„Lenkijos ir Slovakijos dujotiekių tinklus sujungęs vamzdynas baigtas statyti, pildomas dujomis. Birželio pradžioje planuojamas pirmasis bandomasis srautas“, – teigiama Lenkijos dujų perdavimo tinklų operatoriaus „Gaz-System“ pranešime.

164 kilometrų ilgio vamzdyną, nutiestą tarp dujotiekių mazgo Lenkijos Strachocine ir perpumpavimo stoties Slovakijos Velkė Kapušanuose, tikimasi pradėti naudoti šių metų viduryje. Didžiausias jo metinis pralaidumas Slovakijos kryptimi – 4,7 mlrd. kubinių metrų, o priešinga – 5,7 mlrd. kubinių.

Šio mėnesio pradžioje pradėjo veikti Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis (GIPL).

Europos Sąjunga stengiasi mažinti priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, už kurias Kremlius pareikalavo nuo balandžio mokėti rubliais. Tokį reikalavimą atmetusiai Lenkijai „Gazprom“ tiekimą nutraukė praėjusio mėnesio pabaigoje, o Lietuva rusiškų dujų atsisakė balandžio pradžioje. Tiek Lietuva, tiek ir Lenkija turi suskystintų gamtinių dujų importo terminalus.

Tai Bratislavoje pareiškė Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ir jos kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda. Abu jie paskelbė kartu lankysiantys kolegas tose ES šalyse, kurios skeptiškai vertina ES kandidatės statuso suteikimą Ukrainai.

„Svarbu, kad dėl Europos ateities ir dėl taikos Europoje kalbėtume apie būsimą Ukrainos statusą, - sakė Z. Čaputova. – Tai automatiškai nereiškia visavertės narystės, kuriai, žinoma, reikia atitikti kriterijus. Kandidatės statuso suteikimą mes traktuojame kaip natūralų gestą sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar yra Ukraina“.

A. Duda pabrėžė, kad Ukraina ne tik save, bet ir Europą gina „nuo dabartinės Rusijos ambicijų ir imperinių veiksmų“ ir todėl jai reikalingas solidarumo signalas. „Žinome, kad Ukrainos visuomenei šiandien labai svarbu jausti Vakarų pritraimą“, - kalbėjo jis, turėdamas omenyje ES kandidatės statuso šaliai suteikimą.

Z. Čaputova ir A. Duda susitikime, be to, pasidžiaugė dvišaliu Lenkijos ir Slovakijos bendradarbiavimu. Kaip pavyzdį jie paminėjo susitarimą, kuriuo remiantis, Lenkijos karinė aviacija ateityje stebės ir Slovakijos oro erdvę, kad Bratislava galėtų perduoti Ukrainai savo MiG-29 naikintuvus.

Apie šį įvykį pranešė Užkarpatės muitinė.

„Inspektoriai-operatyvininkai, kovojantys  su kontrabanda ir muitinės taisyklių pažeidimais, Užkarpatės muitinėje Ukrainos piliečiui surašė protokolą. Vyras, pažeisdamas įstatymus, per Ukrainos – Slovakijos sieną bandė pernešti valiutos beveik už milijoną grivinų“, – rašoma pranešime.

Šis įvykis užfiksuotas Užhorodo pasienio rajone.

„32-ejų metų vyras buvo sulaikytas, kai bandė įveikti pasienio ruožo atkarpą tarp Ukrainos ir Slovakijos. Ši ruožo dalis yra atokiau pasienio kontrolės punkto, – rašoma muitinės pranešime.

Apžiūrint vyro asmeninius daiktus, pas jį buvo rasta 31 100 JAV dolerių, o tai yra beveik milijonas Ukrainos grivinų.

„Pažeidėjas atsisakė paaiškinti savo neteisėtus veiksmus. Jis pažeidė muitinės taisykles. Valiuta iš pažeidėjo paimta iki teismo sprendimo“, – teigiama muitinės pranešime.

„Rusijai tęsiant masinį Ukrainos puolimą Donbaso regione, demokratinės valstybės turi nedvejodamos suteikti politinę ir karinę paramą Ukrainai, ginančiai europietiškas vertybes ir teises bei laisves. Būtina padėti šaliai nugalėti agresorių ir padaryti taip, kad agresorius atsakytų už padarytus nusikaltimus ir žmonių kančias", - teigė šalies vadovas.

Pasak Prezidento komunikacijos grupės pranešimo, kita pokalbio tema - Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso Ukrainai suteikimas. Prezidentas akcentavo, kad Ukrainai pateikus atsakymus į ES klausimyną turime paspartinti formalias procedūras, kad Ukrainai ES kandidatės statusas būtų suteiktas kaip galima greičiau.

Lietuvos vadovas taip pat paragino toliau plėsti Rusijai taikomas sankcijas. Pasak šalies vadovo, jos turi izoliuoti Rusiją tarptautinėse organizacijose ir finansinėse institucijose, apimti visus Rusijos ir Baltarusijos bankus. Taip pat demokratinis pasaulis turi žengti ryžtingą žingsnį atsisakydamas rusiškos naftos ir dujų importo.

Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, paramą šiai šaliai ir jos gyventojams, bėgantiems nuo karo, taip pat ir galimas tolesnes tarptautines Rusijai ir Baltarusijai ministrai aptarė susitikime Bratislavoje, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Šalių diplomatijos vadovai taip pat kalbėjosi apie NATO rytinio flango saugumo stiprinimo priemones, energetinio saugumo iššūkius bei Lietuvos ir Slovakijos dvišalius santykius.

Pasak URM, ministrai pabrėžė būtinybę būti vieningiems „teikiant koordinuotą ir visapusišką paramą Ukrainai ir jos žmonėms“, kartu užtikrinant „greitą ir stiprų atsaką į Rusijos karinę agresiją“, darant maksimalų spaudimą Rusijos režimui, plečiant ir griežtinant individualias ir sektorines sankcijas bei toliau didinant Rusijos izoliaciją.

G. Landsbergio teigimu, jokia valstybė negali likti nuošalyje, kai prieš suverenią šalį naudojama agresija, vykdomi karo nusikaltimai ir griaunama tarptautine teise grįsta pasaulio tvarka.

„Drauge turime teikti Ukrainai visą reikiamą humanitarinę ir karinę paramą. Nors Europoje jaučiamas nuovargis, privalome plėsti ir griežtinti sankcijas Rusijai. Taip pat itin svarbu imtis reikalingų priemonių siekiant atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Pokalbio metu apsikeista nuomonėmis ir informacija apie sudėtingą humanitarinę situaciją Ukrainoje bei šalių veiksmus, teikiant paramą ir sprendžiant pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo klausimus.

Kalbant apie NATO atgrasymo ir gynybos sustiprinimą, aptartas progresas stiprinant NATO rytinį flangą ir tolesni veiksmai artėjant NATO viršūnių susitikimui Madride. Akcentuota būtinybė toliau siekti esminio regiono saugumą stiprinimo – dislokuotų nuolatinių karinių pajėgų regione su detaliais NATO gynybos planais.

Ministrai aptarė stiprėjančius dvišalius santykius, augantį ekonominį bendradarbiavimą, glaudesnio bendradarbiavimo perspektyvas verslo, turizmo ir kultūros srityse.

Ketvirtadienį ministras Gabrielius Landsbergis taip pat dalyvauja Bratislavoje vykstančiame „Bukarešto devintuko“ (B9) platformos užsienio reikalų ministrų susitikime. Susitikimas skirtas aptarti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, saugumo situaciją NATO rytų flange bei pasirengimą NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui balandžio 6−7 dienomis.

Vien tik šeštadienį į šalį atvyko 4 310 pabėgėlių iš Ukrainos. Tarp jų – 2 283 moterys ir 1 151 vaikas. Iš šeštadienį atvykusių žmonių prieglobsčio Slovakijoje jau paprašė 691.

Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris pareiškė, kad daugumai pabėgėlių Slovakija yra tranzito šalis. Jie stengiasi patekti į toliau vakaruose esančias Europos Sąjungos valstybes.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Iš pradžių į šalį bus siunčiama apie 1 200 karių iš Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir Slovėnijos, sudarysiančių dalį NATO „sustiprinto priešakinio buvimo“ pajėgų, taip pat numatyta dislokuoti oro gynybos sistemą „Patriot“, pirmadienį pranešė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

„Kadangi artimiausiu metu laukiame Rusijos Federacijos kariuomenės tiesioginių atakų prieš Užhorodo oro uostą (Ukrainoje)... netoli Slovakijos sienos, tai, žinoma, sukelia karinių pasekmių“, – sakė ministras. Jį cituoja naujienų agentūra TASR.

Slovakijos vyriausybė NATO pajėgų dislokavimui pritarė kovo 9 dieną.

Už šį žingsnį antradienį balsavo 96 iš 134 parlamentarų, prieš – 15.

Balsavimas įvyko likus vos dviem dienoms iki JAV gynybos sekretoriaus pirmojo vizito šalyje nuo 2004 metų, kai ji įstojo į NATO.

Jungtinių Tautų duomenimis, iš daugiau nei trijų milijonų žmonių, pabėgusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, maždaug 200 tūkst. bėgo per Slovakiją, sako šalies policija.

„Pratybos „Saber Strike 22“ („Kardo kirtis“) bus sutelktos į bendradarbiavimo tarp NATO sąjungininkių stiprinimą“, – žurnalistams sakė Slovakijos gynybos vadas generolas Danielis Zmeko (Danielis Zmekas).

„Per šias pratybas bus patikrinti mūsų gebėjimai dirbti kartu su mūsų stipriausia ir svarbiausia strategine partnere gynybos srityje“, – pridūrė jis, kai į Kuchinios karinę bazę atskrido pirmasis lėktuvas, atgabenęs amerikiečių karinės technikos iš Vokietijos.

Pratybos „Saber Strike“ vyks kovo 5–10 dienomis Lešto kariuomenės mokymų centre ir Sliačo oro pajėgų bazėje, sakė dalinio atstovas Johnas Ambelangas (Džondas Ambelangas).

„Mokymuose dalyvaus 1 200 JAV sausumos pajėgų karių ir 500 technikos vienetų. Pirmoji vilkstinė atvyko į Slovakiją ir Vokietijos anksti ketvirtadienio rytą“, – žurnalistams sakė J. Ambelangas.

Pratybos vyks tvyrant didelei įtampai tarp Vakarų šalių ir Rusijos dėl Ukrainos bei nuogąstavimams dėl viso regiono saugumo.

Vakarų pareigūnai sako, kad Rusija sutelkė prie sienų su Ukraina daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug karinės technikos, ruošdamasi potencialiai invazijai.

Slovakijos vyriausybė tvirtai palaiko NATO ir Ukrainą vystantis dabartinei priešpriešai su Rusija. Tačiau šalyje JAV pajėgos nėra pastoviai laikomos.

Vis dėlto Slovakijos visuomenėje taip pat aiškiai juntamos prokremliškos nuotaikos. Vienos neseniai atliktos apklausos rezultatai rodo, kad dėl susidariusios įtampos kaltos JAV ir NATO.

Apie 35 proc. respondentų kaltino Rusiją, rodo tyrimas, atliktas agentūros „Focus“.

Anot vietos ekspertų, Maskvai palankias nuotaikas stiprina plačiai prieinama dezinformacija ir kai kurie kairiųjų pažiūrų politikai, įskaitant buvusį premjerą Robertą Fico (Robertą Ficą).

R. Fico, kuris dabar, kaip rodo apklausos, yra populiariausias slovakų politikas, vadino centristinių pažiūrų premjerę Zuzaną Čaputovą „Amerikos agente“, o praeitą mėnesį pareiškė, kad „Saber Strike“ yra „gryna provokacija“.

„Visuomenės nuomonė sistemingai maitinama žiniasklaidos dezinformacija ir, deja, kai kurių aukšto rango politikų, priimančių Kremliaus propagandą“, – sakė Bratislavoje dirbanti dezinformacijos sklaidos tyrėja Veronika Golianova.

Anot jos, dezinformaciją Slovakijoje skleidžia ne vien Rusija.

„Nors daugelio naratyvų kilmę galime atsekti iki Rusijos žiniasklaidos oficialių pareiškimų, tai nereiškia, jog visa tai yra Rusijos tiesioginių veiksmų rezultatas“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. Golianova.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Slovakijos kolega Romanu Mikulecu pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl koncertinos perdavimo.

Lietuva gaus 20 km vielos, 7 km tvoros segmentų ir kitų medžiagų, reikalingų fiziniam barjerui tiesti.

„Nuoširdžiai dėkoju Slovakijai už suteiktą paramą. Fizinis barjeras – veiksminga priemonė, siekiant apginti ne tik Lietuvos nacionalinio saugumo, bet ir visos Europos Sąjungos interesus. Šiuo metu fizinį barjerą statome valstybės biudžeto lėšomis, todėl kiekvienas dovanotas koncertinos kilometras ypač mums svarbus“, – teigė A. Bilotaitė.

Tikime, kad Slovakijos indėlis padės apsaugoti mus visus. Tai solidarumo ir vienybės ženklas.

Slovakijos delegacija apsilankė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, apžiūrėjo tiesiamą koncertiną ir statomą fizinį barjerą.

Pasak Slovakijos ministro Romano Mikuleco, Lietuva saugo ne tik savo valstybės sieną, ji saugo visos Europos sieną.

„Tikime, kad Slovakijos indėlis padės apsaugoti mus visus. Tai solidarumo ir vienybės ženklas“, – tvirtino jis.

VRM duomenimis, šiuo metu pasienyje su Baltarusijos įrengta beveik 130 km fizinio barjero.

Iš viso kaip paramą Lietuva gavo 250 km koncertinos – ją suteikė Estija, Ukraina ir Slovėnija, Čekija skyrė apie 530 tūkst. eurų fiziniam barjerui.

Iki kitų metų pabaigos pasienyje su Baltarusija planuojama nutiesti 508 km tvoros.

Dar šių metų rugpjūtį Slovakija Lietuvai perdavė dvi humanitarines siuntas su būtiniausiais daiktas: miegmaišiais, čiužiniais, generatoriais, palapinėmis ir kt. Lietuvos pasienyje dirba Slovakijos pareigūnai, dalyvaujantys Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ misijoje, be to, per Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO) į Lietuvą deleguoti Slovakijos ekspertai.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Pasienyje su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis.

Neskaitant kai kurių išimčių, žmonėms nebus leidžiama iš namų išeiti nuo 1 val. iki 5 valandos.

5,4 mln. gyventojų turinčioje Slovakijoje sergamumo COVID-19 rodikliai yra vieni blogiausių pasaulyje.

„Vyriausybė patvirtino karantiną ateinančioms dviem savaitėms“, – trečiadienį sakė ekonomikos ministras Richardas Sulikas.

„Vėl įvertinsime [šią būtinybę] po dešimties dienų“, – pridūrė jis.

„Mokyklos užsidarys paskutiniosios. Reikalaujame, kad jos liktų atidarytos. Taip pat sutinkame, kad testavimas mokyklose turėtų būti privalomas“, – aiškino R. Sulikas.

Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau trečiadienį pranešė, kad naujų COVID-19 atvejų paros prieaugis pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopė 10 tūkst. atvejų žymą. Per praėjusią parą šalyje buvo nustatyta 10 315 naujų užsikrėtimo atvejų. Šis skaičius daugiau nei tūkstančiu didesnis už ankstesnį paros prieaugio rekordą, užfiksuotą praėjusį penktadienį.

Septynių dienų sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis pasiekė beveik 13 tūkst. atvejų milijonui gyventojų – pagal jį Slovakija pirmauja pasaulyje, rodo tinklalapio „Our World In Data“ duomenys.