Šlapimo pūslė yra organas turintis tamprią sienelę, į kurią iš inkstų patenka šlapimas. „Eurovaistinės“ farmacininkas Laurynas Rukas pasakoja, kad jau ir per karantiną, o labiausiai po jo, šiais metais gerokai daugiau klientų prašo priemonių šlapimo pūslės uždegimui gydyti.

„Vasarą rengiamės atviresniais drabužiais, nekreipiame dėmesio, ant ko atsisėdame ir tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikdymų. Dažnas šlapinimasis ir kamuojantis diskomfortas yra pirmieji signalai apie šlapimo pūslės uždegimą. Sėdėjimas ant šalto grindinio arba staigus atsigaivinimas šaltame vandenyje po karštos dienos, padidina riziką susirgti“, –sako vaistininkas.

Pasak jo, peršalimas gali būti viena iš skausmingo šlapinimosi priežasčių. Uždegimą taip pat gali sukelti lytiniu keliu plintančios ligos. Dažni lytiniai santykiai arba skirtingi partneriai.

Kaip gydytis ir padėti sau

Sergant šiomis ligomis rekomenduojama gerti daug skysčių, atsisakyti kavos, energetinių gėrimų ir alkoholio.

„Jaučiant pirmuosius šlapimo uždegimo simptomus, reiktų kreiptis į gydytoją, kuris nustatys bakteriją šlapime ir paskirs antibiotikus, kurie šių ligų gydyme racionaliausia ir efektyviausia vaistų grupė, dažnai derinama su koncentruotais augaliniais preparatais arba arbatomis“, – sako vaistininkas.

Teigiamą poveikį šlapimo pūslės veiklai turi meškauogė, bruknė ir spanguolė. Rekomenduojama vartoti ir vitaminą C. Organizme jis veikia kaip antioksidantas, kuris padeda gydant šlapimo pūslės sukeltas ligas. Taip pat galima vartoti širdažolę, gelsvę ar rozmariną, kurie yra efektyvūs šlapimo pūslės gydyme ar prevenciškai siekiant nesusirgti.

„Jeigu jums pasireiškė cistitas, gydymą galima papildyti šiltais kompresais pilvo apačioje arba šiltomis voniomis, kurios palengvins simptomus ir padės atsipalaiduoti. Norint išvengti ar sumažinti šlapimo pūslės uždegimo tikimybę reikėtų stiprinti ir tarpvietės raumenis, tai turės teigiamos įtakos ne tik dabar, bet ir senatvėje, kai statistiškai dažniau pasireiškia šlapimo nelaikymo problema“, – teigia L. Rukas.

Moterims negalavimas pasireiškia dažniau nei vyrams

Šlapimo pūslė lengvai išsitempia ir įprastai talpina iki 500 mililitrų šlapimo. Dėl skirtingos moters ir vyro anatomijos merginos ir gimdžiusios moterys šlapimo pūslės sutrikimais skundžiasi dažniau. „Į moters šlapimo organus bakterijos patenka lengviau“, – sako farmacijos specialistas.

Negydomas šlapimo pūslės uždegimas, nepriklausomai nuo lyties, gali sukelti kitų urogentalinių organų uždegimų. Sveikatos specialistai rekomenduoja, kad svarbu nepersišaldyti, vartoti daugiau skysčių bei laikytis tinkamos higienos.

Pirminis nelaikymas – retai

Manoma, kad apie 5 proc. vyrų iki 60 metų patiria šlapimo nelaikymą, 16 proc. – vyresnių nei 60 metų, o 42 proc. iš jų susiduria su šia problema kiekvieną dieną.

Pasak Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytojo urologo dr. Dariaus Trumbecko, paprastai vyrus vargina įtampos arba krūvio tipo šlapimo nelaikymas. „Dažniausiai su šia problema susiduria prostatos vėžio operaciją patyrę vyrai. Pirminis vyrų šlapimo nelaikymas daug retesnis“, – sakė specialistas.

Šlapimo nelaikymas dažniausiai gydomas vaistais, specifiniais pratimais arba chirurginiu būdu. Auksinio standarto operacijos – dirbtinio sfinkterio implantavimas, pošlaplinių raiščių įsiuvimas.

Po radikalios prostetaktomijos (prostatos pašalinimo chirurginiu būdu) vidutinio laipsnio ir sunkus šlapimo nelaikymas ilgalaikėje perspektyvoje vargina apie 15 proc. vyrų, tačiau nedidelio laipsnio šlapimo nelaikymą gali patirti net iki 50 proc. pacientų. „2–4 procentams vyrų ilgalaikių problemų keliantis šlapimo nelaikymas gali atsirasti po gerybinės prostatos hiperplazijos operacijų“, – pridūrė urologas.

Lemia ir chirurgo patyrimas

Kitokios kilmės šlapimo nelaikymas atsiranda po išorinės spindulinės terapijos, taikomos dėl prostatos vėžio. Tačiau gydytojas pastebi, kad tokie atvejai kur kas retesni – patiriami tik iki 5 proc. tokių pacientų.

Žymiai dažnesnis šlapimo nelaikymas (varginantis iki 64 proc. pacientų) po „gelbstimosios“ prostatektomijos, kuri atliekama po spindulinio gydymo esant vėžio recidyvui. „Spindulinis gydymas yra didelis rizikos veiksnys. Todėl tokios operacijos atliekamos išimtinai retais atvejais. Jas ir techniškai atlikti sudėtinga, ir funkciniai rezultatai nėra geri“, – aiškino gydytojas.

D. Trumbeckas pabrėžė, kad didžiąja dalimi šlapimo nelaikymo riziką nulemia operacijos sėkmė, o ši labai priklauso nuo technikos ir gydytojų patirties. „Operuojant didelę patirtį turinčiuose centruose šlapimo nelaikymo dažnis yra kur kas mažesnis. Aišku, įtakos gali turėti tokie dalykai, kurių nulemti negalime, tai – prostatos dydis, vėžio stadija. Kartais neįmanoma pažengusios ligos išoperuoti nesukeliant šlapimo nelaikymo. Be to, kuo vyresnis vyras operuojamas, tuo didesnė tikimybė, kad jis blogiau laikys šlapimą“, – kalbėjo specialistas.

Po pusmečio situacija gerėja

Pagal nevalingai ištekėjusio šlapimo kiekį sutrikimas gali būti kelių laipsnių. „Lengvu ir vidutiniu jis vadinamas, kai per dieną išteka ne daugiau nei keturi šimtai gramų šlapimo. Esant lengvo laipsnio šlapimo nelaikymui per parą prireikia vieno dviejų įklotų, vidutiniam – 3–4, sunkiam – daugiau nei keturių įklotų arba kelnaičių“, – aiškino D. Trumbeckas.

Tačiau jis pastebėjo, kad nors dauguma vyrų pirmą pusmetį po operacijos sunkiai sulaiko šlapimą, dažniausiai po pusės metų sulaikymas žymiai pagerėja arba pagerėja tiek, kad nebekelia jokių medicininių ar socialinių problemų.

„Taigi ilgalaikėje perspektyvoje 80 procentų vyrų po radikalios prostatektomijos įklotų nereikia. Vieno ar dviejų įklotų per dieną prireikia 12 proc. pacientų, trim procentams – daugiau nei trijų įklotų“, – pabrėžė specialistas. Be to, greičiau šlapimo nelaikymą įveikti padeda specialūs tarpvietės raumenų pratimai.

Implantų nekompensuoja

D. Trumbecko pastebėjimu, šiandien pasaulyje yra daug šlapimo nelaikymo gydymo galimybių. „Jis parenkamas priklausomai nuo šlapimo nelaikymo laipsnio, įtakos gyvenimo kokybei, paciento noro ir galimybių. Pas mus be įprasto įklotų ar sauskelnių naudojimo irgi yra atsiradę kitų efektyvių būdų šiai problemai spręsti“, – kalbėjo gydytojas.

Šlapimo nelaikymas dažniausiai gydomas vaistais, specifiniais pratimais arba chirurginiu būdu. Auksinio standarto operacijos – dirbtinio sfinkterio implantavimas, pošlaplinių raiščių įsiuvimas. Tačiau invazinis intervencinis gydymas dėl šlapimo nelaikymo vyrams neatliekamas anksčiau nei praėjus metams po radikalios prostetaktomijos ar kitos tokio tipo prostatos operacijos. Jei nelaikančiam šlapimo vyrui per parą pakanka vieno įkloto, operuoti paprastai nereikia.

„Be to, intervencinis operacinis gydymas Lietuvoje nėra dažnai atliekamas vien dėl to, kad šių implantų valstybė nekompensuoja. Apmokėjimas už šio tipo operacijas yra tokio lygio, kad gydymo įstaigai yra nuostolinga įsigyti implantą“, – pastebėjo gydytojas.

Verta žinoti

Šlapimo nelaikymas gresia ne tik radikalią prostatektomiją dėl prostatos karcenomos ar gerybinės prostatos hiperplazijos operaciją patyrusiems vyrams. Pasitaiko šlapimo nelaikymo atvejų po aktino terapijų, retesnės yra neurogeninės priežastys, traumos ir kt.

Reikia nemaišyti šlapimo nelaikymo ir nesulaikymo. Šlapimo nesulaikymu paprastai skundžiamasi užklupus nesuvaldomam norui šlapintis, kai atrodo, kad nenuėjus į tualetą bus pasišlapinta į kelnes. Tačiau šlapimo nelaikymas diagnozuojamas, kai šlapimas išteka nevalingai.

Rizika išauga pavasarį

Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) dėl anatominių savybių žymiai dažniau nei vyrus vargina moteris – šis negalavimas bent kartą gyvenime yra užklupęs 40–50 procentų dailiosios lyties atstovių.

Rizika susirgti cistitu pavasarį išauga dėl kelių priežasčių. „Šiuo metu mūsų imunitetas silpnesnis, organizmas stokoja vitaminų, kitų elementų. Be to, oras labai nepastovus. Merginos vos pašvietus saulutei skuba išsirengti, o apie pasekmes nepagalvoja“, – idealias sąlygas peršalti ir cistitui formuotis pabrėžė gydytojas urologas prof. Balys Dainys.

Dažni šlapimo pūslės sukėlėjai yra lytiniu keliu plintančios bakterijos – chlamidijos, ureoplazmos, mikoplazmos, gardnerelės.

Jis pastebėjo, kad tuomet gydytojo kabinetus vienodai užplūsta tiek jaunos, tiek vyresnio amžiaus moterys. Kartu urologas akcentavo ir dar vieną svarbų šlapimo takų infekcijos veiksnį – lytiškai plintančias ligas.

„Sušilęs oras nuteikia romantiškai, tad užsikrėtusiųjų veneros ligomis pavasarį irgi padaugėja. Neatsitiktinai dažni šlapimo pūslės sukėlėjai yra lytiniu keliu plintančios bakterijos – chlamidijos, ureoplazmos, mikoplazmos, gardnerelės“, – aiškino specialistas.

Koks gydymas efektyviausias?

Pagrindinis šlapimo pūslės simptomas – dažnas ir skausmingas šlapinimasis, gali net pasirodyti kraujo. Tačiau kartais ligos pradžioje aiškių simptomų ir nebūna, pacientas gali jausti visai nežymų perštėjimą, dažniausiai nekarščiuojama.

„Esant lengvesnei ligos formai ir stipresniam imunitetui, pirmoji pagalba – šiluma (vonia, garų vonelės, šildymai). Reikėtų vartoti daugiau skysčių, dezinfekuojamųjų arbatų. Tinka petražolės, meškauogės, bruknių, spanguolių lapai, įvairūs šių uogų morsai. Galima rinktis ir šių augalų sintetinius preparatus tablečių pavidalu. Kurį laiką reikėtų tiesiog pabūti ramiau, pagulėti. Kartais to gali ir pakakti“, – patarė B. Dainys.

Tačiau gydytojas įspėjo budrumo neprarasti – simptomams nepraeinant paskubėti kreiptis į šeimos gydytoją ar urologą. „Tuomet norint paskirti efektyvų gydymą sukėlėjui identifikuoti prireikia atlikti kraujo, šlapimo, taip pat ir jo pasėlio tyrimą. Vertėtų atlikti ir echoskopiją. Gydant sunkesnės formos cistitą dažniausiai neapsieinama be antibiotikų“, – sakė B. Dainys.

Svarbu išgydyti iki galo

Šis negalavimas bent kartą gyvenime yra užklupęs 40–50 procentų dailiosios lyties atstovių.

Specialistas pabrėžė, kad į šlapimo pūslės uždegimą reikia žiūrėti labai rimtai. Laiku neišgydytas cistitas gali komplikuotis į daug rimtesnę ligą – inkstų uždegimą. Taip pat gali varginti ir kiti simptomai – juosmens skausmas, aukšta temperatūra, kartais net pykinimas ar vėmimas.

Be to, kai uždegimas pasikartoja dažnai, stebimi 1–3 jo epizodai per pusmetį, tai trunka keletą metų, liga gali komplikuotis į lėtinį cistitą. Jis susiformuoja ir dėl netinkamai parinkto gydymo – nepakankamos trukmės ar netinkamai parinkto antibakterinio vaisto, per mažos dozės, pačiam pacientui per anksti nutraukus gydymą.

Cistito profilaktikai rekomenduojama stiprinti organizmą – stengtis gauti pakankamai vitamino D, C, vartoti žuvų taukus, vertingi ežiuolės preparatai.

„Profilaktiškai šlapimo sistemai sustiprinti galima vartoti antibakteriškai veikiančius specialius papildus, augalinės kilmės preparatus. Jie naudingi ir reabilitacijai po uždegimo“, – sakė B. Dainys.

Verta žinoti

Nesėkmingą cistito gydymą gali lemti anatominės organų patologijos ar kitos šlapimo sistemos ligos (inkstų, šlapimo pūslės akmenligė), turėtos operacijos, jei buvo įvestas kateteris. Dėl silpnesnio imuniteto šlapimo takų infekcijos linkusios kartotis diabetu, onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, patyrusiems transplantaciją.

Theresa Bartram po gimdymo kentėjo nuo šlapimo nelaikymo, kurį sukėlė šlapimo pūslės prolapsas. Ji ilgai kentėjo nuo galybės su šia diagnoze susijusių problemų, tarp kurių buvo ir skausmingas lytinis aktas. Galiausiai, po septynerių metų susilaikymo ji ryžosi operacijai.

Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau kartą jos partneris sustingo iš siaubo. Jis atsitraukė nuo moters ir abu pakraupę stebėjo ant paklodės didėjančią kraujo dėmę. Vyro lytiniai organai buvo stipriai sužaloti – kaip teigia pati moteris, iš jų buvo išplėštas nemažas gabalas audinių.

Moteris iš karto suprato, kad siaubingos nakties kaltininkas – per operaciją įstatytas specialus plastikinis tinklelis, skirtas prilaikyti šlapimo pūslei. Visgi, gydytojai po apžiūros pasakė, kad viskas su tinkleliu yra gerai.

„Jausmas buvo toks, lyg ten užsiauginau dantis,“ – pasakojo moteris. Po šešių mėnesių ji išsiskyrė su savo partneriu ir bijojo vėl užsiimti lytiniais santykiais. Ji pradėjo laikytis dietos ir sportuoti, siekdama pagerinti savo savijautą, tačiau praėjus dar keletui mėnesių jos sveikata žymiai pablogėjo.

Th. Bartram tuomet skundėsi pilvo ir galvos skausmais, pilvo pūtimu, viduriavimu ir vėmimu. Gydytojai jai diagnozavo dirgliosios žarnos sindromą ir depresiją. Vaistai nepadėjo ir galiausiai, praėjus šešeriems metams po kruvinosios nakties, buvo surasta tikroji moters sveikatos problemų priežastis – tas nelemtas tinklelis. Jis iš pat pradžių nebuvo tinkamai įstatytas, o vėliau sukietėjo ir tapo labai aštrus.

Moters organizmas iš pradžių kovojo su svetimkūniu, tačiau vėliau, greičiausiai dėl jos vartotų vaistų, apsiprato. Tinklelis buvo pašalintas, tačiau Th. Bartram dabar yra dar nelaimingesnė nei bet kada anksčiau. Šlapimo nelaikymas sugrįžo, o ir apie lytinį gyvenimą moteris pagalvoti negali. Šiandien ji kovoja prieš šią procedūrą ir siekia, kad ji būtų uždrausta visoje Jungtinėje Karalystėje. Pasirodo, bendraminčių jai rasti nebuvo sunku – panašias istorijas išgyvenusių moterų ne taip jau mažai.

Šlapimo nelaikymas – itin nemalonus sutrikimas, apie kurį vengiama kalbėti. Tačiau skaičiuojama, jog maždaug trečdalis moterų ir apie 20 proc. vyrų kenčia fizinį ir psichologinį diskomfortą dėl šlapimo nelaikymo. Nors tikimybė patirti jo keliamus nemalonumus didėja su amžiumi, klaidinga manyti, jog šis sutrikimas paliečia tik vyresnio amžiaus žmones.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų urologijos centro urologės docentės Aušros Černiauskienės teigimu, šlapimo nelaikymas vargina net kas dešimtą 25-erių moterį. Sulaukus trisdešimties, sutrikimą gali turėti jau dvi iš dešimties moterų.

„BENU vaistinės“ duomenimis, šalyje per metus gyventojai įsigyja daugiau nei 13,5 mln. įklotų, sauskelnių ir paklotų. Dažniausiai prireikia suaugusiems skirtų sauskelnių, kurios naudojamos ir kenčiančių nuo šlapimo nelaikymo sutrikimo. Sauskelnės sudaro 66 proc. visų nekompensuojamųjų ir 97 proc. – kompensuojamųjų slaugos priemonių pardavimų.

Sutrikimą sukeliančios priežastys

A. Černiauskienės teigimu, išskiriami trys šlapimo nelaikymo tipai. Pirmasis pasireiškia šlapimo ištekėjimu nejaučiant noro šlapintis. Dažniausiai toks sutrikimas suaktyvėja fizinio krūvio metu – kosint, čiaudint, keliant sunkius daiktus, sportuojant.

„Šlapimo nelaikymą gali lemti ir dirgli pūslė. Jis pasireiškia šlapimo nesulaikymu staiga atsiradus norui šlapintis. Trečiasis sutrikimo tipas pasireiškia pirmųjų dviejų simptomais“, – teigia docentė.

Pasak A. Černiauskienės, pagrindiniai sutrikimą lemiantys veiksniai moterims yra gimdymo traumos, gimdos operacijos, vyrams – prostatos operacijos, abiejų lyčių gyventojams – neurologinės problemos. Šlapimo nelaikymas dažniau būdingas ir moterims, kurios aktyviai sportuoja, užsiima gimnastika, taip pat rūkančioms ar antsvorio turinčioms pacientėms.

Ir medicininė, ir psichologinė problema

A. Černiauskienė pastebi, jog šlapimo nelaikymas – ne tik medicininė problema. Sutrikimas pacientams kelia ir rimtų psichologinių bei socialinių sunkumų. Nemalonus kvapas, drėgmės pojūtis – tik dalis iš jų. Dėl šlapimo nelaikymo patiriamas diskomfortas trukdo užsiimti mėgstama veikla – sportu, šokiais ir kt.

Deja, įvairaus amžiaus vyrai ir moterys dažniau vengia apie tai kalbėti, nesigydo, dažnai apriboja jiems patinkančias veiklas.

„Jaunesni žmonės yra drąsesni, tačiau dauguma gyventojų šio sutrikimo vis dar gėdijasi ir delsia kreiptis į specialistus – pagalbos pradeda ieškoti tik tuomet, kai nuolatinis diskomfortas tampa nebepakeliamas“, – pastebi specialistė.

Kad gyventojai patiria sunkumų net pirkdami reikiamas priemones, patvirtina ir „BENU vaistinės“ Vilniuje vadovė Giedre Užusienė: „Pastebime, kad gyventojai drovisi konsultuotis. Delsia klausti, kurias priemones rinktis konkrečiu atveju, tikisi, kad problema praeis savaime. Tačiau šlapimo nelaikymo sutrikimas gali varginti ir jaunesnius sėdimąjį darbą dirbančius, mažiau fizinės veiklos turinčius žmones, todėl neverta kęsti diskomforto, kai šiais laikais yra visos priemonės padedančios jį palengvinti“, – sako vaistininkė.

Profilaktika ar gydymas

Sveikatos specialistai teigia, kad sumažinti šio sutrikimo riziką gali ir teisingas gyvenimo būdas, specialios mankštos, o padidinti – šlapimo takų uždegimai, rūkymas, fizinės veiklos stoka.

Moterims stiprinti tarpvietės raumenis, leidžiančius sulaikyti šlapimą, padeda vadinamieji Kėgelio pratimai (dubens raumenų mankšta). Paprastai jie rekomenduojami besilaukiančioms, tačiau naudingi bet kurio amžiaus moterims.

„Kenčiantiems nuo šlapimo nelaikymo sutrikimo, patariama į mitybos racioną įtraukti produktus, kuriuose yra daugiau seleno, cinko, vitaminų A, C ir E arba vartoti maisto papildus su šiomis medžiagomis. Taip pat rekomenduojama vengti papildomai šlapimo pūslę dirginančių produktų – gazuotų gėrimų, alkoholio, saldiklių ar kavos“, – pataria vaistininkė.

Visgi pastebėjus šlapimo nelaikymo atvejus, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

„Šlapimo nelaikymas nėra nuosprendis ar neišvengiamybė. Šiais laikais jis yra nesunkiai išgydomas – nustačius sutrikimo tipą ir pritaikius įvairias gydymo priemones visiškai pasveiksta 80–90 proc. pacientų“, – pabrėžia urologė A. Černiauskienė.

Nustačius susirgimą sukeliančias priežastis, gydymui gali būti paskirti vaistai ar specialios mankštos. Jeigu tokie metodai nepadeda, gali būti paskirtas ir chirurginis gydimas. Svarbiausia atsikratyti gėdos jausmo ir išdrįsti kreiptis į specialistus – tai padės greičiau pasveikti ir vėl džiaugtis gyvenimu.

Kada dar norma?

Naktinis šlapinimosi sutrikimas vargina kas penktą vaiką. Maždaug apie 5–10 proc. mažųjų pacientų nevalingai pasišlapina dieną. Šį sutrikimą gali lydėti ir rimtesnės šlapimo organų infekcijos arba tuštinimosi sutrikimai.

„Tačiau tėveliams būtina įsidėmėti, jog visiškai normalu, jei iki penkerių metų amžiaus vaikas, neturintis šlapimo takų infekcijos ar įgimtos inkstų patologijos, kartais pasišlapina naktį į lovą arba dieną į kelnaites. Šie sutrikimai yra traktuojami kaip galima liga, jei vargina jau vyresnio amžiaus vaiką“, – pabrėžė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Nefrologijos sektoriaus vadovė dr. Jūratė Masalskienė.

Kreiptis į specialistą reikėtų paskubėti, jei vaikas naktį pasišlapina dažniau nei kartą per mėnesį ir dažniau nei 3 kartus per 3 mėnesius bei nėra buvę ilgesnio nei pusės metų sauso periodo. Naktinė enurezė dažniau vargina berniukus, dieninė – mergaites.

Priežasčių – ne viena

Didžiausią įtaką šiems sutrikimams atsirasti turi genetiniai veiksniai. „Yra nustatyti tam tikri genai, nulemiantys, ar vaikas turės naktinę enurezę. Taigi dažniausiai vienas tokio vaiko tėvų, dažniau – tėtis, taip pat bus turėjęs tokią problemą vaikystėje“, – sakė vaikų gydytoja nefrologė.

Šlapimo nesulaikyti vaikas gali ir dėl įvairiausių šlapimo pūslės patologijų – ji gali būti per mažo tūrio arba labai jautri. Tačiau neretai šlapimo pūslė gali būti visiškai sveika, o daug šlapimo nakties metu pagaminama dėl hormonų sutrikimo.

„Taip nutinka, kai skysčių balansą organizme ir šlapimo išsiskyrimo kiekį reguliuojančio antidiurezinio hormono vakare nėra pagaminama pakankamai. Tuomet vaikas į lovą gali pasišlapinti net po kelis kartus“, – aiškino J. Masalskienė.

Gydytoja pastebėjo, kad reikšmės šlapimo nelaikymui rastis turi ir miego sutrikimai, kuriems nustatyti pastaruoju metu pradedama skirti ypač daug dėmesio.

Tinkamai nuteikti psichologiškai

Kaip pavyks suvaldyti šį sutrikimą, labai priklauso ne tik nuo paties vaiko, bet ir tėvų.

„Pirmiausia jie neturėtų bausti vaiko, kad jis pasišlapino į lovą. Atžalą reikėtų paskatinti, sugalvoti mažas dovanėles, jei vaikas atsibunda sausas, pats sugeba atsikelti, nueiti į tualetą. Psichologija čia užima labai daug vietos – nuo tinkamo nusiteikimo labai priklauso ir gydymo efektyvumas“, – sakė vaikų nefrologė.

Taip pat specialistė patarė tėveliams vesti specialų dienyną – pažymėti sausas ir šlapias dienas. „Kartais ir patys vaikai nupiešia saulytę arba debesėlį su lašeliu, priklausomai kaip pavyko išmiegoti naktį. Tėveliai savo ruožtu turi akcentuoti, kad gerai, kai šviečia kuo daugiau saulyčių ir reikia dėl to pasistengti“, – kalbėjo J. Masalskienė.

Vienas gydymo metodų – šlapinimosi žadintuvas. Jis įsijungia vos tik vaikas pasišlapina naktį į lovą – impulsą duoda įsegti į vaiko kelnes specialūs davikliai. Ši priemonė tinka šiek tiek vyresniems, stipriai motyvuotiems vaikams.

Būtinas skysčių balansas

Taip pat gydytoja patarė stengtis nesegti atžalai nakčiai sauskelnių. „Taip tarsi paslepiama problema – jei lova sausa, vadinasi, viskas gerai. Tačiau manoma, kad sauskelnių dėvėjimas mažina vaiko motyvaciją išlikti sausam“, – sakė J. Masalskienė.

Be to, tokių sutrikimų turintiems vaikams būtinas griežtas skysčių režimas. Ypač tai aktualu kalbant apie jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus. „Didžiausią kiekį skysčių vaikai suvartoja vakare namuose sugrįžę po mokyklos ir būrelių. O tokiems vaikams du trečdalius skysčių turėtų gauti iki 17 val. Vėliau, jei labai norisi, galima išgerti labai nedaug. Jokiais būdais negalima gerti vakarais, prieš pat miegą. Ypač netinka saldieji gėrimai, jie itin skatina šlapimo gamybą“, – patarė gydytoja.

Verta žinoti

Norint paskirti konkretų medikamentinį gydymą, vaikui duodamas pildyti šlapinimosi ir tuštinimosi dienynas – savaitę laiko jis turi matuoti šlapimo kiekį ir dažnį, kiek šlapimo išskiriama nevalingai nakties metu.

Kas veiksmingiausiai padėtų užklupus šiam sutrikimui, pataria gydytojas urologas profesorius Balys Dainys.

Paskatina ir staiga numestas svoris

Šlapimo nelaikymas, dar kitaip vadinamas įtampos šlapimo nelaikymu, nustatomas tuomet, kai moteriai tiesiog kosint, čiaudint, juokiantis, staiga bėgus ar sunkiau ką pakėlus nevalingai prateka šlapimas.

Dažniau šis sutrikimas užklumpa ne kartą gimdžiusias ir patyrusias komplikacijas (jei teko siūti tarpvietę) moteris. Labiau su šiuo sveikatos sutrikimu rizikuoja susidurti antsvorio turinčios dailiosios lyties atstovės. Kartais problema atsiranda tuomet, kai gimda ar jos priedai pasislenka žemyn (taip dažnai nutinka turint antsvorio).

Be to, šlapimo nelaikymo problemą gali paskatinti staiga numestas svoris. Tuomet visi vidaus, ne tik dubens srities organai, atsipalaiduoja, pasislenka žemyn.

Kenčia psichologiškai

Jei šlapimas prateka tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, keliant didesnį svorį, galbūt tai nesudaro didesnio diskomforto. Tačiau kai problema pradeda varginti daug dažniau įvairiose kasdienėse situacijose, negalavimas ima stipriai atsiliepti bendrai moters gyvenimo kokybei.

Šlapimo nelaikančias moteris nuolat kamuoja ne tik drėgnumo jausmas, bet ir nemalonus kvapas. Jos baiminasi dėl jo, gėdijasi apsirengti šviesiais drabužiais. Dėl to moterys kenčia psichologiškai, neretai ima riboti savo socialinį gyvenimą.

Gydymo būdas – ne vienas

Atsiradus pirmiesiems šlapimo nelaikymo ženklams, būtinai reikėtų suskubti gydytis, kadangi ši patologija turi tendenciją ilgainiui blogėti. Aišku, būklę įmanoma stabilizuoti, tačiau ji nėra sugrąžinama atgal.

Ligai progresuojant gali atsirasti ir kitų rimtų sveikatos bėdų. Šlapimo nelaikymas sudaro sąlygas greičiau įsimesti infekcijai į šlapimo takus, dažniausiai – šlapimo pūslės uždegimui. Tai ypač pablogina situaciją – tuomet šlapimas ne tik prateka, bet yra ir sunkiai sulaikomas, nespėjama nueiti į tualetą.

Šlapimo nelaikymo gydymo metodų yra daug – nuo augalinių preparatų iki operacijos. Viskas priklauso nuo ligos sunkumo. Jeigu moterį vargina nedidelio laipsnio šlapimo nelaikymas, pradėti gydyti galima ir augalinės kilmės preparatais. Tokiu atveju veiksminga atlikti ir specialias mankštas – vadinamuosius Kėgelio pratimus.

Yra ir nemažai vaistų sutrikimui gydyti, tačiau kiekvienas jų moteriai turi būti paskirtas individualiai atsižvelgiant į šlapimo nelaikymo priežastis.

Šis negalavimas gydomas ir operaciniu būdu. Operacijos metu įsiuvamas pošlaplinis raištis. Šį būdą dažniau renkasi jaunesnės moterys, norinčios, kad „kranas“ gerai laikytų ir nereikėtų nešioti įklotų. Jei moteris yra daug vyresnio amžiaus, operacija jau gali nebūti efektyvi. Jei nepadeda ir medikamentai, bene vienintelė išeitis – įklotai. Jų yra dabar įvairiausių ir tikrai yra, iš ko pasirinkti.

Saugotis peršalimo

Norint išvengti šlapimo nelaikymo problemų, moteris turėtų pati įdėti nemažai pastangų – neperšalti, vengti šlapimo pūslės uždegimų. Tai – ypač dažna moterų liga ir atrodo vos ne menkniekis. Tačiau ji ilgainiui gali privesti ir prie šlapimo nelaikymo.

To išvengti padės paprasti dalykai: reikėtų nesimaudyti šaltoje jūroje, pasikeisti šlapią maudymosi kostiumėlį į sausą, nesėdėti ant šalto smėlio, akmenų, betono ir kitų panašių paviršių. Vengti reikėtų net ir medinių suolų, jei jie yra drėgni, šalti.

Ne mažiau svarbu laikytis ir tinkamos asmeninės higienos. Labai didelę reikšmę šioms ligoms gali turėti lytiškai plintančios ligos. Tad moteriai pirmiausiai būtina dėl to išsitirti ir gydytis.

Verta žinoti

Jaunesnės moterys dažniau tiesiog nesulaiko šlapimo, t.y. nespėja nubėgti į tualetą. Tokios dailiosios lyties atstovės dažnai serga ūminiu šlapimo pūslės uždegimu.

Kiti šlapimo nelaikymo rizikos veiksniai – cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis.

Vaikų ligoninės paramos fondas nupirko Vaikų ligoninei per 6 tūkst. eurų kainuojantį rezektoskopą su visais reikalingais priedais, skirtą paauglių šlaplės ir šlapimo pūslės ligoms gydyti endoskopiškai. Prietaisas jau buvo panaudotas operuojant šlaplės vožtuvus  penkiolikmečiui  ir šlapimo pūslės vėžio operacijai paauglei mergaitei.

Vyresnių vaikų ir naujagimių  šlaplės kanalo ilgis ir skersmuo labai skirtingi, todėl operuojant didesnius ir mažesnius vaikus chirurgams prireikia ir skirtingo dydžio instrumentų. Suaugusiems pacientams skirti prietaisai mažiems vaikams, kurių daugiausia gydoma Vaikų ligoninėje – per dideli.

„Jeigu yra auglys šlapimo pūslėje, tai su tinkamo dydžio rezktoskopu paaugliui atlikti operaciją pagal visus onkologijos reikalavimus ir pašalinti auglį itin tiksliai galima tik su atitinkamo dydžio rezektoskopu“, – aiškina Vaikų ligoninės Vaikų urologijos skyriaus vedėjas gydytojas chirurgas doc. dr. Gilvydas Verkauskas.

Naujasis rezektoskopas labai palengvins Vaikų ligoninės chirurgų darbą.

Pasaulio praktika rodo, kad šalyse, kuriose gyvena didelis skaičius gyventojų, netgi kuriasi paauglių klinikos (Transition Medicine Clinics), kuriose sprendžiamos jaunesnio amžiaus suaugusių pacientų vaikiškų ligų ir vyresniems vaikams pasitaikančių suaugusiesiems būdingų ligų problemos. Tam reikalinga speciali personalo patirtis ir atitinkama medicinos technika.

Kaip pastebi Vaikų ligoninės gydytojai, nors Lietuva ir nedidelė šalis ir tokių pacientų reta, bet jiems taip pat labai reikia itin profesionalios pagalbos. Doc. dr. G. Verkausko nuomone, racionalu koncentruoti juos viename universiteto lygio centre, kuris turi visą reikalingą modernią aparatūrą ir patirtį, sukauptą bendradarbiaujant vaikų ir suaugusiųjų specialistams.

Po vasaros gydytojų kabinetus užplūdo šlapimo pūslies negalavimais besiskundžiančios moterys. Į pirmuosius cistito požymius reikia žiūrėti labai rimtai: negydomas šlapimo pūslės uždegimas ne vienai moteriai gali sugadinti gyvenimą.

Dažna šios ligos priežastis – neapdairūs kurortiniai romanai. Dėl Lietuvoje lytiniu keliu plintančių ligų specialistai skambina pavojaus varpais – pasiekėme epideminį lygį. Apie tai kalbamės su urologu profesoriumi Baliu Dainiu.

- Kaip žinia, įvairūs šlapimo pūslės negalavimai dažniau vargina moteris. Kokios yra to priežastys?

- Reiktų pastebėti, kad moterys dėl šlapimo pūslės uždegimo (cistito) kreipiasi dešimt kartų dažniau nei vyrai. Įvardinčiau dvi pagrindines tokių sutrikimų priežastis. Viena jų – lytiniu keliu plintančios ligos. Šiandien Lietuvoje stebima šių ligų epidemija. Daugybė jaunų ir vidutinio amžiaus moterų, atostogų metu užmezgusios kurortinį romaną, dabar užgriuvo urologus. Dažnai būtent ginekologinės ligos paskatina cistito atsiradimą. Požiūris į jas mūsų šalyje - katastrofiškas. Dalis gydytojų pro pirštus žiūri į įvairius infekcinių ligų sukėlėjus: gardnerelas, chlamidijas, ureaplazmas ar mikoplazmas. O, pavyzdžiui, negydoma gardnerelė laikui bėgant sukelia šlapimo pūslies uždegimą.

Kita cistito priežastis – įvairūs peršalimai, kuriuos sukelia ir besaikės maudynės šaltoje jūroje ar net šaltame baseine šiltųjų kraštų kurortuose.

- Kokie simptomai moteris atveda pas urologus?

- Populiariausias nusiskundimas – dažnas ir skausmingas šlapinimasis, kartais net su krauju. Taip pat – maudimas, sunkumo, pilnumo jausmas pilvo apačioje, pojūtis, tarsi šlapimo pūslė būtų pilna, nors ji yra tuščia.

- Ar visada lengva atpažinti ligą?

- Šlapimo pūslės uždegimas gali būti nustatomas labai lengvai. Tačiau būna, kad simptomai suklaidina. Kartais cistitą imituoja kitų ligų – kaimyninių organų uždegimų – požymiai. Pacientės skundžiasi, kad jas vis varo šlapintis, bet šlapimo tyrimai - geri. Taigi moteris, ypač jaunas, dažnai vargina ne šlapimo pūslės, bet ginekologinės ligos, pavyzdžiui, paplitusi gardnerelų sukeliama vaginozė.

- Kaip gydyti šlapimo pūslės uždegimą?

- Šlapimo pūslės uždegimą reikia gydyti labai rimtai – nesvarbu, dėl kokios priežasties jis atsirado: lytinių ligų ar peršalimo. Neretai žmonės, pajutę pirminius simptomus, gydosi petražolių, meškauogių, bruknių lapų arbatomis. Kartais to ir pakanka, ypač jei būna tik šlapimo pūslės suerzinimas, peršalimas, kai dar nėra tikrojo cistito. Tačiau sergant rimčiau, vien tik arbatų nepakanka. Juo labiau, kai nėra nustatyta tiksli diagnozė, tokių liaudiškų priemonių vartojimas gali sukelti labai rimtų lėtinių problemų. Žolelės gali laikinai nuslopinti simptomus, tačiau uždegimo neišgydo. Kokybišką ligos gydymą visų pirma užtikrina tiksli diagnozė. Gydytojas privalo itin kruopščiai ištirti, ar tikrai užklupo cistitas, ar nėra lytiniu keliu plintančių ligų. Netinkamai gydytas šlapimo pūslės uždegimas labai daug moterų sugadino gyvenimą.

Negydomas paviršinis uždegimas pereina į raumeninį sluoksnį, aplinkinius, riebalinius audinius, pasiekia šlapimo pūslę – tada mes turime intersticinį cistitą. Neretai pasitaikanti komplikacija, kai ligonė ateina jau karščiuodama: vadinasi, uždegimas išplito į inkstus. Taip infekcija perauga į pielitą, cistitas komplikuojasi į pielocistitą ir net pielonefritą – insktų ir jų geldelių uždegimą.

- Kaip elgtis norint išvengti uždegimo?

- Na, pirmiausia moterys turėtų būti atidesnės panirdamos į kurortinius romanus, naudoti apsaugos priemones. Labiau prisižiūrėti turėtų ir jau sirgusios cistitu. Visoms moterims ir mergaitėms reikėtų įprasti tinkamai apsirengti, saugoti juosmens sritį – nuo pat ankstyvo pavasario nevaikščioti nuogu pilvu, juo labiau jei organizmas nėra labai užgrūdintas. Pavojingi yra ir sezonų kaitos laikotarpiai: pavasaris, kai išjungus šilumą vėl atšąla, arba ruduo, kai ilgai delsiama pradėti šildymo sezoną.

"Neseniai bėgant į autobusą, kuris atvažiavo anksčiau nei turėjo, man nutiko bėda. Bebėgdama pajutau, kad nebegaliu sulaikyti šlapimo. Jis žinoma, pasruvo. Nedaug, bet pakako, kad matytųsi. Buvo be galo gėda. Dabar baisu, kad kai kitą kartą bėgsiu tai nepasikartotų. Ar po vieno tokio gėdingo karto turėčiau kreiptis į šeimos gydytoją?" – Alina, 35 m.

Moterys šlapimo nelaiko dvigubai dažniau nei vyrai. Moterų šlapimo pūslė ir šlaplė remiasi į raumeninį sluoksnį, vadinamą dubens dugno raumenimis. Jie padeda šlaplei užsidaryti. Tačiau jeigu šie raumenys susilpnėja ir sumažėja jų elastingumas, tiek kasdienė veikla, tiek kosėjimas gali sukelti moterims šlapimo nutekėjimą.

Jei šlapimo nelaikymas kartojasi dažnai, tokią problemą reikėtų suvokti kaip pagydomos ligos faktą. Ir, žinoma, nedelsti kreiptis į specialistą.

Atsako specialistė

Karoliniškių poliklinikos Akušerijos ginekologijos skyriaus gydytoja ginekologė Daiva Keršulytė:

- Šlapimo nelaikymas gali būti trejopas. Pirmuoju atveju – fizinio krūvio metu. Šlapimo nelaikymas tokiu atveju pasireiškia bėgant, čiaudint, kostint ar panašiai. Kitas tipas – dirgli šlapimo pūslė. Pavyzdžiui, žmogų veikia bėgančio vandens garsas, prasideda šlapimo pūslės spazmai ir šlapimas nevalingai bėga. Trečiasis tipas – mišrus.

Aišku, šlapimo nelaikymas gali būti ir visai kitų ligų simptomas. Pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos, šlapimo takų uždegimo, stuburo problemų. Taip pat gali pasireikšti po stuburo operacijų, dėl kai kurių psichikos ligų, vidurių užkietėjimo, cukrinio diabeto.

Jei šlapimo nelaikymas kartojasi, kyla psichologinis diskomfortas. Sudėtinga keliauti, išeiti į miestą. Būna moterys sako: „Žinau visus Vilniaus viešuosius tualetus“, nes vis reikia jo ieškoti. Jaučiamas ir šlapimo kvapas, tad iškyla ne tik sveikatos, bet ir gyvenimo kokybės klausimas.

Jeigu šlapimas nelaikomas fizinio krūvio metu, dažniausia priežastis – dubens dugno susilpnėjimas. Raumuo, atsakingas už šlapimo pūslės uždarymą prasčiau funkcionuoja. Priežastys gali būti įvairios. Sunkus fizinis darbas, gimdymai. Jei moteris gimdė stambų, didelį vaiką, raumenys išsitampė, nusileido makšties sienelė.

Esant tokio šlapimo nelaikymo pradžiai su juo galima susitvarkyti stiprinant dubens dugno, tarpvietės raumenis. Yra tam tikri mankštos kompleksai, vadinami „Kėgelio pratimai“. Juos darant kasdien, šlapimo nelaikymą galima sustabdyti.

Būna taip, kad pratimai negali padėti. Tuomet atliekama plastinė operacija. Paprastai tariant, dedama juostelė ir pakeliama šlapimo pūslė.

Jei žmogus turi dirglios pūslės sindromą, jis gydomas vaistais. Medikamentinis gydymas gali būti derinamas su minėtais pratimais ir tam tikrais fizioterapiniais būdais.
Pavyzdžiui, minėjau, kad šlapimo nelaikymas gali kilti ir dėl vidurių užkietėjimo. Tokią problemą dažnai turi žmonės su padidėjusi antsvoriu. Tokiu atveju būtina spręsti pirminius sveikatos sutrikimus.

Jei šlapimo nelaikymas nutiko tik kartą, pirmiausiai reikėtų save pastebėti. Jei problema kartosis, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.