1. Skalbyklę geriausia įjungti prikrovus ją pilną skalbinių. Nepriklausomai nuo to, ar skalbyklėje skalbiate daug skalbinių, ar tik kelis drabužius, ji sunaudoja tiek pat energijos. Standartinė skalbyklės talpa yra nuo 6,5 iki 12 kg. Stengdamiesi vis dažniau išnaudoti maksimalų skalbyklės pajėgumą, galite sumažinti ne tik skalbimų dažnumą, bet ir sutaupyti laiko, vandens ir elektros energijos.

2. Naudokite vėsų vandenį. Kitas būdas, padėsiantis sutaupyti elektros energiją – skalbti drabužius skalbyklėje naudojant kuo žemesnę vandens temperatūrą, t. y. 20 °C. Skalbdami drabužius palyginti žemos temperatūros vandenyje daugelį audinių galite išskalbti taip pat gerai, kaip ir skalbdami juos šiltame ar net karštame vandenyje. Be to, tai gali netgi pailginti drabužio tarnavimo laiką, nes vėsesnis vanduo apsaugo nuo susitraukimo ir spalvų išblukimo rizikos. Skalbiant drabužius žemesnėje temperatūroje galima sutaupyti iki 90 proc. elektros energijos, kurią skalbyklė sunaudoja šildydama vandenį.

freeepik.com nuotr.

3. Naudokite didelį sukimosi greitį. Kad drabužiai išdžiūtų greičiau, rekomenduojama naudoti didelį sukimosi greitį – ne mažiau kaip 1 000 apsukimų per minutę, kad iš drabužių kuo geriau būtų pašalintas vandens perteklius. Tai ypač svarbu, jei drabužius džiovinate džiovyklėje. Kuo drabužis drėgnesnis, tuo daugiau laiko jis turi būti džiovinamas džiovyklėje ir sunaudojama daugiau elektros energijos.

4. Džiovinkite drabužius natūraliai. Jei įmanoma, džiovinkite drabužius natūraliai (ant džiovinimo lentos ar virvės) – tai puikus būdas sutaupyti elektros energijos ir sumažinti drabužių nusidėvėjimą. Natūralus drabužių džiovinimas taip pat padeda išvengti drabužių sukibimo dėl statinės elektros energijos, kuri kartais atsiranda naudojant sintetinius audinius.

5. Optimizuokite savo įpročius. Pavyzdžiui, įjunkite skalbyklę tam tikru paros laiku, kai elektros kainos yra žemesnės.

Informacija etiketėje

"Idealiausia būtų, jei, pasibaigus sezonui, dėvėtus drabužius išskalbtume, išvalytume, tvarkingai sudėtume ir paliktume laukti savo eilės – ir apdarams būtų sveikiau, ir mes išvengtume nemalonių staigmenų. Pagulėję spintoje nedėvimi nešvarūs drabužiai ne tik turi blogą kvapą – nešvarumai, dėmės įsisenėja, jas sunku pašalinti, neretai dėl šios priežasties pamėgto megztinio ar palto nebegalima daugiau dėvėti. Jei jų švara pasirūpinsime iš anksto, taip nenutiks: šviežias dėmes lengviau panaikinti. Be to, būsime ramūs: bet kada galime pasipuošti norimu apdaru, o prasidėjus sezonui neteks karštligiškai ieškoti naujo", – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokomųjų skalbimo-valymo dirbtuvių vedėja Regina Michalkevičienė.

Pasak pašnekovės, drabužių priežiūra – ne tik atidus, atsargus dėvėjimas, svarbu žinoti ir mokėti juos tinkamai skalbti, valyti, lyginti. Visa ši informacija pateikta drabužių priežiūros etiketėse, o jas dažnas žmogus, kad nemaišytų, nedirgintų odos, iš karto nukerpa ir išmeta, nepasidomi jose esančia informacija.

"Gamintojas joje nurodo tinkamiausią gaminio priežiūros režimą, kurio būtina paisyti norint ilgai džiaugtis drabužiu, – tikina specialistė. – Jei ant etiketės užrašyta "dry cleaning only", reiškia – valyti tik sausuoju  (cheminiu ) būdu. Jei etiketėje nurodoma "wet cleaning" – šlapias valymas, gamintojas leidžia profesionaliai šlapiai valyti be cheminių tirpiklių. Svarbu paisyti visų rekomendacijų: skalbimo, lyginimo temperatūros, galima gręžti ar ne, kaip džiovinti. Savarankiškos improvizacijos ne visada baigiasi sėkmingai: drabužiai gali susitraukti ar, atvirkščiai, išsitampyti, sukristi, atsirasti dėmių, impregnuotas striukės audinys ne tik taps laidus drėgmei – iš vidaus pradės lįsti užpildas. Jei nežinote, kaip pasielgti, pasitarkite su specialistais", – sako R.Michalkevičienė.

Delikati priežiūra

Megzti drabužiai – žiemos garderobo pagrindas. Prabangi vilna, ekologiška medvilnė ir bambukas, sintetika, populiarūs maišyti natūralūs ir dirbtiniai, sintetiniai verpalai – priežiūros ypatumai priklauso būtent nuo pluošto kilmės.

Skalbimo priemonės niekada nepilkite tiesiai ant gaminio – toje vietoje gali pakisti spalva.

"Juos visus galima skalbti rankomis arba skalbykle, nustačius tinkamą programą. Neapsiriksite pasirinkę žemesnę temperatūrą. Karščio itin nemėgsta vilna – ji traukiasi. Rinkitės konkrečiai šiam pluoštui skirtas priemones, skalbkite 30–40 °C temperatūros vandenyje", – pasakoja pašnekovė.

Jei galite pasirinkti, geriau naudokite ne miltelius, o skystas skalbimo priemones. Jos kur kas ekologiškesnės, ypač efektyviai šalina riebalinės kilmės nešvarumus žemesnėje nei 60 °C temperatūroje. Milteliams reikia papildomai 15 min. ištirpti, todėl, jei nustatysite trumpą skalbimo programą, mezginiai nebus deramai švarūs, gali likti neišskalautų skalbimo miltelių likučių. Skalbdami rankomis nenaudokite automatinėms skalbyklėms skirtų miltelių, rinkitės švelnesnius. Tiks net įprastas plaukų šampūnas – jis suminkština verpalus, tad mezginys bus puresnis.

Skalbimo priemonės niekada nepilkite tiesiai ant gaminio – toje vietoje gali pakisti spalva, geriau prieš skalbiant priemonę ištirpinkite vandenyje. Jei yra dėmių, jas ir kitas išteptas vietas gerai sudrėkinkite vandeniu praskiesta didesnės koncentracijos, nei reikia skalbti, skalbimo priemone, palaikykite kelias minutes, paskui išskalbkite įprastai.

"Skalaudami įpilkite minkštiklio – jis neutralizuoja miltelių likučius ir suminkština gaminį, jis mažiau elektrinasi. Minkštiklį galite pakeisti šaukštu spiritinio acto", – pataria specialistė.

Jei skalbiate mašina, nustatykite minimalias gręžimo apsukas, jei rankomis – drabužį įsukite į storą kilpinį rankšluostį ir stipriai nuspauskite, jokiu būdu negręžkite – galite pažeisti mezginio struktūrą, nukentės jo forma. Drabužius džiovinkite tvarkingai išformuotus ant horizontalaus pagrindo – jei kabinsite ant pakabos, nuo svorio jie praras formą. Jei labai skubu, apdarą apgaubkite rankšluosčiu ir tik tada pakabinkite ant radiatoriaus.

"Kokybiškus, prabangių verpalų drabužius geriausias atiduokite valyti į cheminę valyklą, kur ne tik pasirūpins švara, bet ir iššukuos, nuims susivėlusius pūkus ir burbuliukus", – sako R.Michalkevičienė. Ji įspėja burbuliukų nepešioti rankomis, beje, kaip ir bandyti juos pašalinti skutimosi peiliuku, – galite pažeisti trikotažo struktūrą. Tam skirtos specialios mašinėlės pūkams surinkti.

Prioritetas – cheminis valymas

Dygsniuotų šaltojo sezono apdarų priežiūra priklauso nuo jų užpildo. Jis gali būti labai įvairus: natūralus – pūkai, plunksnos arba sintetinis – sinteponas ir įvairūs sintetiniai užpildai.

"Jei palto viduje – natūralūs pūkai, plunksnos, vienareikšmiškai – tinka tik cheminis valymas: namuose išskalbus tokį paltą užpildas sušoks, bus sunku išdžiovinti, viduje gali likti sukietėjusių pūkų gumuliukų", – įspėja R.Michalkevičienė.

Pagal gamintojo rekomendacijas drabužius su sintetiniais užpildais galima tiek valyti, tiek skalbti. Neretai, perkant itin aukštos kokybės apdarą, prie jo yra prisegtas maišelis su specialiais kamuoliukais – juos reikia įdėti į skalbyklę tam, kad užpildas nesušoktų nei skalbiant, nei džiovinant.

Paprasčiausia prižiūrėti dygsniuotus drabužius su sinteponu. Tiesa, jei jie retai sudygsniuoti arba apskritai neturi sutvirtinančių siūlių, skalbti reikėtų rankomis arba, nustačius tausojančią skalbimo programą, gręžti rinktis mažesnį būgno apsisukimų skaičių, džiovinti geriau natūraliu būdu.

"Niekada neprašausite pasirinkę žemesnę temperatūrą ir ilgesnį skalbimo laiką – gaminys švariau išsiskalbs. Prieš skalbdami ištuštinkite kišenes, užtraukite užtrauktukus ir pritvirtinkite jų galvutes, užsekite sagas, drabužį išverskite", – primena specialistė. Ji rekomenduoja skalavimo ir gręžimo procesus pakartoti: kartais ant išskalbto drabužio matyti nubėgimai, kartais būna pernelyg šlapias. Skalauti patartina ir tuo atveju, jei tai mažamečių vaikų ar alergiško žmogaus apdarai.

Etiketės – ne veltui

Nepriklausomai nuo audinio, nusipirkus drabužį pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kas parašyta ant jo etiketės – prie drabužių jos tvirtinamos tikrai ne šiaip sau.

„Etiketes dažnai pamirštame arba dar blogiau – nukerpame jas iškart net nežvilgtelėję, kas ant jų parašyta. Sportiniai drabužiai gaminami iš įvairių audinių, tad visuomet pravartu pasidomėti, kokią drabužio priežiūrą rekomenduoja gamintojas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kokioje temperatūroje patariama skalbti drabužį ir kokiais būdais jį džiovinti“, – sako „AEG“ pardavimų vadovas Lukas Brazauskas.

Nedelskite pasirūpinti

Vienas iš būdų, padėsiančių išlaikyti sportinių drabužių tvarumą, – greita ir efektyvi jų priežiūra.

Nešvarumai ir prakaitas yra didžiausi sportinių drabužių priešai, tad sportinę aprangą kiekvienąkart geriausia skalbti iškart po jos dėvėjimo. Tokiu būdu užtikrinama, kad nemalonūs kvapai neįsigertų į kitus nešvarių skalbinių krepšyje sumestus drabužius.

Jeigu nėra galimybės sportinės aprangos išskalbti iškart ją padėvėjus, tuomet reiktų išskleisti drabužius sausoje vietoje ir leisti jiems išdžiūti.

Didžiausias pūko priešas – karštis

Sportininkai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, be abejonės, šaltojo metų laiko neįsivaizduoja be puikiai šildančių pūkinių drabužių. Tačiau neatidi audinio priežiūra gali lemti, kad šie drabužiai tarnaus tik vieną sezoną.

Labiausiai pūkas bijo šiurkštaus gręžimo, tad anksčiau šio audinio drabužius buvo rekomenduojama plauti tik rankomis. Visgi pažangios technologijos lengvina mūsų kasdienybę – naujausios kartos skalbyklės turi rankinio režimo programą, kurią naudojant galima drąsiai skalbti pūkinio audinio drabužius. Pūkiniai drabužiai taip pat bijo karščio, tad juos rekomenduojama skalbti ne aukštesnėje nei 30 °C temperatūroje. Tai padės užtikrinti, kad pūkas nesukris į nepageidaujamus gumulus, o drabužis nepakeis savo formos“, – sako L. Brazauskas.

Tausokite membraninį audinį

Tamprumu ir tvarumu pasižymintys membraninio audinio drabužiai, nepraleidžiantys vandens ir vėjo, taip pat labai pamėgti sportininkų. Tačiau netinkamai prižiūrimi, šie drabužiai gali greitai prarasti savo svarbiausias „kvėpuojančias“ savybes ir pakeisti savo formą ar spalvą.

Membraninio audinio aprangą rekomenduojama skalbti nustačius audinį tausojančią „outdoor“ lauko drabužių programą, kuri kitaip vadinama impregnavimo programa.

Geriausia – skalbti atskirai

Siekiant išlaikyti kokybę, įvairių audinių sportinius drabužius rekomenduojama skalbti atskirai nuo kitų.

Ypač reikėtų vengti sportinę aprangą skalbti kartu su drabužiais, turinčiais daug užtrauktukų ar sagų. Įvairūs užsegimai dildo audinį, dėl ko šis gali suirti. Taip pat rekomenduojama neskalbti sportinės aprangos kartu su rankšluosčiais ar džinsinio audinio drabužiais dėl skirtingos priežiūros skalbiant reikalaujančių audinių“, – sako L. Brazauskas.

Ekspertas taip pat pataria sportinius drabužius skalbti sudėjus į specialius skalbinių maišelius, kurie padeda išsaugoti audinio tvarumą ir drabužio spalvą.

Tad ką daryti, kad juoda suknelė ilgai išlaikytų savo spalvą?

Skalbkite šaltame vandenyje

Norint išsaugoti drabužių spalvas, ypatingai – juodą, pagrindinė taisyklė yra skalbti šaltame, 30°C vandenyje. Šiltesnis vanduo gadina audinio pluoštus, o tai lemia spalvos blukimą. Deja, skalbiant vėsiame vandenyje ne visada pasiekiama norimų rezultatų – rūbai neišsiskalbia, ant jų dažnai lieka neištirpusių skalbimo priemonių. Vis dėlto galimybių puikiai išskalbti yra tai darant žemos temperatūros vandenyje.

„Senesnės skalbyklės miltelius ir minkštiklius su vandeniu maišo jau būgne. Tai lemia, kad jei skalbiame šaltame vandenyje, priemonės nespėja ištirpti ir tiesiog aplimpa drabužius. Naujausi įrenginiai turi inovatyvią technologiją – skalbimo priemonės su vandeniu sumaišomos ir ištirpinamos dar prieš patekdamos į skalbyklės būgną, tad geri skalbimo rezultatai gali būti pasiekiami ir skalbiant šaltame vandenyje. Tokios skalbyklės gali būti vadinamos jūsų juodų suknelių angelais – sargais“, – sako „AEG“ buitinės technikos ekspertas Lukas Brazauskas.

Rinkitės trumpą skalbimo ciklą

Dar viena svarbi taisyklė, kuria turėtų vadovautis visi, norintys išsaugoti juodą drabužių spalvą – skalbti trumpiausiu įmanomu skalbimo ciklu. Kuo drabužis skalbiamas ilgiau, tuo tikimybė, kad jis neišlaikys savo spalvos, yra didesnė.

Būtent juodiems drabužiams itin svarbi skalbimo ciklo trukmė. Plaunant tamsius rūbus rekomenduojama rinktis patį trumpiausią įmanomą skalbimo laiką. Vis dėlto negalima pamiršti ir audinio bei kitų skalbimo reikalavimų, jei, pavyzdžiui, skalbiama juodos spalvos medvilnė, svarbu nepamiršti skalbimo mašinos parametruose derinti medvilnei reikalingą programą su trumpu skalbimo ciklu. Jei pasirinktas trumpiausias skalbimo laikas, tačiau nekreipiamas dėmesys į audiniui keliamus reikalavimus, rezultatas vis tiek gali nedžiuginti.

Nors viskas skamba pakankamai sudėtingai, šiandieninės skalbyklės parametrų derinimo problemą dažniausiai išsprendžia pačios, mat jose jau iš anksto yra sukurta daugybė skirtingų įvairių tipų drabužių priežiūrai tinkamų programų – lieka tik pasirinkti tinkamą.

Skalbkite kuo rečiau

Saugant juodus drabužius reikėtų nepamiršti vadovautis taisykle – skalbti kuo rečiau. Žinoma, jei jau išsitepėte, skalbimo neišvengsite, tačiau pasitaiko atvejų, kai norisi išskalbti tik tam, kad atgaivintumėte audinį ir jis atrodytų šviežiau. Tokiais atvejais kur kas geriau pasitelkti drabužio „atnaujinimą“ garais.

Šiandieninės džiovyklės turi modernias garų programas. Nebūtina džiovinti ar skalbti – jei norisi tik atšviežinti kartą dėvėtą rūbą, galite tai padaryti naudodami garus. Pastarieji pasitarnauja ir vengiant drabužio lyginimo. Karštis audinį sekina, tad dažnas lygintuvo naudojimas taip pat prisideda prie juodos spalvos blukimo, o lyginimo galima išvengti naudojant garus.

Šiandien yra ir įvairių žinomų rekomendacijų, tačiau dažnas jas pamiršta: skalbti reikėtų išverstus drabužius, venkti natūralaus džiovinimo kaitrioje saulėje ar drėgname ore ir nepamiršti skaityti skalbimo rekomendacijų drabužių etiketėse.

„Panevėžio ligoninė ne tik dvigubai permokėjo už skalbimo paslaugą. Ligoninės vadovybės gan savitas požiūris į racionalų lėšų naudojimą, – sako VPT direktorė Diana Vilytė. – Vienur taupoma paslaugų kokybės gerinimo ar darbuotojų algų sąskaita, kitur – išlaidaujama. Mūsų skaičiavimais, šis žaidimas tiekėjų kainomis ir tūkstantinėmis kompensacijomis mokesčių mokėtojams kainavo 71 tūkstantį eurų“.

Ligoninė bendrovei turės sumokėti 33 tūkst. eurų

Tarnyba nustatė, kad Panevėžio ligoninė iš bendrovės „Kagris“ skalbimo paslaugas nusipirko už 0,79 Eur/kg, kai prieš tai galiojusioje sutartyje su bendrove „Šiaulių skalbykla“ pastaroji ligoninei turėjo skalbti už 0,40 Eur/kg. VPT pateikiamais duomenimis, Respublikinė Panevėžio ligoninė skalbimo paslaugas iš „Kagrio“ pirko jau ne pirmą kartą: nuo 2004-ųjų sudarytos septynios sutartys. Įkainiai jose svyruoja nuo 0,72 Eur/kg iki 0,82 Eur/kg.

Kaip pažymi VPT, ligoninė sutartį su „Šiaulių skalbykla“ vienašališkai nutraukė, o kai ji dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo kreipėsi į teismą – bylą baigė taikos sutartimi, ligoninei susitarus išmokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją už negautą pelną.

Taikos sutartimi ligoninė taip pat įsipareigojo iki metų pabaigos sumokėti skalbimo paslaugų įmonei skolą už paslaugas, per 28 tūkst. eurų, nurodoma teismo nutartyje.

Ligoninės vadovas nenori gaišti laiko teismuose

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius I.Dorošas BNS teigė, jog sutartis su „Šiaulių skalbykla“ nutraukta, nes paslaugos buvo nekokybiškos, o taikos sutartimi bylą baigti ligoninė sutiko nenorėdama gaišti laiko.

„Su „Šiaulių skalbykla“, kuri eina per CPO, sudaryta taikos sutartis vien dėl to, kad mes netemptumėm laiko dėl paslaugų atlikimo čia ir negaištumėm laiko per teismus. Dėl to mes ir pasirašėm taikos sutartį. Paslaugos, kurias teikia „Šiaulių skalbykla“, buvo nekokybiškos, ir dėl to mes nutraukėm su jais paslaugas. Dėl šios priežasties mes kreipėmės į teismą lygiai taip pat, su prašymu atlyginti mums nuostolius, kuriuos patyrė mūsų įstaiga dėl nekokybiško darbo ir dėl negrąžinimo visos dalies mūsų skalbinių“, – sakė I.Dorošas.

VPT paskelbtą informaciją jis pavadino tendencinga, dirbtinai kuriamu ažiotažu.

„Tai ne tik mano vieno nuomonė kaip administracijos atstovo ir direktoriaus, visos mūsų sudarytos komisijos, darbo grupės dirba ne vieną mėnesį taisydamos klaidas ir nekokybišką „Šiaulių skalbyklos“ darbą, – tvirtino direktorius.

Klausiamas, kodėl tuomet ligoninė sumokėjo kompensaciją bendrovei sudariusi taikos sutartį, o ne laukė teismo sprendimo, I.Dorošas teigė, kad „tai yra laiko gaišimas, tampymas per teismus, kurie tikrai neteikia nei moralinio, nei fizinio malonumo“.

Skubą VPT pateisino

Respublikinė Panevėžio ligoninė ketvirtadienį BNS perduotame pranešime teigia, kad „VPT viešai išreikšta ir paskelbta pozicija prieštarauja jos pačios parengtai ligoninės skalbimo paslaugų pirkimų vertinimo išvadai“.

Tarnyba dėl skalbimo paslaugų pirkimo yra pateikusi dvi išvadas – viena patvirtina, kad skubos tvarka pirkimą vykdžiusi ligoninė nepažeidė įstatymo, kita kainą sako esant per didelę.

„Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė pirkimą vykdyti pasirinko skubos tvarka, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, dėl aplinkybių, kurios tuo metu nuo jos nepriklausė (perkančioji organizacija vienašališkai nutraukė sutartį,sudaryt ą su „Šiaulių skalbykla“ dėl skalbimo paslaugų teikimo, nes tiekėjas nekokybiškai teikė paslaugas, nenustatė įstatymo nuostatų pažeidimų pasirenkant pirkimo būdą“, – rašoma VPT išvadoje.

Tuo tarpu kitoje išvadoje VPT konstatuoja, kad šiuo pirkimu ligoninė paslaugas pirko už beveik du kartus didesnį įkainį nei šias paslaugas ji buvo įsigijusi iš bendrovės „Šiaulių skalbykla“.

Išvadoje kalbama ir apie kitą pirkimą, kurį irgi laimėjo bendrovė „Kagris“. Pasak VPT, šiame pirkime dalyvavo trys bendrovės, bet tiekėjas „Mūsų amatai“, pasiūlęs mažiausią kainą ir esantis pirmuoju pasiūlymų eilėje, atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tad sutartis buvo sudaryta su „Kagris“.

„Atsižvelgiant į tai, tarnybai kyla abejonių, ar tarp tiekėjų nebuvo galimai neteisėtų susitarimų“, – rašoma VPT išvadoje.

Ligoninė taipogi teigia, kad iš bendrovės „Kagris“ skalbimo paslaugas už 0,79 Eur/kg įsigijo „tik tuo laikotarpiu, kai dėl nekokybiškų paslaugų teikimo buvo priversta nutraukti sutartį su „Šiaulių skalbykla“.

„Pagal šiuo metu baigiamas atlikti viešųjų pirkimų procedūras, darytina prielaida, kad skalbimo paslaugas ligoninė turės galimybę įsigyti už gerokai mažesnę kainą“, – teigiama pranešime.

Ligoninės vadovas - įtariamasis keliuose tyrimuose

I.Dorošas yra vienas iš teisiamųjų byloje, kur Panevėžio rajono savivaldybės valdininkai kaltinami piktnaudžiavimu. Bylos duomenimis, savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja I.Dorošui pagelbėjo gauti leidimą medžiams kirsti atgaline data.

Taip pat pernai sausį jam buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tiriant galimai neskaidrų viešųjų pirkimų organizavimą.

Atliekant pastarąjį ikiteisminį tyrimą, ligoninės vadovas I.Dorošas buvo suimtas mėnesiui, vėliau paleistas už užstatą. Taip pat jis teismo nutartimi buvo nušalintas nuo pareigų devyniems mėnesiams.

Byloje dėl galimai neskaidrių Panevėžio ligoninės pirkimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi įtariamas I.Dorošas taip pat tvirtino nukentėjęs dėl buvusios ligoninės vadovybės veiksmų. „O kuo šis klausimas susijęs su šitu straipsniu? Įtarimai, kaip jūs žinote, perduodami į teismą, ir visus klausimus sprendžia teismas,bet aš matau kai kurių žurnalistų tendenciją kompromituoti toliau sėkmingai įstaigos darbą“, – klausiamas apie įtarimus BNS sakė direktorius.

„Visa eilė sutarčių, kurios buvo sudaromos iki mano atvykimo į įstaigą, yra teisiškai nepagrįstos, su korupcijos prielaida, ir visą šitą informaciją atiduosim, kadangi mes matom, kad nesusišnekam su teisėsauga mūsų regione, mes visa tai atiduosime į Seimo Antikorupcijos komisiją. Tai informacija, einanti nuo 2004 ar 2005 metų, visa eilė sutarčių, byla, kuri šiandien nagrinėjama teisme, buvusios administracijos, tai tas darbas, kurį šiandieną aš dirbu, kaip jūs pasakėt, kaip įtariamasis, sukurtas būtent praeitais darbais buvusios administracijos“, – sakė ligoninės vadovas.

Ligoninės mažesnės, skalbimų daugiau

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamos sutartys rodo, jog 2015–2016 metais skirtingos respublikos lygmens ligoninės, įsigydamos paslaugas savarankiškai, už skalbimo paslaugas mokėjo nuo 0,57 iki 0,79 Eur/kg, skelbia VPT.

Iš viso keturiasdešimt trys ligoninės nuo 2011 metų iki dabar už skalbimo paslaugas tiekėjams sumokėjo 17,8 mln. eurų, tačiau daugiausiai skalbė anaiptol ne didžiausiosios, rodo VPT atlikta specializuoto skalbimo paslaugų tiekimo ligoninėse analizė.

Beveik 30 proc. šios sumos skalbėjams sumokėjo Respublikinės Šiaulių ir Panevėžio ligoninės – atitinkamai 2,17 mln. eurų ir 2,73 mln. eurų. Tuo tarpu kur kas didesnės Kauno klinikos skalbėjams per penkerius metus sumokėjo gerokai mažiau - 1,52 mln. eurų, Santariškių klinikos – 1,4 mln. eurų. VPT analizė rodo, jog ligoninėms teikiamų skalbimo paslaugų įkainiai skiriasi maždaug du kartus. Tai leidžia manyti, jog brangiausiai sumokančios ligoninės pirkdamos skalbimo paslaugas nesudaro galimybių tiekėjams konkuruoti pasiūlymais ir mokesčių mokėtojų pinigus naudoja neracionaliai.

2015–2016 metais pigiausiai už jų paslaugas Lietuvoje moka Kelmės ligoninė – po 0,35 Eur/kg. Ji šią sutartį sudarė per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) – centralizuotą viešųjų pirkimų platformą, sukurtą tam, kad dažniausiai naudojamas prekes ir paslaugas perkančiosios organizacijos galėtų nusipirkti greičiau ir pigiau. Palyginimui, medicinos įstaigos, pirkusios skalbimo paslaugas per CPO, moka vidutiniškai po 0,52 Eur/kg, tuo tarpu savarankiškai pirkimus vykdžiusios ligoninės moka vidutiniškai po 0,68 Eur/kg.

Visgi, kaip pažymi tarnyba, pirkimas per CPO savaime negarantuoja racionalaus lėšų naudojimo, rodo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atvejis. Ji 2015 metais įsigijo skalbimo paslaugų per CPO už 0,46 Eur/kg iš bendrovės „Lindo“, tuo tarpu naujoje, šiemet sudarytoje, sutartyje su tuo pačiu tiekėju numatytas jau beveik dvigubai didesnis įkainis – 0,79 Eur/kg. 

VPT duomenimis, per 2011–2015 metų laikotarpį medicinos įstaigos su skalbimu susijusioms paslaugoms kasmet išleido vidutiniškai apie 4 mln. eurų. 

Skalbimo paslaugos išgyvena renesansą – daugėja ir vartotojų, ir tokio verslo besiimančių įmonių. Ir ne vien didmiesčiuose.

Vienintelės skalbyklos Kretingoje savininkė sako, kad pradžia buvo sunki – būdavo, kad skalbimo mašinos stovėdavo be darbo. Dabar per dieną čia išskalbiama iki 100 kg skalbinių, o klientų – dvigubai daugiau, nei pradėjus verslą prieš trejus metus. Daugiausiai drabužių čia neša vyresnio amžiaus žmonės.

„Gal jie mėgsta išlygintoje, stangrioje patalynėje miegoti, pripratę nuo senų laikų, nes rusų laikais visi skalbyklose skalbdavo, nes skalbimo mašinų nebuvo. Gal toks yra išlikęs senų žmonių požiūris į švarią, kvepiančią patalynę“, – svarsto UAB „Sonreda“ vadovė Reda Palauskienė.

Skalbyklose skalbiami ne tik dideli, į skalbimo mašinas namie netelpantys drabužiai, pledai, striukės, bet ir patalynė, rankšluosčiai. Žmonių neatbaidė net po euro įvedimo pabrangusi paslauga.

„Turiu skalbimo mašiną, bet aš neturiu laiko, kada skalbti. Žinau, kad skalbia tiktai mano rūbus, įdeda, kokius noriu kvapus. Esu labai patenkinta“, – džiaugiasi Kretingos gyventoja Snieguolė.

Savitarnos paslaugas teikiančios skalbyklos Klaipėdoje vadovas sako, kad gyventojų, norinčių išsiskalbti drabužius, beveik nebėra. Išsilaikyti esą padeda sutartys su verslu – viešbučiais, poilsio namais, restoranais. Dažnai net iš aplinkinių rajonų ar pajūrio kurortų. Jie sudaro apie 80 proc. visų klientų.

„Pagrindinis skalbyklos užimtumas yra vasaros metu, kai dirba poilsio namai Palangoje, Nidoje, tada dirbame pilnu tempu. O žiemą užimtumas krinta apie 50 proc.“ – sako UAB „Skalbimo paslaugos“ vadovas Tomas Gricius.

Didžiausio klientų antplūdžio, kaip ir daugelis verslų, skalbyklos sulaukia ir prieš Kalėdas bei Velykas. O vasarą papildomai įdarbinamas ir vienas kitas darbuotojas.

Skalbimas – tik iš pirmo žvilgsnio paprastas procesas, bet iš tiesų skalbdami darome daug klaidų. Taip LRT RADIJO laidoje „Namai namučiai“ sako švarumo centro darbuotoja Zita Žebrauskienė. LRT RADIJO pašnekovai pataria, ką daryti, kad nesugadintume drabužių, o skalbyklė veiktų ilgiau.

„Atrodo, kad skalbimas yra labai paprastas procesas, bet klaidų darome labai daug. Naudojame per daug skalbiklių, skalbiame per aukštoje temperatūroje, perkrauname skalbyklę. Mūsų šeimininkės nekreipia dėmesio į vandens kietumą, taip pat nesidomi skalbiklio sudėtimi.

Svarbiausia Lietuvos vartotojui kaina ir efektyvumas, o ar skalbiklyje esančios medžiagos negali sukelti alergijos, visiškai nekreipiama dėmesio. Pažeisdami taisykles dažnai sugadiname ir drabužius, nes visiškai neskaitome jų etikečių“, – kalba Z. Žebrauskienė.

Pasak pašnekovės, skalbyklės ekonomiškumas priklauso ne tik nuo jos techninių parametrų, tačiau ir nuo šeimininkės: jei  bus dedama per daug skalbimo miltelių, teks daugiau kartų skalauti, o jei bus skalbiama per aukštoje temperatūroje, išaugs elektros sąnaudos.

„Skalbimo kokybei labai svarbu ir skalbyklės apkrova. Jei į skalbyklę telpa 5 kg drabužių, geriau įdėti 4,5 kg. Skalbimo kokybė labai priklauso nuo to, kaip skalbiniai juda skalbyklėje, todėl jų neturi būti nei per mažai, nei per daug“, – tikina Z. Žebrauskienė.

Kada negelbsti „ekonominis“ režimas

Renkantis skalbimo mašiną, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek namuose jai yra vietos, sako „Electrolux“ laisvai statomos technikos padalinio vadovas Lukas Brazauskas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skalbyklės talpą, energijos klasę.

„Energijos ekonomiškumas skaičiuojamas pagal elektros vartojimą (nuo A+ iki A+++), tačiau yra ir gerokai taupesnių skalbyklių, o vandens sunaudojimas klasėmis nevertinamas, tačiau galima prekybos vietose matyti, kiek ji sunaudoja vandens per metus.

Be abejo, reikia įvertinti, ar skalbyklėje galima skalbti vilnonius audinius, net jei to nerekomenduoja perspėjimai ant drabužių etikečių“, – kalba pašnekovas.

Ekonominis skalbimo režimas, pasak  L. Brazausko, naudingas skalbiant nedaug skalbinių, kitu atveju, tikėtina, skalbiniai neišsiskalbs.

Po kiekvieno skalbimo, anot pašnekovo, patartina palikti praviras dureles. Specialūs guminiai kilimėliai mažina vibraciją ir prailgina skalbyklių gyvavimo laiką.

10 skalbimo taisyklių

Skalbinius reikia surūšiuoti pagal pluoštus, užterštumą ir spalvą.

Jei yra dėmių, jas reikia apdoroti prieš skalbiant. Vyno dėmes – rūgštimi, riebalų – tulžies muilu, indų plovikliu (bespalviu).

Svarbu neperkrauti skalbyklės. Geriau pridėti skalbinių 0,5 kg mažiau, nei nurodyta talpa.

Paisyti informacijos ant skalbimo priemonių pakuotės, visuomet skalbti skalbikliais, skirtais skalbimo  mašinoms (šios priemonės mažiau putoja, todėl geriau skalbia).

Svarbu pasirinkti skalbiklį pagal pluoštą. Perkant skalbiklius, geriausia pirkti koncentruotus: jų reikia gerokai mažiau. Visos skalbimo priemonės sus stipriais kvapais ir daug priedų dažniausiai alergizuoja. Minkštikliai taip pat geriausi nespalvoti, bekvapiai.

Nereikia padauginti skalbimo priemonių, nes skalbyklė panaudos jas visas, o per didelis kiekis gali sukelti alergiją.

Svarbu pasirinkti tinkamą programą. Netinkamas (per didelis gręžimo greitis) pernelyg suglamžo skalbinius.

Skalbimo miltelių jokiu būdu negalima pilti tiesiai į skalbyklės būgną. Naudojant skalbimo kapsules, reikia perskaityti informaciją, kiek jų naudoti. Skysti skalbikliai ypač tinkami, kai skalbiama trumpai ir žemoje temperatūroje.

Kartą ar du per metus pravartu  „skalbti“ be skalbinių, aukštoje temperatūroje, įbėrus 100 g  citrinos rūgšties.

Skalbinių į skalbimo mašiną nereikia dėti sulankstytų, nes skalbimo kokybė bus prastesnė.