Šiaulių kalėjimo budėtojai pranešė, kad ketvirtadienį priėmimo-paskirstymo skyriuje buvo atliekama krata iš Klaipėdoje esančios areštinės konvojuotam nuteistajam.

Vyrui buvo pasiūlyta atiduoti daiktus, kurių nėra leidžiamų daiktų sąraše.

Kaip skelbia Kalėjimų tarnyba, nuteistasis pareiškė tokių neturįs. Vis dėlto kratos metu nuteistojo apatinėse trumpikėse buvo rastas mobilus telefonas su SIM kortele.

Be to, tarp asmeninių daiktų buvo rasta ir paimta viena iššauta šovinio tūtelė ir galimai šovinys.

Įvykis tiriamas.

„Priėmus ERĮ pakeitimus, Lietuva būtų viena pirmųjų Europos Sąjungoje, nuo 2023 m. įteisinanti šią inovaciją. Šiuo metu prie mobiliojo ryšio operatorių savo mobiliuosius telefonus ir įrenginius „pririšame“ per SIM kortelę. Naudojant šią inovatyvią eSIM technologiją, įvairiausi įrenginiai, įskaitant ir mobiliuosius telefonus, bus atsiejami nuo SIM kortelės ir, keičiant mobiliojo ryšio operatorių, SIM kortelės keisti nereikės“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Seimui pritarus šioms ERĮ nuostatoms, Lietuva būtų viena pirmųjų šalių tiek ES, tiek ir pasaulyje, kuri teisiškai įtvirtintų šio novatoriško ir į ateitį orientuoto funkcionalumo užtikrinimą visiems vartotojams – pakeisti ryšio operatorių nuotoliniu būdu, nekeičiant SIM kortelės, pažymima Susisiekimo ministerijos pranešime.

Inovacijos eSIM įteisinimas Lietuvoje sudarys palankias sąlygas išmaniesiems miestams atsirasti, daiktų internetui ir 5G ryšiui pritaikyti ir plėtoti, taip pat padės efektyviau teikti paslaugas logistikos, transporto, energetikos, finansinių paslaugų, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos ir kituose sektoriuose, teigia ministerija.

eSIM technologijos panaudojimas ypač svarbus energetikos sektoriui, kur gausu išmaniųjų apskaitos prietaisų. eSIM panaudojimas išmaniuosiuose apskaitos prietaisuose sumažins tokių įrenginių priežiūros kaštus. Ši technologija gali būti įdiegta į daugelį logistikos elementų – konteinerį, transporto priemonę, jutiklius logistikos centruose ar net į patį gabenamą produktą.

eSIM technologija gali būti plačiai pritaikoma ir aplinkosaugos sektoriuje, kur naudojant šią inovatyvią technologiją specialūs įrenginiai patalpoje, lauke ar vandenyje kauptų, analizuotų ir itin operatyviai teiktų duomenis apie oro ar vandens kokybę.

Šiuo metu viešajam sektoriui yra numatyta pareiga keisti ryšio paslaugų teikėją kas trejus metus, o konkursą laimėjus kitam paslaugų teikėjui, turi būti pakeistos ir visos turimos SIM kortelės. Tai generuoja milžiniškas mokesčių mokėtojų išlaidas. Įdiegus eSIM, pakeisti paslaugų teikėją bus paprasčiau ir be didelių išlaidų, tai didins konkurenciją ir mažins paslaugų kainas. eSIM įteisinimas Lietuvoje atvers kelią inovacijoms – sudarys palankias sąlygas naujoms paslaugoms bei teikėjams įsitvirtinti rinkoje.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva skyrus biudžeto lėšų, Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su konkursą laimėjusia „Ernst & Young Baltic“ rengia eSIM naudojimo skatinimo Lietuvoje modelį, paremtą išsamia tarptautinės praktikos ir esamos situacijos analize. Šią studiją numatoma parengti iki gruodžio mėnesio.

Įprastinės SIM kortelės naudojamos jau daugiau nei 25 metus, nuo tada, kai pradėjo veikti mobilusis ryšys, ir iki šiol tenka fiziškai keisti SIM korteles, norint pakeisti paslaugų teikėją. Pradėjus veikti eSIM, SIM kortelės keitimas bus dar vienas dalykas, kurį ateityje, įsigaliojus naujam ERĮ, visai pamiršime.

Atsižvelgiant į technologijų plėtros tendencijas, inovacija eSIM Lietuvoje įsigaliotų nuo 2023 m., Seimui pritarus ERĮ pataisoms.

Pasak bendrovių, prasminga kalbėti apie šios didelių investicijų reikalaujančios technologijos galimybes daiktų interneto ar nešiojamų įrenginių segmente, tačiau net ir čia sprendimus diktuos rinka – tokių įrenginių paplitimas, vartotojų poreikiai.

Ministerija argumentuoja, kad integruoti mobiliojo ryšio abonento identifikavimo moduliai eSIM (angl. embedded SIM) leistų nuotoliniu būdu aktyvuoti mobiliojo ryšio paslaugas ir keisti jų teikėją nekeičiant SIM kortelės.

Operatoriai: konkurencijos pakanka, klientų migracija sumažėjusi

„Telia Lietuvos“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis mano, kad eSIM suteikiamos galimybės lengviau keisti operatorių jau nebėra tokios aktualios.

„Nepadidintų nei konkurencijos, kuri Lietuvoje didelė, nei mažintų kainas, kurios yra vienos mažiausių Europoje. Ir, ką rodo pati rinka, kad per mėnesį įvyksta, tarkime, vos pora tūkstančių operatoriaus keitimo operacijų Lietuvoje (apėmus visus operatorius), tai labai maži skaičiai“, – BNS sakė A. Stasiulaitis.

Jis pridūrė, kad investicijos į sistemas siektų „dešimtis milijonų eurų“, o diegimas užimtų daug laiko.

„Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas teigia, kad eSIM yra nauja ir palyginti ribotai taikoma technologija, o jos diegimas reikalauja keisti tinklo parametrus ir papildomai investuoti.

„Matome galimą šio sprendimo potencialą, tačiau kol kas stebime tiek rinkos poreikį, tiek pačios technologijos plėtrą. Visais atvejais puikiai žinome, kad visas sąnaudas galų gale apmoka klientai – todėl taupome jų pinigus ir atidžiai vertiname bet kokias naujas investicijas“, – BNS komentavo A. Baranauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad didelių investicijų dar pareikalaus 5G ryšys ir tai reikia turėti omenyje, kalbant apie galimą investavimą į eSIM.

Užsimindamas apie klientų migravimą tarp operatorių, A. Baranauskas pastebėjo, kad šio reiškinio mastas kur kas mažesnis nei anksčiau.

„Migracija dabar yra objektyviai mažesnė ir daug, daug kartų lengvesnė ir greitesnė negu prieš 10 metų“, – sakė A. Baranauskas.

„Bitė Lietuvos“ interneto produktų vystymo vadovas Paulius Kudarauskas atskleidė, kad bendrovė jau kurį laiką stebi eSIM technologiją ir tiki jos potencialu, tačiau atidžiai vertina ir investicijų bei naudos santykį.

„Valstybinių institucijų dėmesys šiai sričiai yra sveikintinas ir su jais palaikome dialogą. Tiesa, ši technologija reikalauja didelių investicijų, todėl bent jau artimiausiu metu koncentruosimės į tam tikras mūsų klientams aktualiausias sritis, kur sprendimai tikrai padės vieną ar kitą užduotį atlikti lengviau“, – BNS teigia P. Kudarauskas.

Anot jo, pavyzdžiui, šiuo metu eSIM technologijos pritaikymas telefonuose yra gana ribotas, nes ją palaiko „tik keli patys naujausi flagmanai“, todėl daugiau galimybių regima kitose srityse.

„Daugiau potencialo matome daiktų interneto ir dėvimų įrenginių srityje – čia eSIM leis paišmaninti įrenginius, į kuriuos šiandien įdėti fizines SIM korteles buvo neįmanoma ar labai sudėtinga“, – sakė P. Kudarauskas.

Laukiama daiktų interneto ir dėvimų įrenginių plėtros

Ministerija aiškina, kad naujausi mobilieji įrenginiai – mobilieji telefonai, išmanieji laikrodžiai, IoT (daiktų internetas, angl. Internet of Things) ir M2M (mašina mašinai, angl. machine-to-machine) įrenginiai, pavyzdžiui, išmanūs apskaitos prietaisai, sensoriai ar valdikliai, – turi iš anksto gamintojo įdiegtą mikroschemą, kuri atstoja įprastą fizinę SIM kortelę, todėl šių įrenginių veikimui užtikrinti reikalingas ryšio paslaugų aktyvavimas nuotoliniu būdu.

„Tele2“ atstovas A. Baranauskas teigė, kad šiuo metu investicijos į dėvimų įrenginių (angl. wearables) segmentą būtų perteklinės, bet situacija gali pasikeisti ateityje.

„Su tais nešiojamais įrenginiais – matome, kad kol kas dar nėra to masinio poreikio, masinio pirkimo. (...) Jeigu rinka vystysis taip, kad tų įrenginių bus daugiau, jie bus pigesni, jie bus plačiau pritaikomi, tai vartotojai matys priežastį juos pirkti. Jeigu vartotojai matys priežastį pirkti, tai mes labai greitai atnaujinsime savo sistemas be jokių išorinių raginimų ir tas investicijas padarysime tiesiog savo vartotojų labui. Kol to nėra, tos investicijos šiandien yra perteklinės“, – argumentavo A. Baranauskas.

„Telia Lietuvos“ atstovas A. Stasiulaitis sakė, kad rinkoje išaugus dėvimų įrenginių poreikiui, bendrovė bus tam pasiruošusi.

„Manome, kad kai ateis masiška tokių daiktų su integruota SIM kortele ir jos funkcija banga, mes tikrai būsime pasiruošę tą teikti (...) Kitas dalykas, kai jūs jau galite iš esmės keisti operatorių. Tai čia ta takoskyra suplakta į vieną vietą kaip „eSIM“. Čia yra dvi aiškios kategorijos. Šiai kitai kategorijai mes nematome reikalo“, – kalbėjo A. Stasiulaitis.

Ministerija: eSIM būtų naudinga verslui ir vartotojams

Susisiekimo ministerija įsitikinusi, kad eSIM technologija svarbi visiems, kurie naudoja ar planuoja naudoti judriojo ryšio veikimu paremtus įrenginius, nes nereikės keisti SIM kortelių, o ryšio paslaugas bus galima aktyvuoti nuotoliniu būdu. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad technologijos diegimą skatina ir ES teisės aktai. 

„Naujoji technologija leis atsisakyti įprastų SIM kortelių, o galutiniams vartotojams bus paprasčiau pakeisti mobiliojo ryšių tinklus ar paslaugų teikėjus. Teigiamą šios technologijos perspektyvą nurodo ir Europos Sąjungos direktyvos, skatinančios diegti ją ES šalyse“, – pranešime sako susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Pasak ministerijos, eSIM jau galima naudotis Austrijoje, Estijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose kitose šalyse.

Šiuo metu mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvos vartotojams teikiamos naudojant fizines SIM korteles.

Ministerija taip pat teigia, kad atsisakant įprastų fizinių SIM kortelių būtų galima sutaupyti išteklių, reikalingų jų gamybai ir utilizavimui, sumažėtų vartotojams ir verslui tenkanti administracinė našta, padidėtų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų konkurencija.

Šeštadienį buvo tikrinamas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą suimtajam A. L. atsiųstas smulkusis paketas. Jis buvo patikrintas prieš įteikimą.

Patikrinimo metu smulkiajame pakete su spauda buvo rasta „PILDYK“ pakuotė su SIM kortele, pranešė Kalėjimų departamentas.

SIM kortelė ir dokumentinė medžiaga bus perduoti policijai dėl administracinės atsakomybės ją perdavusiam piliečiui taikymo.

„Visus nuteistiesiems ir suimtiesiems atsiųstus siuntinius ir smulkiuosius paketus kruopščiai tikrina Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai juose bandoma perduoti nuteistiesiems ir suimtiesiems neleistinų turėti daiktų“, – rašoma pranešime.

Mobiliuosius telefonus, jų priedus ir SIM korteles suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama.

Naujoji biometrinė sistema pradės veikti nuo gruodžio 15 d., nurodė šalies ryšių reguliavimo tarnyba. Panaši sistema veikia ir Bangladeše, Saudo Arabijoje ir Pakistane.

"Įžengiame skaitmeninį amžių, ir mūsų pinigai dabar yra susiję su mobiliosiomis paslaugomis. Tai darydami mes didiname pasitikėjimą mobiliąja bankininkyste ir mokėjimų sistemomis", – sakė Nacionalinės transliavimo ir telekomunikacijų komisijos (NBTC) generalinis sekretorius Takornas Tantasithas (Takornas Tantasitas).

Kai kurie žmonės klastodavo savo tapatybę registruodami savo SIM korteles, o tai sukeldavo problemų", – sakė jis, patikinęs vartotojus, kad jų privatumas bus apsaugotas.

Nuskenuoti veidas ir pirštų atspaudai bus susieti su Tailando tapatybės kortelių duomenų sistema. Turistams taip pat reikės skenuoti veidą ir atvaizdas bus lyginamas su paso nuotrauka.

Tailando valdžia naująją sistemą išbandė birželį sukilimo apimtuose pietiniuose rajonuose, kur etniniai malajai naudoja mobiliuosius telefonus bomboms detonuoti.

Priežiūros Tailando SIM kortelių rinkoje stokos mastą birželį atskleidė atvejis, kai policija sulaikė tris kinus, sugebėjusius nusipirkti beveik 400 tūkst. SIM kortelių sukurti vadinamąją "paspaudimų fermą".

Ministras yra pateikęs Vyriausybei Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, kad įsigyjant išankstinio mokėjimo SIM kortelę būtų registruojamas abonento vardas ir pavardė, asmens ar įmonės kodas ir adresas.

„Atsižvelgdami į negerą statistiką, kad apie 300 nusikaltimų padaroma per metus su išankstinio apmokėjimo kortelėmis: piktnaudžiaujama, sukčiaujama, iš žmonių išviliojami pinigai, taip pat gaunami melagingi pranešimai apie padėtus sprogmenis, mes parengėme Elektroninių ryšių įstatymo projektą įpareigoti operatorius neatlygintinai tiekti teisėsaugos institucijoms duomenis, kieno vardu kortelės registruojamos“, – žurnalistams Seime šią savaitę sakė ministras.

Pasak jo, pirkdami naujas išankstinio mokėjimo korteles žmonės turėtų pateikti asmens dokumentą, o jau turintieji tokio mokėjimo korteles – jas registruoti pagal tvarką, kuri bus paskelbta. Pasak ministro, būtent jau naudojamų kortelių registravimas sukelia daugiausiai diskusijų su ryšio operatoriais, ne visi sutinka savo lėšomis padengti kaštus.

„Mes siūlome, kad visos išankstinio apmokėjimo SIM kortelės būtų registruojamos, pirkėjas turėtų pateikti asmens tapatybę nustatantį dokumentą, būtų užrašomas vardas, pavardė, asmens kodas, kas turi korteles, būtų nustatytos vietos, kur būtų galima užregistruoti kortelę, ir viskas. Mes siūlome registruoti visas, čia ir yra ginčas“, – sakė T. Žilinskas.

Pasak jo, jei išankstinio mokėjimo kortelė nebūtų registruota, ji nebūtų išjungiama automatiškai: „Vienas iš įstatymo projekto tikslų, kad teisėsaugos institucijai paprašius operatorius galėtų nutraukti paslaugos teikimą tam asmeniui, tai būtų ne visais atvejais, pagal tam tikrus veiksmus, tas sąrašas baigtinis“.

Ministro teigimu, pataisas palankiai sutinka ir savo lėšomis kaštus, jos skaičiavimu, 600 tūkst. eurų, padengti yra pasirengusi mobiliojo ryšio paslaugų bendrovė „Bitė“, tuo metu „Tele2“ ir „Omnitel“ sutinka tik su naujų kortelių registravimu.

„Omnitel“ pasakė, kad jiems tai kainuotų iki 1,2 mln. eurų ir jie nesutinka, kad reikėtų registruoti visas korteles, o tik naujas, po įstatymo įsigaliojimo. Lygiai tokios pozicijos laikosi „Tele 2“, jie sutinka, kad būtų registruojamos naujos, tada padengtų kaštus iš savų pinigų, bet jei būtų registruojamos visos, jų skaičiavimu, kainuotų 8 mln. eurų“, – kalbėjo T. Žilinskas.

Jo vertinimu, valstybei nusprendus, kad šis klausimas svarbus ir reikalingas, operatoriai prie to turėtų prisidėti.

Pataisas teikdama VRM pažymi, kad planuojant ir vykdant nusikaltimus dažniausiai naudojamasi „Labas“, „Extra“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais nusikaltėliai keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną.

Ministerijos teigimu, tokia padėtis labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą. Jos duomenimis, išankstinio apmokėjimo kortelės privalomai registruojamos Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus vidutiniškai siekia 242 tūkst. eurų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė pataisas, kuriomis numatoma registruoti išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio korteles įsigijančių asmenų duomenis.

Pataisomis taip pat siekiama įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius ir interneto tiekėjus neatlygintinai teikti savo klientų buvimo vietos duomenis nereikalaujant pačių asmenų sutikimo.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pabrėžia, kad pataisos leis padidinti visuomenės saugumą bei padės ieškant dingusių be žinios asmenų ar operatyviai padėti į nelaimę patekusiems žmonėms.

„Neregistruotos SIM kortelės yra pagrindinis nusikaltimus planuojančių ar vykdančių asmenų įrankis. Telefoniniai sukčiai, organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, pavieniai nusikaltėliai naudojasi būtent jomis. Maža to, korteles, neretai ir telefonų aparatus jie itin dažnai keičia, o tai apsunkina ir sulėtina teisėsaugos veiksmus. Įvedę privalomą SIM kortelių registraciją gerokai apribotume nusikaltėliams veiksmų laisvę, o tyrimai būtų spartesni ir veiksmingesni“, - BNS atsiųstame komentare teigia S.Skvernelis.

Pasak jo, privaloma SIM kortelių registracija taip pat veiks kaip prevencinė priemonė prieš melagingus telefoninius pranešimus, taip pat, geopolitinės padėties atžvilgiu, - galimiems teroro aktams užkardyti ar juos tiriant“.

Ministras taip pat nurodo, kad kartu teikiama pataisa dėl asmenų vietos nustatymo būtų svarbi ir reaguojant į pagalbos šauksmą, ir tiriant sunkius bei labai sunkius nusikaltimus.

„Operatoriai tokiais atvejais būtų įpareigoti nedelsiant, realiu laiku, be abonento sutikimo - kuris arba neįmanomas, arba pakenktų tyrimui - pateikti teisėsaugininkams informaciją apie dabartinę asmens buvimo vietą. Be to, iškilus būtinybei pareigūnai galėtų iš operatoriaus sužinoti konkretaus abonento telefono numerį – pagal vardą ir pavardę arba asmens kodą“, - paaiškino VRM vadovas.

Šiuo metu operatoriai privalo registruoti tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis.

Pataisomis numatoma, kad duomenis apie paslaugos gavėjų buvimo vietą, taip pat asmenų telefono numerius, operatoriai turėtų nedelsiant pateikti kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kurios aiškinasi sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Vyriausybės paskirta institucija galėtų mobiliojo ryšio operatoriams ir interneto tiekėjams nurodyti nedelsiant nutraukti paslaugų teikimą ar blokuoti skambučius tam tikrais numeriais asmenims, jei jie įtariami sukčiavimu. Beje, ministerija numato, kad tokie asmenys elektroniniu būdu būtų informuojami apie paslaugų nutraukimą.

Institucijos, prašydamos operatorių atlikti visus minėtus veiksmus, vadovautųsi patvirtintu „ribotinų veiksmų“, t.y. daromų nusikaltimų sąrašu.

Mobiliojo ryšio bendrovės iš esmės sutinka su nauju siūlymų, tačiau teigia, kad tam reikia laiko, be to, kortelių registravimas joms kainuos papildomai. „Tele2“ skaičiavimai tai bendrovei kainuos iki 10 mln. eurų, nes reikės ne tik registruoti korteles, bet ir vykdyti informavimo kampaniją. „Bitė Lietuva“ skaičiuoja, kad jai prireiks nuo 300 iki 600 tūkst. eurų, o „Omnitel“ - 1,8 mln. eurų.

Bendrasis pagalbos centras (BPC), kuriam dažniau skambina ne pagalbos ieškantys žmonės, o piktnaudžiautojai, žada įkyriausius iš jų užblokuoti.

BPC viršininkas Audrius Čiuplys ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad tokie asmenys, kurie be tikslo skambina numeriu 112 iš karto kelis ar keliolika kartų, gali būti pamokyti.

„Mes kol kas labai aktyviai to neįgyvendiname, turime truputėlį pasiruošti ir teisiškai, bet galiu pasakyti labai paprastai - tie, kurie tikrai piktybiniai, ir matome, kad skambina labai įkyriai tam tikrą laiko tarpą, mes juos blokuosime apskritai, ir bus kaip toje pasakoje apie piemenį, kuris šaukė „vilkas, vilkas“, o devintą kartą iš tikrųjų atėjo vilkas. Nenorėčiau, kad taip atsitiktų, tai mes tą įspėjimą duosime visuomenei, kad tokie skambintojai bus užblokuojami valandai, dviem ar panašiai“, - sakė A.Čiuplys.

Anot jo, netikslingi skambučiai sudaro 60-70 proc. visų BPC priimamų skambučių. Tai riboja galimybes su pagalbos centru susisiekti tiems, kuriems to tiktai reikia.

„Problema yra ta, kad dažniausiai yra skambinama be SIM kortelės arba su išankstinio mokėjimo kortele. Tie, kurie turi normalų abonentą, truputį atsakingiau į tai žiūri“, - apie ribotas galimybės prieš tokius asmenis imtis poveikio priemonių kalbėjo A.Čiuplys.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kaupti duomenis apie asmenis, įsigijusius išankstinio apmokėjimo SIM korteles.

Užkirs kelią nusikaltimams

„Čia yra susiję su kortelėmis, kurias galima šiandien įsigyti neidentifikuojant savęs, pavyzdžiui, spaudos kioskuose, parduotuvėse ir panašiai“, - BNS ketvirtadienį sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Jo teigimu, įsigaliojus siūlomoms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms, įsigyjant tokio tipo korteles reikėtų registruotis išankstinio apmokėjimo kortelių pardavimo vietoje, pateikus asmens dokumentą.

Pataisos pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei iki balandžio 15 dienos. Ar teikti šias pataisas Seimui, vėliau spręs Vyriausybė.

S.Skvernelis sako, kad priimtos pataisos taps gera prevencija nusikalstamoms veikoms, kurioms daryti reikia mobiliojo telefono.

„Asmuo, kuris nusiperka tokią kortelę, daro nusikalstamas veikas, žinodamas, kad jis išliks neišaiškintas, kadangi jo duomenys niekur nėra fiksuoti“, - teigė ministras.

Pasak jo, pataisos teigiamai atsilieps telefoninio sukčiavimo, melagingų pranešimų ir su terorizmu susijusių nusikaltimų prevencijai.

Taip pat VRM siūlo apibrėžti blokuotinų arba ribotinų veiksmų sąrašą, kuriuo vadovaujantis suteikiama teisė nurodyti ryšių paslaugų teikėjams nutraukti elektroninio ryšio paslaugų teikimą ir (arba) blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius.

Be to, siūloma teismams nustatyti teisę nurodyti paslaugų teikėjams nutraukti jų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono ryšio numerius, kai nustatoma, kad ryšio priemonė buvo panaudota ne tik sukčiauti, bet visoms nusikalstamoms veikoms daryti.

VRM siekia nustatyti galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms iš ryšio paslaugų teikėjo realiu laiku be abonento ir (arba) faktinio viešųjų elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimo neatlygintinai gauti vietos nustatymo duomenis, kai tai susiję su dingusių be žinios asmenų buvimo vietos nustatymu.

Kaip teigia ministerija, privalomas išankstinio mokėjimo korteles įsigijusių asmenų duomenų kaupimas privalomas Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir Norvegijoje.

Vertina nevienareikšmiškai

Didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai nevienareikšmiškai vertina Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymą kaupti duomenis apie asmenis, įsigijusius išankstinio apmokėjimo SIM korteles.

Mobiliojo ryšio bendrovės „Omnitel“ atstovas spaudai Mindaugas Snicorius BNS teigė, kad kortelių registravimas galėtų pasitarnauti, sumažinant jų naudojimą blogiems tikslams. Vis dėlto, anot jo, bendrovė nemano, jog šis žingsnis visiškai išspręs problemą. 

„Tokie teisės aktai galioja tik nedaugelyje pasaulio valstybių. Tai reiškia, jog bet kuris tokiems tikslams išankstinio mokėjimo kortelę panaudoti ketinantis asmuo ją lengvai įsigis kaimyninėje ar kitoje šalyje. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog tokios kortelės Lietuvoje naudojamos itin plačiai, jų skaičius didelis – apie 1,8 mln., todėl privalomas kortelių registravimas būtų ilgas ir sudėtingas procesas“, - BNS teigė M.Snicorius.

Anot jo, jei po svarstymų būtų nuspręsta registruoti SIM kortelių turėtojų duomenis, įmonė gerbs ir vykdys reikalavimus.

Tuo metu mobiliojo ryšio operatorės „Bitė Lietuva“ atstovė spaudai Žana Jakevičienė BNS teigė, jog įmonė pritaria VRM siūlymui.

„Suprantame, dėl kokių priežasčių kilo tokia idėja ir esame pasirengę ją įgyvendinti. Didesnių kliūčių nematome“, - BNS sakė Ž.Jakevičienė.

Pasak jos, reikėtų aiškiau apibrėžti pataisų įgyvendinimą ir tai, kokių sąnaudų tai pareikalaus. Operatoriai iki balandžio 15 dienos gali pateikti savo pastabas įstatymo pataisoms.

Bendrovės „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas BNS teigė, kad VRM siūlymas turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių.

„Be abejo, pliusas yra tai, kad kalbama apie bendrą saugumą. Vis dėlto, tarp neigiamų aspektų galima paminėti tai, kad tai sumažins vartotojų laisvę, nes sumažės galimybės įsigyti mobiliojo ryšio korteles, pavyzdžiui spaudos kioskuose. Be to, kortelių savininkų duomenų registravimas pareikalaus papildomų sąnaudų, o jas pavedus mokėti tik operatoriams kentės vartotojai“, - BNS sakė A.Baranauskas.

Mobilusis parašas Lietuvoje populiarėja. Per pastaruosius 6 mėnesius paslaugos naudotojų skaičius tarp „Tele2“ klientų išaugo dvigubai ir pasiekė 20 tūkstančių.

Mobilusis parašas leidžia saugiai ir patogiai naudotis elektronine bankininkyste ir kitomis elektroninėmis paslaugomis, kur reikia patvirtinti savo tapatybę. Šis prisijungimo būdas specialistų laikomas saugesniu nei kodų kortelės ir yra pigesnis nei kodų generatoriai.

„Naudojimasis mobiliuoju parašu įsibėgėja, nes vis daugiau žmonių sužino apie šią paslaugą. Ji yra nemokama ir saugi, o SIM kortelę galima gauti bet kuriame „Tele2“ salone. Labiausiai žmonėms patinka tai, kad nebereikia nešiotis kodų kortelės ar generatoriaus, užtenka atsiminti mobiliojo parašo PIN kodą“, – pasakojo Mindaugas Kežionis, „Tele2“ Produktų skyriaus vadovas.

Mobilusis parašas leidžia ne tik patogiau naudotis elektronine bankininkyste, bet ir pasirašyti elektronines sutartis, pateikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), „Sodrai“, ir kitoms valstybinėms įstaigoms.

Be to, ši paslauga didina saugumą. Pavyzdžiui, elektroninės bankininkystės vartotojai gali būti ramūs, kad nusikaltėliai jų duomenimis nepasinaudos – paplitęs sukčiavimas išviliojant kodų kortelių duomenis tampa neįmanomu.

Norint prisijungti prie mobiliųjų bankinių ar kitų elektroninių sistemų, vartotojams pakanka atsiminti mobiliojo parašo sPIN kodą. Jį žino tik pats vartotojas, todėl praradus telefoną užtenka blokuoti SIM kortelę.

Pasak M. Kežionio, ateityje naudojimasis paslauga augs dar labiau, kadangi potencialūs jos naudotojai yra visi gyventojai ir verslas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013 m. pabaigoje šalyje buvo 3,791 mln. registruotų internetinės bankininkystės klientų.

Įsigyti mobiliojo parašo paslaugą „Tele2“ klientams paprasta – galima užeiti į bet kurį klientų aptarnavimo saloną.

Užsisakydami mobiliojo parašo paslaugą, „Tele2“ klientai turi pateikti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę, ir seną mokėjimo pagal sutartį SIM kortelę.

Mobiliojo parašo paslauga yra nemokama, tačiau keičiant seną SIM kortelę į naują su integruotu mobiliuoju parašu, operatoriaus salonuose gali būti taikomas standartinis SIM kortelės keitimo mokestis.

Bendrovės „RAIT“ birželį atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias operatorius Lietuvoje – iš viso „Tele2“ užima 53,5 proc. Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos.