Centro duomenimis, Lietuvoje 2023 metais užfiksuota 3 108 skarlatinos atvejai, kai 2022-aisiais užfiksuoti 679 ligos atvejai.

Anot NVSC, didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, tad skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Centro specialistai sako, kad nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti gali padėti kruopšti asmens ir patalpų higiena.

Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kuri perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba užkrato nešiotoju – įkvėpus lašelių, kuriuos kosėdamas arba čiaudėdamas skleidžia užsikrėtęs asmuo, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu.

NVSC teigimu, skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos – limfmazgių uždegimas, ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas. Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą. 

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė patvirtino, kad susirgimų minėtomis ligomis išties padaugėjo.

„Šiuo metu visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad ugdymo įstaigose tarp moksleivių vyrauja dažnesni susirgimai skarlatina bei įvairiomis virusinėmis žarnyno infekcinėmis ligomis“, – informavo J. Grubliauskienė.

Pedagogų sergamumo duomenys nerenkami.

Ji taip pat nurodė, kad, esant susirgimui užkrečiamosiomis ligomis, ugdymo įstaigų grupėse arba klasėse intensyvinamas patalpų valymas, dar labiau aktyvinamas paviršių valymas, patalpų vėdinimas.

„Vykdomas darbuotojų bei vaikų medicininis stebėjimas, ugdymo įstaigų personalas mokomas apie užkrečiamųjų ligų profilaktiką, akcentuojant asmens higienos ir rankų plovimo svarbą. Nuolat stiprinami vaikų rankų plovimo įgūdžiai. Taip pat esant susirgimams visada yra teikiama informacija įstaigą lankančių vaikų tėvams apie užkrečiamąsias ligas ir jų profilaktikos priemones“, – pažymėjo pašnekovė.

NVSC primena, kad skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir pan. Dažniausiai serga 2-8 metų amžiaus vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1-7 d., dažniausiai 2-3 d., kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39-40 laipsnių), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas.

Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6-9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (iki kelių savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.

Pradėjus gydyti antibiotikais, dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami.

Asmenys gali sirgti skarlatina daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 metų susiformuoja ilgalaikis imunitetas.

Sergamumo skarlatina dinamika Lietuvoje yra svyruojanti. Per 19 metų (2010–2018 m.) sergamumo rodikliai kito nuo 23,6 atv./100 tūkst. gyv. 2010 m. iki 99,2 atv./100 tūkst. gyv. 2014 m. 2019 metais sergamumo rodiklis siekė 97,9 atv./100 tūkst. gyv.

Sergamumo skarlatina pakilimas stebimas ir kitose šalyse. Nuo 2014 m. Jungtinėje Karalystėje kasmet užregistruojama 15–30 tūkst. ligos atvejų, kai tuo tarpu ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkst. Šio padidėjimo priežastys nėra išaiškintos.

Skarlatina – ūminė užkrečiama liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais primenančiais švitrinio popieriaus tekstūrą bėrimais odoje.

Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir pan. Skarlatina dažniausiai serga vaikai iki 10 m. Negydomas asmuo, sergantis skarlatina, kitus gali užkrėsti 2–3 savaites. Jei vartojami tinkami gydytojo paskirti antibiotikai, užkrečiamasis laikotarpis sumažėja iki 24 val.

Skarlatina šiais laikais dažniausiai nėra labai pavojinga liga, tačiau kai kuriais atvejais vis tiek gali išsivystyti komplikacijos: peritonzilinis/retrofaringinis abscesas, limfadenitas, ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, septinis artritas, meningitas, postreptokokinis glomerulonefritas, ūmus reumatas, reumatinė širdies liga ir kt. Gydymas antibiotikais sumažina ligos komplikacijų tikimybę.

Specifinės profilaktikos priemonių (skiepų) nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės nespecifinės skarlatinos prevencijos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo/čiaudėjimo etiketo laikymasis. Sergančiam vaikui patariama išskirti atskirus stalo indus ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių.

Susirgimų skaičiai baugina

Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai 31,6 proc. daugiau, palyginti su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimai vėjaraupiais.

O per septynis šių metų mėnesius vėjaraupiais persirgo jau 15 217 žmonių, tiek, kiek Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama šia liga sergančiųjų.

Vėjaraupių pikas šiemet buvo pasiektas balandį, kai šia liga užsikrėtė 3 040 žmonių, gegužę išsilaikė panašus skaičius (2 948), o jau liepą fiksuota tik 630 vėjaraupių atvejų.

"Vėjaraupių ligos atvejai registruojami visus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Vėjaraupiai yra viena labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, tai reiškia, kad, susidūrus su virusu, neturintiesiems imuniteto tikimybė, kad susirgs vėjaraupiais, siekia iki 90 procentų", – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė.

Skiepai – už savo lėšas

Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais. Anot specialistų, virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, jis neilgai išsilaiko aplinkoje – yra jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant.

Nepaisant to, šių metų gegužę, gerokai įšilus orams, susirgimų vėjaraupiais skaičius buvo labai didelis.

Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas tarp 2–6 metų vaikų. Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms, taip pat tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).

"Vėjaraupiai – ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jai aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 50 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams", – tvirtino E.Savickienė, pridūrusi, kad šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis.

Išaugo tris kartus

Dar viena ūmia infekcine liga – skarlatina per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje sirgo 2 219 žmonių. Tai, ULAC duomenimis, beveik tris kartus daugiau nei 2018 m. per tą patį laikotarpį.

Skarlatinos susirgimų pikas Lietuvoje buvo pasiektas balandį, kai šia liga užsikrėtė 569 asmenys, kiek atslūgo gegužę (468 atvejai), o jau liepą fiksuoti tik 67 skarlatinos atvejai.

Iki XX a. susirgimai skarlatina, jos epidemijos, protrūkiai buvo plačiai paplitę pasaulyje. Mirštamumas nuo šios ligos buvo didesnis nei 30 proc.

Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo mirčių nuo skarlatinos XX a. viduryje žymiai sumažėjo.

"Nors skarlatina šiuo metu dažniausiai nėra gyvybei pavojinga liga, jos protrūkiai gali plisti sukeldami visuomenės nerimą. Pastaruoju metu Lietuvoje vėl stebimas sergamumo skarlatina pakilimas", – teigė ULAC visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.

Sergamumo skarlatina pakilimas (2008–2017 m.) pastebimas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2015–2017 m. laikotarpiu buvo registruojama daugiau kaip 16 tūkst. ligos atvejų kasmet, o ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkst. Šio padidėjimo priežastys, anot specialistų, nėra išaiškintos.

Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos infekuotas asmuo skleidžia kosėdamas arba čiaudėdamas. Skirtingai nuo vėjaraupių, skiepų nuo šios ligos nėra.

Pagrindinės skarlatinos prevencijos priemonės yra nespecifinės: rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo laikymasis.

Džiugina bent tai, kad nuo gegužės Lietuvoje gerokai sumažėjo susirgimų tymais. Per septynis šių metų mėnesius tymais užsikrėtė 770 žmonių.

Sausį – 12, vasarį – 72, kovą – 248, balandį – 218, gegužę – 118, birželį – 60, o jau liepą fiksuoti tik 32 tymų atvejai.

Sergamumo skarlatina pakilimas (2008–2017 m.) stebimas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2015–2017 m. laikotarpiu buvo registruojama daugiau kaip 16 tūkst. ligos atvejų kasmet, kai ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkstančius. Šio padidėjimo priežastys nėra išaiškintos.

Skarlatina – ūminė užkrečiama liga, pasireiškianti karščiavimu, intoksikacija, tonzilių uždegimu bei kūno bėrimu. Šią ligą sukelia beta hemolizinės Streptococcus pyogenes bakterijos, žinomos kaip A grupės streptokokai. Nors liga dažniausiai susijusi su gerklės infekcija, ji gali pasireikšti ir kitomis formomis: žaizdų infekcija, sepsiu po gimdymo.

Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos infekuotas asmuo skleidžia kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir panašiai. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra streptokokais infekuoti asmenys – ligos pasireiškimo požymių neturintys bakterijų (užkrato) nešiotojai ar sergantieji skarlatina.

Negydomas asmuo, sergantis skarlatina, kitus gali užkrėsti 2–3 savaites. Jei vartojami antibiotikai, užkrečiamasis laikotarpis sumažėja iki 24 val. Ligai būdingas karščiavimas (39–40 oC), krečia šaltis, skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, kartais vemiama, atsiranda bėrimas. Odos bėrimas prasideda nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas, būdingas požymis – ,,braškinis/avietinis“ liežuvis ir kiti simptomai.

Skarlatina dažniausiai diagnozuojama vaikams. ULAC duomenimis, 2018 m. dauguma – 94 proc. – skarlatinos atvejų buvo nustatyta vaikams iki 9 metų.

Skiepų nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės skarlatinos prevencijos priemonės yra nespecifinės: rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo laikymasis.

Kaip pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas, lyginant su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, užregistruota 30 proc. daugiau vėjaraupių ir net 70 proc. daugiau skarlatinos atvejų.

Per pastarąjį dešimtmetį Kauno apskrityje užregistruoti trys sergamumo vėjaraupiais  pakilimai: 2012, 2014 ir 2017 metais. Didžiausias sergamumas skarlatina nustatytas 2014 metais.

Šiomis ligomis užsikrečiama oro lašeliniu būdu, taip pat  per infekuotų ligonių užkrėstus daiktus. Jautriausi šioms infekcinėms ligoms yra 2–8 metų amžiaus vaikai, todėl vaikų kolektyvuose dažnai registruojami vėjaraupių ir skarlatinos protrūkiai.

Efektyviausiai nuo vėjaraupių apsaugos skiepai, o nuo skarlatinos skiepų nėra, todėl rekomenduojama tiesiog dažniau plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

Grupėje – keturi ligoniai

Klaipėdietė Lina (vardas pakeistas – A.D.) praėjusį penktadienį iš vaikų darželio savo penkerių metų vaiką pasiėmė jau karščiuojantį.

Dar po kelių valandų mažylį išbėrė, vaikas skundėsi stipriais gerklės skausmais, temperatūra nekrito.

Pasikonsultavusi telefonu su savo gydytoja, moteris bandė sumažinti vaiko kančias, tačiau naktį stipriai karščiuojantis mažylis ėmė dusti.

Jį teko skubiai vežti į ligoninę, kur diagnozuota skarlatina ir vaikui suteikta reikalinga pagalba.

"Dabar jau geriau, išleido gydytis į namus. Nors oda dar išberta, bet temperatūra sumažėjo. Kiek girdėjau, bent jau mūsų grupėje paskelbtas karantinas. Susirašėme su kitomis mamomis internetu, tai sužinojau, kad dar trys vaikai susirgo. Kai gulėjome ligoninėje, gydytoja sakė, kad Infekcinių ligų skyriuje guli dar vienas vaikas, sergantis skarlatina", – pasakojo Lina.

Moteris labai stebėjosi, kaip jos vaikas galėjo užsikrėsti, nes jis esą skiepytas.

Tačiau gydytoja paaiškino, kad nuo skarlatinos skiepų nėra, o vaikutis skiepytas veikiausiai nuo kokliušo, difterijos, stabligės.

Dar pirmadienį grupės auklėtojai paskambinau ir pranešiau, kad mano vaikas užsikrėtė skarlatina, ji nieko apie ligos protrūkį nežinojo ir labai nustebo.

"Aš dar pirmadienį grupės auklėtojai paskambinau ir pranešiau, kad mano vaikas užsikrėtė skarlatina, ji nieko apie ligos protrūkį nežinojo ir labai nustebo. O dabar, kai kitos mamos pradėjo rašyti, supratau, kad ligos židinys buvo būtent darželyje. Bet niekas nieko nesakė. Aš galbūt būčiau net neleidusi kelias dienas vaiko į darželį ir būtume išvengę tos ligos", – kalbėjo mama.

Karantino skelbti nebūtina?

Vis dėlto dėl skarlatinos karantinas Klaipėdos darželyje "Inkarėlis" paskelbtas nebuvo.

Įstaigos direktorė Rima Savva patvirtino, jog darželyje išties keli vaikai susirgo šia užkrečiama liga, tačiau, vadovės duomenimis, susirgo tik du vaikai.

"Du vaikučiai susirgo. Mes kalbėjome su Visuomenės sveikatos biuru, jie patvirtino, kad čia nuo mūsų niekas nepriklauso. Vaikai kažkur užsikrėtė, gal atviroje aikštelėje, žaisdami su kitais vaikais. Bet čia mes nieko nepakeisime. Auklytės grupę išsivalė, susitvarkė, pasižiūrėjo. Karantino neskelbėme. Bendrosios praktikos slaugytoja viską išsiaiškino, kad nuo mūsų čia niekas nepriklauso, juolab visi vaikai lankė grupę, visi kontaktavo", – tikino R.Savva.

Direktorė teigė, jog tos grupės vaikams, kurioje susirgo jų vienmečiai, kol kas neleidžia bendrauti su kitais darželio mažyliais, kad esą liga nepaplistų toliau.

R.Savva tikino, jog tai pirmas atvejis ugdymo įstaigoje, kai keli vaikai vienu metu susirgo skarlatina.

Užsikrėsti galima pakartotinai

Skarlatina yra privalomai registruojama užkrečiamoji liga ir kiekvieną mėnesį yra pateikiami šios ligos susirgimų duomenys.

Užkrečiamos ligos amžiaus cenzo neturi, bet skarlatina dažniausiai serga vaikai iki 10 metų.

Skarlatina yra ūmi infekcinė liga, kurios sukėlėjas – streptokokas.

Liga pradžioje pasireiškia karščiavimu (39–40 laipsnių temperatūra), gerklės skausmu, kartais skauda pilvą, vemiama.

Vėliau, per 24–48 val. nuo simptomų pradžios, liga pasiekia įkarštį, kai yra išberiama oda (nugara, krūtinė, šonai, liemuo, galūnės) ir pažeidžiama burnos gleivinė (burnos gleivinės paraudimas, padidėja tonzilės, atsiranda apnašos ant liežuvio).

Ligos inkubacinis periodas trunka 1–3 dienas, rečiau 7 dienas ir daugiau.

Dažniausiai visiškai pasveikstama, retais atvejais galimos komplikacijos.

Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau infekcija galima užsikrėsti ir pakartotinai.

Užkrato skaičiai didėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šių metų sausį užregistruota net 11 susirgimų skarlatina Utenos apskrityje. Sirgo 2–9 metų amžiaus vaikai.

Per pastaruosius dešimt metų (nuo 2008) Lietuvoje vidutiniškai kasmet užregistruojama apie 1,5 tūkst. skarlatinos atvejų.

Tačiau šie skaičiai sparčiai auga. Vien per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje fiksuoti 1 068 skarlatinos susirgimo atvejai – beveik dvigubai daugiau nei pastarųjų metų vidurkis.

Balandį skarlatina Lietuvoje susirgo 569 žmonės.

"Deja, nuo šios ligos skiepų nėra. Skarlatina –  sunkiai valdoma infekcija, ypač vaikų kolektyvuose. Vaikai labai glaudžiai kontaktuoja vienas su kitu. O infekcija tūno nosiaryklėje ir plinta oro lašeliniu būdu. Ir jei vaikutis ryklėje turi ligos sukėlėją, jis platina užkratą tarp kitų vaikų kosėdamas, čiaudėdamas ir kalbėdamas", – paaiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Mirtingumas suvaldytas?

Dabar skarlatina veiksmingai gydoma antibiotikais.

Dar prieš 100 metų nuo šio užkrato mirdavo daugiau nei 30 proc. ligonių, dažniausiai vaikai.

Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo jau XX a. viduryje mirčių nuo skarlatinos gerokai sumažėjo.

Nors skarlatina šiuo metu dažniausiai nėra gyvybei pavojinga liga, skarlatinos protrūkiai gali greitai išplisti sukeldami visuomenės nerimą.

Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija sukelia komplikacijų – širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimus.

Kasmet pasaulyje dėl sunkių Streptococcus pyogenes infekcijų miršta apie pusė milijono žmonių.

Geriausia apsauga – higiena

Skarlatina galima užsikrėsti ne tik nuo ligonio, bet ir netiesiogiai – liečiant streptokokais užterštus aplinkos daiktus.

Todėl nuo šio užkrato geriausia apsauga – higiena.

Tam, kad skarlatiną sukeliančios bakterijos nepatektų į organizmą, rekomenduojama dažnai plauti rankas, neliesti rankomis veido, nekišti daiktų į burną, nevalgyti ant žemės nukritusio maisto, vengti kontakto su ligoniu.

Jeigu šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, patariama dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo artimo kontakto su sergančiuoju.

Skarlatina sergantį vaiką rekomenduojama neleisti į ugdymo įstaigą po pasveikimo dar 10–12 dienų.

"Manyčiau, kad tiek vaikų mūsų darželyje ir kitur nebūtų susirgę, jei tėvai ir visa visuomenė būtų labiau informuota apie šias ligas. O dabar, pasirodo, Užkrečiamųjų ligų centras tik skaičiuoja ligonius ir rašinėja rekomendacijas, kurias publikuoja ir platina nežinia kur, juk viešai mes jų nematome. Šios įstaigos internetinis puslapis tikrai ne ta vieta, kur visi puola ieškoti patarimų. Kas gali žinoti, kokiuose užkaboriuose žmonės turi ieškoti informacijos apie ligas? Remiantis savo patirtimi, drąsiai galiu teigti, viešos informacijos trūko, jos turi būti daugiau, ir ne tik ten, kur žino tik patys ligų skaičiuotojai", – kritikos negailėjo skarlatina ką tik persirgusio vaiko mama.

Liga dažniausiai diagnozuojama vaikams iki 10 metų.

Jei peršalimo ligas ir gripą sukeliančių virusų nepadeda įveikti antibiotikai, šių medikamentų tenka griebtis susirgus skarlatina.

Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens naudojamų indų ir pan. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra streptokokais infekuoti asmenys – ligos pasireiškimo požymių neturintys bakterijų nešiotojai ar sergantieji skarlatina, kurie aplinkiniams pavojingi apie 10 dienų.

Skiepų nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės nespecifinės skarlatinos profilaktikos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo  ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.

Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Tos pačios rekomendacijos taikomos ir dirbantiems suaugusiesiems.

Iki XX a. susirgimai skarlatina, epidemijos, protrūkiai buvo plačiai paplitę pasaulyje. Mirštamumas nuo šios ligos buvo didesnis nei 30 proc. Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo XX a. viduryje mirčių nuo skarlatinos žymiai sumažėjo.

Šiemet užregistruoti 1067 skarlatinos atvejai, pernai – 916. Per pastaruosius penkerius metus (2012-2016 m.) kasmet Lietuvoje vidutiniškai užregistruojama per 2 tūkstančius susirgimo skarlatina atvejų. Skarlatina – viena iš Streptococcus pyogenes (S. pyogenes) bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais bėrimais.

Ligos sukėlėjai plinta žmogui nuo žmogaus lašeliniu būdu per orą, todėl užsikrečiama nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus, per ligonio užkrėstus daiktus, maistą. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau infekcija galima užsikrėsti ir pakartotinai.

Dažniausiai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik 10-15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. A grupės beta hemolizinis streptokokas S. pyogenes gali sukelti daug kitų ligų: ūminį faringotonzilitą, pūlinėlinę, nekrozinį fascijitą, pneumoniją, osteomielitą, vidurinį otitą, meningitą ir kitas ligas, chirurginių žaizdų infekciją. Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija sukelia komplikacijas – širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimus. Kasmet pasaulyje dėl ​​sunkių S. pyogenes infekcijų miršta apie 500 tūkst. žmonių.

Skiepų nuo skarlatinos nėra, tačiau riziką užsikrėsti ir susirgti skarlatina galima sumažinti  laikantis visų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančios bakterijos nepatektų į organizmą, ULAC medikai rekomenduoja:

dažnai plauti rankas;

neliesti rankomis veido;

nekišti daiktų į burną;

nevalgyti ant žemės nukritusio maisto;

vengti kontakto su ligoniu.

Jeigu šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, patariama dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo artimo kontakto su sergančiuoju. Skarlatina sergantį vaiką rekomenduojama neleisti į ugdymo įstaigą po pasveikimo dar 10-12 dienų.

Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės (buitinės arba dezinfekuojančios) valymo priemonės. Aplinką valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti ir dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pavyzdžiui, šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba dezinfekuojančias specialias indų, patalpų valymo priemones.