„Informacija, kuri buvo pateikta, buvo su grifu „riboto naudojimo“, – interviu naujienų portalui „Delfi“ antradienį sakė šalies vadovas.

Anot jo, tokio grifo suteikimas turi „labai aiškią procedūrą“.

„Jos išgrifavimas arba, kitaip tariant, konfidencialios informacijos pavertimas viešai naudojama, taip pat turi tokią pačią procedūrą išviešinimo. Ir tai nebuvo padaryta“, – sakė G. Nausėda.

Praėjusią savaitę A. Anušauskui paskelbus planus įsigyti vokiškų tankų ir pateikus tokio sprendimo argumentus, G. Nausėda pareiškė, jog ministrui nederėjo to viešinti.

Tuomet šalies vadovas teigė, kad ministras atskleidė riboto naudojimo informaciją, tačiau vėliau Prezidentūra patikslino, jog tai – politinis vertinimas, o teisinę išvadą turi pateikti prokuratūra.

Dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo į ją kreipėsi parlamentarė Agnė Širinskienė.

Pats A. Anušauskas sako, kad įslaptintos informacijos nepaviešino. Tuo metu Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad ministro paskelbta informacija neturi įslaptintos informacijos požymių.

Pasak G. Nausėdos, jei tokios informacijos paviešinimas neturėtų jokių pasekmių būsimiems susitarimams, tai nebūtų „pati didžiausia pasaulio problema“.

„Bet tai gali turėti (įtakos – BNS), nes tai atskleidžia mūsų tam tikrus sumanymus, net jei nėra galutiniai“, – sakė prezidentas.

Viskas yra tvarkoje, bendraujame, kaip bendravome, tikrai, patikėkite, nėra čia kažkokių kibirkščiavimų.

„Atrodo kartais, kad nesuvokiama, kad kartais tokios informacijos gavimas yra susijęs su labai dideliais pinigais arba investicijomis, kurias daro kitos valstybės, kad surinktų, sukauptų tokią informaciją, o mes patys ateiname, ant lėkštutės padedame“, – pridūrė jis.

Jis taip pat teigė, kad ministras apskritai viešina per daug informacijos.

Vis dėlto G. Nausėda šią savaitę teigė matantis galimybių toliau dirbti su A. Anušausku.

„Mes susitikome su juo Medininkų metinių proga – viskas yra tvarkoje, bendraujame, kaip bendravome, tikrai, patikėkite, nėra čia kažkokių kibirkščiavimų“, – interviu teigė šalies vadovas.

„Krašto apsaugoje viešinimui nenaudota ir nenaudojama jokia informacija, kuri turi kokius nors slaptumo grifus. Nei mano paskelbtoje informacijoje, jau apie tai skelbiau ne kartą, nei Krašto apsaugos ministerijos, nei Lietuvos kariuomenės“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė ministras.

„Mažai kas žino, bet nepagrįstas slaptumo grifų uždėjimas irgi draudžiamas įstatymu. Jei šio principo būtų nesilaikoma, tai, matyt, nesužinotumėt nei apie atvykstančius sąjungininkus, nei apie pratybas, nei kariuomenės gaunamą techniką, nei apie planuojamus įsigijimus naudojant visų mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigė A. Anušauskas.

Mažai kas žino, bet nepagrįstas slaptumo grifų uždėjimas irgi draudžiamas įstatymu.

G. Nausėda trečiadienį sukritikavo A. Anušauską dėl jo paskelbtos informacijos, susijusios su tankų pirkimu Lietuvos kariuomenei.

Anot prezidento, Valstybės gynimo taryboje buvo sutarta, jog laikomasi nuostatos, „kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“.

Šalies vadovo teigimu, tokiais atvejais svarbu pagalvoti apie antrines pasekmes informacijai pasklidus viešai.

Tuo metu Seimo narė Agnė Širinskienė, reaguodama į susidariusią situaciją, pranešė kreipusis į prokuratūrą, jog ši įvertintų ar A. Anušauskas „neišdavė valstybės paslapties“.

Gėda, neprofesionalu, vaikiška. Piemeniška, netgi sakyčiau, iš rizikos valstybės saugumu užsidirbinėti pigius patiktukus.

„O iš to, kas paaiškėjo vakar, manau, yra pagrindo įtarti, kad galėjo įvykti būtent taip. Prezidentūra viešai žėrė kritiką ministrui, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu pateikta riboto naudojimo informacija tuoj po VGT skambėjo ministro „Facebook“ paskyroje. Gėda, neprofesionalu, vaikiška. Piemeniška, netgi sakyčiau, iš rizikos valstybės saugumu užsidirbinėti pigius patiktukus“, – rašė ji.

Tuo metu ministras tvirtino neketinantis „stabdyti vienos Seimo ponios išlavintų gebėjimų rašyti skundus, nes ji jau visus metus saugo jų trafaretus“.

„Yra lūkestis, kad bent taip pradės daugiau domėtis ir daugiau sužinos apie kariuomenę, valstybės gynybinės galios stiprinimo procesą“, – teigė A. Anušauskas.

Šią savaitę Lietuva planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo.

Antradienį feisbuke ministras rašė, kad rinkdamasi tankus Lietuva vertino „Leopard“, amerikietiškų „Abrams“ ir korėjietiškų „Black Panther“ gamintojų pasiūlymus.

Anot ministro, pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Jis taip pat pridūrė, kad tankų gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį.

Pasak A. Anušausko, nors visų vertintų tankų pristatymo terminai yra panašūs ir siekia nuo ketverių iki šešerių metų, „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai yra paprastesni ir greitesni nei kitų.

Jo teigimu, nors minimi du tankai kainuoja panašiai, tačiau „Leopard“ tankų išlaikymo išlaidos yra gerokai mažesnės.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Tam, Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, iki 2030-ųjų kasmet gali vidutiniškai prireikti 200 mln. eurų.

Detalesne informacija apie tankų pirkimą A. Anušauskas pasidalino po parlamentaro Raimundo Lopatos kritikos. Jis teigė, kad pasirinkimo procesas vyko nepakankamai skaidriai.

Tai reiškia, kad laivo paieška buvo pradėta, kai aukšti pareigūnai jau turėjo tam tikrų požymių, jog „Titan“ buvo sunaikintas.

Povandeninio laivo, valdomo privačios įmonės „OceanGate“, nuolaužos ketvirtadienį buvo aptiktos Atlanto vandenyno dugne, maždaug 1600 pėdų atstumu nuo „Titaniko“, kurio tyrinėti ir išsiruošė „Titan“ keleiviai. Nuolaužas po vandeniu aptiko nuotoliniu būdu valdoma transporto priemonė, praėjus keturioms dienoms po to, kai išvyko iš Niufaundlendo.

Aukšto rango karinio jūrų laivyno pareigūnas ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime teigė, kad tarnyba atliko akustinių duomenų analizę ir „aptiko anomaliją, atitinkančią sprogimą“, toje vietoje, kur veikė „Titan“, kai nustojo bendrauti.

„Nors ši informacija nebuvo galutinė, ja buvo nedelsiant pasidalyta su incidento vadu, siekiant padėti vykdyti paieškos ir gelbėjimo misiją“, – sakoma pareiškime. „Į šią informaciją buvo atsižvelgta surenkant papildomus akustinius duomenis, kuriuos pateikė kiti partneriai. Buvo priimtas sprendimas tęsti paieškos ir gelbėjimo misiją bei dėti visas pastangas, kad būtų išgelbėtos gyvybės.

Kitas karinio jūrų laivyno pareigūnas, pageidavęs likti anonimu, sakė, kad tarnyba tokia informacija paprastai nesidalina viešai, kol nesibaigia paieška.

Anot JAV pakrančių apsaugos tarnybos, povandeninis laivas „Titan“ pradėjo leistis sekmadienį 8 val. ryto ir turėjo iškilti į paviršių po septynių valandų.

Gelbėtojai apskaičiavo, kad keleiviams deguonies gali pritrūkti ketvirtadienio rytą, nes povandeniniame laive gali būti oro atsargų iki 96 valandų.

6,5 metro ilgio turistinis povandeninis laivas prarado ryšį su savo antvandeniniu laivu praėjus mažiau nei dviem valandoms po kelionės pradžios. Jis leidosi apžiūrėti „Titaniko“ liekanų, esančių beveik 4 km gylyje.

Povandeniniame laive „Titan“, be kitų, yra britų milijardierius Hamishas Hardingas (Hamišas Hardingas) ir Pakistano magnatas Shahzadas Dawoodas (Šahzadas Davudas) bei jo sūnus Sulemanas, kurie taip pat turi Jungtinės Karalystės pilietybę.

Tokias keliones organizuojanti „OceanGate Expeditions“ už vietą povandeniniame laive prašo 250 tūkst. dolerių (maždaug 229 tūkst. eurų).

Pasak portalo, 2018-ųjų pradžioje Vyriausybės kanclerio pareigas tuometinio premjero, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovo Sauliaus Skvernelio kabinete pradėjęs eiti A. Stončaitis leidimą dirbti su slapta informacija turėjo iki 2019 metų rugpjūčio.

Kaip rodo „15min“ tyrimas, 2019 metų kovą A. Stončaitis informavo Valstybės saugumo departamentą (VSD) apie jo užpildytą klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija ir sutikimą būti tikrinamam, o išvadą prašė pateikti skubos tvarka. A. Stončaitis buvo iškviestas į VSD atsakyti į papildomus klausimus ir jam užduotas klausimas, ar sutiktų pasitikrinti melo detektoriumi, bet jis atsisakė.

Jeigu kas nors man parodytų kokį nors dokumentą, kad man kas nors pasiūlė, tai aš labai nustebčiau.

Kaip skelbia „15min“, atsisakius tikrintis poligrafu, A. Stončaičio patikrinimo procedūra buvo sustabdyta 20 dienų, surašytas tarnybinis raštas, kuriame išdėstytos aplinkybės bei motyvai, kodėl leidimas dirbti su slapta informacija negali būti išduotas. Anot tyrimo, įprastai vien atsisakymas tirtis melo detektoriumi nusveria į neigiamo vertinimo pusę, tačiau A. Stončaičiui leidimas dirbti su slapta informacija buvo išduotas.

„Atlikus patikrinimą, aplinkybių, nurodytų LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 2 dalyje, nenustatyta“, – rašoma 2019 metų liepos 18 dieną Vyriausybės kanceliarijai atsiųstame VSD vienos iš valdybų vadovo Algirdo Bložės pasirašytame rašte.

Naujienų portalo „15min“ klausiamas, ar jam buvo siūloma pasitikrinti melo detektoriumi, A. Stončaitis tai neigė. „Ne, neturėjau. Jeigu kas nors man parodytų kokį nors dokumentą, kad man kas nors pasiūlė, tai aš labai nustebčiau“, – sakė A. Stončaitis.

„15min“ teigia, kad net kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ši informacija įslaptinta. Pasak portalo, dalis šios informacijos susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.

NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė nematantis pagrindo tokiam tyrimui, nes informacija apie gresiantį Maskvos puolimą buvo ir viešojoje erdvėje.

A. Širinskienė prašo atlikti tyrimą dėl LNK televizijos laidai „Bus visko“ Linos Anušauskienės pasakytų žodžių, jog apie karo Ukrainoje pradžią ji sužinojusi keliomis savaitėmis anksčiau, nei prasidėjo įvykiai.

„Kol niekas net negalvojo ir nekalbėjo, kad čia bus tikrai karas, tai jisai, atsimenu, gal net pora savaičių iki to prasidėjusio karo man pasakė. Sako, žinok, čia bus labai rimti dalykai, žodžiu, kad ne tik ten pasienyje kažkoks galbūt ten konfliktas, bet bus realūs karo veiksmai“, – teigė L. Anušauskienė.

Pasak A. Širinskienės, iš šios citatos akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras savo sutuoktinei atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių.

Nematau aspekto, kuris sukrėstų dėl slaptos informacijos atskleidimo. Tai buvo vieša.

„Toks informacijos nutekėjimas ministro sutuoktinei, kuri vėliau gali ją paskleisti žiniasklaidoje, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, žemina Lietuvos patikimumą NATO partnerių akyse, kelia pavojų tiek mūsų, tiek NATO partnerių žvalgybos saugumui“, – pareiškė parlamentarė.

Ji paragino A. Anušauską trauktis iš krašto apsaugos ministro pareigų.

Pagrindo tyrimui nemato

A. Anušauskas savo ruožtu pareiškė, jog šiais priekaištais parlamentarė „apnuogino savo nesidomėjimą ir nežinojimą Ukrainos situacijos“.

„Tuo metu, kai visa Lietuva prieš 10 mėnesių diskutavo apie Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos, apie būsimą karą, žiniasklaida ir analitikai analizavo galimus scenarijus, galimas karo pradžios datas, A. Širinskienės nebuvo“, – LRT portalui Briuselyje sakė ministras.

Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas penktadienį BNS sakė nematantis pagrindo tokiems kaltinimams.

„Prieš prasidedant karui Ukrainoje mes jau prieš 90 dienų žinojome, kad jis prasidės. Tuomet pirmą kartą amerikiečiai apie tai buvo pasakę viešai. Tokiu būdu Amerika bandė atgrasyti Rusiją nuo šito veiksmo ir jau lapkritį–gruodį mes girdėjome viešai aiškius amerikiečių pasakymus, kad tai yra įmanoma“, – tvirtino NSGK vadovas.

„Dar priminsiu, kad vasario 12 dieną, tai yra prieš dvi savaites iki karo pradžios, (JAV prezidentas – BNS) J. Bidenas jau buvo pareiškęs, kad puolimas gali būti vasario 16 dieną, dėl to mūsų delegacija važiavo į Radą parodyti solidarumą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Dėl to jis tvirtino nemanąs, kad koks nors parlamentinis tyrimas šiuo klausimu būtų prasmingas, nors sprendimą priims komitetas.

„Nematau aspekto, kuris sukrėstų dėl slaptos informacijos atskleidimo. Tai buvo vieša“, – pabrėžė Seimo narys.

Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo vasario 24 dieną.

„Praėjusią savaitę kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti, ar buvusio Seimo nario Česlavo Olševskio patarėjo Zbyszek Jedziński darbas Seime nekelia grėsmės nacionalinio saugumo ir gynybos interesams. Nors atsakymo dar negavau, istorijoje aiškėja naujos aplinkybės. Pasirodo, kad Z. Jedziński, kuris teigia, kad Lenkija turėtų išstoti iš ES ir NATO bei sudaryti sąjungą su Rusija, nuo 2016 m. lapkričio 18 d. turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šis leidimas jam galiojo iki 2016-2020 metų Seimo kadencijos pabaigos. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kad VSD tikrinimo išvada, kad šis žmogus gali dirbti su įslaptinta informacija, galioja iki 2023 metų kovo 4 dienos. Kitais žodžiais tariant, jei Z. Jedziński šiandien pradėtų eiti pareigas, kuriose reikėtų gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, toks leidimas jam būtų išduotas jo net papildomai nepatikrinus. Po 2016 metų gali atsigulti į lovą nors ir su pačiu Putinu, tačiau mūsų VSD tas menkai tedomina“, – trečiadienį feisbuke rašo T. V. Raskevičius.

Anot jo, įdomu ir tai, kad 2016 metais Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad į Seimo rūmus gali patekti visi buvusių kadencijų Seimo nariai. „Tai nors Z. Jedziński Seimo nario padėjėju jau nebedirba, po Seimo rūmus ir toliau vaikštinėja laisvai. Suprantu, kad leidimus pateikti į Seimą neribotai turėtų turėti signatarai, buvę Seimo pirmininkai ar kiti valstybės vadovai, tačiau visi visų buvusių kadencijų Seimo nariai? Čia jūs rimtai? Panašu, kad Seime yra susiformavęs nemenkas užutekis, kurį reikia padėti išardyti. Pagalvosiu, kaip galima tą efektyviai padaryti“, – rašė T. V. Raskevičius.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

„Vyksta tyrimas, be jokios abejonės, mes įvertinsime tą žalą, kurią padarė ši kibernetinė ataka. Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie rodo, kad tam tikra informacija nutekėjo. Ir tai yra informacija su grifu „slaptai“, – ketvirtadienį interviu delfi.lt teigė šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, nutekėjusi informacija „gali padaryti didelės žalos pirmiausia sąjungininkų atžvilgiu“.

„Bet tai yra potenciali žala, kurios šiuo metu aš dar negaliu viešai atskleisti“, – sakė prezidentas.

Ir tai yra informacija su grifu „slaptai“.

Kiek anksčiau šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui pareiškė turinti informacijos apie iš URM pavogus dokumentus.

„Per daug sutapimų, kad jie būtų atsitiktiniai“, – teigė ji, komentuodama kibernetinę ataką prieš ministeriją, riaušes prie Seimo ir neramumus Rūdninkuose.

URM trečiadienį paskelbė fiksavusi bandymą įvykdyti informacinę-kibernetinę ataką, o apie tai informavusi atsakingas institucijas.

Š. Mažeikos / Fotobanko, freepik.com nuotr.

Pasak radijo, sprendimą  V. Pranckietis pernai lapkričio pradžioje priėmė nesikonsultavęs su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.

Iki 2017-ųjų leidimus dirbti su slapta informacija privalėjo gauti tik Seimo vadovybė, visi Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariai. Tačiau parlamentui vadovauti pradėjęs V. Pranckietis tvarką buvo pakeitęs taip, kad leidimai būtų būtini visų Seimo komitetų vadovams, o lapkričio pradžioje vėl ją pakoregavo.

Nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, nei buvęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis pakeisto sąrašo LRT radijui kol kas nekomentuoja nurodydami, kad bet kokiais paaiškinimais būtų atskleista riboto naudojimo informacija.

Praėjusioje kadencijoje leidimų dirbti su slapta informacija prašymai atvedė į du skandalus dėl galimai nederamų Mindaugo Basčio ir Irinos Rozovos ryšių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Rolando Kiškio, nuo praėjusio trečiadienio ryto vykusioje „vienoje didžiausių pastarojo meto policijos operacijų“ dalyvavo daugiau kaip 120 policijos pareigūnų bei Antiteroristinių operacijų rinktinės „ARAS“ pareigūnai.

Operacijos metu buvo sulaikyta 16 asmenų, kurie įtariami suklastoję dokumentus dėl maždaug 10 tūkst. naudotų automobilių įvežimo į Lietuvą, sumažinę jų kainą ir taip išvengę didelės vertės mokesčių.

„Vien muito mokesčio buvo išvengta daugiau kaip keturi milijonai eurų“, – spaudos konferencijoje sakė R. Kiškis.

Lietuvos policijos nuotr.

Vien muito mokesčio buvo išvengta daugiau kaip keturi milijonai eurų.

Taip pat, panašių ar didesnių sumų galėjo būti išvengta nesumokėjus pridėtinės vertės bei pelno mokesčių.

R. Kiškio teigimu, šešėlinį verslą vykdę asmenys nurodė, kad automobiliai kainavo apie 40 mln. eurų, tačiau, policijos manymu, tikroji suma gali būti dvigubai didesnė.

Mokesčiams vengti asmenys buvo įkūrę ofšorines įmones, nusikalstamu būdu įgytus pinigus legalizavo pirkdami nekilnojamą ir kitokį turtą.

„Pats tyrimas neturintis precedento vien dėl to, kad buvo nusitaikyta į pagrindinius asmenis, organizuojančius šią veiklą šešėlyje“, – sakė Kriminalinės policijos biuro viršininkas.

Jo teigimu, ikiteisminis tyrimas vykdytas daugiau kaip dvejus metus.

Konferencijoje taip pat dalyvavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas pažymėjo, kad dešimt iš sulaikytųjų šiuo metu yra suimti.

Taip pat areštuota daugiau kaip 4 mln. eurų vertės turto.

Lietuvos policijos nuotr.

Parlamento vadovas NSGK informavo, kad į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimybės V. Bakui toliau turėti leidimą dirbti su slapta informacija kol kas nesikreips.

„(...) informuoju, kad iki bus atliktas tyrimas dėl galimai neteisėto Valstybės saugumo departamento įslaptintos informacijos atskleidimo ir man pateikti kompetentingų valstybės institucijų vertinimai, nesikreipsiu į VSD dėl galimybės Seimo nariui Vytautui Bakui toliau turėti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija“, – teigiama jo rašte.

V. Bakas ketvirtadienį pasidžiaugė tokiu V. Pranckiečio sprendimu.

„Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesivelia į „makles“, kurias kurpia politinę daugumą turintys veikėjai, jis priėmė logišką sprendimą ir remiasi tik kompetentingų institucijų informacija“, – savo feisbuke teigė politikas.

Gegužės 28 dieną NSGK valdančiųjų balsais nutarė kreiptis į V. Pranckietį, kad šis įvertintų, ar V. Bakas gali toliau turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

NSGK pirmininko „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko teigimu, toks sprendimas priimtas „dėl galimai padarytų daugybinių pažeidimų dirbant su įslaptintos informacijos reglamentavimo tvarka“.

Pasak jo, vadovaudamas Seimo komitetui V. Bakas tinkamai neregistravo visų dokumentų, su dalimi jų komiteto nariai nebūdavo supažindinami, be to vienasmeniškai priimdavo sprendimus.

Be kita ko, anot D. Gaižausko, dėl buvusio komiteto pirmininko veiksmų VSD lengvai išaiškino, kas yra pranešėjas, informavęs apie galimus pažeidimus departamente.

D. Gaižauskas tvirtino, kad kelti klausimą dėl leidimo V. Bakui dirbti su slapta informacija paskatino VSD raštas, jog buvo paviešinta informacija, sudaranti tarnybos paslaptį.

V. Bakas teigė, kad tokį komiteto sprendimą lėmė jo pozicija viešinti specialiųjų tarnybų, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento vadovybės, piktnaudžiavimus.

Kaip institucijos vadovas V. Pranckietis sprendžia, ar parlamentarui duoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, ar ne, bet prieš nutardamas jis paprastai remiasi VSD rekomendacija.