Robert Seethaler

LAUKAS

Iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė. Baltos lankos, 2022

Kiek daugiau nei prieš šimtmetį išleistos Edgaro Lee Masterso „Spūn Riverio antologijos“ vertėjas, poetas Sigitas Geda rašė, kad mirusieji apie pasaulį gali pasakyti beveik viską. Deja, jie – mirusieji, o ir mes, gyvieji, ne visuomet skaitome svetimas epitafijas. Retsykiais mėgstu pasklaidyti minėto kūrinio puslapius, tad buvo malonus atradimas, kad Robertas Seethaleris savo romane „Laukas“ tęsia E.L.Masterso mirusiųjų monologų polifoniją ir netgi pasitelkia vieną „Antologijos“ ištrauką savosios knygos epigrafui. Laukas – kadaise išpirkta nederlinga žemė išgalvotame Paulštate, tapusi amžinojo poilsio vieta šio miestelio vietiniams. Kaip vėliau iškalbingai teigia Karlas Jonas, buvęs tos žemės savininkas ir vienas iš nuolatinių Lauko „gyventojų“, žemė čia „niekam tikusi, bet tik ją mes ir turime“ (p. 120).

Knygos pradžioje regime bevardį žmogų, sėdinti ant kapinių suolelio ir mėginantį išgirsti, ką kalba mirusieji, svarstantį, „kaip būtų, jei kiekvienas tų balsų gautų progą būti darsyk išgirstas“ (p. 9). Greičiausiai jie prabiltų apie tai, kaip buvo gyventa, nes turbūt teisinga manyti, kad „gal tik išgyvenęs mirtį žmogus gali tikrai spręsti apie savo gyvenimą“ (p. 9). Galbūt besiilsintiems Lauke, kur „nėra laiko“ (p. 39), visiškai neįdomi jų praeitis, nes nebelikę jokių mechanizmų ją pakeisti („Kaip įkrinti žmogus į gyvenimą, lygiai taip ir iškrinti“ (p. 143). Vienintelis gyvenimas praėjęs ir dabar galima konstatuoti vienintelę paprastą tiesą, išsakomą Aneli Lorbėr: „apie gyvenimą žinau tik tiek, kad jį reikia gyventi“ (p. 147). Kita monetos pusė – mirtis – atskleidžia ir suteikia skaidrų aiškumą. Tik „ji padaro galą ilgesiui, ir, jei nesipriešini, net ir neskauda“ (p. 147).

Meditatyvus R.Seethalerio romanas suskaidytas į atskiras, tačiau tarpusavyje susisaisčiusias Paulštato mirusiųjų pasakojamas istorijas. Knygos skyriai yra tartum antkapių akmenys su juose iškaltais pasakotojų vardais. Balsas, netgi mirusiojo, yra autentiškas. Žinant taupią ir grakščią R.Seethalerio prozą ir precizišką atidumą detalei, kiekvieno romano veikėjo istorija įgyja unikalią stilistiką ir netgi gali pretenduoti į savarankišką, išgrynintą novelę.

Alejandro Zambra

ČILĖS POETAS

Iš ispanų kalbos vertė Aistė Kučinskienė. Rara, 2021

Su paslėptu pasididžiavimu tebesakoma, kad Lietuva – poetų kraštas. Tačiau, kai reikia prisistatyti, save paliudyti poetu, dažnas sutrinka, susikuklina arba kažką neaiškiai mykia, neva tokio švento titulo esąs nevertas. Taip, šitaip gali pareikšti žmogus, kuris rašo poeziją, kuris yra poetas. Galbūt todėl po šios knygos man daug mielesnė atrodo Čilės poetų šeima, kuriai „poezijos rašymas neuždirba pinigų, užtat itin pratęsia jaunystę“ (p. 179). Beveik nuoširdžiai įtikiu, kai Alejandro Zambra savo proza man teigia, kad rašyti eilėraščius Čilėje – tai užsiimti savotišku nacionaliniu sportu („aš esu Čilės prozininkas, ir mes, Čilės prozininkai, rašome romanus apie Čilės poetus“ (p. 278). A.Zambros knygos, kaip jau teko patirti, yra skirtos skaitytojams ir kalba apie skaitytojus. Ypač apie tuos, kurie nesugeba atsispirti rašymo impulsui, yra tarpusavyje konkuruojantys, žodžiais žaidžiantys, naivūs ir nuo kūrybos apsvaigę svajotojai, užaugę šalyje, kurioje dar visai neseniai vešėjo kaustantis Augusto Pinocheto režimas („Staiga išvaduoti iš diktatūros, nužymėjusios jų vaikystę, Čilės penkiolikmečiai į suaugusiųjų gretas žengė pūsdami žolę ir klausydami Silvio Rodríguezo, „Los Tres“ arba „Nirvanos“, o įvairiausias baimes, nusivylimus, traumas ir nuostabas bandė perprasti patys, beveik visuomet pasitelkę pavojingą bandymų ir klaidų metodą“ (p. 14).

Jaunasis Gonsalas, nedrąsiai rašantis pirmuosius sonetus mylimai Karlai, naudoja tą patį metodą, nes kartais taip nutinka, kad nėra „kitos išeities, kaip susitelkti į poeziją“ (p. 15). Bandymų ir klaidų metodas, regis, moko Gonsalą įsijausti ir į įtėvio vaidmenį. Jis kantriai, nepaisydamas nusivylimų, mėgina įžengti į Karlos sūnaus Visento pasaulį, dar nenujausdamas, kokią svarbią žymę paliks augančio berniuko gyvenime. Gonsalo knygos, kurios po išsikraustymo lieka Karlos namuose, vėliau atveria Visentui žodžių galios, poezijos efektyvumo pajautimą. Įsimylėjęs amerikietę žurnalistę Priu, rašančią apie Čilės poetus, Visentas jau aiškiai suvokia, koks įtraukiantis gali būti kūrybos pasaulis, kokie charizmatiški yra tie, kurie kuria eilėraščius ir nenulenkia galvos realybei.

Karl Ove Knausgård

MANO KOVA. KARTAIS TURI LYTI

Iš norvegų kalbos vertė Justė Nepaitė. Baltos lankos, 2022

Ar pasiilgote šio norvego istorijų? Penktoji romanų ciklo „Mano kova“ dalis – apie keturiolika metų apimantį Bergeno periodą, nors pats autorius sakosi iš šio laikotarpio pamenantis „stebėtinai mažai“ (p. 7). Visgi tai tam tikras Karlo Ove’ės Knausgårdo flirtas, nes prisimena jis tikrai daug ir detaliai, tuo netrunki įsitikinti atsivertęs 592 puslapių tomą. Rašytojas išlieka abejingas chronologinei savo gyvenimo įvykių sekai, tačiau čia priekaištauti neišeina. Nė vienas iš mūsų netgi apie savąjį gyvenimą taip nemąstome. Galbūt tai ir suteikia visai „Mano kovai“ neįpareigojančio dinamiškumo, kai skaitydamas jau aiškiai atpažįsti autoriaus strategiją – nuo maniakiškai tiksliai aprašomų buitiškų smulkmenų šokčioti prie pretenzingai aukštų egzistencinių svarstymų ir abejotinų būties pajautos apibendrinimų. Mano manymu, K.O.Knausgårdas tokiu raiškos būdu sugeba mums labai tiksliai pristatyti ir buvusį save – nė už ką maišto idėjos neišsižadantį, kūrybinio išsipildymo ir aistringos meilės ieškantį devyniolikmetį („O dabar man devyniolika ir visas šis gyvenimas mano“ (p. 27). Tačiau kelias į brandą neišvengiamai kupinas ryškių kontrastų, kuriuos analizuodamas ir aprašydamas autorius demonstruoja tragikomišką jauno žmogaus pasaulio dualumą („Išmaniau tiek mažai, o užmojų turėjau tokių didelių, ir man niekas nesisekė“ (p. 7). Studijuodamas Rašymo meno akademijoje, patirdamas persmelkiančią desperaciją ir vis labiau abejodamas savo prozininko talentu, K.O.Knausgårdas vidinę energiją nukreipia į meilės paieškas. Šioje knygoje susipažinsite net su trimis jaunuolio mylimosiomis, o jausmai joms paliks gilių įdagų rašytojo sieloje.

Įdomu stebėti menininko tapsmą, ir ši figūra nebūtinai lipdosi vien iš pozityvių elementų. K.O.Knausgårdas intensyviai rašo, tačiau kartu tarsi mokosi nerašyti, atmesti visas varginančias kūrybines iliuzijas. Jis vis labiau pažįsta vienatvę ir jos svarbą, tačiau nuolat įstumia save į rašančios bendruomenės katilą. Viską dar labiau komplikuoja pavydas, nevisavertiškumo jausmas, alkoholio skleidžiama tamsa. Bet „širdis niekada neklysta“ (p. 467) ir kartais šios sąlygos pakanka kovai tęsti.

John Milton

PRARASTASIS ROJUS

Iš anglų kalbos vertė Lionginas Pažūsis. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022

Johnas Miltonas „Prarastąjį rojų“ pradėjo rašyti 1658 m., gedėdamas po savo antrosios žmonos mirties. Ši epinė poema yra ne tik miltoniška Pradžios knygos interpretacija, tačiau ir mėginimas įprasminti sielvarto – asmeninio ir globalaus – apniktą pasaulį. Sielvarto, kuris nesuskaičiuojamas žmonijos kartas lydėjo nuo tos dienos, kai pirmieji tėvai buvo išginti iš Edeno.

Nereikia ilgų ir didingų įžangų, kad „Prarastasis rojus“ – vienas reikšmingiausių Vakarų civilizacijos opusų. Nereikia slėpti, kad skaitomas ar netgi perskaitomas jis gana retai. Dar sudėtingiau kalbėti apie šio milžiniškos apimties veikalo vertimą į kitas kalbas. Knygos į lietuvių kalbą vertėjas Lionginas Pažūsis pripažįsta, kad „šiais laikais vargu ar rastųsi daug žmonių, kurie ryžtųsi skaityti visą, ištisą didžiulę Džono Miltono poemą“ (p. 12). Neretai netgi garsios leidyklos stengiasi prisitaikyti prie skaitytojų auditorijos įnorių ir išleidžia gerokai apkarpytas, adaptuotas poemos versijas. Dabar ir mes turime savąją. Internete aptikau vieną šiandienio skaitytojo liudijimą, kad ši poema jam primena Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno „Silmariljoną“, kuris mūsų laikais, be abejo, yra gerokai žinomesnis kūrinys.

Jau pirmosios eilutės sufleruoja, kad poema atskleis „žmogaus nepaklusimą pirmą“ (p. 21). Adomo ir Ievos išvarymas iš Rojaus įkomponuojamas platesniame kontekste. Jis aprėpia puolusio ir maištaujančio Šėtono dramą, Jėzaus atėjimo užuominas ir arkangelo Mykolo Adomui rodomas vizijas, su kuo ateityje susidurs žmonių padermė. Šioje poemoje sužavi kūrinio personažų dialogai ir monologai. Už puošnios poetinės kalbos nėrinių slypi paprasti, bet giliamintiški svarstymai apie žmogaus protą, kuris „savaime gali dangų / Paversti pragaru, o šį – dangum“ (p. 26), pažinimo siekio sukeliamą painiavą („Pažįstant gėrį, teks patirt ir blogį“ (p. 89) ir pavojų, kuris yra paties žmogaus viduje. Nes jau pirmieji žmonės kelia klausimų, kurie savo svoriu yra belaikiai („Ar reikia drausti pažinimą? Negi / Jų Viešpats šitai daro iš pavydo? / Ar pažinimas nuodėmė? Mirtis? / Ar nežinojimas yra jų laimė, / Įrodymas tikėjimo, klusnumo?“ (p. 101). 

Sandro Veronesi

TU IR ESI KOLIBRIS

Iš italų kalbos vertė Lina Gaučytė. Baltos lankos, 2021

„Kiek žmonių palaidota mumyse?“ – paskutiniame italų rašytojo Sandro Veronesi romano „Tu ir esi kolibris“ puslapyje svarsto pagrindinis kūrinio veikėjas oftalmologas Markas Karera. Netrukus ir jo laukia paskutinė kelionė, į kurią leidžiamasi palaidojus spalvingą praeitį su kaltėmis, sielvartais, meile ir visu nepakeliamu dosnaus gyvenimo grožiu. Nuo mažens „gerokai žemesnis nei bendraamžiai“ (p. 20) Markas, švelniai vadinamas Kolibriu, auga ir bręsta žlungančios, nesutarimų purtomos tėvų santuokos pažymėtoje šeimoje, kurios „glebi gerovė“ jau formuoja sudėtingus ir tragiškus jo, brolio ir sesers likimus. Nepaisant to, atrodo, kad gyvenama „gal ir ne pačiame geriausiame pasaulyje, tačiau bent jau tikrai gražiausiame“ (p. 40). Jame netrūksta fatališkų, sukrečiančių nutikimų, kurie neaplenkia ir Marko. „Audros akies“ teorija ne visuomet pasitvirtina.

Neretai nutinka taip, kad ateityje paradoksaliai kartojame šeimoje patirtas klaidas, o jų neregimas bagažas tartum karmos šleifas nusidriekia per tolimesnę mūsų egzistenciją. Paties Marko santuoka dramatiška ir nelaiminga, jis jau seniai myli kitą moterį, tačiau šiems ryšiams lemta gyvuoti tik godžiuose ir aistringuose laiškuose („santykiai tarp žmonių kartą ir visiems laikams nulemiami pačioje pradžioje. Taigi norint iš anksto sužinoti, kaip viskas baigsis, pakanka pažiūrėti, kaip prasidėjo“ (p. 81). Regis, visas negandas atsveria tvirti ir empatiški Marko ir jo dukters Adelės saitai, o vėliau – anūkės Miraidžin gimimas. Markas pamažu ima suvokti, kad jam teko ypatingas vaidmuo ne tik šios unikalios mergaitės gyvenime, tačiau ir viso pasaulio ateities spektaklyje.

Ši S.Veronesi knyga turi nesunkiai atpažįstamus klasikinio tapsmo romano (Bildungsroman) dėmenis. Galbūt todėl ją gera skaityti lėtai ir įdėmiai, susigyvenant su pagrindiniu personažu. Ir nors kūrinio struktūrai būdingas postmodernus mozaikiškumas, galiausiai savo vaizduotėje nusipiešiame dinamišką Marko Kareros, žmogaus, tokio panašaus į trapų spalvotą kolibrį, gyvenimo liniją („tu esi kolibris, nes visai taip pat kaip jis eikvoji visą savo energiją, kad liktum vietoje“ (p. 269). Tam neretai reikia nekolibriškos drąsos.

Leidėjų nuotr.

Merlin Sheldrake

RAIZGUS GYVENIMAS

Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas. Baltos lankos, 2021

Kol spirganti žmonių fantazija aptikti nežemiškų būtybių sukoncentruota į nesvetingą visatos tamsą, visai čia pat (netgi ant mūsų kūnų) vyksta daug įdomesnių, vaizduotės riboženklius laužančių dalykų. „Raizgiame gyvenime“ britų biologas, rašytojas dr. Merlinas Sheldrake’as komponuoja žavingą odę grybams, kurie „yra raktas, padedantis suprasti planetą, kurioje gyvename, ir tai, kaip mes mąstome, jaučiame ir elgiamės“ (p. 11). Galima sakyti, kad patys grybai yra klausimai, ne tik „įsikūnijęs apetitas“ (p. 247). Deja, bet mokslas labai lėtais žingsniais žengia į šių organizmų karalijos valdas: šiandien galime kalbėti vos apie 6 proc. visų grybų rūšių. M.Sheldrake’o knyga yra nuostabos ir entuziazmo kibirkščių, ekstravagantiškų faktų ir beprotiškų teorijų prikimštas įvadas į tai, kas jau yra žinoma apie grybų pasaulį.

Ir visa čia sutelkta informacija tikrai susuka galvą, nes grybai, kaip ir raizgusis jų micelis, paprasčiausiai neišsitenka jokiose mūsų suvokimo ribose. „Stulbina tik praraja tarp to, ką tikimės pamatyti, ir ką pamatome, kai iš tiesų žiūrime“, – teigia M.Sheldrake’as. Grybų kasdienybė pilna veiklų, šie smegenų neturintys sutvėrimai „įvaldę daugybę sudėtingų būdų spręsti įvairias problemas“ (p. 27). Grybai „gyvena panirę į tirštą cheminės informacijos lauką“ (p. 43), aktyviai ir plačiais mastais tyrinėja aplinką, mezga naudingus ryšius ir tobulina „miško internetą“, o su kitais floros ir faunos atstovais susišneka „vartodami chemijos žodyną“. Jiems jauku ir patogu simbiozėje, jie neišrankūs ekstremaliausioms gamtos sąlygoms. Atskleidžiamos ir nuo seniausių laikų gyvavusios grybų ir žmonių flirto subtilybės. Svarstoma, ar psilocibinių grybų, geriau žinomų magiškų grybukų pavadinimu, vartojimas nebuvo reikšmingas faktorius, nulėmęs žmogiškosios sąmonės nubudimą ir visos žmonijos civilizacijos aušrą.

Mūsų sužalotai planetai vis labiau kaistant ir einant velniop, iškyla dar didesnis poreikis peržvelgti matomus ir nematomus ryšius su grybais. Galbūt grybai ir nesuvirškins viso mūsų palikto šlamšto, tačiau radikaliosios mikologijos judėjimas teikia vilčių, kad žmogus gali pasikliauti laiko patikrinta draugyste.

Leidėjų nuotr.

Louise Glück

LAUKINIS VILKDALGIS

Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas ir Dominykas Norkūnas. Alma littera, 2021

Sodo metaforos šaknys raizgosi per amžius, siekia neatmenamus biblinius laikus, kai pirmieji žmonės dar neturėjo maišto spyglio ir džiaugėsi dosnia dovana, vadinama rojumi. Tačiau „kai mus pirmąkart / išvijo iš rojaus, tu sukūrei / jo kopiją, truputį kitokią, / skirtą mums pamokyti, / bet visiškai į tikrąją panašią“ (p. 15). Manau, kad JAV poetės Louise Glück poezijos rinkinio „Laukinis vilkdalgis“ eilėraščiai iš dalies kalba apie pastangas nuryti žmogiškąjį kartėlį ir priimti susitaikymą, kad gyvenimas ir mirtis po Išvarymo visada buvo, yra ir liks inkrustuoti aukštesnės jėgos sutvertoje kopijoje, iškultivuotame, nugenėtame gamtos ir kultūros simuliakre, kuris neturi nieko bendro su kadaise prarastu rojumi („Kad ir ko tikėjotės, / nerasite savęs sode, / tarp žydinčių augalų. / Jūsų gyvenimai nesisuka ratu kaip jų“ (p. 39). Dievas atėmė iš žmogaus amžinybę, įdavė mirtingumą ir patalpino į aplink cirkuliuojančius ciklus cikluose.

Anot poetės, literatūros kritikės Stephanie Burt,  L.Glück aprašomas sodas – tarsi išvalyta erdvė ar scena, kur savuosius vaidmenis atlieka seniausios literatūrinės metaforos ir metų laikų kaita. Rinkinio eilėraščiai yra atskirų personažų (sodo augalų, sodininko, gamtos reiškinių ar dieviškojo prado) monologai. Augalai prabyla tekstuose, pavadintuose jų vardais („Notrelė“, „Žibuoklės“ etc.). Kituose eilėraščiuose iš sodininko perspektyvos kreipiamasi į kūrėją (vis pasikartojančios „Aušrinė“ ir „Vakarinė“). Kūriniuose, kurie pavadinti pagal gamtos reiškinius arba metų laikus („Vaiskus rytas“, „Žiemos pabaiga“ etc.), referuoja ne kas kitas, o aukščiausioji esybė. Nors L.Glück rinkinys kai kur man pasirodė persmelktas krikščioniškos egzaltacijos, įdomu, kad skaityti tai visiškai netrukdė. Retsykiais lydėjo keistas įspūdis, kad skaitau savitą, L.Glück parašytą Edgaro Lee Masterso „Spūn Riverio antologijos“ versiją. Į šią knygą minėtas poetas sudėjo tariamo Spūn Riverio miestelio gyventojų epitafijas, beveik 250 išgalvotų gyvenimų.

Džiugu nuosekliau susipažinti su Nobelio premijos laureatės poezija, džiugu ir tai, kad poeziją išbando ir didžiosios Lietuvos leidyklos.

Leidėjų nuotr.

Italo Calvino

MARKOVALDAS

Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė. Rara, 2021

Miesto žmogau, kiek tavyje yra Markovaldo? Ar tave taip pat persekioja ir terorizuoja „aštriabriauniai ir nedraugiški kasdienybės dalykai“ (p. 28)? Skaitant Italo Calvino apsakymų rinkinį „Markovaldas“, gan greitai ima aiškėti nepatogi tiesa: betoninio miesto būvio tarsi neveikia metų laikų kaita. Galbūt tai mes, skubos genami miestiečiai, prarandame subtilų gebėjimą tą kaitą pastebėti ir ją patirti („Markovaldas juto sniegą esant bičiulišką: ši gamtos stichija panaikino sienų narvą, kuriame įkalintas tekėjo Markovaldo gyvenimas“ (p. 24). Nors lietuviškame leidime to nėra, paprastai ši knyga turi ir iškalbingą paantraštę – „Metų laikai mieste“. Ir nors optimisto Markovaldo „akis menkai tebuvo pritaikyta miesto gyvenimui“ (p. 7), o kasdienybė susidėjo iš sunkaus darbo fabrike, rūpinimosi gausia šeima, iššūkių ir nepriteklių, tai nesunaikino jo, didmiesčio romantiko, dvasios, kuri įtikėjo „tobulai giedra gamtos vizija“ (p. 15).

20 trumpų apsakymų atskleidžia nuotaikingus jautriojo, nuolat į kurioziškas situacijas patenkančio Markovaldo ir jį supančių artimųjų, kitų miestiečių nuotykius. Markovaldas – naivus fantazuotojas ir akylas stebėtojas, jis nepaliauja ieškoti „kitokio miesto ženklų – žievės, žvynų, materijos ir gyslelių miesto, išnyrančio iš po dažų, betono, stiklo ir tinko miesto“ (p. 111). Tačiau šis personažas ne tik stebi, grožisi ir vertina. Dažname apsakyme netikėtai paaiškėja, kad Markovaldas kuo puikiausiai moka išlaukti tinkamos akimirkos, kada galės nuo gyvenimo atsiriekti naudos griežinėlį. Tiesa, ne visuomet ta nauda jo rankose išsilaiko.

I.Calvino, žvelgdamas į pokario Italiją (pirmieji rinkinio apsakymai parašyti netrukus po Antrojo pasaulinio karo) giedru Markovaldo žvilgsniu, regi tai, kas dar labiau suvešės ir valdys šiomis dienomis: beprotišką skubą, laiko stygių ir besaikį vartojimą, kai vis giliau klimpstama į „aplink sruvenančias materialines gėrybes“ (p. 127). Miesto žmogus tampa graudžiai panašus į vieno knygos apsakymo triušį, kalėjime gimusią būtybę, kurios „laisvės troškimas nesiekė plačių horizontų“ (p. 67). Ritmiškai kalamas „pirkti, pirkti, pirkti“ stiprėja ir iš šeštojo dešimtmečio atsirita iki mūsų laikų.

Leidėjų nuotr.

Ten veikiančioje bibliotekos Interaktyvioje vasaros skaitykloje po atviru dangumi bus galima pasimėgauti ne tik muzikos garsais, šokiais, bet ir intelektualiais žaidimais, pasimatyti su netikėtais svečiais.

Šachmatų klubas vaikams ir suaugusiesiems veiks 12–15 val. Jo vadovas Vladimiras Balaklijecas ves žaidimo šachmatais pamokas dideliems ir mažiems, o jau mokantieji žaisti šachmatais galės smagiai leisti laiką su bendraminčiais.

Teatralizuotas susitikimas vaikams su rašytoja Rasa Dmuchovskiene ir jos sukurtu personažu Skruzdėliuku Nežiniuku – 13 val. „Žaisime, dalyvausime viktorinoje apie vabalų gyvenimą, stebėsime teatralizuotą mini vaidinimą, patys kursime kaukes ir tapsime aktoriais“, – žadėjo rašytoja.

Muzikinis jaunimo renginys „S.P. pokalbis su V.M. muzikos fone“, skirtas Vytauto Mačernio metams, vyks 15 val. Skambės Sigito Parulskio ir Vytauto Mačernio tekstai, gitara, fortepijonas. Dalyvaus Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos ir „Aukuro“ gimnazijos auklėtiniai.

Vakarop, 16.30 val., publikos laukia flamenko šokių vakaras „Viva de Flamenco“. Visi kviečiami kartu kurti ispanišką nuotaiką ir pasigėrėti flamenko šokiais. Vakaro viešnios: klaipėdietė Jelena Dementjeva – flamenko atlikėja, flamenko šokio mokyklos „Rosalinda“ įkūrėja ir mokytoja, Tarptautinės flamenko meno asociacijos „Escuela de Flamenco de Andalucia“ (EFA) atstovė Lietuvoje ir rygietė Aija Lejas-Sausa – flamenko šokėja, flamenko studijos „Duende“ (Latvija) vadovė. Šokėjos įsitikinusios, kad šokti gali visi, kad šokis yra fizinio ir dvasinio grožio įsikūnijimas, kad judėjimas yra gyvenimas, o gražus judėjimas yra gražus gyvenimas.

Visi renginiai – nemokami. „Tai gali būti puikus jūsų laisvadienis su šeima“, – intrigavo organizatoriai.

Visą dieną dalyvaudami interaktyviose veiklose, lankytojai daugiau sužinos apie skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes, suks „laimės ratą“, dalyvaus saugių slaptažodžių dirbtuvėlėse, mokysis saugaus elgesio internete gudrybių bei išmėgins žaidimus su interaktyviais kubais. Vaikus pakviesime prisijungti prie organizuojamų robotų kovų bei pasiskraidymų su dronais.

Dienos programa:

12–15 val. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninė edukacinė programa „Išmani bendruomenė“. Kviečiame bendruomenės narius sukti „laimės ratą“ ir taip interaktyviai pasitikrinti savo žinias bei laimėti projekto prizų!

13.30–14.30 val. Lietuvos saugesnio interneto centro (Draugiškas internetas) žaisminga edukacinė veikla vaikams „Saugus internete ir vasarą!”: nuotraukų skelbimas internete, saugių slaptažodžių dirbtuvės, vasara be interneto.

14–17 val. Žaidimai su interaktyviais kubais „iMO–Learn“ (Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka). Robotų kovos, dronai.

Tai veikla leidžianti aktyviai mokytis, lavinti kūrybiškumą, komandinį darbą. Šie kubai – analogų neturintis, unikalus ir revoliucinis mokymosi būdas, sujungiantis dinaminį sėdėjimą ir skaitmeninį kinestetinį mokymąsi. Žaidimų metu dalyviai atliks balansinius pratimus, gavę paveikslėlį ir užduoties schemą, statys iš kubų nesudėtingus statinius, ridens raides ir galvos žodžius, spręs galvosūkius, lenktyniaus.

Ji veikia antradieniais–penktadieniais nuo 11 iki 19 val., šeštadieniais – nuo 12 iki 18 val. Visi renginiai – nemokami.

Pati azartiškiausia pramoga – orientacinės žaidynės „Šimtas istorijos pėdsakų“. Tai intelektuali pramoga visai šeimai, skirta viešųjų bibliotekų steigimo Klaipėdoje 100-mečiui. Žaidimas organizuojamas antradieniais–šeštadieniais 12 ir 15 val. Trukmė – 2 val. Karlskronos aikštėje (Danės krantinėje, prie Pilies tilto) startuojančios lenktynės vyksta senamiestyje ir visos distancijos įveikiamos pėsčiomis. Reikia turėti išmanųjį telefoną su interneto ryšiu. Norintieji išbandyti savo žinias apie Klaipėdą kviečiami suburti dviejų–penkių asmenų komandas ir registruotis @JaunimoBiblioteka „Facebook“ paskyroje.

Artimiausi renginiai

Iki liepos 4 d. pristatomos knygų parodos „Ilsėkis prie jūros ir tobulėk: knygos, kurios keičia gyvenimus“, „Šiuolaikinio meno albumai“.

Liepos 6–11 d. pristatoma knygų paroda „Harmoningo gyvenimo paslaptys“.

Liepos 3 d.

11–19 val. – vasaros skaitykla. Vasara su knyga, vinilinės plokštelės, spauda, knygų mainai.

11–12 val. – mankšta su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuru. Balansinės platformos.

12–13 val. – pasakų lagaminas „Dangus griūva“: smagi vaidybinė edukacija mažiausiems.

13.30–15 val. – stalo (ir ne tik) žaidimų popietė. Šachmatų, „Jengos“ ar „Dobble“ žaidimo čempionatai, „Kahoot“ viktorinos, grindų žaidimo estafetės ir kiti smagūs žaidimai.

16–17 val. – muzikinė programa visai šeimai su klounu Bomu: žaidimai, šarados, fokusai, piešimas ant balionų, prizai ir siurprizai.

Liepos 4 d.

12–18 val. – vasaros skaitykla. Vasara su knyga, vinilinės plokštelės, spauda, knygų mainai.

12–13 val. – lietuvių kalbos klubas užsieniečiams, norintiems pagerinti lietuvių kalbos žinias (susitikimai vyksta šeštadieniais).

13–15 val. – „Marmiai ir džiaugsmo fabrikėlis“ Klaipėdoje. Susitikimas-kūrybinės dirbtuvės visai šeimai su knygos autoriais Indre Pavilonyte ir Martynu Paviloniu. Jaudinantys atradimai su paslaptingaisiais Martvudo girios gyventojais marmiais.

Liepos 6 d.

19 val. – Žvejų rūmų pantomimos teatro „A“ programa.

20 val. – bardų dainos „Pasikalbėkime apie mus“. Dalyvauja Jonas Baltokas, Vilija ir Ramūnas Šepučiai („JieDu“) ir Domas Grumbinas (trimitas).

21 val. – Tautiška giesmė aplink pasaulį.

Liepos 7 d.

11–19 val. – vasaros skaitykla. Vasara su knyga, vinilinės plokštelės, spauda, knygų mainai.

11–12 val. – mankšta su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuru. Šiaurietiškas vaikščiojimas.

12–13 val. – edukacinė programa vaikams „Kas yra Lietuva ir kas jai nutiko?“. Žaisdami žaidimus mažieji „išgyvens“ svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius.

13.30–15 val. – kūrybinės dirbtuvėlės vaikams „Eilėraščių paletė“. Gražiausi lietuvių poetų eilėraščiai vaikams popieriuje įgaus spalvingas formas.

15–16 val. – pažink neregio pasaulį: Brailio raštas, neregio kasdienybė, baltoji lazdelė. Edukacinis užsiėmimas su Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojais.

17–18 val. – Pozityvistų klubo susitikimas. Projektas „Kipšo“ išvarymas, arba patyriminė savigalba“.

Liepos 8 d.

11–19 val. – vasaros skaitykla. Vasara su knyga, vinilinės plokštelės, spauda, knygų mainai.

12–13 val. – teatralizuota-edukacinė programa vaikams „Pasislėpusios raidės“. Nukeliavę į Hertos Matulionytės knygą „Stebuklingasis raidynas“, mažieji sužinos apie nykštukų gyvenimą, kai nebuvo raidžių.

13.30–15 val. – koliažo kūrimo dirbtuvėlės šeimai.

15–17 val. – kavos keramika. Kūrybinis užsiėmimas suaugusiesiems su Rūta Kukevičiene. Dalyviai sužinos, kaip įdomiai ir originaliai dar kartą panaudoti tai, kas gali pasirodyti nebepanaudojama, – kavos tirščius.

16.30–18.30 val. – šokiai su kūdikiais nešioklėse „Joimove Babies“. Vadovė Indrė Neimantė.

Liepos 9 d.

11–19 val. – vasaros skaitykla. Vasara su knyga, vinilinės plokštelės, spauda, knygų mainai.

11–12 val. – mankšta su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuru. Paspirtukai „Strike“.

12–13.30 val. – edukacinis užsiėmimas vaikams „Kas gyvena žolynėlyje?“. Mažieji keliaus į paslaptingą ir įdomų vabalėlių pasaulį, smagioje viktorinoje tikrins žinias bei kurs rėpliojantį vikšriuką.

14–15.30 val. – per knygą – į draugystę. Bus skaitomos ištraukos iš knygos „Draugystė ant straublio galo“, mokomasi gaminti voką, puošti atvirukus ir rašyti laiškus draugams.

17.30 val. – susitikimas su vandens sporto treneriu, instruktoriumi ir entuziastu Arnu Kiškiu.

Liepos 10 d.

11–19 val. – vasaros skaitykla. Vasara su knyga, vinilinės plokštelės, spauda, knygų mainai.

12–13.30 val. – edukacinė pamoka suaugusiesiems „Klaipėdos senamiesčio vaizdai“ su fotomenininke Ingrida Mockute-Pociene. Iš ciklo „Fotografijos projekcija“. Projektas „Biblioteka bendruomenei: (ne)galios įkvėpti“.

14–17 val. – išmanioji laboratorija gamtoje. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuojami žaidimai su interaktyviais kubais „iMO–Learn“. Robotų kovos, dronai.

17.30 val. – akordeono muzikos koncertas su maestro Žygimantu Laurinavičiumi.

Liepos 11 d.

Nuo 12–18 val. – vasaros skaitykla. Vasara su knyga, vinilinės plokštelės, spauda, knygų mainai.

12–13 val. – lietuvių kalbos klubas užsieniečiams, norintiems pagerinti lietuvių kalbos žinias (susitikimai vyksta šeštadieniais).

14–15.30 val. – kūrybinė-edukacinė programa vaikams „Herojai – jais gimstama ar tampama?“ su rašytoja Šarūne Baltrušaitiene.

16–17.30 val. – „Klaipėdos zunda“ augina šokančias bendruomenes ir kviečia susipažinti su Europos šokiais. Dalyvauja senjorų šokių kolektyvas „Klaipėdos zunda“, Plungės senjorų šokių kolektyvas „Monajupė“, poetė Gerda Jankevičiūtė, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos jaunieji atlikėjai Modestas Valeika (birbynė) ir Arnas Toliušis (fortepijonas).

Blogu oru renginiai bus perkelti į artimiausią biblioteką.

Užsukus į Karlskronos aikštę antradieniais–penktadieniais nuo 11 iki 19 val. ir šeštadieniais nuo 12 iki 18 val., bus galima rasti įdomios veiklos visai šeimai.

Kupolinėje palapinėje įkurdintoje skaitykloje bus eksponuojamos aktualios tematikos knygų parodos. Palapinėje ir šalia jos bus galima naudotis „Wi-Fi“ internetu, skaityti knygas ir spaudą. Nespėjusieji perskaityti leidinius galės pasiimti panaudai į namus. Namuose turintys perskaitytų, nebereikalingų knygų, kviečiami dalyvauti knygų mainuose – palikti knygas tam skirtose vietose ir pasiimti kitų sudominusių.

Biblioteka paruošė turiningą programą. Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras ir VšĮ „Harmoningas žmogus“ ragins šeimas pradėti dieną, dalyvaujant bendroje mankštoje. Vaikams čia bus sekamos pasakos, organizuojami kūrybiniai edukaciniai užsiėmimai. Jaunimui sumanytas orientacinis proto mūšis „Šimtas istorijos pėdsakų“. Vakarėjant prie bibliotekos palapinės skambės muzika, vyks susitikimai su įdomiais žmonėmis, knygų pristatymai.

Nors karantinas kitą savaitę atšaukiamas, biblioteka prašys vasaros skaityklos lankytojų laikytis rekomenduojamų saugaus atstumo ir higienos reikalavimų.

Renginio programa birželį

Birželio 16 d.

11–19 val. – pristatomos knygų parodos „Žymiausių pasaulio fotografų fotoalbumai“, „Sveikata = sveika gyvensena“.

13–14.30 val. – vaikų šėlionės su pelyte Mini iš Mažojo Aitvaro.

17–18 val. – vasaros skaityklos atidarymo koncertas. Atlikėjos – Lina Marija Songailė (smuikas), Aušra Vaitkutė (pianinas).

Birželio 17 d.

11–12 val. – ryto mankšta visai šeimai su VšĮ „Harmoningas žmogus“.

12–13.30 val. – vaikų kūrybinės dirbtuvėlės: prisegamas ženkliukas tau ir tavo draugui.

14–15.30 val. – vaikų kūrybinės dirbtuvėlės: magiški rankdarbiai iš popieriaus.

16–17 val. – pažink neregio pasaulį: edukacinis užsiėmimas su Lietuvos aklųjų biblioteka.

Birželio 18 d.

11–12 val. – ryto mankšta visai šeimai su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuru.

12–13.30 val. – emocijų muzika: edukacinė pamoka „Natos harmoningam gyvenimui“. Lektorė – doc. dr. Rasa Jautakytė (pagal projektą „Bibliotekos bendruomenei: (ne)galios įkvėpti“).

14–15.30 val. – garsiniai skaitymai ir stebuklų lazdelių dirbtuvėlės vaikams pagal „Hario Poterio“, „Raganėlės Vinės“ ir kitų knygų burtus.

16–18 val. – nuo Baltijos iki Bengalijos: susitikimas su keliautoju Aurimu Mockumi.

Birželio 19 d.

11–12 val. – ryto mankšta visai šeimai su VšĮ „Harmoningas žmogus“.

12–13.30 val. – vaikų kūrybinės dirbtuvėlės: 3D pieštukai smalsiems vaikams.

14–15.30 val. – vaikų kūrybinės dirbtuvėlės: piešimo ant akmenukų edukacinis užsiėmimas.

16–18 val. – edukacinė pamoka suaugusiesiems „Sveikatos ir atminties piliulė“: atminties lavinimo technikos ir geros emocijos (išankstinė registracija tel. (8 46) 346301).

Birželio 20 d.

12–13.30 val. – „Pasakiška kelionė į dangų“: aktorė ir pasakotoja Kristina Savickytė kvies šeimas bendrai kūrybinei veiklai, drauge su mažaisiais seks pasakas garsais, rankomis, kūnu, įgyvendins namų teatriuko idėją.

15–16 val. – susitikimas su knygos „Neleisk angelui nukristi nuo peties“ autoriumi Audriumi Skačkausku. Renginį ves Dalia Kanclerytė.

Birželio 23 d.

11–19 val. – pristatoma knygų paroda „Atostogaukime Lietuvoje: įdomios lankytinos vietos“.

11–12 val. – ryto mankšta visai šeimai su VšĮ „Harmoningas žmogus“.

12–13 val. – pasakų lagaminas „Ropė“: literatūrinis edukacinis užsiėmimas mažiausiems vaikams.

12–18 val. – interaktyvus orientacinis protų mūšis „Šimtas istorijos pėdsakų“, skirtas viešųjų bibliotekų steigimo Klaipėdoje 100-mečiui. Daugiau informacijos ir registracija https://www.facebook.com/JaunimoBiblioteka/.

13.30–15.30 val. – mažieji robotukai: robotukų konstravimo laboratorija vaikams.

17–18.30 val. – Joninių koncertas su Jonu Baltoku ir duetu „JieDu“ – Vilija ir Ramūnu Šepučiais.

Birželio 25 d.

11–12 val. – ryto mankšta visai šeimai su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuru.

12–13.30 val. – garsiniai skaitymai ir dirbtuvėlės vaikams „Baubas – mano draugas“ pagal knygą „Man reikia baubo“.

12–18 val. – interaktyvus orientacinis protų mūšis „Šimtas istorijos pėdsakų“, skirtas viešųjų bibliotekų steigimo Klaipėdoje 100-mečiui. Daugiau informacijos ir registracija

https://www.facebook.com/JaunimoBiblioteka/.

14–15 val. – vaikų kūrybinės dirbtuvėlės „3D herojai“: erdvinių dėžučių kūrimas.

15.30–16.30 val. – pažink neregio pasaulį: edukacija šeimai su Lietuvos aklųjų biblioteka.

Birželio 26 d.

12–13.30 val. – teatras – žmogaus gyvenimo atspindys: teatrinė improvizacija-diskusija su režisiere, teatro pedagoge Rasa Šimkute.

12–18 val. – interaktyvus orientacinis protų mūšis „Šimtas istorijos pėdsakų“, skirtas viešųjų bibliotekų steigimo Klaipėdoje 100-mečiui. Daugiau informacijos ir registracija https://www.facebook.com/JaunimoBiblioteka/.

14–15 val. – edukacinė programa – žaidimas vaikams „Žvejok po Klaipėdą“.

17–18.30 val. – violončelių dueto koncertas: Karolis Vaičiulis ir Tomas Mikalauskas.

Birželio 27 d.

12–18 val. – interaktyvus orientacinis protų mūšis „Šimtas istorijos pėdsakų“, skirtas viešųjų bibliotekų steigimo Klaipėdoje 100-mečiui. Daugiau informacijos ir registracija https://www.facebook.com/JaunimoBiblioteka/.

15–16 val. – fortepijoninio dueto koncertas: Tamara Prokopovič ir Natalija Blauberg.

Birželio 30 d.

11–19 val. – pristatoma knygų paroda „Šiuolaikinio meno albumai“.

11–12 val. – ryto mankšta visai šeimai su VšĮ „Harmoningas žmogus“.

12–13 val. – „Geriausia dovana“: edukacinis užsiėmimas vaikams pagal Bruno Ferrero tekstus.

12–18 val. – interaktyvus orientacinis protų mūšis „Šimtas istorijos pėdsakų“, skirtas viešųjų bibliotekų steigimo Klaipėdoje 100-mečiui. Daugiau informacijos ir registracija https://www.facebook.com/JaunimoBiblioteka/.

13.30–15 val. – vaikų kūrybinės dirbtuvės: spalvoti medžio paveikslėliai namų puošybai.

16–17 val. – nemalonių jausmų transformacija į malonius: dailės terapija su psichologe, dailės terapijos praktike Julija Akimenkova (išankstinė registracija tel. (8 46) 346301).

Jau 54-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros rezidencija savo ištikimus ir naujus bičiulius kviečia jaukiai įsitaisyti išskirtinėje erdvėje ąžuolo paunksmėje, pavartyti sudominusią knygą, pasklaidyti laikraščių, žurnalų ar tiesiog atsipūsti prie kavos puodelio. Šiemet lankytojų lauks dar daugiau įsimintinų renginių: parodos, kūrybinės dirbtuvės, susitelkimo valdymo pratybos, knygų pristatymai, susitikimai su kūrėjais.

Jau birželio pabaigoje šeimas su vaikais vasaros skaitykla pakvies į kūrybines dirbtuves: tapyti ant akmenėlių, kurti ekslibrisus, piešti fraktalus, gaminti asmenines knygeles ir dalyvauti lėlių teatro dirbtuvėse. Visas reikalingas priemones rasite vietoje, nepamirškite tik geros nuotaikos. Kūrybinės dirbtuvės šeimoms vyks ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais.

Liepos pradžioje lankytojų lauks kritinio mąstymo dirbtuvių ciklas „Atostogos socialiniuose tinkluose: matau, girdžiu, kalbu“. Užsiėmimuose atliekant praktines užduotis, diskutuojant ir dalijantis patirtimi bus ugdomi kritinio mąstymo, viešojo kalbėjimo, socialiai atsakingo elgesio įgūdžiai.

Mėgstančius maginius siužetus sudominti turėtų liepos viduryje vyksiančios Pasakų terapijos kūrybinės dirbtuvės suaugusiesiems. Jose dalyviai bus sutelkiami kurti ir interpretuoti pasakų siužetus bei atrasti juose save.

Paskutinę liepos savaitę poilsiautojai ir palangiškiai rytus prasmingai galės leisti susitelkimo valdymo praktikose, o vakarais dalyvauti dailės pamokose ir ugdyti savo kūrybiškumą. Pradedantiesiems skirtuose užsiėmimuose dalyviai išmoks meno kūrinio komponavimo pagrindų, jaukioje ir kūrybiškoje aplinkoje bus skatinami laisvai ir nevaržomai improvizuoti, nebijoti klysti.

Visas kūrybines dirbtuves ir praktinius užsiėmimus ves patyrę Nacionalinės bibliotekos edukacinių programų vadovai.

Liepos ir rugpjūčio mėnesiais lankytojus pakviesime į interaktyvią parodą „Tarpukario portretinės nuotraukos“ iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų.

Lankytojai turės unikalią progą apžiūrėti Lietuvos tarpukario kultūros veikėjų portretines fotografijas.

Jaukią aplinką skaitykloje kaip ir kasmet kurs Vilniaus dailės akademijos studentų sukurti vitražai (vad. doc. Ieva Paltanavičiūtė), birželio mėnesį veiks Editos Paulauskienės (Šiauliai) tapybos darbų paroda „Pajūrio nuotaikos“, liepą – Rasos Užpelkytės (Palanga) tapybos, Elenos Požėlaitės (Vilnius) tušo ir akvarelės, fotografo Ramūno Šurkaus (Klaipėda) fotografijų parodos, rugpjūčio – Rimos Baukaitės (Klaipėda) tapybos ir Vilmos Smilgienės (Klaipėda) pastelės darbų parodos. Sezoną nuotaikingai užbaigs Lietuvos karikatūristų darbų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 30-mečiui.

Palangos vasaros skaitykloje kasdien jūsų lauks paslaugios bibliotekininkės, padėsiančios išsirinkti įdomiausią atostogų knygą iš daugiau nei 7000 leidinių fondo. Čia rasite naujausią periodiką lietuvių ir užsienio kalbomis, 10 kompiuterizuotų darbo vietų (kol tęsiasi karantinas, laikinai galima naudotis 5 kompiuterizuotomis darbo vietomis), belaidį internetą, galėsite pasmaguriauti išskirtinio skonio „Ice Dunes“ ledų ar kvapnios kavos ir pasidžiaugti ypatinga erdve, menančia neeilinę kelių dešimtmečių istoriją.

Skaitykla atidaroma birželio 9 d. 9 val.

Skaityklos darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 9–21 val., sekmadieniais 10–20 val., pirmadienis – poilsio diena.

Adresas: Vytauto g. 72, Palanga.

Vilniaus savivaldybės lėšomis Bernardinų sode visą vasarą veikusioje skaitykloje galima buvo rinktis iš daugiau nei 500 knygų suaugusiems ir vaikams, taip pat – leidinių anglų bei rusų kalbomis. Skaityklos fondas per vasarą pasipildė ir partnerių dovanomis – tai naujausi Alma Littera leidiniai, Terra Publica pažintinė ir edukacinė literatūra bei stalo žaidimai, Švedijos ambasados Vilniuje dovanoti detektyviniai romanai bei pažintinė literatūra. Organizatoriai džiaugiasi, kad skaitykloje atsirado literatūros regėjimo negalią turintiems asmenims – tai Lietuvos Aklųjų bibliotekos atrinktos neregių autorių knygos padidintu šriftu, Brailio raštu ir garsiniu formatu. Kartu su Lietuvos Aklųjų biblioteka taip pat surengti kameriniai Alvydo Valentos poezijos knygos „Hormonai visi išsislapstė“ skaitymai.

Skaitykloje dirbo profesionalūs bibliotekos darbuotojai, kurie patarė ir padėjo išsirinkti skaitinius įdomiam laisvalaikiui. Gero laiko praleidimo užtikrinimui parke skaitykla siūlė pramogas visai šeimai – stalo žaidimus, piešimo ir spalvojimo priemones vaikams, nemokamą internetą. Per dieną vasarą skaitykloje apsilankė vidutiniškai 200 žmonių, o per visos vasaros metu skaičiuojama daugiau nei 18 000 lankytojų.

Skaityklos organizatoriai patenkinti, kad vasara buvo išties dėkinga: „Turėjome daug šiltų dienų, leidusių vilniečiams leisti laiką su knyga patogiai įsitaisius ant sėdmaišių ir paplūdimio gultų bei Sereikiškių parko suoliukų, o užklupus lietui, skaitytojus gelbėjo kupolo formos skaityklos namelis. Džiugu, kad mūsų skaityklą aplankė ir ypatingai daug šeimų, o būsimieji mažieji skaitytojai turėjo proga susipažinti su biblioteka neįprastoje erdvėje“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė.

Pilnomis lentynomis, net septyniomis kalbomis išleistų naujų knygų skaitykla atsidarė birželio 10 d. ir veiks visą vasarą be poilsio dienų kiekvieną dieną nuo 11.00 – 21.00 val.

Atidarymo metu organizatoriai pristatė tematines knygų, kurių stigo praėjusiais metais, lentynas – klasikos, istorinės literatūros, knygų, kurios įtrauktos į mokymo programas, Azijos šalių bei socialinių aktualijų. Skaitykloje galima rasti knygų anglų, lenkų, rusų, japonų, norvegų, vokiečių kalbomis.

„Vilnius skaito“ projektas vis labiau darosi tarptautinis, nes savo šalių, regionų knygas entuziastingai inicijavo Japonijos ir Amerikos ambasados Lietuvoje – šių įstaigų lentynose galima rasti tikrai dėmesio vertų kūrinių, albumų, komiksų. Valandą iki skaityklos atidarymo Izraelio ambasada pasirūpino, kad visos jų šalies rašytojų geriausios į lietuvių kalbą išverstos knygos atsirastų skaityklos lentynose. Džiugina, kad vėl geriausią skandinavišką literatūrą pristato Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, lenkiškų knygų rinkinį - aktyvūs Vilniaus lenkų bendruomenės atstovai, o Afrikos žemyno žinomiausius kūrinius – viešoji įstaiga „AfriKo“.

Mažuosius skaityklos lankytojus pradžiugins didelis vaikiškų knygų ir žurnalų asortimentas, o tėvelius – psichologinė literatūra, skirta auginantiems vaikus. Dar gausesnę vasaros kelionių žynynų kolekciją pristatė leidykla „Terra publica“. O pačius šviežiausius leidinius skaitytojai gali sekti „Vasaros naujienų“ lentynoje.

Knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas šiais metais sudarė net dvi, grožinės ir negrožinės, literatūros lentynas gurmanams.

“O kad skaitymas būtų dar malonesnis, skaityklos partneris "Merrild" žada visus skaityklos lankytojus vaišinti kava”, – naujienomis dalinosi projekto organizatorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.

Vasarą taip pat skaitykloje planuojami literatūriniai renginiai, socialinės diskusijos ir kiti šviečiamojo ir pramoginio pobūdžio renginiai įvairaus amžiaus grupėms.

Skaityklai šiemet savo geriausias ir naujausias knygas dovanojo net dvidešimt trys leidyklos: „Alma Littera”, „Aukso žuvys“, “Artseria”, “Baltos lankos”, “BALTO” leidybos namai, “Briedis”, “Dominicus Litanus”, “Tikra knyga”, “Egmont”, “Flintas”, “Nieko rimto”, “kitos knygos”, “Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla”, “Sofoklis”, “Tyto alba”, “Lapas”, “Gelmės”, “Terra publica”, “Odilė”, “Vaga”, “Verslas ar menas”, Japonijos ir Amerikos ambasados Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, konsultacijų ir tyrimų centras „AfriCo“, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos leidėjų asociacija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir kitos socialinės organizacijos.

Nuo sausio 8-osios vilniečiai ir miesto svečiai knygas galės skaityti Vilniaus geležinkelio stoties pagrindinėje salėje.

Stotyje įsikursianti „Vilnius Connect“ skaitykla veiks visą parą. Skaitykloje planuojama turėti apie tris šimtus įvairių žanrų ir temų knygų, skirtų įvairaus skonio ir išsilavinimo skaitytojams.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sako tikintis, jog „Vilnius Connect“ skaitykla pritrauks knygų mėgėjus, o laukiantiems traukinio – pasiūlys prasmingą laiko praleidimą.

„Turime viziją, kaip transformuoti Vilniaus geležinkelio stoties teritoriją ir ją paversti traukos centru. „Vilnius Connect“ skaitykla norime praturtinti miestiečių ir svečių patirtis bei pasiūlyti prasmingai praleisti laiką, pavyzdžiui, laukiant kelionės traukiniu. Įgyvendinant „Vilnius Connect“ projektą artimiausiu metu planuojame pristatyti ir daugiau idėjų, skatinančių bendruomeniškumą, kūrybiškumą ir saviraišką. Tikime, jog kurdami naujas patirtis, pokyčiams užkrėsime ir visą rajoną“, – sakė M. Bartuška.

Pasak „Vilnius skaito“ skaityklų projekto organizatorės Jurgos Mandrijauskaitės, tai bus kiek mažesnis skaityklos modelis, nei buvo vasarą Lukiškių aikštėje, tačiau skaitykloje bus kruopščiai atrinktos, kokybiškos knygos, tad kiekvienas ras sau aktualią knygą.

„Vilnius Connect“ skaitykla išsiskirs tuo, kad ji veiks visą parą. Atsižvelgiant į rajoną, kuriame įsikurs nauja skaitykla, norime, kad skaitykla atliktų ir socialinę misiją, todėl keletą lentynų planuojame skirti socialinės, psichologinės pakraipos literatūrai. Skaityklos erdvėje svarstome organizuoti pokalbius su knygų autoriais ir diskusijas su įvairių sričių ekspertais“, – teigė J. Mandrijauskaitė.

Stoties skaitykloje bus įrengtos poezijos, kelionių, negrožinės, grožinės literatūros, lietuvių rašytojų, anglų, rusų, lenkų kalbų, vaikų ir paauglių, literatūros gurmanų lentynos. Skaityklos turinys tai pat bus atnaujinamas bendradarbiaujant su įvairiomis organizacijomis, o atidarymo metu jau veiks bendruomenės „Aš esu“ lentyna. Skaityklai naujas knygas parinks knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas.