2021 m. lapkričio 21 d. apie 10.30 val. į degalinę, esančią Klaipėdos r., Gargžduose, Vilniaus pl.,  automobiliu atvykęs 1999 m. gimęs vyras, pastebėjo mobilųjį greičio matuoklį ir pradėjo užgaulioti bei įžeidinėti prietaisą prižiūrėjusį, nustatytos formos ženklais pažymėtą liemenę dėvėjusį policijos rėmėją.

Anksčiau ne kartą už įvairius KET ir kitus nusižengimus administracine tvarka baustam piliečiui už tokį poelgį skirta piniginė bauda. 

Nors policijos rėmėjai nėra statutiniai pareigūnai, tačiau yra policijos pagalbininkai, kurie, baigę mokymus ir sudarę savanoriškos veiklos sutartį, pareigūnams padeda užtikrinti viešąją tvarką, prižiūrėti eismo saugumą, užkardyti ir atskleisti įvairius teisės pažeidimus, todėl jų garbės ir orumo įžeidimų policija taip pat netoleruos.

Germanto kraštovaizdžio draustinyje atliekomis atsikračiusiam asmeniui gresia 1400–2400 eurų bauda. Asmeniui, teršusiam aplinką Telšių mieste, gali tekti sumokėti 150–300 eurų baudą. Taip pat aplinkosaugininkai įpareigojo pažeidėjus sutvarkyti atliekas pagal atliekų tvarkymo taisykles. Asmenims užteršusiems aplinką bus taikomos administracinės baudos.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokias atliekas, kaip automobilių padangos, statybinės ar stambiosios atliekos, galite nemokamai atiduoti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Fiziniai asmenys Telšių rajone statybines atliekas nemokamai gali priduoti Gaudikaičių, Tryškių ir Varnių stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse“, – primena Telšių AAI pareigūnas Dovidas Rubežius.

Pasak aplinkosaugininko, vis dar stebina, kad fiziniai asmenys, užuot pridavę nemokamai, statybines atliekas tiesiog palieka miške ar kažkur mieste. „Todėl labai svarbus visuomenės sąmoningumas – pastebėję tokius teršėjus, iš karto kreipkitės į aplinkosaugininkus“, – priduria D. Rubežius.

Aplinkosaugininkai įspėja, už aplinkos teršimą numatytos baudos taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2400 eurų.

Įžūlus vairavimas

Primename, kad lapkričio 9 dieną kauniečiai užfiksavo, kaip BMW automobilis dideliu greičiu važiuoja S.Daukanto gatve, kur vaikšto pėstieji. Liudininkai pasakojo, kad nors ir trumpoje atkarpoje, vairuotojas gerokai įsibėgėjo. Jį pristabdė tik naujai įrengti atitvarai.

Tądien pagrindinėje miesto pėsčiųjų gatvėje vaikštinėję kauniečiai turėjo nemažai išgąsčio, mat pro juos dideliu greičiu lėkė BMW automobilis. Kauniečiai stebėjo, kaip atkarpoje nuo Kęstučio gatvės iki Laisvės alėjos fontano, nepaisydamas jokių Kelių eismo taisyklių, važinėja automobilis. Praeiviai spėjo, kad jį galbūt kažkas įleido į S.Daukanto gatvę, arba jis galėjo dar pasivažinėti ir pačia Laisvės alėja.

Tai buvo visiška įžūlumo viršūnė.

Tačiau gyventojams užkliuvo ne tai, kad automobilis važinėja pėsčiųjų gatve, bet tai, jog BMW tiesiog skriejo tarp žmonių, kai kurie pėstieji vos spėjo pasitraukti iš įžūlaus vairuotojo kelio.

„Aš išgirdau variklio gausmą ir atsisukau. Vairuotojas draskėsi S.Daukanto gatvėje. Iš pradžių jis buvo stabtelėjęs prie parduotuvės, esančios netoli vaistinės, o po to bandė išvažiuoti. Net neįsivaizduoju, kokiu greičiu jis lėkė, bet žmonės vos spėjo pasitraukti. Tai buvo visiška įžūlumo viršūnė“, – pasakojo BMW automobilį dideliu greičiu skriejantį pėsčiųjų zonoje užfiksavęs kaunietis. Jis taip pat nufilmavo, kaip automobilis apsisukinėja ties Laisvės alėjos fontanu.

Paskirta bauda

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai nurodė, kad BMW vairuotojui surašytas administracinių pažeidimų protokolas, tad teks sumokėti baudą.

Policijos atstovai informavo, kad dėl lapkričio 9 dieną, 14.43 val. Kaune, S. Daukanto gatvėje važiavusios transporto priemonės BMW buvo pradėta administracinė teisena.

„Įvertinus pranešėjo bei vaizdo kamerų įrašus, 34-erių vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymų ir paskirta 30 eurų bauda. Protokolas surašytas pagal dvi Administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio dalis“, – komentavo Kauno VPK atstovai.

417 str. 1-oji dalis skelbia: „Vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas ne sankryžoje pašalinti“.

2- oji dalis: „Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti“. 

25-erių sportininkė buvo sulaikyta trečiadienį po treniruotės, pranešė opozicinė Baltarusijos sportininkų organizacija „Belarusian Sport Solidarity Foundation“ (BSSF). BSSF duomenimis, ketvirtadienį jai skirta bauda, atitinkanti 1 000 dolerių. Organizacija paskelbė nuotrauką, kurioje sportininkė nufotografuota išėjusi į laisvę.

Pasak BSSF, A. Romanovskajai bauda skirta už tariamus pažeidimus per vieną demonstraciją.

A. Romanovskaja, kuri 2019-aisiais buvo išrinkta Baltarusijos metų sportininke, pastaraisiais mėnesiais nevengė kritikuoti autoritariškai šalį valdantį Aliaksandrą Lukašenką.

Sportininkė akrobatinio slidinėjimo pasaulio čempionate Park Sityje JAV 2019 metais iškovojo auksą.

Po suklastotų prezidento rinkimų pernai A. Lukašenkos valdžios aparatas imasi griežtų veiksmų prieš opozicionierius ir kitaminčius. Represijų aukomis vis tampa ir sportininkai. Stebėtojai pastaruoju metu kalbėjo apie aktyvėjančias „totalitarines“ tendencijas buvusioje sovietinėje respublikoje.

Didelio atgarsio vasarą sulaukė baltarusių lengvaatletės Kryscinos Cimanouskajos atvejis. Ji po savo šalies sporto funkcionieriams išsakytos kritikos turėjo būti prievarta išskraidinta iš olimpinių žaidynių Tokijuje. Jai pavyko pabėgti į Lenkiją.

Jam skirta 115 eurų bauda.

„Teismas pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą“, – BNS pirmadienį sakė teismo atstovė Gintarė Vosyliūtė.

Administracinės bylos duomenimis, A. Kandrotas, kuris yra įtariamasis riaušių prie Seimo byloje, šiemet pavasarį Vilniaus miesto 2-jame policijos komisariate filmavo mobiliojo ryšio telefonu ir nepaisė pareigūnų reikalavimų to nedaryti.

Teismo nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Policija A. Kandrotui surašė protokolą, nes jis balandžio 7 dieną atvyko į Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato patalpas ir ten filmavo, nors tai daryti yra draudžiama pagal vidaus tvarkos taisykles. Policininkai dėl įvykio surašė tarnybinius pranešimus.

Tąkart A. Kandrotas buvo iškviestas pas policijos tyrėją už kaukės nedėvėjimą.

Kaip pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra, teismas taip pat uždraudė J. Paukštei trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, iš jo priteista ir 1,5 tūkst. eurų turtinė žala, kurią patyrė Ignalinos rajono savivaldybės administracija.

Teismas taip pat kaltais pripažino ir verslininką Rimantą Zigmantą bei jo žmoną, gydytoją, Dalią Zigmantienę. Jiems skirtos, atitinkamai, 16,8 tūkst. ir 3,7 tūkst. eurų baudos. Abu sutuoktiniai nuteisti už dokumentų klastojimą, o verslininkas – ir už valstybės tarnautojo papirkimą.

Bylos duomenimis, seniūno pareigas ėjęs J. Paukštė pareikalavo, kad jo pažįstamo R. Zigmanto vadovaujamos statybos įmonės darbuotojai atliktų remontą jo sodyboje.

„R. Zigmantas buvo suinteresuotas palaikyti su J. Paukšte gerus santykius, nes jo bendrovė ne kartą atliko ir ateityje ketino atlikti minėtoje seniūnijoje įvairius statybos ir remonto darbus, kuriuos priimti privalo seniūnas. Todėl J. Paukštės sodyboje reikalingi darbai buvo atlikti bendrovės direktoriaus lėšomis“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, metu nustatyta, kad seniūnas taip pat suorganizavo, kad seniūnijos darbuotojas atliktų darbus R. Zigmanto šeimos sodyboje, o dokumentuose tuo metu buvo melagingai fiksuojama apie jo darbą seniūnijoje ir už tai mokamas atlyginimas.

Atlikdami tyrimą pareigūnai taip pat nustatė, kad D. Zigmantienė 2017 metų liepą sutuoktinio prašymu sukurstė kolegę gydytoją suklastoti vyro, dirbančio jų šeimos sodyboje, sveikatos istoriją ir ir elektroninius nedarbingumo pažymėjimus.

Tokiu būdu Užimtumo tarnybos organizuotoje programoje turėjęs dalyvauti vyras nelegaliai dirbo sutuoktinių sodyboje.

Ikiteisminį tyrimą byloje atliko STT Panevėžio valdybos tyrėjai, jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

„Deja, mūsų keliuose pasitaiko ir tokių vairuotojų. Asmuo, vairuodamas automobilį „Peugeot“, žinodamas apie kelyje įrengtą stacionarią greičio viršijimo fiksavimo įrangą, iš chuliganiškų paskatų užmaskavo valstybinio numerio ženklą, užsidengė veidą, tyčia viršijo leistiną važiavimo greitį (nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 44 km/val.), rodė necenzūrinį rankų gestą, taip pat nesiėmė visų būtinų priemonių transporto priemonės keleivių saugumui užtikrinti – keleivis tyčia kūnu buvo išlindęs pro automobilio galinį langą ir demonstravo savo lytinį organą“, – rašoma policijos pranešime.

Policijos turimais duomenimis, vyras vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka. „Savo chuliganiškais veiksmais demonstravo niekinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, visuomenės negerbimą, kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui“, – informuojama pranešime.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis portalui kauno.diena.lt teigė, kad šis incidentas užfiktuotas Kaune.

Chuliganiškas elgesys vyrui atsirūgo: jam paskirta 500 eurų bauda ir aštuoniolikai mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Po policijos įrašu socialinėje erdvėje pasipylė siaubingu vyrų elgesiu pasipiktinusių internautų komentarai.

Katiną sužalojo automobilis. A. G. dar pats bandė jį gydyti, bet šiam nesveikstant, nusprendė gyvūnu atsikratyti – išmetė katiną surištomis galinėmis kojomis į sniego pusnį. Surastas katinas buvo užmigdytas.

„Asmuo netinkamai ir žiauriai elgėsi su savo katinu. Tinkamai nepasirūpino gyvūnu, kai šis buvo sužalotas, – sako administracinių nusižengimų bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas. – Vyras gyvūnui surišo galines kojas ir išvežęs paliko sniege, kad nugaištų.“

Teismas konstatavo, kad gyvūnų kankinimu laikomas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Raseinių rajono gyventojas paaiškinime raštu nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažįsta ir gailisi. Tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sakoma Šiaulių apylinkės teismo pranešime.

Vyras gyvūnui surišo galines kojas ir išvežęs paliko sniege, kad nugaištų.

Bauda nuo 300 iki 1 750 eurų numatyta už žiaurų elgesį su gyvūnais, gyvūnų kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Kadangi A. G. administracine tvarka nebaustas, dirbantis, pripažino, kad žiauriai pasielgė su savo katinu, savo veiksmus vertino kritiškai, todėl jam už padarytą nusižengimą teismas skyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas nustatė, kad A. G. šių metų vasario 8 d. Raseinių rajone plastikiniu tvirtinimo dirželiu surišo savo katino galines kojas, kad jis nesiblaškytų, įdėjo katiną į maišelį ir automobiliu išvežė į nuošalią vietą, jį išmetė ir užkasė sniege nugaišti.

Nutarimas per 20 d. nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pirmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad pareigūnai sureagavo į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją.

„Mūsų pareigūnai atvyko kartu su savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais ir pamatė pažeidimus“, – žurnalistams sakė R. Požėla.

„Visi kavinės lankytojai buvo nubausti baudomis, o įmonės savininkas gavo kvietimą atvykti į Vilniaus miesto savivaldybę turbūt administracinės teisenos pradėjimui“, – teigė jis.

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS patikslino, kad baudų sulaukė šeši kavinės lankytojai, o jos savininkas kviečiamas į administracinės teisenos nagrinėjimą.

Apie Vingio parko kavinės dengtoje terasoje susirinkusius žmones šeštadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Administracinių nusižengimų kodeksas už karantino reikalavimų pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.