Manoma, kad didžiausia problema – šeimininkų nesupratimas, kad ne tik jų keturkojams, bet ir patiems žmonėms per ilgai kaitintis saulėje – pavojinga sveikatai.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki šią vasarą ne kartą minėjo, kad į paplūdimius atsivestiems keturkojams prireikė medikų pagalbos.

„Nesuprantu, kai lauke plius 30, žmonės atsiveda į paplūdimius naminius gyvūnus. Jau ne vienas žmogus kreipėsi į medikus dėl šunų, gavusių šilumos smūgius“, – neseniai pasakojo A. Siakki.

Veterinarijos gydytojas Linas Varanauskas atkreipė dėmesį, kad ne tik paplūdimiuose šunys perkaista. Taip nutinka ir tiems, kurie per ilgai būna lauke, kieme.

Žmonės paprasčiausiai nepagalvoja, kad šunims degintis nereikia.

Be to, esant prie jūros perkaista mažiau, nes šiek tiek atsivėsina įbrisdami į vandenį.

„Žmonės paprasčiausiai nepagalvoja, kad šunims degintis nereikia. Daugiausia būna tamsių spalvų šunys, kurie kiaurą dieną 35 laipsnių karštyje pažaidę su šeimininkais, atvažami pas mus su traukuliais. Nugaišusių šiemet nepamenu, bet reanimacijos buvo prireikę tikrai ne vienam šuniui“, – pažymėjo specialistas.

Kiek konkrečiai laiko sveika keturkojui praleisti saulėje, nėra nurodyta, tačiau patariama išvesti ryte ir vakare.

Būnant gamtoje, geriausia nusivesti į pavėsį, o esant galimybei, užkloti drėgnu rankšluosčiu.

L. Varanauskas pasakojo, kad keli šunys gavo šilumos smūgį dėl to, kad buvo palikti uždaryti automobilyje.

„Šeimininkai išbėgo neva kelioms minutėms ir grįžę šunį rado perkaitusį“, – teigė veterinarijos gydytojas.

Dėl kačių sveikatos – situacija geresnė.

„Katės truputį protingesnės, su šeimininku pažaisti į kiemą neina. Tos, kurios gyvena kieme, susiranda sau vietą, kuri nėra tokia karšta. Jos išvis šilumą labiau mėgsta, tad mažiau problemų joms būna su perkaitimu“, – teigė L. Varanauskas.

Pirmieji šilumos smūgio simptomai, dėl kurių vertėtų sunerimti – neurologiniai reiškiniai, tokie kaip galvos svyravimas, dehidratacija, kada šuo laka per daug skysčių arba per mažai, negeba atsistoti, taip pat primerkti akių vokai.

„Klaipėdoje gydyklų tikrai yra labai daug. Problema, kad nakties metu dirbančių klinikų šiai dienai nėra, dėl to siūlau, kad jeigu dienos metu kažkas atsitiko, nelaukite nakties, užsukite į bet kurią kliniką, kuri dar dirba, ir tada bus galima kažkiek padėti“, – priminė L. Varanauskas.

Pirmieji simptomai, kad žmogų ištiko šilumos smūgis: aukšta kūno temperatūra iki 38–41 °C, odos paraudimas, galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas, mieguistumas, stiprus, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas.

Jeigu perkaitimas nesunkus, žmogui gali padėti šiltas dušas. Taip pat galima suvilgyti rankšluostį vėsiu vandeniu ir paprasčiausiai juo apsitrinti kūną. Jeigu perkaitusio žmogaus simptomai yra kur kas stipresni, vaistininkė pataria nedelsti ir suteikti pirmąją pagalbą.

Geriausia tokiu atveju naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio.

„Pirmiausia nedelsdamas vienas arba su kitų pagalba perkelkite nukentėjusįjį į pavėsį ar vėsią vietą ir paguldykite ant nugaros. Jums reikės pasirūpinti žmogaus galvos ir širdies kraujotaka – tai galite padaryti po jo kojomis pakišę suvyniotus drabužius arba pagalvę. Geriausia tokiu atveju naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio. Apklokite gulintį nukentėjusįjį taip, kad auksinė antklodės pusė būtų prie žmogaus kūno, o sidabrinė – išorėje“, – pataria vaistininkė Jovita Aleknienė.

Neturintiems šalia specialios antklodės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė Nijolė Čiūtienė pataria nesutrikti, nes būdų, kaip pasirūpinti sunegalavusiu, tikrai yra: „Sušlapinkite didesnį medžiaginį audinį – paklodę, patalynę ar rankšluostį maždaug 37 °C temperatūros vandeniu ir tuomet juo apklokite žmogų. Nuolat tikrinkite žmogaus temperatūrą, šiai priartėjus link 37,5 °C, nuimkite drėgną audinį ir apklokite nukentėjusįjį sausu audiniu, duokite jam atsigerti vėsaus vandens“, – pataria N. Čiūtienė ir priduria, kad jeigu nukentėjusysis praranda sąmonę, jį svarbu paguldyti ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti ir skubiai vežti į gydymo įstaigą.

Apie tai paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Jis pabrėžė, kad įsibrovėliai ir toliau tyčiojasi iš gyventojų, kurie visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi palikti laikinai užimtas teritorijas.

„Šiandien į ligoninę išvežtas naujagimis. Vaiką ištiko šilumos smūgis, nes įsibrovėliai dvi paras kontrolės punkte laikė tėvų automobilį. Šeima buvo priversta laukti savo eilės po atviru dangumi prieš kaitrią saulę“, – pabrėžė I. Fiodorovas.

Jis tikino, kad rusų kariams negaila nei vaikų, nei pagyvenusių žmonių.

„Gauname kreipimųsi dėl didelės temperatūros traukiniuose“, – teigė „LTG Link“ korporatyvinės veiklos vadovas Gediminas Šečkus.

Geležinkelio darbuotojas informuoja, jog vagone kondicionierius neveikia. Tokiomis sąlygomis dirbti – iššūkis. O ir prieš keleivius nepatogu.

Keleiviai sako, kad tokiu atveju, kai svilina 30 laipsnių karštis, o kondicionierius neveikia, laiko klausimas, kam iš keleivių vidury kelionės prireiks medikų pagalbos.

„Tokiu oru nežinau, ar ryžčiausi važiuoti traukiniu“, – kalbėjo Lietuvos gyventojas.

Mažų mažiausiai keleiviai apie tokią situaciją norėtų būti informuojami. Galbūt net vandens būtų siūloma.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prieš beveik tris dešimtmečius gamintuose traukiniuose nėra kondicionavimo sistemų. Tai – nemaža dalis, apie 40 proc. mūsų viso parko, todėl šią problemą galima išspręsti tik naujais traukiniais“, – kalbėjo G. Šečkus.

Vadovas sako, kad problema sprendžiama vagonus vėdinant pravėrus langus ir dalinant keleiviams vandenį, o naujų traukinių dar teks palaukti. Pirkimai truks trejus metus. Sveikatos specialistai vardina, kaip suprasti, jei patyrėte saulės ar šilumos smūgį ir kada jau iškyla grėsmė sveikatai.

„Gali pykinti, jaučiamas stiprus širdies plakimas, net smilkiniuose atsiliepiantis, pakyla kūno temperatūra, gali pakilti net iki 40 laipsnių, nebeprakaituojama, oda būna sausa, tad šiluma kaupiasi viduje, sutrinka termoreguliacija. Galima prarasti sąmonę, gali prasidėti traukuliai“, – pasakojo greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės vadovas Mindaugas Kliukas.

Tokiu atveju būtina kviesti medikus. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, priklausomai nuo būklės ir kokios gyvybinės funkcijos pažeistos.

„Dažniausiai būna, kad netenkama kalio ir magnio. Šie du mikroelementai labai reikalingi širdies veiklai. Tada įstatoma lašelinė, kuri papildo ir elektrolitų bei skysčių balansą“, – teigė Šeškinės poliklinikos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.

Jei tik perkaitote, jaučiate silpnumą, svaigsta galva, reikia eiti į pavėsį, gerti vėsius skysčius, ne kofeino ar alkoholio turinčius gėrimus.

Vilniaus mieste pastaruoju metu bendras iškvietimų skaičius padidėjo penktadaliu. Neatmetama, kad karštis prie tokios gausos prisidėjo, nes atsiliepia lėtinėms ligoms.

Gali baigtis infarktu

Mažąjį Jokūbą ištiko gana dažnas, ypač tarp mažamečių vaikų, reiškinys – perkaitimas, – paaiškina šeimos gydytoja Inga Lapūnienė ir dalijasi įžvalgomis kaip apsaugoti savo atžalas ir patiems apsisaugoti nuo perkaitimo, neretai vadinamo tiesiog saulės smūgiu.

"Karštomis vasaros dienomis, ypač jei aktyviai leidžiame laiką, būname saulės atokaitoje, geriame nepakankamai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Įprastai šį perteklių organizmas pašalina prakaituodamas, deja, kartais jam taip ir nepavyksta išgarinti susikaupusios šilumos ir tuomet ištinka vadinamasis šilumos smūgis. Tai pavojinga būklė, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, galinti sukelti dehidrataciją ir gyvybiškai svarbių organų pakenkimą", – sako šeimos gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį, kad perkaitimas itin pavojingas vaikams, ypač kūdikiams ir mažamečiams, taip pat senjorams, vyresniems nei 75-erių.

"Vaiko organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu, – sako I.Lapūnienė. – Senjorams itin pavojingas skysčių netekimas, dėl kurio gali sutrikti kraujo krešumas, kyla trombozės, hipertenzinės krizės rizika, galinti baigtis miokardo infarktu ar ūminiu insultu."

Bene pagrindinis patarimas, kaip sumažinti perkaitimo riziką, – vartoti pakankamai skysčių. Verčiau rinktis paprastą arba mineralinį vandenį.

Pasak gydytojos, perkaitimas taip pat pavojingas ir sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, kenčiantiems dėl nutukimo, turintiems skydliaukės sutrikimų.

Supainioja su peršalimo ligomis

Šeimos gydytoja pastebi, kad perkaitimą nesunku supainioti su peršalimo ligomis. Pasak jos, perkaitimui taip pat būdingi tokie simptomai kaip bendras silpnumas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra (net iki 40 °C). Vis dėlto ištikus šilumos smūgiui būdingi ir tokie simptomai kaip galvos svaigimas, pykinimas, žmogus gali pradėti  viduriuoti. Dažnai kamuoja stiprus troškulys, apima mieguistumas, vangumas, gali sutrikti orientacija aplinkoje, darosi sunku eiti. Perkaitimui būdinga ir paraudusi karščiuojanti oda, padažnėjęs širdies plakimas.

Inga Lapūnienė. Asmeninio arch. nuotr.

"Bene pagrindinis patarimas, kaip sumažinti perkaitimo riziką, – vartoti pakankamai skysčių. Tiesa, karštomis dienomis verčiau rinktis paprastą arba mineralinį vandenį, riboti saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų vartojimą, kurie, atvirkščiai, skatina skysčių šalinimąsi iš organizmo. Dažniau atsigerti pasiūlykite ir mažiems vaikams, ypač jei šie dar nemoka patys paprašyti arba yra pernelyg pasinėrę į žaidimus", – pasakoja I.Lapūnienė.

Karštomis dienomis rekomenduojama riboti ir fizinę veiklą. "Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu – nuo 11 iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare", – sako gydytoja.

Karštomis dienomis gydytoja pataria dėvėti ir tinkamą aprangą – rinktis laisvus, šviesius, orui laidžius natūralių audinių drabužius, nepamiršti dėvėti kepurės ar kito galvos apdangalo. Ruošiantis miegoti – gerai išvėdinti patalpas, o miegant užtikrinti oro cirkuliaciją kambaryje.

Spąstai – vežimėlis, automobilis

Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį į vieną dažniausiai kūdikius auginančių mamų daromą klaidą dengti kūdikio vežimėlį skaromis ar kitais audiniais, taip siekiant apsaugoti nuo saulės.

"Tai viena didžiausių ir pavojingiausių klaidų vasarą. Kai lauke kaitina saulė, uždaras kūdikio vežimėlis gali virsti kone šiltnamiu. Uždengus jį audiniu, vežimėlyje sutrinka oro cirkuliacija ir taip dar labiau padidėja perkaitimo rizika. Ypač vasarą svarbu pasirūpinti, kad vežimėlyje cirkuliuotų šviežias oras – rinktis orui laidų vežimėlio stogelį, vietoj audinio – specialų skėtį nuo saulės, o jei jau pridengti – tai tik itin plonu ir laidžiu audiniu, užtikrinant, kad į lopšį pateks pakankamai šviežio oro", – įspėja gydytoja.

Pasak jos, perkaitimo spąstais gali tapti ir automobilis, todėl niekada nereikėtų jame palikti vaikų vienų net ir labai trumpai. Stovinčiame automobilyje oras gali įkaisti net iki 40 °C virš lauke esančios temperatūros, o didžiausias temperatūros šuolis fiksuojamas jau per pirmas 5 minutes nuo automobilio užrakinimo.

Stipriai sukaitus, rekomenduojama persikelti į vėsesnę patalpą ar šešėlį, pailsėti, lėtai pagurkšnoti vandens. Jei atsiranda šilumos smūgiui būdingų simptomų – padažnėja pulsas, pykina, žmogus netenka sąmonės, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kol atvyks medikai, perkaitusį žmogų reikia perkelti į kuo vėsesnę vietą, nuvilkti drabužius. Jei žmogus sąmoningas – duoti atsigerti, stengtis sumažinti kūno temperatūrą: apšlakstyti vėsiu vandeniu, apkloti vėsiu vandeniu sušlapintais rankšluosčiais. Jei žmogus neteko sąmonės, būtina paguldyti ant šono, patikrinti, ar kvėpuoja, kritiniu atveju imtis pirminio gaivinimo.

„Mes laikydavome balkone, ant spintelės. Jai patinka, viską mato. Kai pasisuka saulė, tai žinote, nesužiūri taip. Tai pamatėme, kad ji ne kaip jaučiasi“. – atviravo kaunietis Česlovas Muckus.

Laimė, vyras žinojo, kaip vėsinti gyvūną, tad skaudesnių pasekmių išvengti pavyko. „Paėmėme, nunešėme į kambarį, paguldėme ant sofos, užklojome su drėgnu užtiesalu ir atsigavo“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Veterinarai sako, kad perkaitusių ar šilumos smūgį gavusių gyvūnų vasarą pasipila vienas po kito.

„Jeigu oro temperatūra perkopia 25 laipsnius, reikėtų pavedžiojimus trumpinti arba, jei galvojama kažkur pavedžioti, reikėtų vis tiek pagalvoti apie galimas netikėtas pasekmes. Tokiu atveju, gal reikėtų pasirinkti vaikščiojimo vietą, kur yra kažkoks vandens telkinys, kad reikalui esant šunelį būtų galima greitai atvėsinti“, – patarė veterinarijos gydytojas Vytautas Siaurys.

Jeigu gyvūnai vedžiojami vidurdienį, per didžiausią kaitrą, ir neturint vandens, tokie pasivaikščiojimai gali baigtis liūdnai.

„Jei nebus operatyviai imamasi veiksmų, šilumos smūgis neteikiant pagalbos dažniausiai gali baigtis gyvūnų žūtimi“, – akcentavo veterinaras.

Keturkojų šeimininkai sako, kad augintinius nuo perkaitimo gelbėja įvairiais būdais. Vieni visada turi vandens, kiti – bekailius gyvūnus saugoja rūbais – dažniausiai velka sudrėkintus. Specialistai sako, kad aprengti galima nebent baltais arba lininiais rūbais. Gyvūnų su kailiu rengti, o ypač auti batukų, nereiktų.

Nors perkaisti gali tiek šunys, tiek katės, tiek kiti gyvūnai, tačiau išskiriamos kelios šunų veislės, kurioms saulė itin pavojinga. Tai – prancūzų buldogai, pekinai, mopsai, čiau-čiau.

„Jų snukutis – ganėtinai trumpas ir jie atvėsina orą, kuris patenka į plaučius daug silpniau, todėl šie šunys yra daug imlesni šiluminiam smūgiui“, – sakė veterinaras.

Specialistai įspėja, kad net ir kelių minučių užėjimas į parduotuvę augintinį palikus mašinoje – pavojingas.

„Mašiną reikia stengtis palikti pavėsyje, jei viduje lieka gyvūnas. Taip pat palikti šiek tiek pravirą langą, kad transporto priemonėje būtų oro cirkuliacija ir, kiek įmanoma, vėsiau. Reikia palikti ir vėsaus vandens dubenėlį“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patarėjas Linijus Valiuška.

Jeigu augintiniai pradeda tankiai lekuoti, svyruoja, tampa nejudrūs ar prasideda traukuliai – tai pirmieji šilumos smūgio požymiai. 

Neretai tėvai, nenorėdami žadinti važiuojant užmigusio vaiko, palieka jį miegoti prie praviro lango uždarytoje transporto priemonėje, nesusimąstydami, kaip jie tuo metu rizikuoja vaiko sveikata. Viešai tokie atvejai aptariami tik išskirtiniais atvejais, tačiau realybė kitokia – paliktų vaikų būna gana dažnai.

Vokietijos meteorologinės tarnybos "Wetteronline" tyrimas rodo, kad esant karštam orui automobilis įkaista neįtikėtinai greitai – jei lauke temperatūra siekia +30 °C, mašinos viduje ji pakyla iki +50 °C per pusvalandį.

Tačiau ir lauke netvyrant didžiuliam karščiui, palikti vaiką automobilyje yra pavojinga, net jeigu oro temperatūra siekia +20 °C.

Palikę mažametį automobilyje, net ir su praviru langu, tėvai rizikuoja, nes vaikas gali gauti šilumos smūgį.

"Palikę mažametį automobilyje, net ir su praviru langu, tėvai rizikuoja, nes vaikas gali gauti šilumos smūgį. Vaikai, skirtingai nuo suaugusiųjų, negali taip gerai reguliuoti savo kūno temperatūros ir prisitaikyti prie oro sąlygų, nes jų nėra pakankamai išsivysčiusi kūno termoreguliacija. Aukšta temperatūra ne skatina vaiko prakaitavimą, o net atvirkščiai – sukelia kūno perkaitimą. Tai pasireiškia daugybe simptomų – dažnesnis širdies plakimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, raumenų spazmai ir bendras silpnumas. Blogiausiu atveju vaikas gali neištverti karščio poveikio organizmui ir mirti", – įspėja šeimos gydytojas Julius Dabkus.

Vienos draudimo kompanijos iniciatyva jau daug metų atliekami visuomenės saugumo tyrimai rodo, kad mažiausiai saugūs žmonės jaučiasi dėl vaikų. Tai patvirtino tik kiek daugiau negu pusė – 54 proc. –  šalies gyventojų.

"Gjensidige" Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipė dėmesį, kad nerimaudami dėl vaikų ateities ir gerovės, tėvai kartais pamiršta elementarius dalykus, pavyzdžiui, jų fizinį saugumą. Pasak jos, svarbu, kad tokiais atvejai aplinkiniai suvoktų situacijos pavojingumą ir reaguotų nedelsiant.

"Pamačius, kad vaiko sveikatai ir gyvybei kyla pavojus, reikėtų skambinti 112. Atsiliepę specialistai įvertins situaciją ir nurodys, kaip reikėtų toliau elgtis. Svarbiausia – nebijoti kreiptis į pagalbos tarnybas, o ne savarankiškai imtis veiksmų, nes, esant tokioms situacijoms, numatyta ir teisinė atsakomybė", – sakė V.Katilienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai primena, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip keturiolikos metų asmenų priežiūros.

Vanduo gaivina, bet būkime budrūs

Ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, taip pat ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje), gali kilti perkaitimo rizika. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku mažiems vaikams, kurių termoreguliacija nėra pakankamai gerai išvystyta, taip pat kitiems asmenims, kurių termoreguliacija sutrikusi dėl ligų ar kitų priežasčių. „Esant itin aukštai oro temperatūrai, patariama nedirbti fizinių darbų lauke, geriau juos atlikti anksti ryte arba atidėti vėlesniam vakarui, riboti sporto ar kitą fizinę veiklą lauke. Karštą dieną negalima palikti vaikų vienų automobilyje net trumpam“, – pataria NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja I. Taraškevičienė.

Specialistė taip pat įspėja, kad karštomis dienomis, turėtume būti itin atsargūs ir leisdami laiką prie vandens telkinių. „Maudynės ežere, be jokios abejonės, padeda atsigaivinti. Bet būkime budrūs ir atsargūs, saugokime savo vaikus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje per karščius yra fiksuojama daugiau skendimo atvejų ir traumų, susijusių su buvimu prie vandens. Tad noriu atkreipti į tai dėmesį ir paskatinti visus būti atsargius“, – pataria I. Taraškevičienė.

Didžiausias pavojus – šilumos smūgis 

Kai dėl per didelio karščio sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja, jo kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta, žmogų ištinka šilumos smūgis.

Vienas iš šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo) oda. Prilietus žmogaus kūną, jis yra akivaizdžiai karštas, asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, gali  kliedėti ir visiškai arba iš dalies prarasti sąmonę.

Visuomenės sveikatos specialistė I. Taraškevičienė įspėja, kad pastebėjus šilumos smūgiui būdingus simptomus, būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, nukentėjusįjį reikia perkelti į pavėsį, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, svarbu kuo greičiau atkurti prarastus organizmo skysčius (duoti atsigerti vėsaus vandens ar arbatos). 

Svarbiausia – prevencija

Karštomis vasaros dienomis gerkite daugiau skysčių, valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. Per karščius ribokite fizinį aktyvumą. Nepalikite vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose. Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą, renkitės laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės, nešiokite akinius nuo saulės.

19.08 val. buvo gautas pranešimas, kad Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, Dirgalonių kaime dega gyvenamasis namas.

Kai atvyko gelbėtojai, medinis namas degė atvira liepsna. Gaisro metu nudegė namo stogas, išdegė vidus, viduje buvę įvairūs namų apyvokos daiktai.

Kaip skelbia Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, medikų pagalbos prireikė dviems ugniagesiams. 21.15 val. dėl galimo karščio smūgio du Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai.

Pakistaną apėmusi smarkios kaitros banga nusinešė jau per tūkstantį žmonių gyvybių, pranešė medikai ir socialiniai darbuotojai, o aukų skaičius tikriausiai dar didės.

Kelias pastarąsias dienas didžiausiame šalies mieste Karačyje laikantis neįprastai karštiems orams dešimtys tūkstančių žmonių patyrė šilumos smūgį arba didelį skysčių netekimą.