Damaskas ir jo sąjungininkė Maskva kaltina „teroristų grupuotes“ dėl 2018 metų lapkričio 24-ąją įvykusio incidento vyriausybės pajėgų kontroliuojamame Alepo mieste. Į šią ataką Rusija reagavo aviacijos smūgiais.

Sirijos vyriausybė oficialiai pareikalavo, kad Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) atliktų tyrimą, o ši 2019 metų pradžioje pasiuntė į Siriją misiją faktams nustatyti (FFM).

Tačiau penktadienį OPCW nurodė, kad šios grupės surinkta informacija, interviu ir laboratorinių analizių rezultatai „neleido FFM nustatyti, ar per šį incidentą cheminės medžiagos buvo ar nebuvo panaudotos kaip ginklas“.

Komandos parengtoje 98 puslapių ataskaitoje pažymima, kad dešimčių nukentėjusiųjų kvėpavimo sutrikimus, apie kuriuos pranešė Sirijos pareigūnai, „priežastis galėjo būti kokia nors neilgai išliekanti medžiaga, sukėlusi lengvą ar vidutinio sunkumo kvėpavimo takų sudirginimą“.

Vis dėlto tyrėjai pridūrė, kad liudytojų parodymai neatskleidė šios medžiagos, jeigu ji buvo panaudota, šaltinio, o Sirijos vyriausybės pateiktos metalinės nuolaužos „negali būti susietos su incidentu, apie kurį buvo pranešta“.

Keliomis dienomis anksčiau Rusija inicijavo Junginių Tautų pasitarimą Niujorke, per kurį išsakė abejonių dėl OPCW tyrimų Sirijoje.

JT ir Jungtinė Karalystė kaltino Rusiją sufabrikavus istoriją, jog sirų sukilėliai neva panaudojo cheminius ginklus Alepe, kad sužlugdytų paliaubas Idlibo mieste.

JAV žvalgyba nurodė, kad Rusijos ir Sirijos pajėgos per šį incidentą paleido ašarinių dujų.

Penktadienį paskelbtoje atskiroje ataskaitoje OPCW pažymi negalinti patvirtinti, ar cheminiai ginklai buvo panaudoti per 2016 metų rugpjūtį įvykdytą numanomą chloro ataką Sarakibo mieste, už 50 km į pietus nuo Alepo.

Gyventojai tvirtino, kad per šią ataką buvo paleistos chloro dujos. Konfliktą Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) savo ruožtu nurodė, kad tąsyk kvėpavimas sutriko 24 žmonėms.

OPCW yra patvirtinusi, kad per pilietinį karą Sirijoje cheminiai ginklai buvo panaudoti ne vieną kartą. Vėliausia patvirtinta ataka 2017 metais, per kurią buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga zarinas, yra siejama su prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) pavaldžiomis oro pajėgomis.

Sirija ir Rusija atmetė šio tyrimo išvadas ir tvirtino, kad tariamos cheminės atakos buvo suklastotos, taip pat kaltino Vakarų galybes politizuojant OPCW, kuriai 2013 metais buvo skirta Nobelio taikos premija.

Kovotojai pernakt ir antradienio rytą pasitraukė iš Chan Šeichūno ir į pietus nuo jo esančios kaimo teritorijos, pranešė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“.

Šis pasitraukimas reiškia, kad svarbus Turkijos stebėjimo postas Mureko mieste yra apsuptas Sirijos vyriausybės pajėgų, AFP naujienų agentūrai aiškino stebėsenos organizacijos vadovas Ramis Abdelis Rahmanas.

„Šį kartą humanitarinis koridorius buvo atidarytas ne tik Rytų Gutos civiliams, bet ir kovotojams ir jų šeimoms. Nelegalių ginkluotųjų grupuočių nariams leidžiama išsinešti savo asmeninius ginklus“, - pranešė rusų naujienų agentūros, cituodamos Rusijos kariuomenės pareigūną Vladimirą Zolotuchiną Rytų Gutoje.

Tačiau pareigūnas nepaaiškino, kokios galimybės laukia sukilėlių, pasiekusių Damasko vyriausybės kontroliuojamą zoną.

Maskva jau aštuonias dienas prižiūri iš apsiausto Rutų Gutos regiono vedantį humanitarinį koridorių. Jos paskelbta kasdieninė penkių valandų „humanitarinė pauzė“, trunkanti nuo 9 val. iki 14 val., turėtų paskatinti civilius gyventojus palikti šią zoną. 

Tačiau planas, kuriuo taip pat buvo siekiama patenkinti būtiniausius Rytų Gutos civilių poreikius ir aprūpinti juos medikamentais, iš esmės nepasiteisino, kadangi šį netoli Damasko esantį rajoną toliau bombarduoja režimo pajėgos.

Maskva kaltina sukilėlius Rytų Gutoje neleidžiant civiliams gyventojams pasinaudoti humanitariniu koridoriumi. Pirmadienį kartu su JT vilkstine anklavą paliko tik 13 žmonių, sakė rusų kariškiai.

Pasak V. Zolotuchino, pirmadienį iš sukilėlių kontroliuojamo anklavo paleistas sviedinys pataikė į vieną ligoninę Damasko priemiestyje, tačiau antradienį atakų sumažėjo.

Nuo vasario 18 dienos, kai Sirijos režimas pradėjo Rytų Gutos puolimą, žuvo daugiau nei 780 civilių, įskaitant 170 vaikų.

Ankstų antradienio rytą vyriausybės pajėgos kontroliavo 40 proc. Rytų Gutos teritorijos, skelbia nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“.

Pasak jo, raketos tipas bus nustatytas per tyrimą, kai bus galima nuvykti į lėktuvo sudužimo vietą.

„Iš lėktuvo kritimo trajektorijos matyti, kad degė jo dešinysis variklis. Tai reiškia, kad į variklį pataikė šiluminė raketa“, – sakė V. Šamanovas žurnalistams.

Kol kas neįmanoma nustatyti, iš kokio PZRK (nešiojamojo zenitinių raketų paleidimo įrenginio) buvo numuštas rusų karinis lėktuvas Sirijoje, sakė komiteto pirmininkas.

„Apgailestauju, bet kol kas nieko nežinome, nes kol kas nenustatytas PZRK tipas... Kol nebus apžiūrėta kritimo vieta, neįmanoma įdentifikuoti koks tai buvo įrenginys – senas „Strela“ ar „Igla“, ar amerikietiškas „Stinger“. Nežinant to, šiandien nėra apie ką kalbėti“, – pareiškė V. Šamanovas.

Grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) atsakomybę prisiėmė propagandos kanale paskelbtame pareiškime. Apie piloto likimą džihadistai informacijos nepateikė.

Ši organizacija kontroliuoja Idlibo provinciją. Jai vadovauja su „al-Qaeda“ anksčiau sieti Sirijos džihadistai.

Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad lėktuvas „Su-25“ buvo numuštas Ildibo provincijoje. Maskvos teigimu, pilotas žuvo „kovoje su teroristais“.

Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui (Bašarui Asadui) lojalūs kariai Ildibo provincijoje puolimą pradėjo gruodžio pabaigoje. Šias pajėgas remia Rusijos karo lėktuvai.

Opozicijos grupuotės yra numušusios ne vieną Sirijos režimo lėktuvą, tačiau Rusijos orlaiviai yra numušami daug rečiau.

2016-ųjų rugpjūtį Sirijoje buvo numuštas Rusijos karinis transporto sraigtasparnis, visi penki juo skridę žmonės žuvo.

Rusijos pajėgos oro antskrydžius Sirijoje  pradėjo vykdyti 2015 metų rugsėjį.

Reidus įvykdė arba režimo, arba rusų lėktuvai, nurodė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR). Daugiausiai aukų – 13 civilių, įskaitant septynis vaikus, – pareikalavo reidas Rytų Gutos anklavo Hamurijeho rajone.

„Mes perdavėme Sirijos ginkluotajai opozicijai Sirijos konstitucijos projektą, kurį jiems susipažinti paruošė Rusijos specialistai, – pareiškė Rusijos pasiuntinys Sirijoje Aleksandras Lavrentjevas žurnalistams. – Mes tai padarėme išskirtinai tam, kad pagreitintumėme procesą“ karui užbaigti.

Tuo metu sukilėliai naujienų agentūrai AFP sakė, kad atsisakė aptarti konstitucijos projektą su Maskva.

„Rusai padėjo projektą ant stalo, o mes jo net nepaėmėme, – sakė šaltinis iš sukilėlių delegacijos Astanoje. – Mes pasakėme, kad atsisakome tai aptarti“.

Dvi dienas Kazachstano sostinėje trukusios Sirijos sukilėlių ir režimo atstovų derybos baigėsi antradienį, šalims nepasiekus jokio proveržio ieškant būdų užbaigti karą derybų keliu.

Rusija, kuri buvo pagrindinė šio susitikimo iniciatorė, tapo svarbia veikėja Sirijoje, kai dėl jos karinės paramos Basharo al Assado (Bašaro al Assado) režimo pajėgos įgijo persvarą prieš sukilėlių kovotojus.

Po derybų, jų globėjai – Rusija, Iranas ir Turkija – pranešė, kad buvo susitarta sustiprinti trapias paliaubas Sirijoje, pritaikant „trišalį mechanizmą“.

Naujos Sirijos konstitucijos ruošimas yra laikomas didele kliūtimi bet kokioms sėkmingoms deryboms, siekiant nutraukti kraujo liejimą Sirijoje, kuris nuo 2011 metų nusinešė 310 žmonių gyvybių.

Rusija ir Jungtinės Valstijos ankstesnėse darybose ragino abi šalis susitarti dėl naujos konstitucijos karo draskomai šaliai iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio.

2012 metais priimta Sirijos konstitucija suteikė prezidentui B.Assadui didelę valdžią: teisę skirti premjerą, vyriausybę ir, tam tikrais atvejais, vetuoti įstatymus.

Televizijos paskelbtame svarbiame pranešime sakoma, kad raketomis buvo apšaudytas į šiaurę nuo susiskaldžiusio miesto vedantis „Castello“ kelias, Rusijai pažadėjus penktadienį 10 valandų nutraukti ugnį.

Raketos skeveldra sužeidė kito Sirijos televizijos kanalo reporterį, nurodoma jame.

Penktadienį įsigaliojo Maskvos paskelbta vadinamoji „humanitarinė pauzė“, tačiau jai įpusėjus, nesimatė jokių ženklų, kad civiliai gyventojai arba sukilėliai būtų paklusę raginimams palikti apsiaustus rajonus.

Remiantis valstybinės televizijos pranešimu, sukilėliai neleido vietos gyventojams išvykti iš opozicijos pajėgų užimtos rytinės miesto dalies, kuri nuo liepos yra režimo pajėgų apsiaustyje ir kurioje gyvena daugiau nei 250 tūkst. žmonių.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi žmogaus teisių padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) skelbia, kad tarp žuvusiųjų buvo 14 vaikų. Dar 250 civilių buvo sužeista per smarkų apšaudymą iš pabūklų nuo penktadienio ryto iš priešvyriausybinių pajėgų pusės.

Šiuo įnirtingu šaudymu ir kitais veiksmais sukilėliai ir jiems padedantys džihadistai mėgina nutraukti tris mėnesius vyriausybinių pajėgų vykdomą rytinės Alepo pusės apgultį. Šiuo metu mieste vis dar gyvena daugiau nei 250 tūkst. žmonių.

„Sukilėliai paleido šimtus raketų ir artilerijos sviedinių į vakarinius rajonus iš pozicijų mieste bei jo vakariniuose pakraščiuose“, – sakė SOHR vadovas Rami Abdelis Rahmanas (Ramis Abdelis Rahmanas).

Jo teigimu, sukilėliai mėgina brautis rytų link iš Dahijė al Asado rajono, kurio didžiąją dalį jie perėmė pirmąją savo kampanijos dieną, link Hamdanijės rajono, kurį kontroliuoja Sirijos režimas ir kuris ribojasi su opozicijos kontroliuojamais rytiniais rajonais.

Mūšiai vyko visą sekmadienio naktį ir rytą. Sprogimai vakariniame fronte buvo girdėti net rytiniuose rajonuose, praneša ten esantis AFP korespondentas.

Skaičiuojama, kad nuo penktadienio vakariniuose Alepo pakraščiuose susitelkė maždaug 1500 opozicijos kovotojų, tarp kurių yra vietiniai Alepo sukilėliai ir pastiprinimas iš Idlibo provincijos, įskaitant ir „Sirijos užkariavimo fronto“ („Jabhat Fateh al Sham“), kuris persivadino iš „Al Nusra Front“ ir nutraukė ryšius su „Al-Qaeda“, kovotojus.

Per susirėmimus žuvo 30 režimo ir jį palaikančių kovotojų bei 40 Sirijos opozicijos karių, skelbia minėta stebėtojų grupė.

„Penki vaikai žuvo, o 15 buvo sužeisti teroristams apšaudant pradinę mokyklą Daraa Sahario rajone“, - sakoma naujienų agentūros SANA pranešime.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), kuri stebi padėtį Sirijoje, taip pat pranešė apie mokyklos apšaudymą raketomis ir nurodė, kad žuvo mažiausiai šeši žmonės, tarp jų – penki vaikai.

SOHR taip pat nurodė, kad dar mažiausiai 25 žmonės buvo sužeisti ir kad žuvusiųjų skaičius tikriausiai didės, nes kai kurių sužeistųjų būklė yra kritinė.

Sukilėlių pajėgos kontroliuoja beveik visą Daraa provinciją, bet jos sostinę kontroliuoja daugiausia vyriausybė.

Daraa kartais vadinama sukilimo prieš prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) lopšiu – jis prasidėjo 2011 metų kovą protestais būtent šioje provincijoje.