Kai bus užbaigti šie darbai, mokykla turės nuostabių erdvių ne tik mokytis, bet ir sportuoti.

Mokyklos direktorius Vladas Ravka džiaugėsi, kad konkursą laimėjo ir darbus vykdys patyrusi įmonė „Kelminta“, kuri pakaunėje įrengė ne vieną stadioną.

Rangovai rekonstruos seną futbolo aikštę, vietoj natūralios žolės čia bus įrengta dirbtinė danga, pastatyti stacionarūs futbolo vartai. Už jų atsiras kamuolių gaudyklės. Stadione bus įrengta moderni lietaus surinkimo sistema, tad sportininkams nebus baisus ir lietus. Šalia aikštės rangovai pastatys 100 vietų tribūną žiūrovams.

Bus sutvarkyti ir bėgimo takai, jie bus padengti sintetine gumine danga. Bus įrengta šuoliaduobė su uždengimu ir smėlio gaudyklėmis, paplūdimio tinklinio aikštelė, pėsčiųjų takai.

Stadionas turės nuotoliniu būdu valdomą švieslentę, bus įrengtas LED apšvietimas, vaizdo stebėjimo sistema.

Kauno rajono savivaldybei šie darbai kainuos 550 tūkst. eurų.

Primename, kad Šlienavos pagrindinė mokykla buvo rekonstruojama dviem etapais. Pirmajame buvo įrengta nauja šiuolaikiška valgykla su originalia maitinimo sale, dvi priešmokyklinio ugdymo grupės, įrengta nauja katilinė, teritorija aptverta naujomis tvoromis, sutvarkyti šaligatviai ir įvažos. Vėliau buvo rekonstruota sporto salė, pirmas mokyklos aukštas ir lauke esanti krepšinio aikštelė, sutvarkyta mokyklos teritorija.

Tai šeštasis žmogaus šešėlio saulės laikrodis Lietuvoje ir pirmasis pakaunėje. Ne mažiau nei faktu, kad Šlienava taps žinoma pasaulyje, verta pasidžiaugti darnia ir geranoriška idėjos autorių ir jos įgyvendinimo komanda. Tai puikus pavyzdys, kaip net ir karantino sąlygomis atkaklumas ir noras daryti gerus darbus sumanymą paverčia realybe.

Pirmoji kliūtis nesustabdė

Pasak Samylų seniūnės Jolitos Petrauskės, žmogaus šešėlio saulės laikrodžio įrengimo iniciatyva priklauso Samylų seniūnijos gyventojai Linai Rimienei. Finansavimą idėjai įgyvendinti pirmiausia siekta užsitikrinti per Kauno rajono dalyvaujamojo biudžeto priemonę. „Iš pradžių didžiausia kliūtis buvo tai, kad šiam inžineriniam projektui reikėjo specialisto. Dalyvaujamojo biudžeto konkursui buvo būtina sąmata. Kaip ją pateikti, jei nežinai, kiek kainuos įgyvendinti idėją? Čia pagelbėjo buvusi mano dėstytoja iš Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos ir priminė, kad Kauno rajone saulės laikrodis jau yra ir jį suprojektavo Jonas Navikas. Man pavyko jį surasti, ir šis žmogus, žinodamas, kad projektas gali ir nelaimėti, o jis – likti be atlygio už padarytą darbą, sutiko parengti visus reikalingus dokumentus“, – pradžią prisiminė L.Rimienė.

Tai nebus objektas, lankomas tik dieną.

Nutiko, kaip ir būgštauta: šlienaviškių idėja liko antra, o finansavimą laimėjo garliaviškiai, mat čia gerokai daugiau gyventojų, o jų balsai buvo labai svarbūs. „Matydama, kad žmonės palaikė idėją, kad mums pavyko taip pat pelnyti daug balsų, supratau, kad ji vietos gyventojams priimtina ir svarbi. Nenuleisti rankų padrąsino seniūnė, Šlienavos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Turbūt gyvenime nieko nėra atsitiktinio, nes keliai suvedė su Jura, dirbančiu bendrovėje „SDG grupė“. Aš paprašiau jo pagalbos, o jis sutiko dėl finansinės paramos pakalbėti su generaliniu direktoriumi“, – pasakojo aktyvi bendruomenės narė.

Iš pradžių Eduardas Jasas pažadėjo skirti 1 tūkst. eurų, sakydamas, kad reikiamą sumą gal pavyks surinkti kreipiantis į kitus geradarius. Tačiau Lina buvo atkakli. Galiausiai generalinis direktorius, įvertinęs atsiųstą projektą ir sąmatą, sutiko būti vieninteliu finansuotoju ir idėjai įgyvendinti nepagailėjo 4,5 tūkst. eurų.

Užsitikrinus lėšas, Samylų seniūnija kovo 4 d. pasirašė saulės laikrodžio įrengimo sutartį su rangovu mažąja bendrija „Kapų tvarkymas“, o kalendorinei vasarai baigiantis bendruomenė jau džiaugėsi rezultatu.

Išskirtinumas: pasak J.Naviko, žmogaus šešėlio saulės laikrodis rodys vietinį, Šlienavos saulės laiką. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Rodys vietos laiką

„Žmogaus šešėlio saulės laikrodyje, skirtingai nei kitų tipų, nėra valandų linijų. Laiką rodo nuo žmogaus, atsistojusio ant vidurdienio (dienovidinio) linijos ties atitinkamu mėnesiu datos plokštėje, krintančio šešėlio ir elipsės kontūro, kuriame išdėstyti valandų skaičiai, susikirtimo vieta“, – aiškino žmogaus šešėlio saulės laikrodžio projekto autorius J.Navikas, vienas iš nedaugelio Lietuvos saulės laikrodžių entuziastų, itin vertinamas šios srities specialistas.

Pasak J.Naviko, žmogaus šešėlio saulės laikrodis rodys vietinį, Šlienavos saulės laiką, besiskiriantį nuo mūsų laikrodžių laiko, kurie rodo antrosios laiko juostos vidurio (30°), o ne vietinio dienovidinio (24°05') laiką. „Dėl geografinių ilgumų skirtumo (5° 55') tarp šių vietovių, laikas skiriasi 23,5 min. Projektavimo metu įvesta geografinės ilgumos skirtumo korekcija, atitinkanti 23,5 laiko min. valandų skalėje. Šešėlis, krintantis ant saulės laikrodžio 12 val. žymos, rodys antrosios laiko juostos vidurio, kuris nuo Šlienavos nutolęs daugiau kaip 400 km į rytus, vidurdienį, o Šlienavą vidurdienis pasieks po 23,5 min., kai Žemė, 5° 55' kampu pasisuks apie savo ašį. Todėl vietinis, Šlienavos, vidurdienis saulės laikrodyje sutapdintas su 12 val. 23,5 min. žyma“, – techninius niuansus atskleidė projekto autorius.

J.Navikas tikisi, kad žmogaus šešėlio saulės laikrodis pasitarnaus jaunųjų šlienaviškių gamtamokslinėms žinioms papildyti, atskleisdamas Saulės judėjimo ekliptikos dėsningumus, laiko skaičiavimo sistemų įvairovę, skirtumus tarp juostinio ir vietinio laiko. „Žinojimas, kaip palyginti saulės laikrodžio laiką su įprastų laikrodžių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių laiku, suteiks papildomo malonumo ir skatins domėtis elementariomis matematikos, astronomijos žiniomis, informacija ne tik apie mus supančios vietovės geografine aplinką, bet ir pasaulį“, – įsitikinęs inžinierius.

Beje, žmogaus šešėlio saulės laikrodis bus matomas ir tamsoje: jis padengtas saulės energiją sugeriančiais dažais. Pradžioje užteptas per plonas sluoksnis, ir laikrodis tamsoje švytėdavo trumpai. Idėjos įgyvendinimo rėmėjų sąrašą papildė Mažeikių bendrovė „Matoma“, dovanojusi tamsoje šviečiančių dažų. Tai nebus tik dieną lankomas objektas. Jis pasitarnaus ir naktį, bus matomas iš paukščio skrydžio“, – šypsojosi L.Rimienė.

Komentaras

Jolita Petrauskė, Samylų seniūnė

Jolita Petrauskė. / Vyčio Šulinsko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

Džiaugiamės, kad žmogaus šešėlio saulės laikrodžio idėja buvo įgyvendinta. Ji papildys lankomu objektu Šlienavos gyvenvietės aplinką. Džiaugiamės, kad bendruomenėje atsiranda aktyvių narių, kurie stengiasi ir savo darbu prisideda prie bendro aplinkos kūrimo. Smagu, kad mūsų bendruomenės norus, idėjas palaikė įmonė „SDG grupė“. Be šios įmonės finansinės paramos, idėją būtų buvę sunku įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkojame jiems už pagalbą, šiltą ir aktyvų bendravimą visu objekto įgyvendinimo laikotarpiu. Tikimės, kad draugystė tęsis.

Komentaras

Eduardas Jasas, „SDG grupės“ prezidentas

Eduardas Jasas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„SDG grupei“ rūpi bendruomenė. Tai atsispindi vykdomuose socialiniuose projektuose, juose dalyvauja didžioji dalis įmonių grupės darbuotojų. Visi SDG darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, todėl didelį dėmesį skiriame išsilavinimui, švietimui. SDG socialiniai projektai dažnai skiriami vaikams ir moksleiviams.

Pagalbos ranką bendruomenei, norinčiai turėti žmogaus šešėlio saulės laikrodį, ištiesėme nedvejodami. Mano nuomone, mokykla regionuose tapo bendruomenės kūrimo centru, o išsilavinęs žmogus – didžiausia Lietuvos vertybė. Laikas – brangiausias turtas. Šlienaviškai galės pasimatuoti šešėlį pirmoje klasėje ir baigdami mokyklą. Nors Saulės laikrodis rodo laiką taip pat, bet šešėlis parodo augimą.

Žiupsnelis istorijos ir statistikos

Vienas pirmųjų laiko matavimo prietaisų, atsiradęs žmonijos istorijos priešaušriu, apie 1500 m. pr. Kr., buvo saulės laikrodis. Archeologinių tyrinėjimų metu nustatyta, kad saulės laikrodžiai buvo plačiai naudojami Egipte.

Pirmasis žmogaus šešėlio saulės laikrodis buvo įrengtas Prancūzijoje ir tikriausiai visame pasaulyje priešais Brou bažnyčią karališkajame vienuolyne Bourgen-en-Bresse mieste 1513 m.

Kada pirmieji saulės laikrodžiai įrengti Lietuvoje, tikslių duomenų nėra. Tačiau iš išlikusiųjų iki mūsų dienų seniausiai įrengti saulės laikrodžiai yra Kretingos vienuolyne, kurį apie 1610 m. pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas J.K.Chodkevičius, Šiauliuose ant Šv.Petro ir Povilo bažnyčios sienos (apie 1625 m.), Šlienavos kaimynystėje esančiame Pažaislio vienuolyno ansamblyje (apie 1700 m.).

Šiuo metu pasauliniame saulės laikrodžių atlase užregistruota daugiau kaip 54 tūkst. saulės laikrodžių iš 122 pasaulio šalių, tarp jų – 52 iš Lietuvos.

Iš 60 savivaldybių saulės laikrodžius turi įsirengusios 25. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose yra devyni veikiantys saulės laikrodžiai, o įrengtas Šlienavos pagrindinės mokyklos parke yra dešimtasis.

Aptarti svarbių klausimų susirinko miškininkai iš visos Lietuvos, Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, savivaldybių atstovai ir kiti svečiai.

Pastaruoju metu tiek miškininkai, tiek aplinkosaugininkai diskutuoja, kaip ateityje turėsime tvarkyti saugomų teritorijų miškus, kaip keisis miškininkystės mokslas, kad galėtume ir išsaugoti vertybes, ir gauti ekonominės naudos.

Seminaro metu daug dėmesio buvo skirta miškų kirtimui ir ūkinei veiklai saugomose teritorijose, diskusijoms, kaip suderinti miškininkystę ir gamtos apsaugą. Taip pat buvo kalbama apie ES svarbos miško buveinių būklę, svetimžemius ir invazinius augalus saugomose teritorijose, medienos tvarkymą šiose jautriose teritorijose, kelių priežiūrą, nuotolinę ekosistemų stebėseną, genetinių išteklių išsaugojimą ir kt.

Rūpestingai saugo istorijas

"Išsikelti buvo labai sunku, nes čia gyventi buvo labai gera. Mūsų namas stovėjo štai ten, šiek ties už skulptūrų, – ranka mosteli Angelė Samuolaitienė iš užlieto Šilėnų kaimo. – Čia buvo nemažai vaikų ir mes prisigalvodavome visokiausių žaidimų. Iš medžiagos siūdavome lėles, galvas, rankas, kūnelius, kojas pripildavome smėlio, kad įgautų žmogaus formą. Aprengdavome spalvingais drabužiais, maitindavome smėlio ir vandens koše. Kai reikėjo išsikelti, tos lėlės buvo mūsų brangiausias turtas, glausdami prie širdies, jas išsinešėme ant kalno", – dar negirdėtu prisiminimu pasidalijo A.Samuolaitienė.

Dar daugiau istorijų papasakoti gali senolė Anelė. Bet – apie viską iš eilės.

Šventei prasidedant dangus virš įlankos Šlienavoje vis labiau ėmė panašėti į pilką marių vandenį ir galop prakiuro įkyriu lietumi. Nepaisant prasto oro, į įlanką leidosi vis daugiau pasilinksminti nusiteikusių žmonių.

Ištvermė: nepaisant prasto oro, į įlanką leidosi vis daugiau pasilinksminti nusiteikusių žmonių. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis šypsojosi: "Tikimės, kad lietus nesugadins šventės." Ir rado paralelę – anuomet kaimai buvo užlieti iš apačios, o šiandien renginį bandoma paskandinti iš viršaus.

"Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga ir apavas. Džiaugiuosi, kad kasmetinis renginys vyksta, jau geriau lietus negu korona, juk lietui lyjant galime susitikti. Paruošėme plačią programą ir kaip kasmet turime naujienų", – optimistiškai kalbėjo Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė, šventės režisierė Eglė Targanskienė.

Išlipusių iš vandens – jau daugiau

Pleneras "Lipantys iš vandens" šiemet vėl laimėjo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą ir sulaukė Kauno rajono savivaldybės paramos. Pernai atidarytą septynių skulptūrų parką šiemet papildė trys nauji medžio dirbiniai: muzikantas ir obelėlė iškilo mariose virš vandens, o senolė su katinuku įsitaisė ant kranto.

"Močiutės vardas – Anelė, o ją taip pavadinome dėl to, kad Anelė ir Milius buvo populiariausi vardai marių užlietuose kaimuose. Senolė, prisėdus šalia jos ant suoliuko, pasitelkusi šiuolaikines technologijas pasakos užlietų kaimų istorijas. O pabaigoje paragins: "paglostyk mano katiną, žmonės kalba, kad jis atneša laimę", – šypsojosi E.Targanskienė.

Atkaklumas: šiemet iš vandens išlipo dar dvi skulptūros. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Išties, šventės dalyviai būriavosi prie Anelės krėslo, klausėsi, ką porina senolė, fotografavosi ir glostė katiną, pagundai neatsispyrė net vicemeras A.Nesteckis.

Dar turiu keletą idėjų. Pagalvojau, kad visai būtų gražu, jei atsirastų vaikai, spardantys kamuolį, rugių varpos, obelis su obuoliais.

Pernai profesionalūs drožėjai išdrožė skulptūrų grupę: po darbų grįžtančius šienpjovius, mamą su vaiku ant rankų, žvelgiančią į nežinią, gyvuliukus ir net bažnyčią. Medžio skulptorių grupės vadovas Raimondas Uždravis pernykštės šventės metu atviravo "Kauno dienai" norįs išplėsti kaimą: "Dar turiu keletą idėjų. Pagalvojau, kad visai būtų gražu, jei atsirastų vaikai, spardantys kamuolį, rugių varpos, obelis su obuoliais." Iš šių sumanymų, dirbant kartu su Sauliumi Jociumi ir Gintautu Tručinsku, kūnu šiemet tapo tik obelėlė. Beje, muzikantas iš veido gana panašus į idėjos sumanytoją R.Uždravį.

Pažadėjo sugrįžti

Nuo lietaus saugančiose palapinėse vyko įvairios edukacijos ir atrakcijos, o muilo burbulų pūtėjai po atviru dangumi gaudė vėją. Deja, lietus vietoje dviejų leido pamatyti tik vieną Šeiko šokio teatro spektaklį – ekskursiją.

Pažadas: Šeiko šokio teatras pažadėjo dar sugrįžti į marių įlanką Šlienavoje. / Vilmanto Raupelio nuotr.

"Šių metų programai Šeiko šokio teatras buvo parinktas neatsitiktinai. Jau seniai ieškojome atitikmens mūsų kaimų likimui ir atradome Šeiko šokio teatrą, kuris pastatė spektaklį "Užpustyti", po smėliu dingusiems Kuršių nerijos kaimams atminti ir mielai sutiko dalyvauti renginyje. Taip šiųmetinėms "Pėdoms marių dugne" gimė pavadinimas "Lietuviškoji Atlantida – likimo suvesti". Gaila, kad susirinkusieji išvydo tik pirmąjį pasirodymą, bet Šeiko šokio teatras pažadėjo dar sugrįžti į mūsų įlanką", – patikino šventės režisierė.

O kai link scenos pažiro choro "Žaisa" (meno vadovė Laimutė Dzedaravičienė) moterys ir prieš uždainuodamos smagiai įsisuko šokių pynėje, trumpai net dangus nuščiuvo. Lietus nesutrukdė nei grupės "OKATA", nei "Antikvariniai Kašpirovskio dantys" atlikėjams, kurie išjudino ir prie scenos šokti kvietė ištvermingiausius šventės dalyvius. O sulaukusieji tamsos buvo apdovanoti įspūdingu reginiu – šviesų jūroje besimaudančiomis "Lipantys iš vandens" skulptūromis ir įlankos medžiais.

Šlienavoje, Nemuno gatvėje, užsiliepsnojo namas. Apie gaisrą ugniagesiams pranešta po 22 val.

Ugniagesių atstovas portalui kauno.diena.lt sakė, kad degė medinis vieno aukšto namas. Jame gyveno socialinės rizikos asmenys. Pasak Šlienavos gyventojų, buvo tik laiko klausimas, kada namas gali užsidegti.

Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo. 

Gaisro priežastis aiškinasi ugniagesiai.

Kreipėsi į institucijas

Šlienavos gyventojai skambina pavojaus varpais dėl to, kad bendrovė "Dainela" lauke laiko didelį kiekį mineralinių trąšų. Žmonėms kelia baimę tai, kad tirpdamos trąšos gali patekti į gruntinius vandenis.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjas Darius Šlapikas informavo, kad dėl šios situacijos savivaldybė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kauno valstybinę maisto veterinarijos tarnybą, prašydama imtis priemonių galimai taršai nutraukti.

AAD bendrovės "Dainela" vadovą Egidijų Romikaitį yra nubaudusi už administracinį pažeidimą ir nurodžiusi trūkumus pašalinti iki vasario 5 d.

"Neįvykdžius departamento nurodymo ir paaiškėjus, kad yra padaryta žala aplinkai, savivaldybė, gindama viešąjį interesą, kreipsis į prokuratūrą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Sergejus Lemziakovas.

Atliktas patikrinimas

AAD specialistai "Kauno dienai" teigė, kad patikrinimas dėl galimai ne pagal reikalavimus laikomų trąšų gautas praėjusių metų gruodžio 27 d., o jau kitą dieną atliktas ir patikrinimas.

"Patikrinimo metu apžiūros akte užfiksuota, kad minėtu adresu sandėliuojama apie 700 t mineralinių trąšų bei kalkių. Patikrinimo metu nustatyta, kad nesilaikoma Aplinkos apsaugos įstatymo ir Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo reikalavimų. Pažeidėjui duotas privalomasis nurodymas užtikrinti, kad minėtu adresu sukauptos mineralinės trąšos bei kalkės būtų sandėliuojamos užtikrinant saugos duomenų lapuose nustatytų reikalavimų vykdymą.

Privalomasis nurodymas duotas iki vasario 5 d., taip pat įteiktas raštiškas įspėjimas juridiniam asmeniui dėl ekonominių sankcijų taikymo, jeigu iki nurodytos datos nebus įvykdytas privalomas nurodymas", – rašoma dienraščiui atsiųstame atsakyme.

Specialistai pažymėjo, kad  sausio 16 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Jo metu aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis neužfiksuota. Pažymėta, kad trąšos laikomos sandarioje pakuotėje, sąlyčio su vandeniu ir dirvožemiu neturi.

Šiuo atveju reikalavimų buvo nesilaikoma, kadangi saugos duomenų dokumentuose galimybė sandėliuoti trąšas lauke nėra numatyta.

Kas turi kontroliuoti?

Šioje situacijoje gyventojams kilo klausimų, kuri institucija išduoda leidimus dirbti su trąšomis bei kas atsakingas už kontrolę, ar tokia veikla nekenkia aplinkai. Šie klausimai tapo ir kai kurių politikų manipuliavimo priemone.

"Kauno dieną" pasiekė informacija, kad kai kurie politikai, naudodamiesi artėjančiais rinkimais, bandė vietos gyventojams aiškinti, kad už trąšų sandėliavimo leidimus esą atsakinga savivaldybė. Vietos gyventojai pasakojo, kad kai kurie politikai juos bandė įtikinti, kad tai dvelkia korupcija, esą leidimai išduoti neteisėtai. Nesunku suprasti, kad taip buvo bandoma mesti dėmę dabartiniams Kauno rajono vadovams.

Tačiau situacija visiškai kitokia. Paaiškėjo, kad dėl netobulos teisinės bazės, trąšų sandėliavimo veiklai jokie specialūs leidimai nėra reikalingi. Tik reikia laikytis tam tikrų numatytų reikalavimų tam, kad trąšos nepatektų į aplinką.

"Trąšoms sandėliuoti taršos leidimas nereikalingas. Sandėliuojant trąšas kaip ir kitas chemines medžiagas turi būti laikomasi šių medžiagų saugos duomenų lapuose nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju reikalavimų buvo nesilaikoma, kadangi saugos duomenų dokumentuose galimybė sandėliuoti trąšas lauke nėra numatyta, nes trąšos nebus apsaugomos nuo saulės spindulių, kritulių ir temperatūros pokyčių", – pažymėjo AAD specialistai.

Pavojaus nėra?

Trąšas Samyluose laikančios bendrovės "Dainela" vadovas E.Romikaitis "Kauno dienai" tikino, kad lauke laikyti trąšas yra saugu. Tačiau, norėdamas nuraminti žmones, jis pažadėjo atlikti  aplinkosaugininkų rekomenduotus veiksmus.

Samylų gyventojai skundėsi, kad trąšos laikomos ne tik aptvertoje įmonės teritorijoje, bet ir už tvoros. Tačiau trąšų savininkas paaiškino, kad bendrovės teritorija yra ne tik aptverta, bet ir dalis neaptvertos zonos. Būtent iki keliuko žemė priklauso jiems, todėl gali savo turtą palikti ir už tvoros. Toliau trąšų bendrovės vadovas tikino, kad jokio pavojaus žmonėms ar aplinkai lauke paliktos trąšos nekelia, nes yra tinkamai supakuotos.

"Trąšos saugomos lauke, tačiau tai nėra draudžiama. Maišuose jos netirpsta. Įsivaizduokite, kad nusipirkote pieno maišelį, jį įdėjote dar į vieną parduotuvės maišelį – tai dviguba pakuotė, todėl pienas nebėga. Taip yra ir čia. Jei bus pažeista išorinė pakuotė, apsaugos vidinė, kuri yra visiškai nelaidi vandeniui bei orui, todėl lauke laikyti yra saugu", – sakė "Dainelos" vadovas.

Pasak jo, lauke laikomos trąšos naudojamos dekoratyvinių augalų tręšimui. Jei žmonės nori gražios pievelės, žemę tręšia bent tris keturis kartus per metus. Pagal rekomendacijas, į dešimties arų  plotą, per kokius keturis kartus turėtų būti išpilta apie 20 kg trąšų. Anot jo, jei net atsitiktų, kad koks nors dabar lauke esantis trąšų maišas būtų pažeistas, į aplinką patektų mažesnė trąšų koncentracija, nei reikėtų pievai.

"Įmonė dirba ne pirmus metus, žinome, kaip su šiuo produktu elgtis, ir tikrai nesiruošiame nieko užteršti ar nuodyti", – patikino bendrovės vadovas.

Neįvykdžius departamento nurodymo ir paaiškėjus, kad yra padaryta žala aplinkai, savivaldybė, gindama viešąjį interesą, kreipsis į prokuratūrą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.

E.Romikaitis sakė, kad, pagal saugos duomenų dokumentus, yra rekomenduojama nuo žemės pakelti trąšas. Jis pabrėžė, kad tai ne prievolė, o tik rekomendacija, tačiau tam, kad žmonės nusiramintų, bendrovė trąšas atitrauks nuo žemės.

"Mums nurodyta visas trąšas iki vasario 5 d. sudėti ant palečių, kad po maišais cirkuliuotų oras, taip pat uždengsime tentu nuo kritulių. Tikrai spėsime tai padaryti", – sakė trąšomis užsiimančios bendrovės vadovas.

Pašnekovas apgailestavo, kad gyventojai į bendrovę nesikreipė tiesiogiai. Jis tikino, kad žmonėms būtų viską paaiškinęs, tad nebūtų kilę nepagrįstos baimės. Tam, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl teršiamos gamtos, jis sakė nuvykęs pas seniūnaitį ir paprašęs, kai vyks susirinkimas, pakviesti ir jį. Taip bus galima pasikalbėti su gyventojais ir atsakyti jiems į rūpimus klausimus.

Šlienavoje (Kauno r.) ant marių kranto šįmet įsikūrė sielininkų kaimelis, taip bent trumpam atgaivindamas jau išnykusią medžių plukdytojų profesiją.

1959-aisiais, užtvenkus Nemuną ties Kaunu, upės vanduo per devynis mėnesius pakilo beveik 20 metrų. Naujosios Kauno marios užliejo 35 kaimus. Iš čia iškelta 721 sodyba, būsimajame marių dugne iškirsti miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės.

Keldamiesi į naujas vietas, gyventojai iš namų išsinešė ne tik svarbiausius daiktus, bet ir prisiminimus, kuriuos šalia marių gyvenantys žmonės saugoja iki šiol ir siekia perduoti ateities kartoms.

Iš pradžių nedidelis vietos žmonių susibūrimas, dainomis primenantis nuskendusius kaimus, ilgainiui išaugo iki įspūdingo renginio. „Pėdos marių dugne“ šįmet jau ketvirtus metus vilioja ne tik vietos gyventojus, bet ir Kauno bei Kauno rajono žmones.

Ankstesniais metais ant Samylų įlankos kranto buvo pristatytas šiaudinis kaimas, vyko senovinis turgus, teatralizuotos vestuvės.

„Man labai džiugu, kad tokiuose renginiuose susitinka vis rečiau besimatantys kaimynai – tai suartina bendruomenę. Tačiau ne mažiau svarbu, kad ta istorija, kuri jau daugiau nei 50 metų palaidota po vandeniu, iš tiesų gyva. Ir mes ją galime perduoti vaikams, anūkams, kad tie užlieti kaimai niekada neišnyktų“, – sakė šventės globėjas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė pasakojo, kad šiemet vykusi šventė skirta vienai romantiškiausių, o kartu ir sunkiausių – sielininko  –profesijai. „Kadaise abipus Nemuno buvo įsikūrę ištisi sielininkų kaimai, todėl ši profesija pakaunės krašto žmonėms buvo labai svarbi“, – sakė direktorė.

Sielininkai – žmonės rišantys medžių sielius ir plukdantys juos upėmis. Ši profesija anuomet buvo gana svarbi – daugelyje miškingų vietų nebuvo kelių ir geležinkelių, todėl patogiausias būdas gabenti medžius dideliais atstumais – paleisti juos plaukti pasroviui.

Vienai dienai ant marių kranto įsikūrusiame sielininkų kaimelyje šventės lankytojai galėjo išvysti, kaip gaminami sieliai, ragauti vietoje išvirtos žuvienės, lankytis amatininkų mugėje ir, žinoma, klausytis koncerto: folkloro ansamblis „Senolės“ ir saksofonininkas Juozas Stupinskas nustebino sujungdami džiazą ir folklorą. Dainuojamajai poezijai atstovavo „Baltos varnos“, o melodingajam rokui – Ramūnas Difartas su grupe.

Bendrovės „Giraitės vandenys“ direktorius  Gitis Urbelis pasakojo, kad įgyvendinant vieną iš vandentvarkos projekto „Vandens tinklų plėtra Šlienavos ir Žiegždrių kaimuose“ dalių, planuojama nutiesti naujus vandentiekio tinklus Šlienavos kaimo Dubravų, Riešutų, Šviesiojoje, Ramybės, Mozūrų ir Girionių gatvėse, taip pat Žiegždrių kaime – A. Kriščiūno gatvėje. Iš viso bus nutiesta 0,52 km tinklų Šlienavoje ir 1,29 km Žiegždriuose.

Kitoje šio projekto dalyje – „Vandens tinklų rekonstrukcija Šlienavos kaime“ – numatyta rekonstruoti vandens tiekimo tinklus Nemuno, Vyšnių, Pakalniškių, Kaupiškių, Dvareliškių, Tvenkinio, J. Biliūno, Mokyklos, Ežero ir Vilties gatvėse. Iš viso planuojama rekonstruoti 8,27 km tinklų. 

Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Katilius teigė, kad su rangovu, bendrove „INTI“, artimiausiomis dienomis planuojama pasirašyti sutartį. Darbų vertė sudaro 460 tūkst. eurų (be PVM).

Rangovai žada pradėti darbus dar šiemet, o, jei leis orai, 2018 metų rudenį juos užbaigti.

Įgyvendinus projektą Žiegždrių kaimo gyventojams žymiai pagerės geriamojo vandens kokybė, nes jis bus pradėtas tiekti iš Šlienavos vandenvietės, kurios vandens kokybė atitinka nustatytus higienos normos reikalavimus.

E. Katilius pabrėžė, kad įgyvendinus projektą bus suteikta galimybė aplinkinėms teritorijoms, taip pat sodams prisijungti ir naudoti kokybišką geriamąjį vandenį.