„Kaip bendramintės sąjungininkės, Lietuva ir Slovakija gerai supranta Ukrainos kovos prasmę ir būtinybę jai padėti šį karą laimėti, o taip pat – užtikrinti, jog Rusija atsakytų už agresijos nusikaltimą ir įvykdytus karo nusikaltimus“, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.

„Nors Rusijos lūkesčiai, jog Vakarai pristigs valios atsakyti į agresiją žlugo, Kremlius neatsisakys ekspansionizmo politikos ir išliks ilgalaike grėsme NATO. Todėl turime ir toliau stiprinti aljansą – viliuosi, jog viršūnių susitikimo Vilniuje sprendimai prie to reikšmingai prisidės“, – sakė ji.

Pasak ministrės pirmininkės, Rusija yra ilgalaikė grėsmė NATO ir nestabilumo kurstytoja regione, todėl parama Ukrainai, atliepiant būtiniausius ir skubius jos gynybinius poreikius bei reikiamas paramos apimtis, išlieka ypač svarbi.

Ji pabrėžė, kad tol, kol teisingumas nebus įgyvendintas, nusikaltimų liudininkais tapę ir artimuosius praradę ukrainiečiai nejus, jog karas iš tikrųjų baigtas.

Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Susitikime I. Šimonytė ir L. Odoras aptarė būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, pažymėdami veiksmingą atgrasymą kaip būtiną sąlygą tvariai taikai. Premjerė akcentavo, kad NATO narių finansiniai įsipareigojimai gynybos stiprinimui taip pat turi atliepti iššūkių keliantį geopolitinį kontekstą.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis. Lietuva siekia sprendimų dėl Aljanso rytinio sparno gynybos stiprinimo, didesnių išlaidų gynybai, aiškesnės Ukrainos perspektyvos NATO.

Susitikime Lietuvos ir Slovakijos premjerai taip pat aptarė demokratinių visuomenių atsparumo hibridinėms grėsmėms stiprinimą, Rusijos pastangas pasitelkiant dezinformaciją silpninti ES šalis, taip pat – būtinybę kiek įmanoma mažinti priklausomybę nuo nedemokratinių režimų išteklių.

Slovakijos sostinėje Lietuvos Vyriausybė vadovė susitiks su šios šalies ministru pirmininku Ludovitu Odoru ir dalyvaus kasmetiniame tarptautiniame forume „Globsec“.

Šiame renginyje I. Šimonytė su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola (Roberta Mecola) ir buvusiu Slovakijos premjeru Eduardu Hegeriu dalyvaus diskusijoje apie populizmą „Įkyrūs populistai: kas laimi idėjų mūšį?“.

Į kasmetinę tarptautinę lyderių konferenciją „Globsec“ Bratislavoje paprastai susirenka daugiau nei tūkstantis politikų, verslininkų, kūrėjų aptarti globalias pasaulio problemas ir kartu ieškoti sprendimų.

Antradienį Lietuvos premjerė viešės Čekijoje.

Prezidentė Zuzana Čaputova, susitikusi su kadenciją baigiančiu ministru pirmininku Eduardu Hegeriu, kuris anksčiau sekmadienį pranešė apie savo atsistatydinimą, į šias pareigas paskyrė 46 metų L. Odorą.

Tai įvyko po to, kai šią savaitę 5,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, politinė krizė dar pagilėjo.

„Paskirsiu laikinąją vyriausybę, kuriai vadovaus Slovakijos nacionalinio banko valdytojo pavaduotojas Ludovitas Odoras“, – sakė ji žurnalistams.

Pasak jos, naujasis ministras pirmininkas bus oficialiai paskirtas kitą savaitę.

L. Odoras vadovaus laikinajai administracijai iki rugsėjo 30 dieną vyksiančių rinkimų ir bus trečiasis Slovakijos vyriausybės vadovas nuo 2020-ųjų rinkimų.

„Natūralu, kad pagrindinis kriterijus buvo kompetencija, tačiau kartu buvo atrinkti tik tie žmonės, kurie nekandidatuos kituose parlamento rinkimuose“, – sakė prezidentė, nenorėdama teikti pirmenybės vienai ar kitai politinei partijai.

Gruodžio mėnesį keturių partijų E. Hegerio koalicinė vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo, bet iki rinkimų turėjo laikinai vadovauti šaliai.

Jis pasitraukė po to, kai ketvirtadienį žemės ūkio ministras Samuelis Vlčanas paskelbė atsistatydinantis po bylos, susijusios su 1,4 mln. eurų subsidija jo įmonei.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Rastislavas Kačeras taip pat pareiškė, kad planuoja palikti vyriausybę, tačiau nenurodė, kodėl.

„Paliksiu prezidentei galimybę pabandyti atvesti Slovakiją prie laisvų ir demokratinių rinkimų su laikinąja vyriausybe“, – anksčiau sekmadienį sakė E. Hegeris.

„Tai – Bachmutas, čia juntamas degėsių kvapas. Bet iš tikrųjų tai – Ukrainos nepalaužiamųjų teritorija“, – pasakojo Ukrainos žurnalistas Oleksandr Motornyj.

Ką tenka čia tverti ukrainiečiams gynėjams, rodo paprastas jų atsakymas.

„Dešimtbalėje skalėje sprogimų stiprumą įvertinčiau vienetu“, – atsako ukrainiečių karys, nors bombardavimas nesiliauja.

„Tai – gradai. Šie sprogmenys taip pat turi atskiras fosforo kasetes“, – aiškino Ukrainos karys.

Pasakymus, kad priešas jau pritrūko sviedinių, Ukrainos kariai sutinka tik kandžiu šypsniu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes siuntame, kad rusų karinės pajėgos tikrai dar nejaučia sviedinių bado. Nuo 11 iki 17 valandos jie kala iš visų artilerijos sistemų“, – linkčiojo galva ukrainiečių karys.

Naktį agresorė Rusija iranietiškais dronais atakavo ir Ukrainos pietus – Odesą. Iš dvylikos net dešimt bepiločių Ukrainai pavyko numušti. Bet viename objekte kilo gaisras.

Mes siuntame, kad rusų karinės pajėgos tikrai dar nejaučia sviedinių bado. Nuo 11 iki 17 valandos jie kala iš visų artilerijos sistemų.

„Vėl bemiegė naktis Odesai ir jos regionui. Priešas puolė „šachedais“. Dėkui Dievui, kad suveikė mūsų oro gynyba“, – sakė Odesos karinės administracijos atstovas Serhij Bračuk. 

Nuo šiol dangus virš Ukrainos bus saugesnis. Vokietija ir partneriai tesėjo savo žodį – perdavė Kyjivui pirmąsias žadėtas oro gynybos sistemas „Patriot“. O Ukrainos oro pajėgų atstovas viliasi, kad Vakarai išdrįs atsiųsti ateityje ir naikintuvų „F-16“. O Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Voluinės srityje pasienio zonoje, kur susilieja trijų valstybių – Ukrainos, Lenkijos ir Baltarusijos – sienos. Sako, kokios ginkluotės reikia pergalei, perdavęs JAV Kongreso Atstovų rūmų pirmininkui. 

Kova – ne tik mūšių zonoje. Grūdų rinkoje – irgi. Lvivo srityje pasienio punkte į Lenkiją įstrigo daugiau kaip 350 sunkvežimių, nes Lenkija savaitgaliui uždarė sieną importui iš Ukrainos. Nusidriekė dešimčių kilometrų eilė. Daugelis vairuotojų vežasi būtent tuos produktus, kurie draudžiami. Sąrašas nemenkas – aštuoniolikos prekių: nuo cukraus iki daržovių ir vyno. Įstrigo netgi produkcija Lietuvai.

„Važiuojame tranzitu, bet irgi neįleidžia. Vežame kukurūzus į Lietuvą“, – sakė vairuotojas. 

„Mus pažadino naktį. Liepė važiuoti lauk. Važiavau šešiolika dienų, dar dvi – stovėjau. Ir dabar stoviu trečią parą – nei ten, nei atgal“, – skundėsi kitas sunkvežimio vairuotojas

Ir Bulgarija, Vengrija bei Slovakija uždraudė ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importą dėl smukusių kainų sukilus jų vietos ūkininkams. Ir neva dėl aptiktų pesticidų. Bet tranzito nesustabdė.

„Šia priemone stengiamės apsaugoti Slovakijos žemės ūkio produktų sektorių ir, svarbiausia, – vartotojų sveikatą“, – komentavo Slovakijos žemės ūkio ministras Samuel Vlčan.

Bent jau su Lenkija lūžis įvyko – per jos teritoriją grūdai pajudės. Skelbiama, kad Lenkija leis tranzitą atnaujinti penktadienio naktį.

Ukrainos eksportuojami grūdai per Europos Sąjungą į kitas šalis gabenami nuo tada, kai invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija užblokavo tradicinius ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra maršrutus.

Tačiau dėl logistikos kliūčių tranzito šalyse susikaupė dideli ukrainietiškų grūdų kiekiai, o tai smukdo grūdų kainas vietos rinkose. Dėl to kilo ūkininkų, kurie taip pat išreiškė susirūpinimą dėl maisto saugos, protestų.

„Šiandien vyriausybė pritarė siūlymui uždrausti tam tikrų žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Ukrainos“, – žurnalistams sakė Slovakijos žemės ūkio ministras Samuelis Vičanas. 

Jis teigė, kad trečiadienį įsigaliosiančiu draudimu siekiama apsaugoti vietos žemės ūkio sektorių ir vartotojų sveikatą.

Praėjusią savaitę ministerija pranešė ištyrusi ukrainietiškų grūdų mėginį ir aptikusi „pesticido, draudžiamo Europos Sąjungoje kaip turinčio neigiamą poveikį žmonių sveikatai.“

Draudimas bus taikomas įvairiems produktams, įskaitant grūdus, cukrų, vaisius ir daržoves, vyną ir medų.

S. Vičanas pabrėžė, kad draudimas nebus taikomas Ukrainos produktams, vežamiems tranzitu per Slovakiją į trečiąsias rinkas.

ES narės Lenkija ir Vengrija šeštadienį taip pat uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos.

Tą jis pareiškė penktadienį išplatintame kariuomenės pranešime, vizito Slovakijoje metu susitikęs su šios šalies kariuomenės vadu Danieliu Zmeko.

„Su Slovakijos kariuomenės vadu labai konkrečiai kalbėjome apie tai, kaip mūsų ginkluotosios pajėgos gali plėsti bendradarbiavimo spektrą. Aiškiai sutarėme, kad keisimės patirtimi vystant šalių mokymo vienetus ir turėsime galimybę treniruoti Lietuvos karius Slovakijos Lešt mokymo centre“, – sakė V. Rupšys.

„Čia galėtume ruošti labai konkrečių sričių specialistus: cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės saugos, sprogmenų neutralizavimo, mūšio mieste“, – pridūrė jis.

Kariuomenės vado teigimu, Slovakijos Lešt mokymo centras yra tinkamas tiek šaulių, tiek tankų šaudymų bei manevro treniruotėms.

Kariuomenių vadu susitikime taip pat buvo aptarta saugumo situacija, karinių pajėgų vystymas ir planuojami įsigijimai bei numatytų pratybų ciklas. Apsikeista patirtimi personalo organizavimo, mokymo ir motyvavimo sistemos klausimais.

Vizito metu taip pat sutarta su Slovakijos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms keistis patirtimi eksploatuojant „Spartan“ orlaivius, kuriuos Lietuva naudoja nuo 2006 metų, o Slovakijos kariuomenė planuoja įsigyti.

„Svarbu, kad ES ir jos partnerės toliau darytų tikslingą spaudimą Rusijos Federacijai ir kruopščiai įgyvendintų sankcijas“, – sakoma premjerų pareiškime.

Jie taip pat pridūrė, kad sąjungininkai turėtų „neleisti apeiti sankcijų ir sukurti mechanizmus, kurie padėtų nubausti asmenis, atsakingus už nusikaltimus, susijusius su šia agresija“.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad bloko sankcijos gali turėti neigiamų pasekmių jo šalies ekonomikai.

Čekijos ir Slovakijos vyriausybės, vadovaujamos atitinkamai Petro Fialos ir Eduardo Hegerio, pirmadienį susitiko Slovakijos vakaruose esančiame Trenčyno mieste.

Tai buvo aštuntasis bendras šių dviejų ES ir NATO narių, kurios iki taikaus skilimo 1993-iaisiais sudarė vieną valstybę – Čekoslovakiją, ministrų kabinetų posėdis.

Abi šalys nuo 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos suteikė Ukrainai didelę humanitarinę ir karinę paramą.

P. Fiala ir E. Hegeris taip pat paragino ES ir NATO išlikti vieningoms bei toliau teikti Kyjivui pagalbą.

„Perduosime Ukrainai 13 savo naikintuvų MiG-29“, – žurnalistams sakė Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris ir pridūrė, kad Bratislava taip pat pristatys Ukrainai oro gynybos sistemą „Kub“.

„Duodame šiuos MiG Ukrainai, kad ji galėtų apsaugoti civilius gyventojus nuo daugybės bombų, kurios krenta ant jų namų ir dėl kurių Ukrainoje žūsta žmonės“, – teigė E. Hegeris.

Ukraina jau seniai prašo Vakarų sąjungininkių naikintuvų, nors pirmiausia siekia modernių Jungtinėse Valstijose pagamintų naikintuvų F-16.

„Mūsų veiksmai yra visiškai suderinti su Lenkija ir Ukraina“, – sakė E. Hegeris ir pridūrė, kad jo vyriausybė „stovi teisingoje istorijos pusėje“.

Perduosime Ukrainai 13 savo naikintuvų MiG-29.

Jis teigė, kad Slovakija gaus kompensaciją už siuntą iš Europos taikos priemonės (European Peace Facility, EPF) – ES Ukrainos fondo.

„Taip pat yra dvišalis JAV pasiūlymas dėl konkrečios karinės sistemos, kuri bus padovanota Slovakijai ir kurios vertė Slovakijos Respublikai sieks maždaug 700 mln. dolerių (659,29 mln. eurų)“, – sakė gynybos ministras Jaroslavas Nadas, nepateikdamas detalių.

„Iš viso kalbame apie 900 mln. [eurų]", – pridūrė jis.

Kremlius penktadienį atsakė, kad Lenkijos ir Slovakijos Ukrainai perduoti naikintuvai bus sunaikinti, ir pakartojo, kad Vakarų ginklų tiekimas Kyjivui nepakeis Rusijos karinių tikslų.

„Šios karinės įrangos tiekimas – kaip jau ne kartą sakėme – nepakeis specialiosios karinės operacijos rezultatų... Žinoma, visa ši įranga bus sunaikinta“, –– žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartodamas oficialų Maskvos terminą karui Ukrainoje pavadinti.

Lenkijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis Ukrainai atsiųs keliolika naikintuvų MiG-29. Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sakė, kad Lenkija „artimiausiomis dienomis“ perduos keturis sovietų gamybos kovinius lėktuvus, o kiti, kuriems reikia aptarnavimo, bus pristatyti vėliau.

Reikia „padaryti daugiau“

Ištikima Ukrainos rėmėja Estija penktadienį pasveikino sprendimą siųsti lėktuvus.

„Slovakija ir Lenkija demonstruoja puikią lyderystę siųsdamos į Ukrainą prašomus naikintuvus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Estijos gynybos ministerija.

„Turime padaryti daugiau, kad padėtume Ukrainai laimėti ir nugalėti agresorių“, – pridūrė ji.

J. Nadas teigė, kad naikintuvų MiG perdavimas iš Slovakijos į Kyjivą užtruks keletą savaičių.

Slovakijos siunčiamą partiją sudarys 10 veikiančių naikintuvų MiG-29 ir dar trys nuo 2008 metų neeksploatuojami naikintuvai.

„Mažiausiai trys naikintuvai bus naudojami tik kaip atsarginės dalys“, – žurnalistams sakė Slovakijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Danielis Zmeko (Danielis Zmekas).

Slovakija taip pat turi dar vieną lėktuvą MiG-29, kuris bus patalpintas šalies karo muziejuje.

Šalis planuoja pakeisti šiuos lėktuvus amerikietiškais F-16. Jie turėtų būti pakeisti ne vėliau kaip 2024 metų sausio mėnesį.

Praėjusiais metais Slovakija nusprendė nebenaudoti savo naikintuvų MiG, nes jie buvo priklausomi nuo Rusijos technikų ir bendrovių.

Nuo to laiko Čekija ir Lenkija saugo jos oro erdvę.

Šaudymas įvyko trečiadienį prie baro „Teplaren“, o policija pranešė, kad ketvirtadienį užpuoliką rado negyvą kitoje vietoje.

„Du žmonės buvo nužudyti tik todėl, kad priklausė LGBTI bendruomenei“, – sakė E. Hegeris.

„Tai nepriimtina“, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė: „Laisvoje demokratinėje šalyje homoseksualai turi teisę gyventi laisvai“.

Socialiniame tinkle „Twitter“ premjeras apibūdino šaulį kaip „radikalizuotą jaunuolį“.

Vietos žiniasklaida jį identifikavo kaip 19-metį Jurajų Krajčiką, žinomo kraštutinių dešiniųjų partijos „Vlast“ nario sūnų. 2020 metų rinkimuose partijai nepavyko surinkti pakankamai balsų, kad patektų į parlamentą.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, kilęs iš Slovakijos, savo „Twitter“ paskyroje pasmerkė „pasibaisėtiną išpuolį“.

„Siunčiu nuoširdžią užuojautą pasibaisėtino išpuolio Slovakijoje aukų šeimoms ir artimiesiems, – parašė jis. – Tai skaudus momentas visai šaliai. Visi turime tvirtai atsispirti bet kokiai neapykantai.“

Baras „Teplaren“, esantis miesto centre, yra populiarus tarp Slovakijos LGBTQ bendruomenės narių.

Liudininkai dienraščiui „Sme“ pasakojo girdėję iki 10 šūvių.

Remiantis pranešimais ir vietinio universiteto duomenimis, vienas iš nužudytųjų buvo kinų kalbos studentas, ne pilnu etatu dirbęs šiame bare. Kitas buvo jo draugas, parduotuvės darbuotojas. Pranešama, kad trečiasis asmuo, padavėja, išpuolio metu kalbėjusi su abiem vyrais, buvo sužeista ir išvežta į ligoninę.

Policija pranešė, kad įtariamojo kūnas buvo rastas parke, esančiame kitoje miesto dalyje, ketvirtadienį apie 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku.

Žiniasklaida pranešė, kad savo „Twitter“ paskyroje jis paliko homofobiškų ir antisemitinių žinučių, teigdamas, jog nesigaili dėl savo veiksmų.

„Tyčinis dviejų jaunų žmonių nužudymas mus sukrėtė ir labai paveikė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Slovakijos LGBTQ organizacija „Inakost Initiative“.

Penktadienį Bratislavoje ji surengs aukų atminimui skirtą protestą.

„Nafta vėl teka į Slovakiją vamzdynu „Družba“, o tiekimas Vengrijai, kaip tikimasi, bus atkurtas rytoj“, – naujienų agentūrai AFP sakė įmonės atstovas Antonas Molnaras.

Antradienį Rusijos naftos įmonė „Transneft“ pranešė, kad rusiškos naftos tiekimas per Ukrainą trims Europos šalims – Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai – buvo sustabdytas, nes dėl sankcijų nebeįmanoma vykdyti mokėjimų už tranzitą.

Anot kompanijos, ukrainiečiai sustabdė naftos transportavimą pietine „Družba“ šaka, „nes negauna lėšų už šias paslaugas“.

Tačiau tiekimas Lenkijai ir Vokietijai per Baltarusiją tęsiamas „įprastai“, nurodė „Transneft“.