„Slėgio svyravimo problemos šią vasarą buvo itin aktualios. Per vasarą net kelis kartus buvo fiksuoti vandens vartojimo rekordai – per parą sunaudota tiek vandens, kiek jo telpa 15 Olimpinių baseinų, o želdynų laistymui per kelis vasaros mėnesius sunaudota daugiau nei 43 milijonai litrų vandens. Dėl to priemiesčių, aukštesnėse vietose ir toliau nuo Klaipėdos centro gyvenantys klientai jautė trumpalaikius slėgių svyravimus“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pirmieji pokyčių sulaukė – Gindulių, Slengių, Triušelių ir dalies Tauralaukio – gyventojai. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ Liepų gatvėje pastatė trečio kėlimo siurblinę, kurios pagalba šių gyvenviečių gyventojai nebejaus trumpalaikių slėgių svyravimų. Dabar iš Klaipėdos miesto centralizuotų tinklų atitenkantis iki 2,7 bar slėgio vanduo, Liepų gatvės pabaigoje, ties įvažiavimu į uostamiestį, trečio kėlimo stoties pagalba pakeliamas beveik dvigubai – iki 5,2 bar ir toliau tiekiamas į gyvenvietes. Gindulius, Slengius, Triušelius ir dalį Tauralaukio jau pasiekia didesnio slėgio vanduo.

„Naujai įrengta trečio kėlimo siurblinė nuolat palaiko optimalų vandens slėgį net ir esant didesniams vandens suvartojimui. Siurblinės pagalba bus galima per valandą patiekti 100 kubinių metrų vandens. Tikimės, kad nuo šiol šių gyvenviečių gyventojai didelio slėgio trūkumo nejus net ir per didžiausius karščius ir kaimynams laistant želdinius vakarais“, – sako B. Jonikas.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ planuoja įrengti dar dvi trečio kėlimo stotis. Vieną jų turėtų atsirasti Tauralaukyje, dar viena antžeminę slėgio kėlimo stotį planuojama statyti Medelyno gatvėje, ties Rėvos ir Labrencų gatvėmis, Klaipėdoje. Siurblinių įrengimas kainuos daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Bendrovė šiuo metu eksploatuoja 33 trečio kėlimo siurblines. Jos įrengtos daugiaaukščių pastatų rūsiuose, požeminėse šachtose, atskiruose pastatuose. Daugumoje trečio kėlimo siurblinių įdiegta kompiuterizuota technologinio proceso valdymo informacinė sistema, kuri suteikia galimybę nuolat stebėti siurblinių technologinius režimus, operatyviai reaguoti likviduojant gedimus, užtikrinti patikimą vandens tiekimą vartotojams. Trečio kėlimo siurblinių darbas visiškai automatizuotas, stebimas ir valdomas per SCADA sistemą dispečerinėje visą parą.

Aeronautikos inžinierius Roger Shawyer 2001 metais pasiūlė naujovišką variklį raketoms, kuris turėjo veikti neišmesdamas arba neišspinduliuodamas jokios materijos į išorę.

Vienintelis šiam varikliui reikalingas dalykas – elektros energija, kurią galima išgauti naudojant, tarkim, Saulės elementus. O tai reiškia, jog milžiniška dabartinių raketų problema – raketinis kuras ir jo svoris, dar labiau didinantis raketos bendrą masę ir to paties kuro poreikį – tampa neaktuali, nes tiesiog šios problemos nelieka. Jei planuojama kelionė į išorinę Saulės sistemos dalį (už asteroidų žiedo), kur Saulės spinduliavimo intensyvumas jau per mažas energijos generacijai, galima panaudoti branduolinius reaktorius.

Visa tai skamba taip pasakiškai , bet štai nuo variklio koncepcijos paskelbimo praėjo jau 15-ka metų, bet ne tik neskraidome po Saulės sistemą, bet nėra net veikiančio prototipo, ir tai kelia pagrįstų klausimų bei abejonių – ar tai yra tikra? Ar tai veikia? Kodėl tai nėra naudojama?

EmDrive veikimo principas

EmDrive ir į jį panašūs įrenginiai remiasi šviesos (Elektromagnetinių bangų) slėgiu, kurio atsiradimą galima paaiškinti Lorenco jėga:

Šviesa yra EM banga, kuri sudaryta iš elektrinio ir magnetinio laukų, statmenų vienas kitam, ir kai ji krenta į paviršių, medžiagos atomų elektronai yra veikiami elektrinio bei magnetinio laukų, ir elektroną pradeda veikti Lorenco jėga, nukreipta šviesos sklidimo kryptimi. Aišku, šviesos slėgį galima aiškinti ir kaip fotonų impulso perdavimą medžiagos paviršiui, tačiau šiuo atveju EmDrive kūrėjai savo įrenginio veikimą aiškina taip.

a) Fizkinis EmDrive veikimo paaiškinimas, b) Visas EmDrive veikimo principas

Lorenco jėga, atsiradusi dėl šviesos poveikio elektronams, iš principo atitiks šviesos slėgį. Iš (1) lygties aišku, jog Lorenco jėga priklauso nuo krūvio judėjimo greičio, o šiuo atveju jis bus lygus mikrobangų grupiniam greičiui (šiuo greičiu bus judinamas elektronas). Žvelgiant į paveikslėlį (a), aišku, jog jei turime plokšteles R1 ir R2 ir jas veikia šviesos slėgis, tai susidarys stumiančios jėgos F1 ir F2, ir . Sujungus R1 ir R2 plokšteles, Gausime kamerą, kuri judėtų F1 jėgos kryptimi, o traukos jėga būtų lygi F1 ir F2 jėgų skirtumui. Jei Tx spinduolis, kuriantis šį šviesos slėgį, būtų šioje kameroje arba šios kameros dalis, tai Tx spinduolis judėtų kartu su kamera. Jei sukuriama stūmos jėga () būtų pakankamo dydžio, kad pajudintų kamerą ir spinduolį, gautume raketą, kuri judėtų be jokios išmetamos masės (propelento).

Prisiminus, jog dabartinėms raketoms būtini milžiniški kuro kiekiai, kurių degimo produktai didžiuliu greičiu veikimo metu tiesiog išmetami lauk, EmDrive teikia daug vilčių – šviesos spinduoliui Tx tereikia tik elektros energijos, kurią galima išgauti iš Saulės šviesos ar branduolinio reaktoriaus, kas reiškia itin nedidelius raketos svorius ir praktiškai nulinius kuro kiekius.

Pagal teorinius įverčius, jei būtų naudojamos mikrobangos, traukos jėga būtų didesnė nei fotoninių raketų, kurios tiesiog išspinduliuoja fotonus į erdvę, taip sukuriant stūmos jėgą. Visa tai reiškia, jog pagaliau egzistuoja teorinis variklio modelis, kuris realizuojamas daug lengviau, nei fotoniniai varikliai, jam turime visas reikalingas technologijas, ir šiam varikliui nereikia jokių naujų, egzotiškų energijos šaltinių.

Viskas atrodo taip lengva, jei ne keli niuansai – nors EmDrive varikliui sukurti nereikia jokių naujų ar fantastinių fizikos žinių, teorijų, kaip kad fotoniniam ar erdvę iškreipiančiam varikliui, bet pats EmDrive variklis pažeidžia dabartinės fizikos dėsnius.

Dėsniai, kuriuos pažeidžia EmDrive

Pirmasis dėsnis, ginčijantis EmDrive veikimą, yra III-sis Newton'o dėsnis, teigiantis veiksmo bei atoveiksmio lygybę:

Jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį taip pat paveikia tokio pat dydžio priešingos krypties jėga.

EmDrive variklis juda, kai vieną variklio dalį paveikia didesnė jėga nei nei kitą, ir variklis veikiamas šių jėgų skirtumo, juda. Tačiau šiuo atveju negalima nurodyti, kur yra antrasis kūnas (objektas), kurį turėtų paveikti atoveiksmis.

Trečiąjį Newton'o dėsnį galima apeiti, prisiminus krūvių sąveikos niuansus, kada iš pirmo žvilgsnio šis dėsnis pažeidžiamas, tačiau išlaikomas impulso tvermės dėsnis (Impulso tvermės dėsnis yra bendresnė III Newton'o dėsnio išraiška).

Visgi, EmDrive variklis veiktų pažeisdamas ir šį, impulso tvermės, dėsnį. O tai jau rimtas trūkumas – tvermės dėsniai yra nepajudinami kertiniai akmenys, kurių galiojimo ribas mokslininkai tikrino ne vieną šimtmetį ir vis dar tikrina, ir kol kas nėra atrasta, jog egzistuotų situacijos, kuomet šie dėsniai neveiktų.

EmDrive suteikia impulsą sau, tad šiuo atveju nelieka objekto, kuris gautų priešingą impulsą – tam, kad būtų išlaikytas impulso tvermės dėsnis, impulso pokytis turi būti lygus 0, arba kitaip tariant, sistemos impulsas lygus konstantai.

Įdomioji dalis – eksperimentai

Įdomiausia, jog NASA tyrėjų grupė iš Eagleworks (Reaktyvinio judėjimo laboratorija), testavusi EmDrive, teigia fiksavusi stūmos jėgą, net ir naudojant silpnas maitinimo galias. Jie išgavo iš įrenginio, konstrukcija panašaus į EmDrive, 91.2 µN traukos jėgą naudojant 17 W maitinimo galią. Eksperimento metu pikinė traukos jėga buvo 116 μN, esant tai pačiai maitinimo galiai. Eksperimentas pripažintas nekorektišku, nes nebuvo vykdytas vakuume, taip eliminuojant terminių oro srovių įtaką.

Po pusmečio eksperimentas buvo pakartotas vakuume, naudojant 5.0×10−6 Tor slėgį (1 Tor ≈ 133,3 Pa), ir buvo gauta apie 50 µN traukos jėga, naudojant 50 W maitinimo galią. Tačiau mikrobangų stiprintuvai nebuvo pritaikyti veikti tokiame vakuume, tad eksperimento metu vyko vainikiniai išlydžiai, kurių nepavyko eliminuoti ar bent jau sumažinti, tad šis eksperimentas taip pat laikomas nekorektišku.

Gleno tyrimų centras pateikė pasiūlymą testuoti EmDrive, kai Eagleworks grupė pasieks 100 μN traukos jėgą, nes jų turima įranga fiksuoja tik nuo 50 μN atsirandančias jėgas.

Eagleworks grupė savo ruožtu paskelbė planus apie naujo modelio sukonstravimą su mikrobangų stiprintuvais, pritaikytais dirbti vakuume, naudojančiais iki 125 W maitinimo galią ir teoriškai turinčius generuoti 0,1 N/kW traukos jėgą. Šis įrenginys turėtų būti testuojamas nepriklausomai Gleno tyrimų centre, Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje bei Johns Hopkins'o universiteto Taikomosios fizikos laboratorijoje.

Kita tyrėjų grupė iš Drezdeno technologijų universiteto (TUG) taip pat pranešė apie stebimą stūmos jėgą. Martin Tajmar'o vadovaujama grupė iš Aerokosminės inžinerijos instituto testavo įrenginį, savo konstrukcija ekvivalentų EmDrive, bei aptiko maždaug 20 μN stūmos jėgą. Šis eksperimentas yra vienas iš kruopščiausių stengiantis eliminuoti pašalines įtakas, tačiau visgi jo rezultatai sukėlė abejonių. EmDrive įrenginys, jį orientavus vertikaliai, taip pat generuodavo trauką, ir ji būdavo šimtų mikroniutonų dydžio. Dėl šių rezultatų nepavyko atmesti magnetinės sąveikos tarp maitinimo įrangos laidų ir skysto metalo kontaktų, naudotų šiame bandyme.

Martin Tajmar negali patvirtinti įrenginio veikimo, tačiau taip pat negali veikimo ir paneigti, kol nėra nustatyta tiksli traukos atsiradimo priežastis.

Pabaigai

Natūraliai kyla klausimas – ar negalima iškelti palydovo su EmDrive, ir pažiūrėti, ar jis skris? Atsakymas yra buitiškai primityvus – kaina. Joks asmuo nefinansuos prietaiso, kurio veikimui reikia pažeisti fizikos dėsnius, ir ypač tuos, kurių veikimas buvo patikrintas ne vienąkart, ir jokių nukrypimų nebuvo rasta.

Konspiracininkų mėgstamas „arkliukas“, jog dėl visko kaltas Einšteinas ir mokslininkų klika, paneigiamas kurioziškai – EmDrive veikimui pagrįsti reikia Einšteino teorijos, ir EmDrive kūrėjai remiasi Einšteino reliatyvumo teorija. Tad veikiantis EmDrive būtų tik dar vienas patvirtinimas, o ne Einšteino teorijos paneigimas.

Ir paskutinis klausimas – o jei jis visgi veikia? Skraidytume į žvaigždes bei turėtume amžinuosius variklius, nes pagrindinis trukdis – impulso tvermės dėsnis – būtų paneigtas.

Nebent paaiškėtų, jog būtent mikrobangoms, būtent kosmose, būtent tokiame įrenginyje, būtent tam tikromis sąlygomis galioja kitokios fizikos dėsniai, kuo aš smarkiai abejočiau.

Tai technologijos.lt skaitytojo atsiųstas straipsnis. 

Šiandien kelionės lėktuvu – savaime suprantamas dalykas. Tačiau padidėjusi teroristinių išpuolių baimė, ilgos eilės prieš lipant į lėktuvą dėl apsaugos ir panašūs dalykai verčia nervintis. O tai ypač veikia tuos, kurie ir taip išgyvena skrydžio baimę. Tai patiria beveik 80 proc. oro linijų keleivių. Tiesa, esama ir kitų dažnų su skrydžiais susijusių sveikatos sutrikimų, apie kuriuos iš pradžių nesusimąstome.

Veikia reprodukcinę sistemą

Per paskutinįjį trisdešimtmetį oro linijų keleivių skaičius kasmet augo penkiais procentais. Dr. Rojus L.Dehartas, aviacijos medicinos ekspertas, teigė, kad „nors yra daug sveikatos problemų, susijusių su kelionėmis oru, jos nublanksta prieš didžiulę naudą keliautojams, prekybos ryšiams, tarptautiniams reikalams ar visuomenės sveikatai.“

Vienas sutrikimų, atsirandančių keliaujantiems į kitą pasaulio pusę, įvardijamas anglišku terminu „jet lag“. Anot specialistų, prie laiko juostų pasikeitimo žmonės prisitaiko per vieną ar dvi paras.

Medikai keliaujantiems lėktuvu pataria nepersivalgyti, gerti pakankamai skysčių, vengti kofeino ir alkoholio, ypač skrendant naktį. Pasiekus kelionės tikslą svarbu kuo daugiau būti saulės šviesoje.

JAV buvo atlikti laiko juostų kirtimo poveikio sveikatai tyrimai. Iš tiesų jie turėjo padėti sudaryti optimalų stiuardesių darbo grafiką. Jos ir buvo tiriamos. Tačiau tyrimo rezultatai buvo reikšmingi ir kalbant apie bendrą laiko juostų kirtimo sveikatai poveikį. Nustatyta, kad dažnas biologinio laikrodžio sutrikdymas keliaujant gali paveikti organizmo hormonų balansą, o tai turėti poveikį reprodukcinei sistemai.

Tiesa, trūksta išsamesnių tyrimų, kad būtų galima įsitikinti tokios prielaidos tikslumu.

„Stop“ vaistams nuo nemigos

Kai kurie tyrimai parodė, kad, atsižvelgiant į mažą hormono melatonino, kuris gaminasi miego metu tamsoje, kiekį organizme, atvykus į naują laiko zoną, tinkamas būdas kovoti su atsiradusia nemiga – medikamentai, skatinantys šio hormono gamybą. Iš tiesų toks gydymas yra efektyvus beveik pusei žmonių. Tačiau medikai perspėja – neskubėkite griebtis vaistų! Dar nėra atlikta pakankamai klinikinių tyrimų, kurie būtų įrodę, kad tai yra saugus ir veiksminga. Pasak Civilinės aviacijos administracijos Jungtinėje Karalystėje pilotams ir lėktuvo įgulai neleidžiama tokių preparatų vartoti.

Be to, kai kurie dažnai keliaujantys žmonės turi tikimybę tapti priklausomi nuo migdomųjų. Tad specialistai įspėja, kad apie vaistų vartojimą pirmiausia turėtumėte pasikalbėti su šeimos gydytoju.

Apskritai skrydžiai lėktuvu dažnai lemia miego sutrikimus. Dėl to „kalti“ ne tik minėti laiko pasikeitimai, bet ir aplinkiniai dirgikliai. Tad vietą lėktuve, jei tik įmanoma, rinkitės kuo atidžiau. Geriausia sėdėti prie lango arba iš krašto. Be to, atsargiau reikėtų žiūrėti į priekinę eilę, mat papildoma vieta kojoms ištiesti gali būti vienintelis pranašumas. Tačiau šios sėdynės gali neatsilenkti, tad ilsėtis teks nepatogiai sėdint. Ta pati situacija ir su galine eile. Be to, ji netoli tualeto, tad ir kvapas ne visus gali tenkinti. Taip pat rekomenduojama nepamiršti pagalvėlės kaklui.

Gresia giliųjų venų trombozė

Giliųjų venų trombozė ir su ja susijusios pasekmės yra medikų, Pasaulinės sveikatos organizacijos mokslininkų ekspertų ir oro avialinijų kompanijų bei teisininkų diskusijų objektas. Pasirodo, užsienyje yra ne vienas atvejis kai avialinijos paduodamos į teismą dėl to, kad nors ir žinojo apie giliųjų venų trombozės riziką, apie tai neinformavo savo keleivių.

Dar XX amžiaus viduryje buvo aprašyti du trombebmbolijų atvejai, siejami su lėktuvo skrydžiais. Vėliau šį ryšį imtasi tyrinėti išsamiau. Paaiškėjo, kad tromboembolinės komplikacijos gali pasireikšti ir ilgų kelionių autobusu, automobiliu ar traukiniu metu. Mat ilgas sėdėjimas nepatogioje padėtyje, nejudrumas kelionėse yra venų trombozės rizikos veiksnys. Šiandien giliųjų venų trombozė ir tromboembolinės komplikacijos: plaučių arterijos tromboembolija, galvos smegenų, žarnyno pasaito, kraujagyslių, inkstų, kitų stambių organų infarktai, susiję su ilgai trunkančiu, skrydžiu kai kurioje literatūroje išskiriami kaip atskiras sindromas – keliautojų trombozė, oro keliautojų trombozė ar ekonominės klasės sindromas.

Taigi, skrendant lėktuvu reikėtų išnaudoti kiekvieną progą pamankštinti blauzdos raumenis, kad suaktyvėtų kraujotaka. Taip pat gerti daug skysčių – geriausia apie du litrus mineralinio vandens, vengti alkoholio. Svarbi ir patogi avalynė, poilsis.