL vadovas A.Smaliukas tikina, kad Lietuvos biokuro rinka yra visiškai atvira: "Jei susidarytų kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos ar Lenkijos, suaktyvėtų užsienio dalyviai. Tačiau pagal informaciją, kurią turime, kaimyninėse rinkose medienos ir biokuro kainos augo analogiškai."

"Čia ne ta sritis, kurioje reikėtų uždarbiauti. O uždirbti tokiame nedideliame sektoriuje galimybių yra daug. Birža turėtų padėti daugiau, – savo nuomonę dėstė A.Lukoševičius. – Ji gauna apyvartos mokestį. Vertinant iš ekonominės pusės, kuo didesnė apyvarta, tuo didesnės pajamos. O kainoms realiai nedaro kokios nors įtakos. Ne kartą buvome susitikę su BALTPOOL vadovais, įkalbinėjome juos, kad pradėtų kaupti rezervą tam laikotarpiui, kai kainos labai pakils. Juk gali būti ir objektyvių priežasčių tokiems pakilimams: neįmanoma įvažiuoti į miškus, staiga atšąla oras."

Yra kaip paspausti

Nejaugi nėra alternatyvų, kurios priverstų kuro tiekėjus susimąstyti apie savo apetitą? Yra ir gamtinių dujų, ir mazuto, kurį jau pamiršome. Tačiau, pasak LŠTA prezidento, šis kuras yra dar brangesnis. Be to, valstybė subsidijavo biokuro katilų įrengimą europinėmis lėšomis. Net 50 proc. Taip siekta šildymą atpiginti. Bet…

"Jei valstybė ėmėsi reguliuoti šį sektorių, o už vietinių išteklių tiekimą irgi atsako ji, tai BALTPOOL birža, kurioje privalome pirkti 100 proc. kuro, turi jo prieinamumą už ekonomiškai pagrįstą kainą užtikrinti,  – įsitikinęs A.Lukoševičius. – Todėl kreipėmės į Valstybinę miškų urėdiją, kad ne žaliavą pardavinėtų biokuro ruošėjams, o galutinį produktą ir galėtų turėti įtakos kainoms. Tai būtų būdas, kaip stabilizuoti situaciją BALTPOOL.

Įvyko miškų reforma. Anksčiau, kai urėdijų buvo daugiau nei 30, kiekvienai įsigyti pakankamai technikos biokurui gaminti buvo gana sudėtinga. Buvo didelė rizika, kad ji suges ir urėdijos negalės vykdyti įsipareigojimų, o BALTPOOL yra labai griežtos sankcijos už nepristatytą arba nekokybišką kurą. Jos išsigando tų sankcijų.

Bet dabar centralizavus urėdijas situacija labai pasikeitė. Valstybinė miškų urėdija galėtų steigti dukterinę įmonę, sutvarkyti biokuro smulkinimo ir transporto logistiką. Valdydama pusę Lietuvos miškų, galėtų lanksčiai ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis ruošti biokurą. Reikia imti ir daryti tai. Bet jie kol kas dar tik strategijas formuoja, gal po metų kitų darys, bet šis šildymo sezonas neišvengiamai artėja ir mums reikia greitų sprendimų dabar. Todėl susitikę su jų vadovais įtikinėjame dalyvauti šiame versle. Jei valstybė nereguliuos, bent per tai, kad dalyvaus urėdijos, kažkaip pavyktų paveikti kainas."

Suteikia vilties

LŠTA kreipėsi į visas įmanomas Lietuvos institucijas. Ministerijas, asociacijas, Vyriausybę. Žadėta rengti pasitarimą, nes kuro kainų šuolis, siekiantis 40 proc., kelia nerimą. Ir šiluma gali brangti 15–20 proc. Neabejotinai didės gyventojų išlaidos ir kils nepasitenkinimas. Valstybei šildymo našta irgi apsunks: teks brangiau mokėti ir įstaigoms, be to, daugiau lėšų reikės socialinėms išmokoms. Negi nieko negalima padaryti?

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sakė, kad gauta signalų, jog biokuro tiekėjai gali kaupti atsargas žiemai, kai galės didinti kainas. Artimiausią savaitę ketinama išanalizuoti situaciją ir siūlyti, kaip spręsti problemas.

Tiesa, BALTPOOL biržos generalinis direktorius A.Smaliukas nepastebi galimų nesąžiningų pardavėjų susitarimų: "Biržoje aktyviai prekiauja daugiau nei 100 pardavėjų, aktyviai prekiauja 13 pardavėjų iš Latvijos. Mes kas metus atliekame didžiausių biokuro tiekėjų sąsajų analizę. Paskutinio vertinimo metu nebuvo nustatyta sąsajų, kurios galėtų daryti įtaką rinkai."

Užuot reguliavimą nukreipę į galutinį rezultatą, kurio reikia visuomenei, vienur nieko nedaro, kitur bando žaisti su kuro tiekėjais.

Konkurencijos taryba irgi dar nėra pradėjusi tyrimo dėl biokuro prekeivių. Pasak tarybos narės Dinos Lurje, stebima situacija rinkose ir, kilus įtarimų dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų, imamasi veiksmų. Ji paragino asmenis, turinčius pagrįstų duomenų apie konkurenciją ribojančius įmonių susitarimus, pateikti informaciją.

O štai Energetikos ministerija kaip tik šiuo metu jau sprendžia, kokių imtis priemonių, kurios leistų sukurti skaidresnę biokuro įsigijimo sistemą visiems šilumos gamintojams. Jau svarstoma per BALTPOOL pasiūlyti galimybę biokurą pirkti sandėlyje. Tai reiškia, kad pirkėjai jau dabar galėtų įsigyti kuro, kurį tiekėjai įsipareigos sandėliuoti iki žiemos ir pristatyti, kada šilumos gamintojai pareikalaus. Tikėtina, tai padės šilumos gamintojams apsidrausti nuo neprognozuojamo kainų augimo šildymo sezono metu.

Šilumos gamintojai skaičiuoja, kad kuras pabrango 40 proc., o Energetikos ministerija pateikia kiek kitokius skaičius: perkamo biokuro vidutinė kaina, lyginant su praėjusio šildymo sezono vidutine tiekimo kaina, kilo 10,3 proc., o žaliavos (kuri sudaro du trečdalius biokuro kainos) – malkinės medienos kaina per metus pakilo 42,5 proc.

Tai, Energetikos ministerijos specialistų manymu, tampa rimta paskata gamybą vėl pradėti mažesniems gamintojams. Dalis smulkiųjų dėl vyravusių žemų biokuro kainų pristabdydavo biokuro gamybą, kadangi nepadengdavo šios veiklos sąnaudų. Šiuo metu kaip tik svarstoma, kokie galėtų būti kiti skatinimo mechanizmai tiek didiesiems, tiek mažiesiems tiekėjams aktyviai dalyvauti biokuro rinkoje.

Laukinė rinka

Lietuva – keista šalis. Be valstybės įsikišimo rinkos dėsniai neveikia nei vaistų, nei kuro srityse. Yra rinkos lyderių, kurie labai svarbūs, daro įtaką ir diktuoja kainas. Mažieji tiesiog prisitaiko prie jų.

"Nesuprantama, kodėl šilumos gamintojai išvis prievartaujami dėl privalomų pirkimų, – svarstė, kaip išbristi iš sudėtingos situacijos, LŠTA prezidentas V.Lukoševičius. – Jei šilumos tiekėjas yra natūrali monopolija, beveik visose šalyse jis yra visiškai nereguliuojamas, o jei reguliuojamas, skatinama tiekti už mažesnes kainas ir kuras įsigyjamas tiesiogiai. O čia buvo bijoma, kad šilumos tiekėjas, pirkdamas žaliavą tiesioginiais sandoriais, tik didins šilumos kainą. Priešingai, gal visą reguliavimą reikėjo nukreipti į kitą galą, kad šilumininkas ir ekonomiškai, ir morališkai, būtų atsakingas už savo paslaugos prieinamumą, t.y. už jos kainą. Tada pats ieškotų to kuro. Jei nerastų pirkti tiesiogiai ar per biržą, eitų į mišką ir pasiruoštų jo. Užuot reguliavimą nukreipę į galutinį rezultatą, kurio reikia visuomenei, vienur nieko nedaro, kitur bando žaisti su kuro tiekėjais.

Be to, kitose šalyse šilumos tiekėjai konkuruoja su alternatyviaisiais šildymo būdais (jų jau yra ir pas mus) – šildymo siurbliais, dujų katilais. Ir yra atsakingi už savo paslaugos kainą, prieinamumą, kokybę ir t.t. Jei taip būtų ir pas mus, nereikėtų nei biržų, nei reguliavimo komisijų, kurios sėdi ir nežinia ką veikia. Reikia išlaikyti visas tas įstaigas, brangus jų administravimas. Ir išeina atvirkščias vaizdas to, ko reikia visuomenei."

Komentaras

Linas Balsys, Seimo Energetikos komisijos narys

"Esu girdėjęs šią sąmokslo teoriją. Reikėtų dėl to parengti bent parlamentinius klausimus ar atlikti parlamentinį tyrimą. Nė kiek neabejoju, kad, jei stambieji gamintojai taip susimokė, tai galėtų analizuoti Konkurencijos taryba. Taip elgtis nėra sąžininga. Įstatymo spragos tai leidžia, todėl gali būti, kad jie tuo ir naudojasi. Sakau "gali būti", nes neturiu visos informacijos, yra tik tikrų signalų. Kadangi biokuras, net ir pabrangęs 40 proc., vis dar yra gerokai pigesnis negu dujos, gali kilti noras kaupti atsargų. Visos savivaldybės, išskyrus Vilnių, jau yra perėjusios prie biokuro, tad susiduriame su situacija, kad jos, nori ar nenori, taps biokuro tiekėjų įkaitais, jei šiems pavyks apeiti biržos sistemą.

Tai tikrai verta parlamentinio tyrimo, reikia pasiaiškinti, kas čia vyksta. Pasakyti, kad pabrango mediena, mano manymu, nėra teisinga, kadangi biokuras nėra gaminamas iš tos medienos, apie kurios pabrangimą kalbama. Jis gaminamas iš visai kitos medžio dalies arba iš medienos pramonės atliekų. O medžių viršūnės ar skiedros, manau, nepabrango. Reikia ieškoti kitų priežasčių. Galbūt tai susiję su Baltarusija, gal su rinkos pokyčiais eksportuojant biokurą. Galbūt dėl to stambieji kuro gamintojai, norėdami gauti kuo daugiau pelno, griebiasi gudrybių.

Palauksime rudens ir pamatysime. Manau, kad jei reikėtų, čia galėtų įsikišti dar Kainų ir energetikos komisija. Dar neturiu susidaręs viso vaizdo, bet požymių dėl susimokymo, kartelinio susitarimo, yra.

Jei paaiškės, kad biokuro tiekėjai susimokė ir dirbtinai kelia kainas, taip bus sukompromituota visa žalioji energetika. Būtų gaila geros idėjos. Buvo įdėta daug pastangų, kad nuo dujų pereitume prie biokuro, o tai buvo ir politinė, ir ekonominė nauda. Dabar, jei priklausytume nuo "biokurininkų" susimokymo, kaip buvome priklausomi nuo "Gazprom" dujų, būtų padaryta didelė reputacinė žala žaliosios energetikos idėjai, kuri garantuoja ir mažesnes kainas, ir energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų. Būtų suduotas smūgis. Biokuro asociacijų, kad ir kiek jų būtų, atstovai turėtų išeiti ir atvirai pasakyti: arba paneigti viską, arba profesionaliai įvertinti situaciją.

Šilumą gamina sau

Pirmadienio rytą, kai uostamiestyje oro temperatūra nukrito iki 19,4 C°, miestui reikėjo apie 275 megavatų (MW) šiluminės galios. Iš jų virš 66 proc. šilumos buvo pagaminama „Klaipėdos energijos“ katilinėse.

„Dabar dirba visos trys mūsų katilinės. Lypkių ir Danės gatvės katilinėse deginame dujas, o Šilutės plento rajoninėje katilinėje deginame tris kuro rūšis – biokurą, gamtines dujas ir mazutą“, – aiškino Vilius Buinevičius, „Klaipėdos energijos“ Technikos direktorius. 

Ekstremalūs šalčiai labiausiai pakoregavo nepriklausomų gamintojų veiklą. Pramonės įmonės, kurios turi pasistačiusios savo katilines, atliekamą šilumą tiekdavo miestui. Tačiau dabar dvi iš jų – „Klaipėdos baldai“ ir „Home group“ – šildo  tik save, dar dvi – „Klaipėdos mediena“ ir „Miesto energija“ – patiekia tik apie 2 MW šilumos.

„Esant didesniam šilumos poreikiui, nepriklausomi gamintojai negali užtikrinti miestui reikiamo šilumos kiekio. Tik „Klaipėdos energija“ turi pakankamos galios katilus ir kuro rezervus, kad galėtų miestui pagaminti bei tiekti būtiną šilumos kiekį“, – sakė V. Buinevičius.

Biokuro bus daugiau

Vasario 12 d. „Klaipėdos energija“ sulaukė sprendimo iš Lietuvos verslo paramos agentūros, kad trims bendrovės vykdomiems rekonstrukcijos projektams yra skirta Lietuvos vyriausybės ir ES struktūrinių fondų parama. Investavus kone 9,3 milijono eurų į šilumos gamybą iš biokuro galima tikėtis, kad bendrovės klientams šilumos kainos ateityje bus palankesnės, nei iki šiol. Mat gamtinės dujos, kurios šaltuoju metų laiku išlieka pagrindiniu „Klaipėdos energijos“ kuru, yra du-tris kartus brangesnės už biokurą.

Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, kuri trims projektams siekia 4,68 mln. eurų,  rajoninės katilinės Šilutės plente rekonstrukcijos metu bus pastatyti du 8 MW galios biokuro katilai su dūmų kondensaciniais ekonomaizeriais.  O Lypkių katilinėje  jau pradėta 8 MW biokuro garo katilo su kondensaciniu ekonomaizeriu statyba.

Pastarajai katilinei įrangą pagamins „Enerstena“, Lietuvoje ir užsienyje pripažinimą pelnę efektyvių šiluminės energijos sistemų kūrėjai bei gamintojai. „Enerstenos“ įmonių grupė yra viena didžiausių energetikos įmonių Baltijos šalyse, turinti padalinius Suomijoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje.

Visus Lypkių katilinės rekonstrukcijos ir projektavimo darbus „Enerstenos“ įmonių grupė įsipareigojo atlikti per 18 mėnesių, bet šilumą naujuoju katilu planuojama gaminti jau šiemet.

Kainų komisija planuoja suvienodinti šilumos tiekėjų ir nepriklausomų gamintojų dalyvavimo aukcione sąlygas – šilumininkų nustatyta kaina nebebūtų subsidijuojama, kaip dabar. Pasak komisijos, nauja tvarka padidintų konkurenciją, šiluma būtų gaminama pigiausiais ir efektyviausiais įrenginiais, todėl vartotojams ji atpigtų.

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija piktinasi, kad bandymas priversti šilumos tiekėjus aukcione tiekiamos šilumos kainą nustatyti pagal tuos pačius kriterijus, kaip nepriklausomų gamintojų, vilkinamas, nes šilumos tiekėjai bijo naujovės.

Energetikos ministerija siūlo neskubėti ir išsiaiškinti pasekmes. Lietuvos šilumos tiekėjų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos naujovei nepritaria. Šilumininkai sako, kad kainos kils, o savivalda prognozuoja padidėsiant atskirtį regionuose.

Kainų komisijos pirmininkės Ingos Žilienės teigimu, nauja tvarka galutinai parengta būtų iki pavasario – dar poros mėnesių, anot jos, reikia įvertinti tvarkos poveikį šilumos kainoms atskirose savivaldybėse, – o galėtų įsigalioti nuo kito šildymo sezono.

Kainų komisija tikisi padidinti konkurenciją rinkoje

Kainų komisijos narys Donatas Jasas sako, kad padaugėjus nepriklausomų šilumos gamintojų, reikia keisti šilumos rinkos reguliavimą. Pasak jo, dabar šilumos tiekimo įmonei vartotojai sumoka už šilumos gamybos ir perdavimo sistemą.

„Tai reiškia, kad visiškai nepriklausomai nuo to, ar šilumos tiekėjas gamina, ar negamina šilumos su savo įrenginiais tam tikru momentu, šilumos vartotojai apmoka, o kiek apmoka, nustato Kainų komisija (...) Šiuo metu dalyvaudamas šilumos supirkimo aukcione šilumos tiekėjas eina tik su žaliavos kainomis, o visos kitos sąnaudos dengiamos iš tarifo. Kiti rinkos dalyviai turi padengti tame aukcione visas sąnaudas“, – Seimo Energetikos komisijos posėdyje praėjusią savaitę teigė D. Jasas.

D. Jaso teigimu, nauja tvarka šilumos tiekėjus įtrauks į didesnę konkurencinę aplinką.

„Vartotojai sumokėtų šilumos tiekimo įmonei, kaip ir dabar – už perdavimo ir pardavimo tinklą (...) O visos kitos sąnaudos tiek šilumos tiekėjams, tiek nepriklausomiems šilumos gamintojams būtų padengiamos tik tada, jeigu laimėtų šilumos supirkimo aukcionus, tai reiškia: galutinį rezultatą, kiek vartotojas mokės, nulemtų konkurencinė aplinka ir aukciono rezultatai“, – aiškino Kainų komisijos atstovas.

D. Jasas žada, kad siekiant išvengti manipuliacijų rinka, Kainų komisija nustatys viršutinę kainos ribą. Pasak jo, nauja tvarka leistų sumažinti vartotojams šilumos kainas.

„Šiluma būtų gaminama pigiausiais įrenginiais, nes į aukcioną turi pasiūlyti gerą kainą. Būtų išlaikomos sąlygos ateiti į rinką efektyvesnėms ir pigesnėms technologijoms, kurias bet kada mes turėtume galimybes prijungti ateityje, jeigu būtų technologijų revoliucijos poreikis. Ir trečia, esant masinei renovacijai, mažėtų rinka, bet vartotojai nepermokėtų už perteklinius pajėgumus“, – tvirtino pareigūnas.

D. Jasas atmeta kai kurių rinkos dalyvių nuogąstavimus, kad įmonės, investavusios į šilumos tiekimo trasas ir gamybos įrenginius, gali „nebesukonkuruoti“.

Energetikos ministerija siūlo pokyčius gerai apgalvoti

Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius siūlo neskubėti ir geriau aptarti galimus padarinius.

„Mėgstame eksperimentuoti ir konkurencija šilumos gamybos sektoriuje savo darbą atliko. Klausimas kyla tik dėl perteklinių šilumos gamybos įrenginių. Galutinis rezultatas – kaina vartotojui dar priklauso nuo prielaidų. Ir prielaida, kad šilumos tiekėjas imsis kažkokių priemonių ir kaina nekils, yra lygiai tokia pati, kad jis nieko nedarys ir kaina pakils. Todėl reikia pasiaiškinti dėl pasekmių ir todėl nedaryti skubotų sprendimų“, – Seimo komisijoje įspėjo M. Macevičius.

Nepriklausomi šilumos gamintojai įžvelgia nelygias sąlygas

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius sako, kad konkurencijos šilumos ūkyje nėra, nes nepriklausomi šilumos gamintojai diskriminuojami.

„Visi nepriklausomi šilumos gamintojai diskriminuojami, o šilumos tiekėjai privilegijuojami. Siekiant nepriklausomam šilumos gamintojui laimėti aukcioną, pagal dabartinę tvarką reikia pasiūlyti šilumos kainą mažesnę, negu kainuoja biokuras“, – Energetikos komisijos posėdyje teigė jis.

V. Kisielius prognozuoja, kad ši tvarka nekeičiama, nes proteguojami savivaldybių ir šilumos tiekėjų, kurie dažniausiai priklauso savivaldybėms, interesai.

„Centralizuoti šilumos tinklai yra savivaldybių aukso veršis, todėl siekiama turbūt užsitikrinti sau susirinkti lėšas į savivaldybių biudžetus“, – teigė V. Kisielius.

Šilumos tiekėjai ir savivalda priešinasi pokyčiams

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas tegia, kad asociacijos pasirinkti nepriklausomi ekspertai įvertino Kainų komisijos siūlymą ir pranešė, jog tokiu atveju Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos miestas „šilumos sąnaudos padidės šimtais tūkstančių eurų“.

V. Stasiūnas sako, kad atsakymo į tokius nuogąstavimus Kainų komisija dar nepateikė.

Norint išvengti klaidų, asociacijos vadovas siūlo išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį šioje srityje.

„Prieš trejus metus turėjome parengti biokuro apskaitos taisykles. Lietuvoje tada niekas dar nežinojo, kaip apskaityti pelningumą, kaloringumą, drėgmę ir taip toliau. Lietuvos energetikos mokslininkai surinko visą užsienio patirtį ir šiandien jos puikiai veikia, neturi niekas jokių pretenzijų“, – sakė V. Stasiūnas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė teigė nepritarianti Kainų komisijos idėjai.

„Tai tikrai padidins atskirtį regionuose. Tiesiog turėsime kitas monopolijas“, – pareiškė ji.

Energetikos komisijos vadovas Virgilijus Poderys prognozuoja, kad Kainų komisijos siūlomi pokyčiai rinką dar labiau išskaidrintų, todėl šilumos kaina, kad ir menkai, bet pigtų: „kuo rinka skaidresnė ir tikresnė, tuo kaina turi mažėti“.

Dabar Lietuvoje veikia apie 40 nepriklausomų šilumos gamintojų.

Turto bankui (76,56 proc. akcijų paketo) ir bendrovei "Lietuvos energijos gamyba" (23,44 proc. akcijų) priklausanti įmonė "Geoterma" – pirmoji ir vienintelė geoterminio šildymo jėgainė Lietuvoje netrukus bus parduota.

"Geoterma" šilumos negamina nuo šių metų kovo, nes nebegalėjo konkuruoti tiekdama šilumos energiją.

2016 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės nutarimu Turto banko valdoma "Geotermos" akcijų dalis yra įtraukta į Privatizavimo objektų sąrašą.

Turto bankas atsakingas už bendrovės akcijų privatizavimo būdo nustatymą, privatizavimo sąlygų parengimą bei visų kitų reikalingų procedūrų vykdymą.

"Privatizavimo datos dar nežinome, pirmiausia vyks Privatizavimo komisijos posėdis, kai komisija patvirtins privatizavimo programą, tada bus paskelbta pardavimo data, pradinė pardavimo kaina. Tai turėtų nutikti artimiausią mėnesį", – patvirtino Turto banko Finansinio turto departamento direktorius Benitas Jonikas.

Įmonė šilumos gamybą pradėjo 2004 m. ir po 13 metų veikla nutrūko. 2016 m. "Geotermos" nuostoliai siekė 0,456 mln. eurų, 2015 m. – 0,369 mln. eurų.

Esą reikalai pablogėjo, kai kaimynystėje pradėjo veikti termofikacinė jėgainė "Fortum Klaipėda". Ar "Fortum Klaipėda" turi planų įsigyti "Geotermą", jos atstovai oficialiai nepatvirtino.

"Bendrovę "Fortum" viskas domina, kas susiję su energetika. Mes investuojame į daugelį sričių. Jeigu ta įmonė bus parduodama, manau, "Fortum" svarstys galimybę: dalyvauti tame pirkime ar nedalyvauti. Viskas priklausys nuo to, kokios bus privatizavimo sąlygos ir kiti dalykai. Ir pasakyti, kad mus domina "Geoterma", dar negalime", – tvirtino bendrovės "Fortum Klaipėda" atstovas Andrius Kasparavičius.

Parodomoji geoterminė jėgainė Klaipėdoje buvo pradėta statyti 1997 m. Projektui buvo skirta Danijos aplinkosaugos agentūros bei Pasaulio aplinkosaugos fondo parama, taip pat pasitelkta ir Pasaulio banko paskola.

Bendras "Geotermos" pastatų, esančių Klaipėdos LEZ, plotas sudaro 1 663 kv. m, žemės sklypų plotas – 2,5 ha.

„Suvokiame visą situacijos rimtumą ir norime elgtis joje kuo atsakingiau, tačiau mūsų galimybės taip pat nėra begalinės. Tai nėra vien šilumos tiekėjo ir šilumos gamintojo problema, todėl tikimės, kad į jos sprendimą įsitrauks visos, už šilumos tiekimą Vilniaus gyventojams atsakingos, šalys“, - pranešime spaudai teigė „Danpower Baltic“ valdančios bendrovės Vokietijos įmonės „Danpower“ vadovas Markas Suessmannas.

Jo teigimu, šiuo metu „Vilniaus energija“ yra skolinga už spalio mėnesį ir tuoj bus skolinga už lapkritį, tačiau skolos dydžio neatskleidė.

Suvokiame visą situacijos rimtumą ir norime elgtis joje kuo atsakingiau, tačiau mūsų galimybės taip pat nėra begalinės. Tai nėra vien šilumos tiekėjo ir šilumos gamintojo problema, todėl tikimės, kad į jos sprendimą įsitrauks visos, už šilumos tiekimą Vilniaus gyventojams atsakingos, šalys.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS patvirtino, kad įmonė negali šiuo metu sumokėti už „Danpower Baltic“ pagamintą šilumą, nes praėjusį mėnesį buvo areštuotos įmonės sąskaitos. Teismas lapkričio pabaigoje Konkurencijos tarybos prašymu areštavo beveik 20 mln. eurų vertės bendrovės „Vilniaus energija“ lėšų.

„Viskas yra tiesiogiai susiję su lėšų areštavimus. Mes dabar visomis jėgomis bandome spręsti iškilusias problemas“, - tvirtino N.Mikalajūnas.

Jis pridūrė, jog bendrovė teismo sprendimą dėl sąskaitų arešto yra apskundusi.

Konkurencijos taryba pernai gruodį „Vilniaus energijai“ skyrė 19 mln. eurų baudą už tai, kad ši susitarė su ja susijusia Estijoje registruota biokuro tiekėja „First Opportunity“ (buvusia „Bionovus“) penkerius metus tik iš jos pirkti biokurą. Tokiu būdu, anot tarybos, „Vilniaus energija“ nepasinaudojo galimybe kurą pigiau pirkti iš kitų tiekėjų, ir tai galėjo turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Dėl šio baudos teismas ir areštavo „Vilniaus energijos“ lėšas.

Dar 2012 metai prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtarus „Vilniaus energijos“ vadovus leidus „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Prokurorų teigimu, įtariama, kad „ Vilniaus energija“, įsigydama kurą, paslaugas ir kitas prekes, sąnaudas įtraukė į šilumos kainą. Skaičiuojama, kad „Bionovus“ 2007–2011 metais vien iš pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 15,3 mln. eurų grynojo pelno.

Energetikos įmonių grupės "Lietuvos energija" valdoma bendrovė "Lietuvos dujų tiekimas" šiemet tieks dujas šilumos gamintojai "Klaipėdos energijai". Bendrovės vasario 2 dieną pasirašė sutartį.

Konkurso ataskaitoje rašoma, jog "Klaipėdos energija" 2015 metais pirks 41,6 tūkst. MWh dujų, o bendra orientacinė sutarties kaina (be PVM) - 747,136 tūkst. eurų.

BNS skaičiavimais, "Lietuvos dujų tiekimas" pasiūlė 21,7 euro už 1 dujų megavatvalandę (MWh) kainą.

Konkurse dar dalyvavo verslininko Rimando Stonio valdoma dujų tiekimo įmonė "Dujotekana" ir Druskininkams dujas tiekianti bendrovė "Haupas".

Ketvirtadienį "Lietuvos dujų tiekimas" taip pat pasirašė sutartį su "Vilniaus energija" ir tieks dujas po 21,009 euro už MWh.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD), kurias Lietuva importuos per Klaipėdos SGD terminalą, prekybos bendrovė "Litgas" šilumos ir elektros gamintojams jas parduos vidutiniškai po 1,1 tūkst. litų už tūkstantį kubų, teigia įmonės vadovas, kurį cituoja portalas vz.lt.

Kainų komisijos duomenimis, vidutinė iš "Gazprom" perkamų dujų kaina rugsėjį buvo 1117 litų už 1000 kubų.

Pasak Dominyko Tučkaus, prie vidutinės pirmojo pusmečio importo kainos prisidės 102 litų terminalo saugumo dedamoji, 62 litų perdavimo ir 268 litų skirstymo dedamoji. Tokiu atveju galutinė kaina siektų apie 1532 litus.

Portalas vz.lt rašo, kad bendrovė prognozuoja, jog iš Norvegijos "Statoil" dujas vasarą pirks pigiau, o žiemą - brangiau. Sezoninę dujų svyravimo riziką prisiims "Litgas".