Dabartinė naftos kainų situacija sėja galingą atoveiksmio ir galimos atsargų krizės dešimtmečio pabaigoje sėklą, tačiau „prizas“, Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, gali atitekti JAV skalūnų pramonei, o ne OPEC. Taip rašo britų interneto dienraštis „The Telegraph“.

Amerikos skalūnų pramonė ir Kanados devingieji smėlynai grįš riaumodami 2017-ųjų pabaigoje, kai baigsis dabartinis naftos gavybos ciklo brutalus etapas.

„Kiekvienas, kuris tiki, kad JAV skalūnų revoliucija sustojo, turėtų galvoti iš naujo. Mes esame nustebę, kokia ji yra atspari“, – sako Tarptautinės energetikos agentūros naftos rinkos skyriaus vadovas Neilas Atkinsonas.

Agentūra prognozuoja, kad JAV gavyba smuks 600 tūkst. barelių per dieną šiais ir 200 tūkst. barelių per dieną – kitais metais, kol pasaulinė rinka „atsikratys“ 1 mln. barelių per dieną siekiančio gavybos perviršio. Tačiau skalūnai „grįš į gyvenimą“ per šešis mėnesius po to, kai žaliavos kaina pasieks 60 JAV dolerių. Manoma, kad skalūnai naujas aukštumas pasieks 2021-aisiais – naftos iš jų esą bus išgaunama apie 5 mln. barelių per dieną.

Tai turėtų padidinti bendrą JAV naftos ir jos produktų gavybą 1,3 mln. barelių per dieną iki kažkada neįsivaizduojamo 14,4 mln. barelių per dieną kiekio, kuris suteiks JAV pranašumą prieš Saudo Arabiją ir Rusiją.

Tarptautinės energetikos agentūros vykdantysis direktorius Faithas Birolis tikina, kad, turint mintyje esamų gręžinių išsekimą bei pavojingai mažus pasaulinius atsargų kiekius, vien skalūnų atsigavimas nepadės išvengti gręsiančios strateginės naftos krizės.

F. Birolis pažymėjo, kad investicijos į naftos žvalgybą ir gavybą visame pasaulyje smarkiai sumažėjo – 24 proc. praėjusiais metais ir, manoma, 17 proc. jos sumažės šiemet. „Tokio investicijų į naftos žvalgybą ir gavybą sumažėjimo dvejus metus iš eilės nematėme pastaruosius 30 metų. Toks istorinis investicijų sumažėjimas kelia nemalonių staigmenų tikimybę netolimoje ateityje toms pasaulio ekonomikoms, kurioms daug įtakos turi naftos rinkos pokyčiai.

Konstituciniam Teismui trečiadienį nusprendus, kad Lietuvoje išgaunant skalūnų dujas, galima naudoti hidraulinį uolienų ardymą, aplinkos ministras teigia, jog sprendimas bus svarbus ateityje. Pasak Kęstučio Trečioko, šiuo metu apie skalūnų gavybą Lietuvoje neverta kalbėti.

„Teismo sprendimas reiškia, kad esant reikalui, bus teisinis pagrindas gavybai. (...) Tačiau šiuo metu sprendimas nėra aktualus, jis yra į ateitį. Skalūnų dujos dėl situacijos rinkoje yra praradusios aktualumą ir sprendimas tiesiog įneša ramybę“, - BNS sakė K.Trečiokas.

Pasak jo, kritus naftos kainoms bei Paryžiuje susitarus dėl CO2 emisijos mažinimo, bendrovės nebesidomi galimybe išgauti dujas Lietuvoje. Anot K.Trečioko, skalūnai aktualūs galėtų tapti nebent po penkmečio.

„Bent penketą metų prie šio klausimo nereikėtų grįžti“, - teigė ministras.

KT nutarė, kad hidraulinį ardymą numatančios Žemės gelmių įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Pataisos numato, kad hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, leidžiama palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.

Į KT 2013 metų lapkritį kreipėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujama 34 Seimo narių grupė - jos teigimu, tokiu būdu išgaunant skalūnus, tai neigiamai paveiktų aplinką ir žmonių sveikatą.

Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV energetikos kompanijos „Chevron“ 2013 metais pasitraukė iš konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. „Chevron“ vienintelė dalyvavo 2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų dujų žvalgybos konkurse.

Spalio pabaigoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS teigė, kad artimiausiu metu skalūnų dujos šalyje nebus žvalgomos, o Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto jų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygas.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Planai žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje, Tauragės ir Šilutės rajonuose, yra atidedami neribotam laikui.

Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto jų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygas, tad joms nebegaliojant, konkursas stabdomas. Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko teigimu, šiuo metu aplinkybės skalūnų, naftos ir dujų rinkose yra pasikeitusios ir neatrodo, kad bent jau artimiausiu metu toks konkursas būtų tikslingas.

2012 metais skelbtame konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100–120 mlrd. kubų.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas mano, kad skalūnų dujų žvalgybos konkursą reikėtų atidėti. Anot jo, po praėjusį penktadienį įvykusio susitikimo su energetikos ministru Roku Masiuliu optimizmo, kad konkursas turėtų būti paskelbtas jau šį rudenį, nepadaugėjo.

„Su energetikos ministru aptarėme situaciją ir, trumpai sakant, turimi duomenys optimizmo nepadidino. Kitą savaitę turimą informaciją pristatysime premjerui, su kuriuo ir spręsime - skelbti konkursą ar jį vėl atidėti (...) Nenoriu už visus kalbėti, bet mano nuomone, konkursą reikėtų atidėti“, - BNS sakė K.Trečiokas.

Jis anksčiau teigė, kad naftos ir dujų kainos pasaulyje yra pastebimai sumažėjusios, todėl norinčių žvalgyti skalūnus Lietuvoje gali neatsirasti.

Vyriausybė gegužę iki keturių mėnesių pratęsė formalų konkurso ieškoti skalūnų naftos ir dujų vakarų Lietuvoje, Tauragės-Šilutės plote, skelbimo terminą.

2012 metais skelbtame pirmajame konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Praėjusią savaitę Europos Parlamente vyko konferencija "Europa – ne skalūnams". Prieš šį dujų gavybos būdą nusistatę žalieji teigė, jog Europos šalyse skalūnų dujos išgaunamos neužtikrinus, kad tai bus daroma saugiai. Lietuvoje padėtis nėra pati blogiausia.

Klimato kaitos problema

Nepriklausomu prisistatantis Jungtinės Karalystės aplinkosaugos aktyvistas Johnas Ashtonas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad dėl skalūnų dujų gavybos vyrauja keista tendencija: jeigu iš gavybos yra naudos, ja paprastai naudosis kiti, o jeigu yra išlaidų – jas padengs bendruomenės. J.Ashtonas įsitikinęs, kad šioje srityje labai ribotai prisiimama atsakomybė, o neatsakytų klausimų apie gavybos poveikį sveikatai, ūkiui ar ekonomikai lieka labai daug. "Kol situacija yra tokia neaiški, investicijos gali būti nukreiptos kitur ir lygiai taip pat bus kuriamos darbo vietos bei užtikrinamas energetinis saugumas", – mano J.Ashtonas.

Žinomas Prancūzijos ūkininkas, antiglobalistas Jose Bove pabrėžė: tai, jog Europoje skalūnų dujų gavyba yra labiau ribota nei JAV, rodo, kad aplinkosaugos ir ekologijos judėjimų, jų asociacijų darbas yra atliktas. Jis pripažino, kad dėl to dabar daugybė įmonių, kurios daro gręžinius ir užsiima su tuo susijusia veikla, gali bankrutuoti. Vis dėlto laikosi kategoriškos nuomonės – skalūnų dujos negali būti laikomos alternatyvia energetika, palankia klimato šilimui stabdyti, nes gavybos procese į aplinką išsiskiria daug metano ir tai turi būti aiškiai pasakyta Jungtinių Tautų viršūnių susitikime klimato klausimais Paryžiuje.

Reikalavimai neaiškūs

Europos ekologijos ir aplinkosaugos aktyvistas Antoine'as Simonas konferencijoje teigė, kad JAV atlikti tyrimai rodo, jog skalūnų dujų išgavimo procesas daro poveikį vandens ir oro kokybei. Jis pripažino, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, kurie parodytų tikrąjį šio proceso poveikį aplinkai.

Pasak A.Simono, daugelyje Europos šalių, taip pat Kanadoje uždraustas vadinamasis hidraulinis žemės plutos skaldymas dujoms išgauti ar laikinai sustabdyta tokia veikla. "Neturima mokslinių įrodymų, leidžiančių saugiai atlikti šiuos veiksmus. Valstybės narės pro pirštus žiūri į neprivalomas rekomendacijas, nėra suderintų, įpareigojančių nuostatų. Nemažai principų, kurie yra pateikti Europos Komisijos parengtose rekomendacijose dėl skalūnų dujų išgavimo, suformuluoti labai netiksliai, o tai kertasi su ES veiklų ir teisės derinimo praktika. Pavyzdžiui, valstybių narių prašoma užtikrinti, kad skaldymas būtų atliekamas imantis reikiamų priemonių, kontroliuojamu būdu. O šios sąvokos suformuluotos miglotai", – teigė ekspertas.

A.Simonas akcentavo, kad tarp ES šalių narių dujų išgavimo reglamentavimo ir priežiūros srityje yra dideli skirtumai. Tą patvirtino ir vėlesni konferencijos pranešėjų iš skirtingų ES valstybių pasakojimai, kokia situacija šiuo atžvilgiu yra jų gyvenamose šalyse.

Skirtinga patirtis

Vokietijos žaliųjų atstovas Andy Gheorghiu pasakojo, kad su skalūnais susijusi teisinė sąranga jo šalyje dar toli gražu nėra išbaigta. "Licencijos gavybai gaunamos, nors aplinkosauginis vertinimas neatliekamas. Nenustatyti minimalūs atstumai nuo gręžinių iki gyvenviečių. Vokietijos valdžia kratosi atsakomybės", – sakė A.Gheorghiu.
Jungtinės Karalystės (JK) atstovas Jake'as White'as teigė, kad jo šalis iš esmės nesilaiko EK rekomendacijų. JK nenustatė minimalių atstumų nuo gręžinių iki gruntinių vandenų ir gyvenviečių, yra priežiūros trūkumų. Be to, J.White'o požiūriu, JK moraliai žengia atgal, nes priimant sprendimus nenoriai leidžia dalyvauti visuomenei.

Ispanijoje kai kuriuose regionuose skalūnų dujų gavyba uždrausta iš dalies arba visai, kai kur paskelbtas moratoriumas, pasakojo šios šalies aktyvistas Martinas-Sosa Rodriguezas. Jo teigimu, Ispanijoje yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vis gilesnių šulinių kasimas tikriausiai prisideda prie žemės drebėjimų, kurie per pastaruosius kelerius metus nusinešė ir žmonių gyvybių, buvo daug sužeistųjų. Tiesa, tų šulinių ir gręžinių yra įvairiausių, susijusių ir su tiesiog vandens poreikiu bei ūkiu.

Lietuvos atstovas Tomas Tomilinas konferencijos dalyviams savo ruožtu papasakojo, kad mūsų šalyje taip pat buvo labai daug neaiškumų ir manipuliacijų skalūnų dujų tema, kol pasirodė nauji teisės aktai dėl žemės gelmių išteklių apsaugos. "Dabar šia tema jau turime pažangią diskusiją. Pas mus yra daugiau pozityvo nei negatyvo", – sakė T.Tomilinas, papasakodamas, kaip "vienas kaimas Lietuvoje sustabdė "Chevron" žygį".

Jo teigimu, iš šios istorijos buvo nemažai pasimokyta, ir dabar, ieškant naujų investuotojų, Vyriausybės teikiami pasiūlymai aktyvistams atrodo pozityvesni. "Aplinkosauginiai dalykai gana gerai sureguliuoti, nors yra neaiškumų dėl procese liekančio vandens valymo. Šiek tiek bandoma išvengti šios sąvokos apibrėžimo, tad labai svarbu, kad viskas būtų labai aiškiai sureguliuota", – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas T.Tomilinas.

Lenkijoje vyksta bet kas

Pesimistiškiausias konferencijoje buvo Ewos Sufin-Jacquemart pasakojimas apie padėtį Lenkijoje. Jos teigimu, Lenkijoje buvo bandoma viską daryti užmerktomis akimis, neteikiant jokių komentarų, ypač iš politikų pusės. Pasak E.Sufin-Jacquemart Lenkijos vyriausybė daro viską, kad būtų galima grįžti prie intensyvios šios srities pramonės, o poveikio aplinkai vertinimas atliekamas retai, nes daugeliu atvejų tai neprivaloma.

"Nevykdoma jokia kontrolė. Lenkija, matyt, pirma pasaulyje įrodė, kad hidraulinis skaldymas nekenkia aplinkai, – ironizavo pranešėja. – Duomenis apie veiklą ir poveikį nurodo patys investuotojai. Pateiktas su angliavandeniliais susijęs naujas įstatymo projektas, kuris norinčioms išgavimu užsiimti įmonėms įjungia žalią šviesą, o visuomenės nuomonės dėl aplinkosaugos dalykų klausti neįpareigoja. Leidimus gręžti išduos kalnakasybos struktūros. Naujas įstatymas yra nukreiptas prieš ES rekomendacijas, o mūsų Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad jis nepažeidžia rekomendacijų nuostatų", – pasakojo E.Sufin-Jacquemart.

Lūkesčiai nuvylė

EK Aplinkos generalinio direktorato atstovas Karlas Falkenbergas patvirtino, kad EK yra labai susirūpinta dėl padėties Lenkijoje, prabilta dėl pažeidimo procedūros galimo pradėjimo ir valstybės patraukimo į teismą.

Apskritai jis atskleidė, kad ES šalys yra apklausiamos dėl to, kaip įgyvendina EK rekomendacijas, bet kol kas "aiškaus vaizdo dar nematyti". Jo teigimu, penkios valstybės išdavė leidimus žvalgyti skalūnų dujų išteklius, penkios dar planuoja tai padaryti. "Tai dalis vaizdo. Kito šalys neketina veltis į skalūnų reikalus. Visuomenė spaudžia politikus dėl šių klausimų, ji susirūpinusi dėl rizikos", – patikino EK atstovas.

Konferencija organizuota būtent žaliųjų, joje nepasisakė ir savo argumentų nedėstė už skalūnų dujų gavybą pasisakantys atstovai, dėl to pateikiama informacija apie renginį yra vienpusė. Lietuvos mokslininkai yra organizavę savo konferenciją Vilniuje, kurioje buvo pristatoma jų studija šia tema. Tada pateiktos išvados, kad Lietuvai skalūnų dujos yra tiesiog per brangi alternatyva, nors studijoje nenumatyta, kad dujų gavyba keltų išskirtinę grėsmę aplinkai ar žmogui, palyginti su kitais energijos gamybos būdais.

Lietuvos mokslininkai tvirtino – skalūnų dujų bumo nebus. Tą patį konferencijoje sakė ir EK atstovas Briuselyje. "Mano vertinimu, hidraulinis skaldymas netaps revoliucija. Jis šen bei ten vyksta, bet apskritai net ir pramonės įmonės jau laikosi realistiško požiūrio arba yra nusivylusios, nebeturi lūkesčių, kurie sklandė prieš trejus metus. EK yra įvertinusi aplinkybę, kad skalūnų revoliucijos nebus. Svajojome apie pigią energiją, bet atsibudome iš to sapno", – kalbėjo K.Falkenbergas.

Skalūnų dujų gavyba labiausiai pažengusi JAV. Šis dujų išgavimo metodas padarė didelę įtaką šalies ekonomikai. JAV skalūnų dujas eksportuoja.
Lietuvoje skalūnų dujų yra, bet tiksli klodų apimtis nežinoma. Nėra atsakymo, ar šios dujos galėtų tapti pagrindu energetinei nepriklausomybei.

Buvęs energetikos ministras, dabar - ekspertas Jaroslavas Neverovičius mano, jog sprendimas atidėti naują skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkursą yra logiškas žingsnis. Jo teigimu, svarbiausia - sutvarkyti teisinę aplinką, kad potencialiems investuotojams nebekiltų problemų.

„Tai yra logiška, nes nėra panaikinti tie įstatymai, kurie prisidėjo, kad „Chevron“ pasitraukė, ir nėra jokių galimybių teigti, kad staiga atsirastų įmonės, kurios nepakeitus įstatymų ir nepagerinus sąlygų, imtų ir dalyvautų konkurse. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad naftos kainos yra stipriai kritusios. Tai, be abejo, labai drastiškai pakeitė didžiųjų įmonių vertinimus dėl netradicinių išteklių gavybos, kuri, kalbant ekonominiais terminais, dabar visiškai neapsimoka. Tai didelių investicijų reikalaujantis dalykas dėl rezultato, kuris nėra žinomas. Bent jau Lietuvos atveju, kai nėra aišku, kokius mes turime išteklius“, - BNS sakė J.Neverovičius.

Jo žodžiais, Lietuva su kaimyninėmis šalimis gali konkuruoti patrauklesnėmis sąlygomis, nes kitaip susidomėjimo Lietuva nebus.

„Net ir su aukštomis naftos kainomis, tai buvo pakankamai didelės arba net labai didelės kompanijos. Mūsų atveju, tai galėtų sau leisti tik pakankamai turtingos didelės kompanijos, kurios turi daug kapitalo investicijoms į tyrimus“, - galimus investuotojus apibūdino J.Neverovičius.

Anot jo, vienas pavyzdžių yra Lenkija, kur dėl administracinių sunkumų ir neaiškaus reguliavimo pasitraukė kelios didelės energetikos bendrovės, planavusios investicijas, tarp jų - JAV energetikos milžinė „Chevron“ ir Kanados bendrovė „Talisman Energy“.

„Manau, kad Lietuvoje galėtų būti paruoštos sąlygos tam atvejui, jei pasikeistų aplinkybės pasaulinėje naftos rinkoje ir naftos kainos vėla augtų. Teisinė aplinka turi būti paruošta. Jos būtų vienareikšmiškai naudingos, todėl, kad sužinotume, kokius išteklius Lietuvoje turime, nes dabar yra tik teoriniai pasvarstymai. Teisinės aplinkos sutvarkymas turėtų būti primasis žingsnis ir tada, jei bus susidomėjimas, skelbti konkursą“, - teigė buvęs energetikos ministras.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas šią savaitę pranešė, jog skelbti naują skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą vakarų Lietuvoje dabar nėra pats tinkamiausias laikas. Kartu su Energetikos ministerija bus kuriama bendra komanda, kuri ieškotų ir pritrauktų galimų investuotojų.

2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų gavybos konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Naujos skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygos gali būti parengtos kovo mėnesį, sako aplinkos ministras.

„Iš esmės pasitvirtinus sąlygas, mes galėsime pradėti tikrąjį darbą, (...) matydami, kad bus susidomėjimas ir skelbsime konkursą“, - žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė Kęstutis Trečiokas.

Anot jo, Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisija naujo konkurso sąlygas turėtų pateikti kovo mėnesį.

Antradienį komisija antrą kartą nepatvirtino sąlygų ir laukia atsakymų iš Finansų ministerijos apie bankų, kurie galėtų suteikti garantiją konkurso dalyviams, kredito reitingus.

2012 metais skelbtame tarptautinime skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Šilutės-Tauragės plote konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV energetikos milžinė bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje, o pernai liepą uždarė savo biurą Vilniuje bei pardavė turėtas 50 proc. naftos bendrovės „LL investicijos“ akcijas.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Speciali komisija antradienį ir vėl nepatvirtino naujo skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso Tauragės-Šilutės plote sąlygų. Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, dabar komisija laukia atsakymų iš Finansų ministerijos.

"Einame prie baigimo. Dar liko keletas detalių, kurias reikia patikrinti, nes mes esame paprašę Finansų ministerijos iki sausio 28 dienos paaiškinimo dėl banko kreditingumo reitingų, nes yra nemaža įmoka ir nemažos investicijos, todėl turi būti atitinkama garantija", - žurnalistams po angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisijos posėdžio antradienį sakė D.Matonienė.

Anot jos, gavusi ministerijos paaiškinimą, komisija turėtų galutinai patvirtinti konkurso sąlygas, tačiau viceministrė negalėjo tiksliai pasakyti, kada.

"Tai yra nemaža investicija - reikalaujamos minimalios investicijos ir įmoka, tai labai svarbu, kad laiduojanti finansinė institucija tai darytų patikimai. Finansų ministerijos bus išaiškinimas, ar mes esame gerai suformavę parametrus konkurso sąlygose", - BNS teigė viceministrė.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas žurnalistams po komisijos posėdžio sakė, jog tarnyba konkurso sąlygoms pritaria.

2012 metais skelbtame tarptautinime skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Šilutės-Tauragės plote konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė - JAV energetikos milžinė bendrovė "Chevron", tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje, o pernai liepą uždarė savo biurą Vilniuje bei pardavė turėtas 50 proc. naftos bendrovės "LL investicijos" akcijas.

Minimali garantinė įmokatada siekė 1,2 mln. litų, o "Chevron" pasiūlė sumokėti apie 150 mln. litų.

Skalūnųžvalgybai Lietuvoje itin priešinosi Tauragės rajono Žygaičių bendruomenė, kuri baiminosi, kad tam naudojami metodai kenks aplinkai. Stabdyti pirmąjį skalūnų konkursą siūlė kai kurie politikai, kurių iniciatyva buvo priimtos jų gavybą griežtinančios įstatymų pataisos.

Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos įmonės privalės informuoti valstybės institucijas apie uolienų ardymui naudojamas medžiagas. Tokią prievolę trečiadienį nustatė Vyriausybė.

„Asmenys privalės institucijoms teikti informaciją apie hidraulinį uolienų ardymą, jo metu naudojamas radioaktyviąsias, toksiškas ar pavojingas žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagas, jų sudėtį ir kiekį. Taip pat numatyta, kad avarijos arba kitu nenumatytu atveju šioms medžiagoms patekus į aplinką, asmenys turi nedelsiant informuoti ir pateikti nurodytą informaciją“, - Vyriausybės posėdyje sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Iki rugsėjo 1 dienos Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba tokią informaciją perduos regioniniams aplinkos apsaugos departamentams, o vėliau, juos prisijungs, informacija bus teikiama tarnybai. 

Lietuvos valdžiai pakeitus mokesčių, teisinę ir reguliavimo aplinką, 2013 metų spalį JAV energetikos kompanija „Chevron“ pasitraukė iš skalūnų dujų gavybos konkurso.
Planuojama, kad naujas konkursas gali būti paskelbtas šių metų pavasarį, kai Seimas priims Angliavandenilių mokesčio įstatymo pataisas, kurios numato pirmus trejus metus jų gavybą apmokestinti 1 proc. tarifu.

Seimui praėjusią savaitę patvirtinus naujus skalūnų dujų mokesčio tarifus, naują skalūnų žvalgybos konkursą ketinama skelbti kitų metų pradžioje, teigia aplinkos viceministrė.

Daiva Matonienė sako, jog konkurso komisija į pirmąjį posėdį ketina susirinkti artimiausiu metu.

„Mes planuojam viską daryti labai operatyviai. Jau yra sudaryta ir kitą savaitę bus patvirtina komisija. Aš planuoju, kad aš būsiu pirmininkė šitos komisijos. Nežinau, kaip spėsim, ar prieš šventes, ar po švenčių, iškart organizuosim pirmąjį mūsų komisijos posėdį“, - BNS sakė viceministrė.

Jos teigimu, būsimo skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygos yra parengtos, tačiau dar reikia suderinti keletą teisinių aspektų.

„Dar reikia pasitikslinti dėl strateginio poveikio aplinkai vertinimo. Yra tokių abejonių, ar užtektų to pačio, ar reikia kažkokio papildomo peržiūrėjimo. Konkurso nuostatų matmenis aptarsim ir kelių mėnesių bėgyje jau skelbsim konkursą. (...) Aš planuoju - sausis, vasaris - priklausys, kaip spėsime peržiūrėti teisinę bazę“, - kalbėjo D.Matonienė.

Anot jos, būsimo konkurso sąlygos iš esmės nesiskirs su pirmojo konkurso, iš kurio pasitraukė JAV energetikos milžinė „Chevron“.

„Pagrindas yra panašus, kaip buvo anksčiau, bet yra noras dar kartą peržiūrėti, kad kuo daugiau galėtų dalyvauti pajėgių tarptautinių kompanijų, neužkertant kelio ar nedarant konkurso vienam laimėtojui. Esmė tokia, kad peržiūrėti, kad nebūtų perteklinių reikalavimų ir iš kitos pusės, kad nebūtų nužemintų reikalavimų, kad ateitų su turima patirtimi ir naujausiomis, geriausiomis technologijomis“, - BNS teigė aplinkos viceministrė.

Seimas praėjusią savaitę nustatė, kad nuo 2015 metų skalūnų dujų gavyba pirmus trejus metus, bet ne ilgiau kaip iki 2020 metų, bus apmokestinama 1 proc. tarifu. Vėliau jis sieks 15 procentų. Įstatymo pataisas dar turi pasirašyti prezidentė.

Lietuvos valdžiai pakeitus mokesčių, teisinę ir reguliavimo aplinką, pernai metų spalį JAV energetikos įmonė „Chevron“ pasitraukė iš skalūnų dujų gavybos konkurso ji buvo vienintelė jo dalyvė.