Pirmadienį gelbėtojai buvo iškviesti į Pelėdnagių seniūniją, Nociūnų kaimą.

Jiems buvo pranešta, kad Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriaus patalpoje širšės susisuko lizdus ir prasigraužė į sieną. Buvo baiminamasi, kad jos gali sugelti stovyklaujančius 35 vaikus.

Atvykę gelbėtojai du širšių lizdus išpurškė nuodais ir parankinėmis priemonėmis nuėmė, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Širšių išgraužtos skylės sienoje buvo užpurkštos montažiniais klijais.

Kaip pranešė Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, į ugniagesius kreipėsi progimnazijos vadovė, nurodžiusi, kad į klasę lenda širšės.

Atvykę ugniagesiai nustatė, jog širšės buvo susisukusios lizdą po lauko palange.

Iš klasės išvestas 21 vaikas ir mokytoja.

Ugniagesiai lizdą nupurškė nuodais ir montažinėmis putomis užtaisė skylę.

Klaipėdos vaikų ligoninę teko gelbėti nuo širšių – šios lizdą susisuko palėpėje.

Po vaikų ligoninės stogu susuktą širšių lizdą pamatė į ligoninės palėpę užsikorę ligoninės darbuotojai.

„Kada ruošiamės rudens sezonui, kai apžiūrime, ar pro stogą nelis vanduo, ūkio dalies vedėja kartu su savo komanda ėjo apžiūrėti, ar nėra skylių čerpėse ir pamatė didžiulį guzą. Įtarė širšių lizdą, nes pamatė, kad skraido“, – teigė vaikų ligoninės vyr. gydytojas Virginijus Žalimas.

Medikai išsikvietė ugniagesius. Šie širšių lizdą sugrūdo į maišą ir išvežė į mišką.

Klaipėdiečiai pastebi, kad šiemet širšių apstu.

Ugniagesiai pataria su širšėmis būti atsargiais. Šiuo laiku širšės būna aktyviausios, o jų lizdai – didžiausi.

Nuo vabzdžių įkandimų Lietuvoje mirčių pasitaiko beveik kasmet.

„Rudeniop galime pamatyti iš lizdo išbyrėjusių širšių kūno dalių. Tai reiškia, kad jos suėda vienos kitas ir išbyra širšių lėliukės. Tada lizdą galima drąsiai nuimti. Taip pat jeigu lizdas mums trukdo, jį galima nuimti, kai jis tik pradėtas formuoti“, – pataria gamtininkas.

Pasak jo, širšės dažniausiai į tą patį lizdą negrįžta, nes jis nėra labai patvarus ir per žiemą dažnai neišsilaiko, bet teoriškai jį apgyvendinti antrus metus iš eilės galėtų.

A. Kulbis pabrėžia, kad stebėti širšių gyvenimą lizde labai įdomu ir širšės yra naudingos gamtai, bet jei visgi dėl saugumo žmonės nusprendžia lizdą naikinti, tam yra du būdai. Vienas – pasikviesti specialistus, kitas – apsirengti bitininko drabužiais, pasiruošti pasitraukimo kelius ir naktį, kai širšės ramios, su tvirtu maišeliu tą lizdą tiesiog nugnybti.

Pasak gamtininko, gyvatės įgėlimas Lietuvoje yra retas atvejis, o širšės kerta daug dažniau. Taip pat širšė gelti gali daug kartų, nes jos geluonies, priešingai nei bitės, įgėlimo vietoje nelieka. Prie daug mirčių nuo širšių įgėlimų prisideda ir tai, kad kai kurie žmonės yra alergiški širšių įgėlimams, o gyvačių įgėlimams alergiškų nebūna.